Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atstovo advokato padėjėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5224-2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 23 d. nutarimu M. Š. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. spalio 13 d., 23.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę, pradėjo manevruoti aikštelėje tyčia akseleruodamas, tuo sukeldamas automobilio variklio apsukas ir sukiodamas vairą į kairę ir dešinę, taip priversdamas automobilį slysti į šonus ir apsisukti aplink savo ašį, atkreipdamas į save pašalinių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, automobilis vairuotas be valstybinių numerių ženklų. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 5, 6, 9, 23, 225 punktus.

Pareiškėjo atstovas nesutikdamas su Institucijos nutarimu teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti priimtą nutarimą. Skundas motyvuojamas tuo, jog pareiškėjas, vairuodamas automobilį, nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, kadangi nėra šio nusižengimo sudėties. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai sukeliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, vairuodamas automobilį, nedalyvavo viešame eisme. Pareiškėjo automobilis buvo vairuojamas uždarytoje automobilių aikštelėje vykstant automobilių šonaslydžio renginiui, o renginio metu buvo uždaryti visi įvažiavimai į renginio vietą, todėl renginio vietoje be pasirodymus rengiančių dalyvių kitos transporto priemonės ar pėstieji nejudėjo. Be to pareiškėjo veiksmai nebuvo sąlygoti jokių chuliganiškų paskatų, o pareiškėjas iš viso nemanė, jog atlieka kokius nors neleistinus veiksmus. Renginyje dalyvavo ir daug kitų dalyvių, kurie taip pat rengė automobilių šonaslydžio pasirodymus, buvo daug stebėtojų, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog renginys buvo suderintas su kelių eismo policija ir savivaldybe. Atstovas skunde pabrėžia, jog pareiškėjo veiksmais nebuvo sukeltas pavojus eismo, savo, ar kitų asmenų saugumui. Visi aikštelėje stovintys automobiliai buvo patraukti į aikštelės šoną, kiti renginio dalyviai ir žiūrovai stovėjo saugiu atstumu, todėl nebuvo sukelta visiškai jokio pavojaus nei aplinkiniams, nei renginio dalyviams.

Institucija atsakydama į pareiškėjo atstovo pateiktą skundą, teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad M. Š. vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą priverčia automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę pusę ir didindamas automobilio variklio perduodama sukimo momentą į galinę automobilio ašį priverčia automobilį suktis ratu. Vaizdo įraše matoma, kad savo veiksmus pareiškėjas atlieka ne vieną kartą, kai šalia važiuoja kitas automobilis. Savo veiksmų nenutraukia, nors aikštelėje stovi ir kiti automobiliai, prie kurių buriuojasi žmonės. Aikštelėje stovintys automobiliai ir žiūrovai jokiais atitvarais nėra apsaugoti nuo šoninį slydimą atliekančių automobilių. Tokiais savo veiksmais M. Š. sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą kitų atžvilgiu. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad visi jo veiksmai atlikti dalyvaujant šonaslydžio renginyje, uždaroje automobilių aikštelėje, vertinamos kritiškai, kaip būdą pateisinti savo veiksmus ir išvengti atsakomybės. Renginio dalyviai įprastai yra identifikuojami jo organizatorių, o iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog šoninio slydimo metu M. Š. automobilis nebuvo pažymėtas jokiu dalyvio numeriu, o prieš važiavimą nuo transporto priemonės dar buvo ir nuimtas valstybinio numerio ženklas, kas rodo, jog pareiškėjas žinojo apie savo veiksmų neteisėtumą ir iš anksto ėmėsi priemonių maksimaliai nuslėpti informaciją apie automobilio priklausomumą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog M. Š. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų dalyvaudamas šonaslydžio renginyje, valstybinių numerių ženklai nuo automobilio buvo nuimti dėl estetinių priežasčių, kad gražiau atrodytų fotografijose. Taip pat pareiškėjo atstovas nurodė, kad negali pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas renginyje, kuris buvo suderintas su policija ar kitomis institucijomis.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs vairavimą.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-648/2022).

KET 4 punkte numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

KET 6 punkte numatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>.

KET 23 punkte numatyta, jog vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.

KET 225 punkte numatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija fakto, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nuimtas valstybinio numerio ženklas, skundžiamame nutarime nurodytu būdu, t. y. akseleruodamas automobilį, tuo sukeldamas variklio apsukas, sukiodamas vairą į kairę ir dešinę, taip priversdamas automobilį slysti į šonus ir apsisukti aplink savo ašį, tačiau nesutinka su tuo, jog tokius veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų.

Šiuo atveju esminis klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas byloje, yra tai, ar M. Š. atlikti veiksmai buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014), pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Skunde kaip vienas iš argumentų, jog M. Š. veiksmai nebuvo atlikti iš chuliganiškų paskatų, nurodoma, jog automobilis nutarime nurodomu būdu buvo vairuojamas dalyvaujant šonaslydžio renginyje, uždaroje automobilių aikštelėje, kurioje buvo užtikrintos visos saugumo priemonės, dėl to, anot pareiškėjo ir jo atstovo, šiuo pažeidimu nebuvo keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo ir jo atstovo pozicija, kadangi ją paneigia į bylą pateikti vaizdo įrašai. Byloje esančiame vaizdo įraše „Pažeidimų video“ automobilis „BMW“, vairuojamas be valstybinio numerio ženklo, nėra išskirtinai pažymėtas ar sunumeruotas kokiu nors renginio dalyvio ženklu. Minėtame vaizdo įraše matyti, jog nuo 00.20 min. iki 00.27 min. ir nuo 00.55 min. iki 01.17 min. automobiliu „BMW“ yra akseleruojama, didinama variklio sukimo galia į galinę transporto priemonės ašį, susukant vairą priverčiama automobilio galinė dalis slysti, sukant vairą į dešinę pusę ir didinant variklio apsukas galiausiai priverčiama automobilį suktis ratu. Šiame vaizdo įraše be kita ko užfiksuota, jog gretimais pareiškėjo automobilio kita transporto priemonė, kuri taip pat nėra pažymėta jokiu dalyvio ženklu, irgi atlieka pavojingus manevrinius judesius, o netoliese yra susibūrę asmenys, kurie niekaip nėra saugiai atitverti nuo manevruojančių transporto priemonių.

Taigi, minėtas vaizdo įrašas paneigia pareiškėjo ir jo atstovo teiginius tiek apie tai, jog pareiškėjas sąžiningai galėjo klysti dėl to, jog jis dalyvauja oficialiame renginyje, tiek apie tai, jog jo skundžiamame nutarime nurodytas vairavimas nekėlė pavojaus jam pačiam bei kitiems asmenims ar jų turtui, kadangi akivaizdu, jog aptartas automobilio vairavimas, t. y. kuomet nurodytu būdu valdomas automobilis – padidinto pavojaus šaltinis, esant šalia visiškai neapsaugotiems pašaliniams asmenims, yra itin pavojingas ir rizikingas.

Be to, analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus, bylos medžiagą nustatyta ir tai, jog užfiksuoti pareiškėjo transporto priemone daromi iššaukiantys veiksmai (akseleruojant automobilį ir sukiojant vairą į kairę ir dešinę, taip priverčiant transporto priemonę slysti į šonus ir apsisukti aplink savo ašį automobilių stovėjimo aikštelėje, kai šalia yra kita taip pat pavojingai judanti transporto priemonė, o netoliese stovi susibūrę asmenys) suponuoja išvadą, jog M. Š. savo pavojingu kitų asmenų ir jų turtui elgesiu būtent ir siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai suvokdamas, jog tokiu elgesiu yra pažeidžiamos kelių eismo taisyklės. Kartu vertinant pareiškėjo elgesio paskatas, būtina pažymėti ir tai, jog jis dar iki šių veiksmų atlikimo nuo savo vairuoto automobilio nuėmė valstybinius numerio ženklus. Byloje esančiame kompaktiniame diske įrašytoje nuotraukoje „Automobiliai su numeriais“ užfiksuotas pareiškėjo automobilis „BMW“, kai dar nebuvo nuimti valstybiniai numeriai, tuo tarpu vaizdo įraše „Valstybinių numerių nuėmimas“ nuo 00.03 min. iki 00.19 min. užfiksuota kaip nuo automobilio „BMW“ yra nuimamas valstybinio numerio ženklas. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše „Pažeidimų video“ automobilis „BMW“ jau yra vairuojamas be valstybinio numerio ženklo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys, kuomet jis prieš vairuodamas automobilį skundžiamame nutarime nurodytu būdu, dar gi nusiėmė ir valstybinius numerius, taip apsunkindamas automobilio identifikavimą, rodo, jog jis suprato, kad vairuodamas automobilį skundžiamame nutarime nurodomu būdu nesilaiko KET įtvirtintų reikalavimų, tai darė pavojingai ir iššaukiančiai, siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį bei sukeldamas pavojų, ir toks jo elgesys būtent ir laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kadangi akivaizdu, kad minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro, galėjo būti ne tik tokio pobūdžio KET pažeidimų entuziastų, bet ir kitų asmenų, kuriems toks vairavimo būdas, kuomet akivaizdžiai ignoruojamos KET nuostatos bei aplinkinių saugumas, gali būti visiškai nepriimtinas ir netgi šokiruojantis.

Teismo vertinimu, aptartų byloje esančių duomenų visuma įrodo pareiškėjo kaltę, taip pat ir būtiną ANK 420 straipsnio 2 dalies subjektyvųjį elementą – chuliganiškas paskatas, todėl panaikinti Institucijos priimtą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. Š. pagrįstai nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, jam teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, todėl nėra pagrindo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, o pareiškėjo skundas atmestinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. atstovo advokato padėjėjo V. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5224-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.