Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-07-20 · Civilinė byla Nr. 2-161-192/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
2-161-192/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15568-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Ieškovas
A. K., K. K.
Atsakovas
J. P. Č.
Trečiasis asmuo
R. S., VĮ Registrų centras
Civilinė byla Nr. 2-161-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15568-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.6.1..; 99.5.; 116.4.;116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovams A. K. ir K. K., atsakovo J. P. Č. atstovams pagal įgaliojimą D. Š. ir P. R., dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui A. D., nedalyvaujant atsakovui J. P. Č., tretiesiems asmenims R. S. bei VĮ Registrų centras, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir K. K. ieškinį atsakovui J. P. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą išduotą 1992-05-05 Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros notarės R. S., kuriuo tvirtinama, kad pil. Č. D., Juozo mirusio 1987 m. rugpjūčio mėn. 16 d. testamente nurodyto turto įpėdiniai yra Č. J. P., A., gim. 1937 m. gyv. Kaune, Urbšo gt. 16 bt. 45. Paveldimą turtą sudaro: dalyje,: „- ir visas mūrinis ūkio pastatas su priestatu - 2Jl/p", Registro Nr. 2-4388; tenkinus šį reikalavimą pripažinti 1/2 dalį ūkinio pastato 211 p (buvęs 2Jl/p), unikalus Nr. 5297-0042-7025 K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo (1986 m. rugsėjo 5 d. išduotas Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės R. S., registro Nr. 2-1803) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijos ūkinės knygos Nr. 18 (191 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.) bei Kauno apskrities archyvo Pažymos dėl pastatų 2014-01-14 Nr. (10.6.) V10-86 pagrindais; pripažinti 1/2 dalį ūkinio pastato 211 p (buvęs 2Jl/p), unikalus Nr. 5297-0042-7025 J. P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe; atnaujinti senaties terminą 1992-05-05 paveldėjimo teisės liudijimui (Reg. Nr. 2-4388) pripažinti iš dalies negaliojančiu.

Ieškinyje nurodė, kad prašomas pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas pažeidžiant Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1961m) redakcijos atitinkamų (47str., 59 str.,60 str.,149 str., 255 str., 512 str.) straipsnių nuostatas. Šiuo metu galiojančio LR CK redakcijos 4.48 straipsnio 2 dalis nurodo, jog „naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita". Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas tik į turimą nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registracija, kaip žinia, atliekama įstatymo nustatytais nuosavybės įgijimo pagrindais išvardintais, LR CK 4.47 str. Šiuo konkrečiu atveju atsakovui nuosavybės teisės registracija į visą ūkinį pastatą buvo atlikta neturint tam teisinio pagrindo, kadangi paveldėjimo teisės liudijime nurodyta daugiau turto negu buvo įgijęs pagal 1980 metų sausio 15 dienos sutartį šio tėvas. Taigi akivaizdu, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo išduotas pažeidžiant tiek Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1961 m redakcijos), tiek ir šiuo metu galiojančias LR CK normas, nes buvo išduotas nesant tam teisinio pagrindo, kadangi jame nurodyta, jog J. P. Č. įgyja daugiau nekilnojamojo turto negu buvo įgijęs jo tėvas pirkimo sutarties pagrindu. 1980 m. sausio 15 d. sutarties patvirtintos Kauno valstybinės notarinės kontoros vyr. valstybinės notarės A. J., Reg. Nr. 1-214 pagrindu K. K., Jono kartu su atsakovo tėvu D. Č., Juozo lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį iš pardavėjos A. S. įgijo nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš mūrinio dviejų aukštų gyvenamojo namo, kuriame gyvenamojo ploto 39,17 kv.m., naudingo negyvenamojo ploto su rūsiu 106,89 kv.m. ir ūkinio pastato, esantį adresu Kauno rajone , Rokų apylinkėje, Rokų kaime, Pievų g. Nr.17. Minėta sutartis, kaip buvo nurodyta pačioje buvo įregistruota remiantis Lietuvos TSR Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatomis per tris mėnesius Kauno rajono Rokų apylinkės Liaudies deputatų taryboje. Šią faktinę aplinkybę patvirtina sutarties kopijoje esantis įrašas „Įregistruota Rokų apylinkės ūkinėje knygoje Nr. 13, asmeninės sąskaitos Nr. 436" bei uždėtas vykdomojo komiteto spaudas ir pasirašyta Vykdomojo komiteto sekretorės 1980.03.04 . Kadangi duomenys apie paveldimą nekilnojamąjį turtą 1992 metų gegužės 5 dienos paveldėjimo teisės liudijime (Registro Nr.2-4388), išduotame Kauno rajono notarės R. S. neatitinka duomenims apie pirkimo sutartimi Č. D., Juozo įgytą turtą, todėl ieškovė nutarė kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl jų patikslinimo/pakeitimo. Buvo gautas 2014-03-10 Nr. (3.1.6)(duomenys neskelbtini) raštas "Dėl įrašų nekilnojamojo turto registre patikslinimo", kuriuo buvo atsisakyta patikslinti/pakeisti įrašą, kad ūkinio pastato 2Jlp (unikalus Nr. 5297-0042-7025) ½ dalis priklauso A. K.. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo ieškovės A. K. skundą ir paliko galioti Kauno filialo 2014-03-10 priimtą sprendimą (raštą) Nr. (3.1.6)(duomenys neskelbtini). Nemano, kad praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi apie savo pažeistas teises ieškovė A. K. sužinojo 2013 metų spalio 10 dieną, kai kreipėsi į advokatų kontorą, o ieškovas K. K. - tik šios civilinės bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje metu. Teismui su pirminiu ieškiniu prieduose teiktoje Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijos Pažymos 2014-01-24 Nr. S4-14 (1.18) kopijoje taip pat nurodoma, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijos ūkinę knygą Nr. 18 (1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.), asmeninės sąskaitos Nr. 654, įrašyta A. K., gim 1933-02-02, 1/2 ūkio (K. K., J. pavardė išbraukta). Tos pačios ūkinės knygos t.y. Nr. 18 (1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m.), asmeninės sąskaitos Nr. 655, įrašyta A. K., Juozo gim. 1933-02-02, ir D. Č., miręs 1987 m. kiekvienam po 1/2 ūkio. Buvęs ūkio adresas: Kauno r., Rokų sen., Rokų k., (duomenys neskelbtini). Bei informuojama, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijoje yra saugomos 1991 m. - 1995 m. ūkinės knygos. Prašo teismo atnaujinti terminą paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimui iš dalies negaliojančiu. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 1992 metų gegužės 5 dienos Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros notarės R. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr. 2-4388 pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nesukeltų turtinių teisių įregistravimo pagrindo nei ieškovams nei atsakovui, todėl teismo prašo ½ dalį ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. 5297-0042-7025 pripažinti ieškovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, 1/2 dalį ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. 5297-0042-7025 pripažinti atsakovo J. P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 1986 m. rugsėjo 5 d. po K. K. mirties, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą notarės R. S., K. K. po senelio mirties paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, bei visą ūkinį pastatą, kurio šifras yra nenurodytas. Nors niekada joks visas ūkinis pastatas jam nepriklausė.

