Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Fin & Bay“ ieškinį M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Fin & Bay“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. K.: 1) 2160 € skolos; 2) 2160 € delspinigių už laikotarpį nuo 2021-01-15 iki 2023-03-31; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 130 € žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Fin & Bay“ ir atsakovas M. K. 2020-12-10 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6626 ( toliau – ir Sutartis ), kurios pagrindu ieškovė ( pardavėjas pagal Sutartį ) pardavė prekę – automobilį „Audi A6“, o atsakovas ( pirkėjas pagal Sutartį ) prekę – automobilį „Audi A6“ ( Sutarties 1.1 p. ) perka už 2161 € sumą. Sutarties pasirašymo dieną atsakovas už prekę – automobilį „Audi A6“, atsiskaitė iš dalies, t. y. sumokėjo 1 € ir įsipareigojo likusią 2160 € sumą sumokėti iki 2021-12-15 kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 180 € iki kiekvieno mėnesio 15 d. į ieškovės kasą arba Sutartyje nurodytą ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke ( Sutarties 3.1. p., 3.2. - 3.3. p. ). 2020-12-10 priėmimo perdavimo aktu ieškovė prekę – automobilį „Audi A6“, perdavė atsakovui, o atsakovas minėtą prekę – automobilį „Audi A6“, priėmė. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė ir liko ieškovei skolingas 2160 € už įsigytą prekę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis ( pardavėjas ) įsipareigoja perduoti daiktą ( prekę ) kitai šaliai ( pirkėjui ) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą ( kainą ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.205 straipsnis ).

Ieškovė savo įsipareigojimus pagal su atsakovu sudarytą 2020-12-10 pirkimo – pardavimo Sutartį įvykdė tinkamai, pardavė ir 2020-12-10 priėmimo perdavimo aktu perdavė atsakovui prekę – automobilį „Audi A6“, o atsakovas sumokėjo dalį – 1 €, prekės kainos, prekę – automobilį „Audi A6“, priėmė ir likusią prekės kainą – 2160 €, įsipareigojo sumokėti iki 2021-12-15 kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 180 €. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė, Sutartimi numatytų įmokų nemokėjo ir liko ieškovei skolingas 2160 €, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2160 € skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2160 € dydžio delspinigius ieškovės paskaičiuotus taikant 0,5 procento dydį už laikotarpį nuo 2021-01-15 iki 2023-03-31 ( už 805 d. ). Ieškovė nurodė, kad už laikoatrpį nuo 2021-01-15 iki 2023-03-31 apskaičiuotą delspinigių sumą 8672,40 €, sumažino iki 2160 €.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos ( bauda, delspinigiai ) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 p. ).

Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės ( neprotingai didelės ) netesybos ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis ) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis ). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ( CK 6.156, 6.189 straipsniai ) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas ). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 66-67 p. ).

Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas ).

Nagrinėjamua atveju ieškovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, atsakovas – fizinis asmuo. Nors tarp ginčo šalių susiklostė prievoliniai santykiai, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, patyrė būtent prašomo priteisti dydžio –2160 €, nuostolius. Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas numatyta ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Šioje normoje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste ( Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-690-589/2021 ).

Sutarties 6.2. p. nustatyta, kad jeigu pirklėjas vėluoja atlikti mokėjimus pagal Sutarties 3.2. punktą tai skaičiuojami 1 procento dydžio delspinigiai į dieną nuo visos prekės kainos. Sutartyje nustatytas 1 procento delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus. Ir nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad už laikoatrpį nuo 2021-01-15 iki 2023-03-31 apskaičiuotą delspinigių sumą 8672,40 €, sumažino iki 2160 €, t. y. taikė 0,5 proc. dydį, ši suma sudaro net 99,95 proc. sutarties kainos ( 2161 € ). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 194,40 € delspinigių ( 2160 € × 0,05 % × 180 d. ).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis ). Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 2354,40 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-04-13 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį – 130 € dydžio. Teismas tenkino 54,5 proc. ieškinio reikalavimų, t. y .priteisė ieškovei iš atsakovo 2354,40 € iš prašomų priteisti 4320 €, todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – žyminio mokestis 70,85 € dydžio.

Teismas turėjo 6,64 € su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų. Teismo turėtos su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos viršija nepriteistiną 5 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl šios išlaidos – 6,64 € dydžio, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.305 straipsniais, 6.258 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. K. UAB „Fin & Bay“ naudai 2160 € skolos, 194,40 € delspinigių, 70,85 € žyminio mokesčio, iš viso – 2425,25 € ( du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 25 ct ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 2354,40 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-04-13 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. 6,64 € ( šešis eurus 64 ct ) su procesinių dokumentų siuntimu susijusias išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.