Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nukentėjusiųjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš R. D. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš R. D. taip pat priteista civiliniam ieškovui A. Ž. 500 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 9 d., apie 18.30 val., vairuodamas automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusiosios pėsčiosios L. Ž., ją parbloškė ir sužalojo, sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu konstatuota, kad nusikalstama veika R. D. teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jis pripažintas kaltu, o nukentėjusiosios L. Ž. ir jos įstatyminio atstovo A. Ž. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.Teismui pateiktame nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas priteisti nukentėjusiajam A. Ž. 1668,19 Eur turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalą, o nukentėjusiajai L. Ž. – 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šių lėšų tvarkytoju iki dukters pilnametystės uzufrukto teise paskiriant A. Ž.. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, konstatavo, kad nukentėjusiųjų prašomos turtinės žalos dalį (1168,19 Eur) atlygino draudimo bendrovė, o likusi neatlyginta 500 Eur turtinė žala, kurią ieškovai grindė tuo, jog ateityje jie bus skiriami ant veido likusių randų šalinimui, yra nepriteisiama. Nurodyta, jog ieškovui nėra atimama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti patirtą turtinę ar neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo. Dėl neturtinės žalos apylinkės teismas konstatavo, jog nukentėjusioji L. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus, dėl to jai buvo apribotos mokymosi galimybės, gyvenimo kokybė buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo. Be visa to, teismas pažymėjo, kad priteisiant neturtinę žalą, atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines pajamas, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas taip pat atsižvelgė į R. D. prisipažinimą, į tai, kad atsiprašė nukentėjusiosios, ją lankė gydymo įstaigoje, teikė materialinę pagalbą jos tėvui. Pažymėta ir tai, kad R. D. yra nedarbingas, turi pastovią gyvenamąją vietą, nuolat savanoriauja socialinės globos namuose, globoja neįgalius vaikus. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, teismas iš R. D. priteisė 5000 Eur dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajai L. Ž., o jos tėvui A. Ž. neturtinės žalos nepriteisė konstatuojant, jog nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą ne tiesiogiai žalą patyrusiam asmeniui. Kitiem asmenims (šeimos nariams) tokio pobūdžio žala priteisiama tik gyvybės atėmimo atvejais. Nukentėjusieji skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir priteisti iš nuteistojo R. D. nukentėjusiajam A. Ž. 2400 Eur neturtinei žalai atlyginti, L. Ž. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde nurodo aplinkybes, kuo pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas L. Ž., kokias pasekmes sukėlė nuteistojo neteisėti veiksmai, taip pat nurodomos aplinkybės, kurias nukentėjusioji nurodė teisiamųjų posėdžių metu. Skunde taip pat nurodomos ir aplinkybės dėl įvykio sukeltų pasekmių nukentėjusiojo A. Ž. sveikatai, į ką, skundo autoriaus teigimu, teismas net neatsižvelgė ir nepasisakė. Skunde taip pat tvirtinama, kad R. D. nukentėjusiajam yra davęs 600 Eur, kas sudaro grynus pinigus ir suremontuotą automobilį. Prokurorė baigiamosiose kalbose prašė priteisti nukentėjusiajai 10000 Eur, nes 5000 Eur gavo iš draudimo, o nukentėjusiųjų galutinė pozicija buvo – A. Ž. prašomos neturtinės sumos dydį sumažinti 600 Eur, o L. Ž. prašomą sumą sumažinti 5000 Eur, tačiau teigia, kad teismo nuosprendyje šie faktai analizuoti klaidingai ir neatitinka teismo posėdyje išsakytos pozicijos.Be to, skundo autorius taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vertino R. D. turtinę padėtį, kadangi ji apskritai nebuvo tirta, nebuvo aiškintasi kokį turtą jis valdo, kokios jo turimos santaupos ir kt., kadangi akivaizdu, kad R. D. yra baikerių klubo narys, viešoje erdvėje yra gausu fotonuotraukų su prabangiais motociklais, tad akivaizdu, kad jis turi realią galimybę atlyginti tinkamą ir teisingą neturtinę žalą, kuri galėtų patenkinti nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius, atstatyti praradimus ir kt. Be to, pažymi, kad ir pats nuteistasis neprašė sumažinti prašomos priteisti žalos, netvirtino, kad neturės galimybės žalos atlyginti.Skunde pažymima, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sveikatai padaryta negrįžtama žala, dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, buvo ilgi gydoma, tai turės įtakos jos sveikatai ir ateityje, nes traumai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl ko reikalingas specialus ilgalaikis gydymas, o sužalojimo mastas ir padariniai atsispindi medicininiuose ir procesiniuose dokumentuose. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra priteisiama neturtinė žala nuo 30000 iki 90000 litų (atitinkamai nuo 8688,6 Eur iki 26 065,8 Eur). Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veikimo, tačiau patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus ši žala gali būti priteista ir kitiems asmenims. Šiuo atveju skunde nurodomi argumentai apie tai, kokią žalą ir kokius išgyvenimus patyrė nukentėjusysis dėl įvykio ir dukros sveikatos būklės, kas suponuoja tai, jog A. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nuteistasis R. D. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriame nurodė, jog tai, kad yra baikerių klubo narys neįrodo, kad jis turtingas žmogus. Tvirtina, kad nuoširdžiai gailėdamasis dėl padarytos avarijos atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, t.y. parėmė finansiškai ir sužinojęs, kad yra sugedęs nukentėjusiojo automobilis – jį suremontavo savo lėšomis, kad nukentėjusiosios šeima galėtų ją savaitgaliais parsivežti namo, tačiau susitarti dėl galutinio žalos atlyginimo iki teismo su A. Ž. nepavyko. Mano, kad teismas teisingai išsprendė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusiesiems nedalyvaujant, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiųjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Ginčo dėl R. D. veikos kvalifikavimo ir kaltės nėra. Apeliaciniu skundu prašoma padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. Ž. bei tenkinti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. Ž., todėl byla bus nagrinėjama tik šiose ribose.

