Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-719/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-07Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
1-98-719/2013
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00357-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Nukentėjusysis
R. D.
Kaltinamasis
P. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-719/2013Proceso Nr. 1-77-1-00357-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 1.2.4.2.3.; 1.1.9.1.; (S) 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei S. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajai R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2012-08-20, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje smurtavo prieš sugyventinę R. D., tai yra sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir paakyje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. D. sveikatą.

Be to, P. M. buvo kaltinamas tuo, jog jis, 2012-09-03, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijoje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, sudavė kumščiais ne mažiau keturiolikos smūgių sugyventinei R. D. į galvą, rankas, nugarą, dešinę blauzdą, sulaužydamas kairį smilkinkaulį, padarydamas galvos smegenų sumušimą kairėje smilkininėje, dešinėje kaktinėje skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu smegenų dangalu, muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktoje, abiejose plaštakose, kairės rankos 2-3-4-5-ame pirštuose, dešinėje alkūnėje, kryžmens srityje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejose alkūnėse, kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės rankos 2-3-4-5-ame pirštuose, kryžmens srityje, tai yra dėl kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų sumušimo sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės R. D. sveikatą.

Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikatamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo, prisipažino visiškai, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 3 p. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį pas jį vyko talka ir buvo pjaunamos malkos. Supjovus malkas nupirko alaus ir su vyrais išgėrė. Vėliau namo grįžo R. ir parsinešė du krepšius maisto produktų. Ryte R. buvo prašiusi atšildyti ir išvalyti šaldytuvą, o pamačiusi, kad tai nėra padaryta, supyko ir stumtelėjo, dėl ko pats atbula ranka netyčia nepažiūrėdamas jai sudavė, tačiau neatliko jokio tiesioginio smūgio, kadangi toks sudavimas buvo atsitiktinis atvejis. Dėl šio įvykio R. iš karto tą pačią dieną iškvietė policiją, kuri atvykusi tikrino neblaivumą ir nustatė daugiau nei dviejų promilių girtumą. Pats nežino, ar būdamas blaivus būtų taip pasielgę. Nurodo, jog konfliktas kilo dėl piniginių lėšų ir neišvalyto šaldytuvo.

2012 m. rugsėjo 3 d. dirbo namuose ir paprašė, kad R. D. grįžtų pietų metu ir parvarytų mašiną. R. parvarė automobilį, o jis pasakė, jog paveš ją iki darbo. R. atsisėdo ant užpakalinės sėdynės kairėje pusėje ir neprisisegė saugos diržu. Pats buvo pasiskolinęs iš draugo A. prailgintuvą ir R. pasakė, jog pirmiausia nuvažiuos pas A. ir tuomet nuveš ją į darbą. Tuomet buvo nusipirkę automobilį „F. G.