Mano, kad notaras išduodamas ieškovui K. K. paveldėjimo teisės liudijimą, turėjo omenyje apie ūkio statinį, pažymėtą šifru plane 3Jl/p ir ieškovas K. K. apie tai jau žinojo, kad paveldi vieną ūkinį pastatą, nes šis pagal 1991 m. balandžio 6 d. Rokų apylinkės viršaičio D. P. patvirtintą dovanojimo sutartį dovanojo savo motinai A. K. 1/2 dalį mūrinio namo su dviem priestatais ir dviem rūsiais, pažymėtą šifru lA2/p, visą ūkinį pastatą pažymėtą plane šifru 3Jl/p, bei šiltnamį pažymėtą plane šifru 4Šl/g, kuris paveldėjimo teisės liudijime nebuvo įrašytas. Daro išvadą, jog po senelio K. K. mirties, ieškovas K. K., dovanodamas turtą ieškovei A. K.,jau pagal 1991 m balandžio 6 d. Rokų apylinkės viršaičio D. P. patvirtintą dovanojimo sutartį, žinojo, jog ūkio pastatas pažymėtas plane 2Jl/p, jam nepriklausė ir dovanojo turtą neteisėtai. 1995-02-13 Kauno rajono valdybos architektas pažymėjo, jog statytojai: D. Č. bei A. K. atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, pasistatė ūkinį pastatą ir šiltnamį, pagal išduotą Kauno raj. architekto 1980 lapkričio 28 d leidimą Nr. 235, inventorizacijos byloje šie statiniai pažymėti šifrais : lA2/p; 2g/lp; 3Jl/p bei 4Šl/g. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog ½ ūkio pastato pažymėto plane 3Jl/p, bei 1/2 šiltnamio pažymėto plane 4Šl/g, turėjo būti įregistruota atsakovo tėvo D. Č. vardu. Savo ieškinyje ieškovai apie tai nepasisakė, nors šio dokumento kopija yra pateikta byloje. Atlikdama nuosavybės teisės į statinius įregistravimą, A. K. savo vardu įsiregistravo visą ūkio statinį, pažymėtą plane 3Jl/p, bei šiltnamį pažymėtą plane 4Šl/g, pagal 1995-02-13 Kauno rajono valdybos architekto pažymą, tuo pažeisdama atsakovo tėvo D. Č. nuosavybės teises. Šis savo pažeistos teisės negalėjo apginti, nes 1987-08-16 buvo miręs. Nurodė, kad pagal 1986 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą notarės R. S. po K. K. mirties, K. K. paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo bei ūkio statinį, o iš 1991 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutarties matyti jog K. K. padovanojo savo motinai A. K. 1/2 dalį mūrinio namo su dviem priestatais ir dviem rūsiais, pažymėtus šifru 1 A2/p, taip pat visą ūkinį pastatą, pažymėtą plane šifru 3Jl/p bei šiltnamį, pažymėtą plane šifru 4Šl/g, nors jų ir nepaveldėjo. Ieškovė A. K. savo teisę į statinius įgijo pasirašant dovanojimo sutartį bei statybos inspekcijos pažymą ir daugiau abu ieškovai jokio turto nepaveldėjo, todėl nesuprantama kokias dabar savo pažeistas teises jie siekia apginti teisme. Pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovai turi pagrįsti, kuo grindžia savo reikalavimą. Pažymėjo, jog 1996-06-28 buvo suderintas namų valdos A. K. ir J. Č. žemės sklypo ribų planas adresu N. G. g. 17, Kaune. Kaip matyti iš žemės sklypo Nr.5273-0011-0111 plano, sklypo ribos bei naudojimosi tvarka yra nustatyta prie anksčiau esančių įregistruotų statinių. 1997-01-09 A. K. pasirašė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė jau ir nuo 1996-06-28 žinojo turto buvimo teisinę padėtį ir dėl to pretenzijų niekam nereiškė. Sutinkamai su LR CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, teismo atsakovas prašo taikyti ieškiniui senatį.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nesusiję su VĮ Registrų centro atliekamomis funkcijomis, teisėmis bei pareigomis, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisako. Paaiškino, kad vienu iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinių pagrindų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytas teismo sprendimas. Teismui patenkinus ieškovų ieškinį ir priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre K. K. ir J. P. Č. nuosavybės teisės būtų įregistruotos kiekvienam į 1/2 dalį ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. 5297-0042-7025, esantį adresu N. G. g. 17, Kaune.

Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepime nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas, po D. Č., mirusio 1987-08-16, išduotas jo testamente nurodytam įpėdiniui, J. P. Č., Antano, kuris paveldėjo turtą, kuris buvo tuo metu valstybiniame registre buvo registruotas mirusiojo D. Č., Juozo, vardu. Ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyti nuosavybės teises įrodantys dokumentai. Paaiškino, kad ieškovų ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo patvirtintas 1992-05-05, veikiant valstybiniam notariatui ir Kauno rajono valstybės notarinės valstybinės notarės R. S., o ne Kauno rajono l-ojo notaro biuro notarės R. S.. Už valstybinio notaro atliekamus veiksmus atsakomybę turėjo valstybė (išskyrus nusikalstamas veikas). Visos valstybinio notariato baigtos paveldėjimo bylos yra saugomos Kauno apskrities valstybiniame archyve.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-10 duomenimis, pagalbinio ūkio pastatas 2Jlp (unikalus Nr. 5297-0042-7025), esantis N. G. g. 17, Kaune, įregistruotas nuosavybės teise J. P. Č. vardu, juridinis įregistravimo pagrindas - 1992-05-05 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-4388. Minėtame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad mirusio Č. D. turto įpėdiniai yra Č. J. Petras ir paveldimą turtą sudaro: ½ dalis mūrinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, dviem rūsiais - lA2p ir visas mūrinis ūkio pastatas su priestatu - 2Jlp su dalimi kiemo įrengimų esantys Kauno rajone, Rokų gyv. Pievų g. 17 (I t., b.l. 9-10).

Byloje kilo ginčas dėl mūrinio ūkio pastato su priestatu (2Jl/p) priklausomumo.

Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą išduotą 1992-05-05, kuriuo tvirtinama, kad Č. D., Juozo mirusio 1987 m. rugpjūčio mėn. 16 d. testamente nurodyto turto įpėdiniai yra Č. J. Petras, Antano, gim. 1937 m. gyv. Kaune, Urbšo gt. 16 bt. 45. Paveldimą turtą sudaro: dalyje,: „- ir visas mūrinio ūkio pastatas su priestatu 2Jl/p.

Ieškovo nuomone, ½ dalis ginčo ūkinio pastato (2Jl/p) priklauso K. K., kadangi jo senelis, K. K., kurio turtą jis paveldėjo, kartu su atsakovo tėvu, D. Č., 1980-01-15 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo šį statinį pusiau.

Atsakovas prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, numatytą CK 1.126 str. 2 d..

