- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-2515-1134/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30900-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jelenai Sivovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1992-02-01 iki 1994-06-01 dirbo BĮ Lietuvos-Ukrainos- Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose.
2. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1994-06-01 ji dirbo administratore BĮ Lietuvos-Ukrainos- Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini)) ir gavo darbo užmokestį. Įmonei tuo metu vadovavo A. S., o vyr. buhalterė buvo D. P.. Vienintelis įrodymas, kurį pareiškėja gali pateikti, yra įrašas padarytas darbo knygelėje. Šis įrašas patvirtintas įmonės anspaudu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994-12-31, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais. Stažas po 1994-01-01 įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Apdraustųjų registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994-01-01 (Nuostatų 6.5 papunktis). Duomenys į Apdraustųjų registrą įrašomi teisės aktų nustatyta tvarka draudėjo (darbdavio) pateiktų duomenų pagrindu. Pagal pareiškėjos darbo knygelėje padarytus įrašus, ji nuo 1992-02-01 iki 1994-06-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekretorės pareigose. Įrašas apie atleidimą iš darbo nuo 1994-06-01 padarytas darbo knygelėje. Minėtu įrašu apie pareiškėjos atleidimą iš darbo negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą, nes šis įrašas darbo knygelėje padarytas po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka darbo knygelių pildymas jau buvo nutrauktas (Socialinės apsaugos ministerijos 1993-12-24 įsakymu Nr. 138 nuo 1994-01-01 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir buvo nustatyta, kad visi po šios datos darbo knygelėse padaryti įrašai pripažįstami neturintys juridinės galios).
5. Suinteresuoto asmens teigimu, nustatyti pareiškėjos atleidimo iš darbo datą ir atitinkamai darbo laikotarpį (t. y. laikotarpį, per kurį už ją buvo (ar turėjo būti) mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos) nėra galimybės, nes Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, tačiau veiklos nevykdo, vadovo neturi. 2019-03-20 Juridinių asmenų registre užregistruotas pranešimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymo inicijuoti šio juridinio asmens likvidavimą. Šios bendrovės dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui saugoti neperduoti. VSDFV Vilniaus skyriuje, kur yra saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudėjo (darbdavio), pateikti dokumentai, 1993-1994 metų pranešimų apie mokėtas socialinio draudimo įmokas (3-SD), apie R. L. atleidimą iš darbo (2-SD) nerasta. Taigi nustatyti atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ datą pagal šios bendrovės, kaip draudėjo (darbdavio), pateiktus dokumentus taip pat nėra galimybės. Duomenų apie R. L. darbą šioje įmonėje Apdraustųjų registre taip pat nėra. Remiantis R. L. socialinio draudimo pažymėjime padarytais įrašais bei Apdraustųjų registro duomenimis, pareiškėja nuo 1993-12-01 iki 1994-12-31 dirbo Socialinės rūpybos centre prie Vilniaus miesto valdybos. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius į pareiškėjos stažą įskaitė 1993-12-01 - 1994-12-31 laikotarpį. Laikotarpis nuo 1992-02-01 iki 1993-11-30 neįskaitytas į R. L. stažą, nes, kaip minėta, įrašas darbo knygelėje apie atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas darbo knygelėje neturi juridinės galios ir tuo įrašu negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą. VSDFV Vilniaus skyrius galutinę nuomonę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareikš teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
7. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko iš dalies. Nurodė, jog apdraustųjų registro duomenimis, pareiškėja nuo 1993-12-01 iki 1994-12-31 dirbo Socialinės rūpybos centre prie Vilniaus miesto valdybos. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius į pareiškėjos stažą įskaitė 1993-12-01 - 1994-12-31 laikotarpį. Abejoti pareiškėjos darbo knygelėje padarytu įrašu apie jos priėmimą į darbą, nėra pagrindo, todėl suinteresuoto asmens atstovės teigimu, laikotarpis nuo 1992-02-01 iki 1993-11-30 galėtų būti įskaitytas į R. L. stažą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
8. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).
9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuo 1992-02-01 iki 1994-06-01 dirbo Bendroje Lietuvos - Ukrainos - Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose.