Dėl neturtinės žalos priteisimo A. Ž.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. Ž. neturtinė žala nėra priteistina, kadangi jis nėra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriuose nurodyta, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, o šiuo atveju A. Ž. eismo įvykyje nenukentėjo, jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Tėvo išgąstis, rūpestis bei pergyvenimas dėl dukters, dėl ko suprastėjo ir paties sveikata, yra suprantamas ir akivaizdus, tačiau kaip minėta, tokio pobūdžio bylose neturtinė žala priteisiama tik tiesiogiai nukentėjusiems asmenims, o ne jų artimiesiems.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai L. Ž.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl R. D. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. Ž. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertinusi 25000 eurų suma, kurią ir prašė priteisti iš R. D.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 10000 eurų dydžio suma, iš kurios atėmus 5000 eurų, kuriuos buvo atlyginusi draudimo kompanija, iš nuteistojo priteista likusi 5000 eurų dydžio neturtinės žalos dalis.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas parinko tinkamus kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje bei kitus, kuriais remiantis ir į kuriuos atsižvelgdamas sprendė dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis priteistas nepakankamai išsamiai įvertinus visas aplinkybes bei nevisiškai atsižvelgus į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Pritartina apylinkės teismo išsamiai nurodytoms aplinkybėms dėl L. Ž. kilusių pasekmių, tačiau be visa to, kas išdėstyta apkaltinamajame teismo nuosprendyje, teisėjų kolegija dar pažymi, jog neturtinės žalos dydžiui įtakos šiuo atveju turi ir tai, jog sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra nepilnametis. Patirtos traumos padariniai įtakoja jauno asmens tolimesnį vystymąsi – tiek psichologinį, tiek fizinį. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra žymiai svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai, todėl tai turi reikšmės ir neturtinės žalos dydžio vertinimui.Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reikia įvertinti ir R. D. asmenybę. Pritartina nuosprendyje išdėstytoms aplinkybėms apie R. D. teigiamai charakterizuojančią medžiagą, taip pat, kad priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama ir į tai, jog jis yra neįgalus, niekur nedirbantis, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nevertino R. D. turtinės padėties. Siekiant pašalinti šias apeliantų keliamas abejones, padaryti registrų išrašai, iš kurių matyti, jog nuteistasis turi nedidelės vertės žemės sklypą, kito nekilnojamojo turto neturi, kad jo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės bei juridinių asmenų registre įregistruota R. D. individuali įmonė, apie kurią duomenys nuo jos įregistravimo neteikti (t. 2, b. l. 22-24). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde yra nurodoma teismų praktika, kurioje priteistos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja iki daugiau nei 26 tūkst. eurų. Tačiau kaip ne kartą minėta – priteisiamos neturtinės žalos dydis priklauso nuo būtent nagrinėjamoje byloje esančių ir nustatytų aplinkybių. Didelės sumos priteisiamos tais atvejais, kada asmuo dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patiria itin didelę žalą – tampa neįgalus, neveiksnus, todėl nagrinėjamu atveju prašomas priteisti beveik maksimalus pagal praktiką neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai yra keistinas ir nukentėjusiajai L. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis iš nuteistojo R. D. didintinas iki 10000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

nukentėjusiųjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Priteisto nukentėjusiajai L. Ž. neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti ir priteisti L. Ž. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) iš nuteistojo R. D. neturtinei žalai atlyginti.