Pažymėtina, kad ieškinyje yra pareikštas reikalavimas dėl 1/2 dalies ūkinio pastato 211 p (buvęs 2Jl/p), pripažinimo ieškovo K. K. asmenine nuosavybe. Nustatyta, kad ieškovė A. K. nuosavybės teises į pastatus, esančius adresu N. G. g. 17, Kaune, įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, kurioje aiškiai nurodyta kas yra dovanojama (1/2 dalis mūrinio namo su dviem priestatais ir dviem rūsiais (lA2/p), visas ūkinis pastatas pažymėtą plane šifru (3Jl/p) bei šiltnamis (4Šl/g)), todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas, dėl ūkinio pastato 2Jl/p priklausomybės, ieškovei, A. K., jokių teisinių materialinių pasekmių nesukels, todėl ieškinys ieškovės A. K. atžvilgiu atmestinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiant ieškinio senaties klausimą, svarbu nustatyti, kada būtent ieškovas K. K. sužinojo apie savo subjektinės teisės pažeidimą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Pagal CK redakcijos, galiojusios iki 2001-07-01, 84 straipsnį buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal šio kodekso 90 straipsnį, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 1980 m sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi K. K. bei D. Č. pirko pastatus - dviejų aukštų namą 39,17 kv. m gyvenamojo ploto bei 106,89 kv. m negyvenamojo ploto pažymėto plane šifru lA2/p, bei pagalbinio ūkio statinius, esančius Kauno rajone, Rokų apylinkėje, Rokų kaime (I t., b.l. 22). Pagal 1986 m. rugsėjo 5 d. po K. K. mirties, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą notarės R. S., K. K. po senelio mirties paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, bei visą ūkinį pastatą, kurio šifras yra nenurodytas (I t, b.l. 23). Atsakovui J. P. Č. 1992 m. gegužės 5 d. Kauno rajono notarė R. S., po tėvo D. Č., mirusio 1987-08-16, mirties, išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į turtą: 1/2 gyvenamo namo dalis su dviem priestatais ir dviem rūsiais, kuriame yra 178,87 kv.m naudingojo ploto pažymėtu plane šifru lA2/p ir visas mūrinis ūkio pastatas 2Jl/p su dalimi kiemo įrenginių, esantys Kauno rajone, Rokų gyv. Pievų g.17 (I t., b.l. 24). Pagal 1991 m. balandžio 6 d. Rokų apylinkės viršaičio D. P. patvirtintą dovanojimo sutartį dovanojo savo motinai A. K. 1/2 dalį mūrinio namo su dviem priestatais ir dviem rūsiais, pažymėtą šifru lA2/p, visą ūkinį pastatą pažymėtą plane šifru 3Jl/p bei šiltnamį, pažymėtą plane šifru 4Šl/g (I t., b.l.25). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, A. K. vardu nuo 1991-04-18 yra registruotas minėtas turtas (I t., b.l. 9-13).

Ieškovas prašo panaikinti iš dalies paveldėjimo teisės liudijimą išduotą atsakovui 1992-05-05. Nurodo, kad senaties termino nepraleido, nes apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik nagrinėjant šią bylą teisme.

Su šiais ieškovo argumentais teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista.

Nagrinėjamai situacijai taikytinas 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnis, kuris numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovas K. K., dovanodamas turtą ieškovei A. K. jau pagal 1991 m balandžio 6 d. Rokų apylinkės viršaičio D. P. patvirtintą dovanojimo sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, jog ūkio pastatas pažymėtas plane 2Jl/p, jam nepriklauso. Teismo nuomone, būtent 1991-04-06 dovanojimo sutarties sudarymo diena laikytina momentu, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista.

Nors ieškovas nurodo, kad apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik nagrinėjant bylą teisme, iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo liudijimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992-05-07 (I t., b.l. 12), todėl, teismo vertinimu, būtent nuo šios dienos ieškovas turėjo galimybę pasidomėti ir sužinoti apie ginčo sandorį, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo 13 metų. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima pateisinti ieškovo nepagrįsto delsimo ginti tariamai pažeistas savo teises, todėl konstatuoja, kad yra praleista trejų metų ieškinio senatis, numatyta 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnyje.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą atnaujinti terminą, pažymi, kad ieškovas teismui nenurodė jokių aplinkybių, jog senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą atmestinas.

Teismas pažymi, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Teismo nuomone, ieškovo pavėluota reakcija į atsiradusius paveldėjimo santykius, negali būti realizuojama kaip teisė, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovo teisės tikėtis civilinių santykių stabilumo.

Kadangi tiek ieškinio senaties pradžia, tiek pabaiga yra iki naujojo LR Civilinio kodekso įsigaliojimo, ginčo atveju reikia vadovautis nuo 1964 metų galiojusiu Civiliniu kodeksu (galiojo iki 2001-07-01), kurio 84 straipsnyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Nuo 1964 metų galiojusio LR Civilinio kodekso 90 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas K. K. ieškinį atmeta motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir nepasisako dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai lygiomis dalimis – 8,82 Eur (aštuonis eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė