Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. T. skundus dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono Policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. balandžio 22 d. patvarkymu Nr. S022-7810 skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2014 m. gegužės 7 d., o antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. liepos 18 d., t. y. nepraleidus numatyto vykdomojo dokumento pateikimo senaties termino – 3 mėnesių. Antstolė pažymėjo, kad vykdymo procese ji savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, jog vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau įvykdytas, tai patvirtina ir vykdomojoje byloje esančios užklausos registrams. Tuo pagrindu antstolė areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad skunde minimos aplinkybės, susijusios su skolininko (pareiškėjo) sveikata, nėra patvirtintos jokiais įrodymais, pareiškėjas darbingo amžiaus, todėl, antstolės teigimu, skolininkas gali dirbti ir tokiu būdu grąžinti skolą. Antstolė pažymėjo, kad atvejai, kada antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą, yra apibrėžti įstatyme, tačiau šiuo atveju įstatyminio pagrindo bylai nutraukti nėra.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK atsiliepimo byloje nepateikė.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujantys asmenys papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

6. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos – 650 Lt baudos – paskyrimo I. T., išieškotojas – Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK.

7. 2022 m. balandžio 19 d. antstolė Asta Staniškauskaitė gavo pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, motyvuojant tuo, kad suėjo senaties terminas, taip pat dėl skolininko sveikatos problemų, neturimo darbo, negaunamų pajamų. Pareiškėjo skundas antstolės 2022 m. balandžio 22 d. patvarkymu išnagrinėtas ir netenkintas. Skundas kartu su patvarkymu perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolės 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu teismui perduotas ir antras (antstolei pateiktas 2022 m. gegužės 10 d.) toks pat skolininko skundas.

8. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles, todėl sprendžiant dėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, taikytinos CPK normos.

9. Baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla yra nutraukiama, įtvirtintas CPK 629 straipsnio 1 dalyje. Šiame sąraše nurodyti tokie vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

10. Taigi, pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai pagal šią normą baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties termino pasibaigimas reiškia, kad šiam terminui pasibaigus priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas.

11. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), I. T. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 650 Lt dydžio baudą (v. b. l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas perduotas vykdyti antstolei Astai Stanišauskaitei 2014 m. liepos 18 d. ir priimtas vykdyti tos pačios dienos antstolės patvarkymu Nr. S2-32687, tuo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 11).

12. Nagrinėjamu atveju bauda skolininkui I. T. skirta 2014 m. gegužės 7 d. teismo nutarimu, todėl sprendžiant dėl jos vykdymo senaties termino taikytinos iki 2015 m. liepos 1 d. (kuomet įsigaliojo ATPK nuostatų, reglamentuojančių senaties terminus, pakeitimai) galiojusio ATPK normos (2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalis). Tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos nereglamentavo baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties terminų. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo tik nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju šis terminas nepažeistas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas, kaip minėta, perduotas vykdyti 2014 m. liepos 18 d.

13. Dėl baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties termino eigos skaičiavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, pagal analogiją taikant apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo senatį reglamentuojančias normas, išaiškinta, jog teismo procesinis sprendimas nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

14. Pirmoji šios nutarties 13 punkte nurodyta sąlyga, kaip minėta, yra nepažeista, t. y. vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių termino. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kuomet vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie veiksmai, vertintini vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Iš jų matyti, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolat, antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, dėl skolininko įpareigojimo pateikti informaciją apie turimą turtą, dėl lėšų ir turto arešto, be to, nuolat teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo turimų lėšų, Socialinio draudimo fondo valdybai – dėl skolininko darboviečių, užklausė viešų registro duomenų bazes apie skolininkui priklausantį turtą (v. b. l. 37–53). Iš šių duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje nebuvo ilgesnių nei 2–3 mėnesių laikotarpių, per kuriuos nebūtų atliekami jokie vykdymo veiksmai. Konstatuotina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo dvejų metų termino, kai antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų.

15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog statyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (įskaitant atvejus, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

16. Trečioji vykdymo senaties (ne)taikymo sąlyga iš esmės reiškia patikrinimą, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Sprendžiant dėl šios sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

17. Pažymėtina, kad pareiškėjas I. T. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis aktyviai dalyvavo vykdymo procese, bendradarbiavo su antstole, teikė jai informaciją, siekė įsidarbinti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota jo skola pagal vykdomąjį dokumentą, ir pan. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokių duomenų taip pat nėra, iš jos duomenų darytina išvada, kad skolininkas su antstole Asta Stanišauskaite susisiekti nebandė, neteikė informacijos apie darbovietę, gyvenamąją vietą, turtinę padėtį ir pan. Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, kad skolininkas 2022 m. balandžio 5 d. pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui (v. b. l. 34). Antstolei 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymu atsisakius patenkinti šį prašymą, skolininkas ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, neteikė antstolei jokios informacijos, o 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. dar kartą pateikė skundus, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties, papildomai nurodydamas, kad niekur nedirba ir negali dirbti dėl sveikatos būklės, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nei su 2022 m. balandžio 19 d. skundu, nei su 2022 m. gegužės 10 d. skundu nepateikė.

18. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, sprendžia, jog jie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju vykdymo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl paties skolininko pasyvaus elgesio, vengiant bendradarbiauti su antstole, nesiekiant įsidarbinti ir gauti lėšų, iš kurių galėtų sumokėti skolą. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios skolininkui gauti pajamų ir sumokėti priteistą baudą, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų skolininkas antstolei neteikė, taip pat nepateikė ir šioje byloje pateikdamas skundus dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas nepraleistas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas nebuvo, yra galiojantis ir privalomas vykdyti, išieškotojas nėra atsisakęs išieškojimo. Pareiškėjo prašymai nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties šioje byloje įvertinti kaip nepagrįsti, todėl netenkintini, kitų pagrindų vykdomajai bylai nutraukti (CPK 629 straipsnis) skolininkas nenurodė, skundą grindė tik deklaratyviais teiginiais, jame nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokiais įrodymais, iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nenustatyta jokio savarankiško pagrindo vykdomajai bylai nutraukti.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymai nutraukti vykdomąją bylą pripažįstami nepagrįstais, todėl jo skundai dėl antstolio veiksmų netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 512–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo I. T. skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais prašoma nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.