- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-141-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15568-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. P. Č.
- Ieškovas
- A. K., K. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. Č., atstovaujamo advokato A. D., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir K. K. ieškinį atsakovui J. P. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2015 m. liepos 20 d. priimtas sprendimas, kuriuo ieškovų A. K. ir K. K. ieškinys atsakovui J. P. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, atmestas. Kauno apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 11 d. gautas atsakovo J. P. Č. prašymas atstatyti praleistą terminą pareiškimui pateikti dėl papildomo sprendimo priėmimo, priimti papildomą sprendimą ir solidariai iš ieškovų atsakovo naudai priteisti jo patirtas 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. papildomu sprendimu atnaujino terminą papildomam sprendimui priimti. Priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-161-192/2015 ir atsakovo J. P. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė (t. 2, b. l. 113-114).
Teismas motyvuose nurodė, kad terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo praleistas nežymiai ir teismo sprendimas buvo neįsiteisėjęs, todėl terminą atnaujinimo. Atsakovas VšĮ Teisininkų korporacijai sumokėjo 1 500 Lt už atsiliepimo parengimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo procesinis reikalavimas susijęs su išlaidų atstovavimo paslaugoms, kurias teikė ne atsakovą atstovavęs advokatas A. D., o VšĮ Teisininkų korporacija, atlyginimu. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, priimtoje 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje. Pažymėjo, kad asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – solidariai priteisti iš ieškovų A. K. bei K. K. atsakovo J. P. Č. naudai patirtas 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 132-135).
Motyvuose nurodė, kad teismas nepagrįstai atsiliepimo parengimą nagrinėtoje civilinėje byloje prilygino atstovavimo veiksmams ir nukrypo nuo LAT formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, susijusios su būtinųjų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų aiškinimu ir taikymu, nes atsakovui atsiliepimą už 1 500 Lt atlygį parengė VšĮ Teisininkų korporacija, o ne advokatas ar jo padėjėjas. Šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo yra priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, tame tarpe ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, kai jų parengimas pavedamas ne advokatams, o kitiems asmenims. Atsakovo J. P. Č. patirtos išlaidos už atsiliepimo parengimą privalo būti pripažintos kaip kitos būtinosios ir pagrįstos išlaidos, numatytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Skundžiamame papildomame sprendime nurodyta LAT 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 akivaizdžiai prieštarauja būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto apibrėžimui ir teismų praktikai. Šioje nutartyje nėra išdėstyta motyvų, argumentų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo ankstesnės teismų praktikos, ką analogiškais klausimais jau pasisakęs kasacinės instancijos teismas bylose Nr. 3K-3-502/2008, 3K-3-288/2011. Skundžiamame papildomame sprendime nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika yra pavienis atvejis, neatspindintis teismų praktikos nurodytu klausimu, nurodyta nutartis prieštarauja Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, jau esamai teismų praktikai ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 daliai.
Atsiliepimas
Ieškovai A. K. ir K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-161-192/2015 palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 140-141).
Motyvuose nurodė, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, vadovaudamasis LAT nutartimi Nr. 3K-3-212-219/2015. Atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja. CPK 56 straipsnis numato baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Ginčo esmė – ar turi būti priteisiamos šalies išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kurį parengė ne advokatas (jo padėjėjas), o teisines paslaugas teikianti įmonė.
Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. 3K-3-212-219/2015, kuri prieštarauja ankstesnei teismų praktikai, t. y. apelianto nuomone turėtų būti remtasi ankstesnėmis kasacinės instancijos teismo nutartimis (Nr. 3K-3-502/2008, Nr. 3K-3-288/2011), kuriose prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų priskiriamos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, kai jų parengimas pavedamas ne advokatams, o kitiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurie paremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. 3K-3-212-219/2015 suformuota praktika.
Lietuvos Respublikos CPK 4 straipsnyje numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Savo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje kasacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė, jog atstovavimo teisme išlaidos gali būti priteisiamos tik, jeigu jos buvo patirtos gaunant paslaugas iš advokato ar advokato padėjėjo. Procesinio dokumento parengimas (atsiliepimo į ieškinį surašymas) yra šalies atstovavimas teisme, todėl tokių išlaidų atlyginimas galimas tik, jeigu šį dokumentą parengė advokatas ar jo padėjėjas, kuriems įstatymas suteikia šią galimybę (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, o tuo atveju, kai yra kelios nutartys, kuriose tuo pačiu klausimu pasisakyta skirtingai, paprastai vadovaujamasi vėlesne nutartimi. Ši nuostata grindžiama tuo, kad tiek ekonominė, tiek teisinė situacija šalyje, laikui bėgant, keičiasi, todėl tam, kad prisitaikyti prie šios dienos gyvenimo situacijos, kyla pagrįstas poreikis keisti ir teisminę praktiką.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.