11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs įrodymų įvertinimo ir pakankamumo nustatymo taisykles bylose, dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo: šiose bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Turi būti argumentuotai patvirtinta, jog joks protingas žmogus, esant tokiems įrodymams, fakto nepripažintų įrodytu, arba argumentuotai patvirtinta, kad byloje apskritai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VSDFV 2021 m. spalio 28 d. sprendimu laikotarpis nuo 1992-02-01 iki 1993-11-30 nebuvo įskaitytas į pareiškėjos darbo stažą, kadangi įrašas apie atleidimą iš darbo BĮ Lietuvos -Ukrainos-Lenkijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas darbo knygelėje 1994-06-01, o po 1994-01-01 darbo knygelėse padaryti įrašai neturi juridinės galios ir tuo įrašu negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą.
14. Pareiškėja pateikė darbo knygelę KT-I Nr. 0654768, išduotą 1989 m. birželio 12 d., kurioje atsispindi įrašai, kad pareiškėja nuo 1992 m. vasario 1 d. priimta į darbą Bendroje Lietuvos – Ukrainos – Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekretorės pareigose (1994-02-03 Įsakymas Nr. 2) ir 1994 m. birželio 1 d. atleista iš darbo (1994-06-01 Įsakymas Nr. 1).
15. Byloje nustatyta, kad gauti dokumentus, patvirtinančius darbo laikotarpį, nėra galimybės, nes Bendros Lietuvos – Ukrainos – Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai neišsaugoti, archyvui neperduoti. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, Bendra Lietuvos – Ukrainos – Lenkijos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, tačiau veiklos nevykdo, vadovo neturi. 2019-03-20 Juridinių asmenų registre užregistruotas pranešimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymo inicijuoti šio juridinio asmens likvidavimą. Šios bendrovės dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui saugoti neperduoti. VSDFV Vilniaus skyriuje, kur yra saugomi Bendros Lietuvos – Ukrainos – Lenkijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudėjo (darbdavio), pateikti dokumentai, 1993-1994 metų pranešimų apie mokėtas socialinio draudimo įmokas (3-SD), apie R. L. atleidimą iš darbo (2-SD) nerasta. Duomenų apie R. L. darbą šioje įmonėje Apdraustųjų registre taip pat nėra.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinių draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punkte numatyta, kad jei asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų „Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų” (toliau – Nuostatų) 24 punktą, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Pagal Nuostatų 23 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: 1) darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, <...>; 2) darbo stažo pažymomis, darbdavių <...> išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 3) sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų <...> pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 4) valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; <...>; 5) atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą; <...>; 6) valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu <...> ir kt.
18. Stažas po 1994-01-01 įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Apdraustųjų registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994-01-01 (Nuostatų 6.5 papunktis). Duomenys į Apdraustųjų registrą įrašomi teisės aktų nustatyta tvarka draudėjo (darbdavio) pateiktų duomenų pagrindu.
19. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl pensijos paskyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nustato laikotarpius, įtrauktinus į konkretaus asmens socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoja socialinio draudimo stažą (27, 31 punktai).
20. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviems sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015). Vadinasi, kad pareiškėjos nurodytas laikotarpis būtų įtrauktas į stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir kitais įrodymais, kurie patvirtintų šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėja iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius.
21. Kaip minėta, įrašas apie pareiškėjos atleidimą iš darbo nuo 1994-06-01 padarytas darbo knygelėje. Pažymėtina, jog įrašu apie pareiškėjos atleidimą iš darbo negali būti remiamasi apskaičiuojant stažą, nes šis įrašas darbo knygelėje padarytas po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka darbo knygelių pildymas jau buvo nutrauktas (Socialinės apsaugos ministerijos 1993-12-24 įsakymu Nr. 138 nuo 1994-01-01 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir buvo nustatyta, kad visi po šios datos darbo knygelėse padaryti įrašai pripažįstami neturintys juridinės galios). Be to, bylos duomenimis, pareiškėja nuo 1993-12-01 iki 1994-12-31 dirbo Socialinės rūpybos centre prie Vilniaus miesto valdybos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius į pareiškėjos stažą įskaitė 1993-12-01 - 1994-12-31 laikotarpį.
22. Tačiau teismo posėdžio metu, išklausius žodinių pareiškėjos paaiškinimų, bei atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjos darbo knygelėje padarytu įrašu apie jos priėmimą į darbą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. L. laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 1 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. dirbo Bendroje Lietuvos – Ukrainos - Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir prarastų (neperduotų į archyvą) dokumentų negalima atkurti, todėl pareiškėjos nurodytas juridinę reikšmė turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 1 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. dirbo Bendroje Lietuvos – Ukrainos - Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.