“, kurį pats norėjo parduoti, o R. tam prieštaravo. Šį klausimą dėl automobilio pardavimo sprendė važiuodami. Matė, jog R. buvo perbalusi, išblyškusi, o ryte skundėsi, kad skauda galvą. Važiuodami taip pat kalbėjo apie darbą bei apie tai, kad R. turi susirasti kitą, lengvesnį darbą. A. dirbo miestelio pakraštyje, prie grūdų sandėlių. Privažiavus tuos sandėlius A. automobilio prie vartų nerado. Važiuodamas išgirdo, kad prasidarė galinės automobilio durelės ir pro galinio vaizdo veidrodėlius pamatė, kad R. guli ant žemės. Iškritusi ji gulėjo kairėje žvyruoto kelio pusėje, o ne viduryje kelio. Tuo metu automobilis važiavo trečia pavara, apie 20-25 km/h greičiu. Apsukęs automobilį išlipo prie jos. Moters galva buvo prakirsta. Nesuprato, ar iškritusi R. buvo sąmoninga, tačiau ji muistėsi. Pamatęs visa tai pasimetė, kadangi pirmą kartą pakliuvo į tokią situaciją ir prieš tai neturėjo patirties gelbėjant žmogų. Jis pakėlė R. už pažastų bei atsegė vaikišką sėdynę norėdamas ją įkelti į automobilį, tačiau to padaryti nepavyko dėl aukšto automobilio, moters svorio bei jos pačios muistimosi. Namų arti nebuvo, o telefonų pasiėmę neturėjo. Tuomet pats atsidarė bagažinę, atlenkė sėdynes ir skersai paguldė R.. Galvojo vežti moterį į ligoninę, tačiau automobilio kuro bake buvo nepakankamai kuro. Pasimetęs nuvažiavo pas motiną, kuri liepė atvežti daktarą ar kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pas mamą R. iškėlė, ji muistėsi, atrodo, kad norėjo kalbėti, bet neaiškiai. Pasodino R. ant laiptų, nes negalėjo jos įnešti į kambarį. Tuomet pasakė mamai, jog negali nuvežti R. į ligoninę dėl kuro trūkumo bei liepė palaukti, kol įsipils. Parbėgus namo ir pasiėmus kuro talpą paskambino mama ir pasakė, jog kviečia greitąją medicinos pagalbą, kadangi tokiu būdu bus greičiau ir geriau suteikta reikiama pagalba. Atvykus gydytojams R. taip pat buvo nerami, muistėsi ir lipo nuo neštuvų. Įvykio metu pats buvo blaivus. Dabar supranta, jog pasielgė neprofesionaliai, kad nekorektiška vežti žmogų bagažinėje, tačiau įvykio metu darė viską, kad tik būtų išgelbėta R. guvybė. Pripažįsta, jog yra skambinęs A. vyrui ir paklausęs, kodėl šis kalba, jog žiūrėjo su žiūronais ir matė pas jį kažkokią moterį. Pabrėžė, jog grįžęs iš Š., negalėjo gyventi pas R., o taip pat jokių išgertuvių namuose nebuvo, nebuvo jokio pokalbio.

Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju santykiai yra labai geri, tai artimiausias žmogus jos gyvenime, nes pati neturi tėvų. Kartu su P. M. gyvena 14 metų, tačiau nėra susituokę, nors gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir turi dukrą, kuriai bus šešeri metai. Įvykio dieną grįžo iš darbo, parsinešė maisto, priėjo prie šaldytuvo, norėdama sudėti maistą, tačiau šaldytuvas buvo neišvalytas, dėl ko ir užėjo pykčio priepuolis. Ėmė pyktis su vyru, kodėl jis neišvalė šaldytuvo. Mano, jog pati vyrą išprovokuoja savo pykčiu, riksmu, priekaištais, dėl ko dažniausiai ir įvyksta konfliktas. Tą dieną grįžo iš darbo pavargusi, ir pasirodė, kad sugyventinis yra išgėręs, o šaldytuvas neišvalytas. Tądien abu ėjo prie šaldytuvo, vyras dar lindo prie šaldytuvo ir atbula ranka trinktelėjo, užgaudamas akį. Tokie vyro veiksmai užgavo savimeilę, įžeidė, dėl ko supykusi ant vyro paskambino policijos pareigūnams. Įvykio metu nieko neatsitiko, dėl ko kitą dieną nuvažiavo į P. ir parašė prašymą, kad sugyventinis būtų paleistas į laisvę. Pripažįsta, jog ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus apkalbėjo savo vyrą, kadangi tuo metu buvo supykusi. Įvykio metu vyras sudavė smūgį ne kumščiu, o atbula ranka ir tai buvo pirmas kartas. Įvykio metu vyras jos nevaikė, o ji pati išbėgo į kiemą. Tą dieną buvo nuėjusi pas A. pasiskolinti alkotesterio, nes buvo supykusi, kad P. išgėręs. Taip pat tą vakarą prašė A. nuvežti iki degalinės, nes vyrą jau buvo išvežę policijos pareigūnai. Nepamena, kad A. būtų sakiusi, kad tądien P. jai trenkė pasivijęs. Smūgis buvo suduotas prie šaldytuvo P. atėjus iš rūsio ir einant prie šaldytuvo paskui ją. Dėl šio smūgio ji P. M. jokių pretenzijų nereiškia.

2012 m. rugsėjo 3 d. su senu šviesiai pilkos spalvos automobiliu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), vežė dukrą į darželį, o grįžusi nuvažiavo su automobiliu į darbą. Dirbo parduotuvėje vedėja, turėjo labai daug darbo. Parduotuvė yra pačiame miestelio centre. Paskambino P. ir paklausė, ar negali parvaryti automobilio per pietų pertraukėlę. Pasiėmė automobilio ir tualeto raktus, sėdo į automobilį ir parvarė mašiną namo (duomenys neskelbtini). P. dirbo, pjovė malkas, todėl paliko automobilyje raktus ir skubėjo atgal į darbą. Ėjo keliuku iš savo namų link gatvės, kai su automobiliu privažiavo P. ir pasiūlė pavežti iki darbo. Kadangi pati ėjo kaire kelio puse, tai atsisėdo į galinę automobilio sėdynę, kad nereiktų apibėgti aplink automobilį. Atsisėdus į automobilį vyras paklausė, ar dar gali sugaišti keletą minučių, kol jie nuvažiuotų iki A.. Važiuodami kalbėjo apie darbą, apie vaiką, apie automobilį. Bevažiuojant pasidarė lyg karšta, lyg negera ir silpna, dėl ko nusivilko striukę. Taip pat yra atsitikę ir namuose, nes yra nugriuvusi kartą virtuvėje ir kartą vonioje. Tą kartą važiuojant automobiliu uždėjo ranką ant durelių ir norėjo prasidaryti langą, tačiau nesąmoningai atidarė duris ir iškrito pro dureles, kadangi nebuvo prisisegusi saugos diržu. Važiuojant automobiliu su vyru konflikto nebuvo. Su P. kalbėjo apie reikalus, apie darbą, kad yra pervargusi ir įsitempusi. Kategoriškai pareiškia, kad tą dieną P. smūgių nesudavė, nors automobilyje ir vyko ginčas. Nepamena, kas vyko po to, kai iškrito iš automobilio. Atsimena, kai buvo pas P. motiną A. M., iš kur buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos. Kaip pro miglą atsimena, kad pas A. M. buvo pasodinta ant laiptų, kad aplinkiniai klausė, kas atsitiko. Atmintį pradėjo atgauti ligoninėje, sanatorijoje. Galva pakaušyje buvo prakirsta, ant nugaros taip pat buvo žymė. Rankoje buvo mėlynės nuo vaistų leidimo. Mano, jog ekspertų išvada yra klaidinga, nes žino, kad vyras nemušė. Neatsimena, kokiu būdu iškritus iš automobilio susižalojo pirštus. Be to, maždaug prieš savaitę iki šio įvykio buvo apalpusi vonioje ir susižalojusi, dėl ko buvo ant rankos ar ant kojos mėlynės. Darbe apie savo nualpimą buvo minėjusi. Neigia prieš kelerius metus buvusi sumušta P. bei mano, jog I. Ž. ją apkalba turėdama asmeninių pretenzijų į gyvenamąjį namą, juo labiau kad su I. Ž. šeimomis nebendrauja ir švenčių kartu nešvenčia.

Liudytoja A. M. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, nes jis yra vyro tolimas giminaitis. Su kaltinamuoju nėra susipykusi. Su R. dirba 11 metų tame pačiame darbe. 2012 m. rugsėjo 3 d. vaikai ėjo į mokyklą, į darželį, o pati dirbo eilinę darbo dieną su bendradarbe G. J.. R. kalbant telefonu suprato, kad šiai skambina P. ir tariasi važiuoti vakare kartu ir pasiimti dukrą. Maždaug po 10 minučių R. apsivilko striukę, pasiėmė tualeto raktus ir nepasakė, kad išeina. Pamanė, jog R. išeina į tualetą. Po kurio laiko pastebėjo, kad nėra R. automobilio, dėl ko nuėjo į kitą parduotuvę ir paklausė, ar niekas nematė R.. Tačiau niekas moters nebuvo matęs. Sugrįžus atgal į parduotuvę R. taip pat nerado. Norėjo skambinti, tačiau pamatė, jog R. telefonas buvo paliktas ant stalo parduotuvėje. Palaukusi paskambino P., tačiau niekas neatsiliepė, dėl ko po kiek laiko paskambino jam dar kartą, tačiau ir vėl niekas neatsiliepė. Tuomet nuėjo pas R. į namus, kadangi R. gyvena netoli, per vieną namą U. gatvėje. Įėjusi į kiemą pamatė jame stovintį automobilį su spynelėje paliktais užvedimo rakteliais. Atsiminė, jog R. iš darbo išėjo maždaug be 20 minučių dvyliktą valandą, o pati ėjo jos ieškoti maždaug po valandos. Būdama R. kieme užlipo laiptais ir patraukė namo duris, tačiau jos neatsidarė, dėl ko ji grįžo atgal į parduotuvę. Grįžusi nutarė paskambinti R. uošvei. R. telefone atrado jos uošvės numerį, paskambino ir ši atsiliepė. Paklausus, kur yra R., uošvė pasakė, jog R. susirgo, tačiau paklausta plačiau nieko neaiškino. Paskambinus šiai moteriai dar kartą ir paprašius kalbėti su R., uošvė nurodė, jog R. labai blogai, ir kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji pati paklausė, ar ją sumušė, nes R. iki tol buvo sveika. Uošvė tuomet atsakė, kad tai jų problemos ir jie patys išsispręs. Vėliau grįžo savininkė su prekėmis ir pastarajai papasakojo apie R.. Parduotuvės savininkė paskambino į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį ir ten pasakė, kad R. su galvos trauma išvežta į Panevėžį. Tada atvažiavo kriminalistai ir apklausė ją su bendradarbėmis. Apie tolesnius vykius nieko nežino, tačiau parduotuvės savininkė pasakojo, jog nuvykus aplankyti R. į ligoninę pakraupo, kadangi R. buvo kruvina, sumaitota, skeryčiojosi rankomis, šaukė. Pati pas R. į ligoninę nuvažiavo kitą dieną. Paklaususi, ar ją pažįsta, R. ją atpažino, tačiau vardo nepasakė. R. darbe ir kalbantis vieną kartą sako, jog su vyru susimušė, o kitą kartą teigia, jog susiginčijus pati iššoko iš automobilio, tačiau paklausus, kodėl taip elgiasi, nieko nepaaiškina. Be to, R. buvo minėjusi, jog tą įvykio dieną parvarius automobilį namo susiginčijo ir susipyko su P.. R. yra labai nuolanki, pataikaujanti, vykdo kito žmogaus norus, o taip pat yra geras žmogus, nepriešgyniaujanti. Pati nežino, kokie jos santykiai su P.. Būna, kad R. ir P. susipyksta, bet daugiau nieko nežino. P. yra agresyvus, konfliktiškas, kerštingas. Daug žmonių bijo duoti parodymus, nes sako, kad P. kerštingas, o be to ir pačios vyras sulaukė iš P. skambučio po to, kai ji davė parodymus. Paskambinęs jos vyrui P. liepė pasitaupyti karstui, o tokius išsakytus žodžius suprato kaip grasinimą.

Prieš dvi savaites iki to įvykio buvo laisva diena ir ji buvo namuose, o vakare atėjo R., paklausė, ar ji turi alkotesterį, ir pasakė, kad P. protas pasimaišė, kadangi jis sako, kad R. grįžo iš darbo neblaivi. Tuo metu pačios jos vyras buvo išvažiavęs, todėl negalėjo duoti R. alkotesterio. R. išėjus po kurio laiko pamatė policijos pareigūnus, o vėliau paskambino R. ir paklausė, ar gali pavežti iki degalinės užsipilti kuro, kadangi reikės iš darželio parsivežti dukrą. Pati matė sumuštą R. akį. R. tuomet paaiškino, jog pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie, patikrinę neblaivumą, nustatė, jog R. yra blaivi, o P. yra išgėręs ir jį išvežė. R. laikė kažkokį šaldytą daiktą prie tos sumuštos akies ir sakė, kad P. apkaltino ją (R.) girtą grįžus iš darbo. P. yra impulsyvus žmogus ir geria daugiau nei R.. Jei P. paskambina R., girdisi, kad pastaroji jam teisinasi, kur buvo, smulkiai jam viską išaiškina, tačiau P. poelgiams visada randa pateisinimą. Neįtikėtina, jog R. gali prieštarauti, kadangi yra labai paklusni, niekada nepriešgyniauja. Pati niekada negirdėjo pakelto R. balso, ji visada kalba ir elgiasi su P. gražiuoju, vadina jį P..

Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį pažįsta kaip miestelio gyventoją ir parduotuvės darbuotojos sugyventinį, tačiau jis nėra giminaitis. Atsimena, kad 2012 m. rugsėjo 3 d., grįžus su prekėmis iš Panevėžio, darbuotoja A. M. pasakė, kad R. dingusi. Išsikrovus prekes, pasakė pranešti, kai R. atsiras. Grįžus namo pietauti, jai paskambino moterys ir pasakė, kad R. neatsiranda. Vėliau telefonu jos pranešė, kad su R. blogai, ji yra pas sugyventinio motiną ir motina neleidžia su ja kalbėti, o taip pat, kad R. yra iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pati paskambino į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paaiškinta, jog R. dėl sunkios galvos traumos išvežta į Panevėžio ligoninę. Palaukusi kurį laiką pati nuvažiavo į Panevėžio ligoninę. R. buvo priėmimo skyriuje, nesiorientavo aplinkoje, jos nepažino, o taip pat buvo apsiliejusi kraujais ir šoko būsenoje. P. motina, buvusi prie R. ligoninėje, pasakė, kad R. girta. Pati bandė R. kalbinti ir mano, kad R. tikrai buvo blaivi. P. motina pasakė, kad R. šoko iš mašinos, nes yra girta. Ligoninėje R. blaškėsi, o slaugės negalėjo sutvarkyti. Pati padėjo R. pasodinti, pakalbino, bet pastaroji nepažino. Grįžus iš ligoninės žmonės pasakojo, jog P. tą dieną nuvežė R. iki fermų ir sumušė. Po to gal savaitę lankė R. ligoninėje, bet pastaroji jos nepažino. Vėliau R. pradėjo atsigauti ir ėmė sakyti, jog iššoko iš automobilio. Įvykio dienos ryte matė R., kuri buvo pasipuošusi darželyje vyksiančiai šventei. R. su alkoholiu problemų neturi. Apie R. santykius su vyru pati nieko nežino, tačiau ne kartą yra mačiusi R. į darbą atėjusią su mėlynėmis ir pasakančią, jog mėlynes padarė P.. Dar būdama gyva R. mama yra skambinusi ir prašiusi gelbėti R. nuo sugyventinio. R. mama sakydavo, kad R. muša P. ir prašydavo pakalbėti su R., kad ši paliktų P.. R.į tokias kalbas atsakydavo, kad toks gyvenimas. R. sakydavo, kad yra tokia šeima ir reikia gyventi, tačiau nepaneigdavo tų faktų apie smurtą šeimoje. Prieš rugsėjo 3 d. kažkada vakare po darbo R. yra verkdama skambinusi ir sakiusi, jog P. „įdėjo“ mėlynę į akį, dėl ko ji (R.) iškvietė policijos pareigūnus, kurie ir išsivežė P.. Būdama ligoninėje matė ant R. kairės rankos didelę mėlynę, tačiau R. sakė, kad mėlynė atsirado leidžiant vaistus. R. taip pat sakydavo, nes bijo likti viena.

Liudytoja A. M. parodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus, su kuriuo palaiko gerus santykius. Rugsėjo 3 dieną buvo namuose, skaitė knygą ir išgirdo triukšmą. Pamatė įbėgantį sūnų, kuris šaukė ir liepė bėgti gelbėti R.. Sūnus buvo visas išbalęs, drebėjo, o taip pat pasakė, kad R. iššoko iš automobilio. R. buvo bagažinėje, kadangi sūnus negalėjo įkelti R. į automobilį, kurio nei pavadinimo, nei valstybinių numerių nežino. Automobilis buvo šviesiai pilkos spalvos. Paėmę R. iš bagažinės norėjo nešti ją į kambarį, o pastaroji lyg norėjo verkti ir ištarė, kad griuvo. R. buvo apsvaigusi ir kruvina: kaklas buvo kruvinas, viršugalvis ir rankos sužalotos, stubure nubrozdinimas. Abu su sūnumi už pažastų vedė R. į kambarį, bet negalėjo pastarosios išlaikyti, todėl pasodino ant laiptų ir atnešė pagalvę. Sūnus sakė, kad reikia daktaro, vaistų, bet prieš tai išbėgo įsipilti kuro. Sūnui pasakė, jog skambins greitajai medicinos pagalbai. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir atbėgo sūnus. Sūnus nežinojo, ką daryti, ar važiuoti kartu su R., ar pasilikti. Liepė sūnui saugoti namie esantį invalidą ir dukrą, o pati kartu su R. išvažiavo į ligoninę ir budėjo prie R. 7-8 dienas. Vėliau R. sakė, kad iššoko iš automobilio, tačiau nepaaiškino, kodėl tai padarė. Galbūt R. buvo negerai su sveikata. Negali pasakyti, ar R. buvo blaivi. Tą dieną skambino A. M., kuriai pasakė, jog R. neateis į darbą, nes susirgo. Daugiau su niekuo nekalbėjo. Ligoninėje atvykusiai S. V. pasakė, kad R. gal buvo išgėrusi, kad šoko iš automobilio, tačiau I. Ž. nėra nieko sakiusi apie R. girtumą. Sūnus su R. gyvena kaip ir visi. Visos šeimos susibara, bet pati nėra mačiusi, kad P. ir R. muštųsi, o be to ir pati R. dėl to nesiskundė. Žino, jog prieš tai buvo vienas kartas, kai R. ir sūnus buvo susipykę, dėl ko P. buvo sulaikytas dviem paroms. Pati nėra mačiusi, jog sūnus muštų R., tačiau pati R. yra sakiusi, jog kelis kartus buvo nualpusi. Darbo dienomis nėra mačiusi R. išgėrusios.

Liudytoja I. Ž. parodė, jog su kaltinamuoju apie metus laiko nepalaiko santykių. Paskutinis pokalbis su juo buvo telefonu, kurio metu buvo kaltinamojo iškoneveikta. R. D. yra jos pusseserė. Anksčiau ją pažinojo kaip gražią, energingą, veiklią moterį, o dabar R. yra sužlugdyta, užvaldyta marionetė. Seniau bendravo, o dabar nebendrauja. Pažįsta R. nuo ankstyvos vaikystės, kartu augo, atostogaudavo. Per metus tris, keturis kartus susitikdavo, susiskambindavo. Su R. nebendrauja po to įvykio. R. velioniai tėvai prieštaravo R. ir P. draugystei, nes P. buvo pagarsėjęs kaip girtuoklis, mušantis savo pirmą žmoną, o R. buvo jį įsimylėjusi. D. nesutiko P. priimti, tai R. su P. įsikėlė gyventi pas M.. Ten gyvendama, dar R. dukros neturėjo, kai maždaug prieš kokius 8 metus R. jau buvo smarkiai sumušta P.. Po to karto R. pasakė, kad jam dovanojo. Supranta, kad tokių atvejų buvo ne vienas. Pati nebuvo, kai R. buvo sumušta paskutinį kartą. Buvo tik nuvykusi į ligoninę, kadangi R. bendradarbė paskambinusi papasakojo, kas nutiko. Matė, kad R. buvo sunki galvos trauma, kadangi pastaroji neatpažino žmonių, net savo dukros. Nuvykus į ligoninę A. M. sėdėjo ant lovos ir paklausus, kas nutiko R., atsakė, jog R. prisigėrė ir iškrito iš automobilio. Vėliau iš ligoninės R. buvo nuvežta į Likėnų sanatoriją. Vieną dieną skambino R., bet ši neatsiliepė. Paskui skambino dar kelis kartus ir vieną kartą R. bandė skambutį atmesti, bet neišjungė telefono ir ji girdėjo dalį P. pokalbio su R.. Sužinojo, kad P. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Iš girdėto pokalbio taip pat suprato, jog tuo metu buvo dar draugų, vyko išgertuvės. P. kalbėjo su R., jai grasino. Išgirdo daug keiksmažodžių. P. sakė: ,,negalvok, kad mane uždarei, namo negausi“. Nors tą namą R. paveldėjo iš savo tėvelių, bet P. grasino, kad atims namą, o R. išeis, kaip stovi. Visą laiką R. buvo grasinama, o R. sakė, kad gailisi, kad jį myli. Jis dar sakė, kad ,,pati prisigėrusi buvai, tu pati viską padarei“. Pati buvo ligoninėje, kai gydanti gydytoja perskaitė kraujo tyrimo išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad alkoholio R. kraujyje nerasta, o R. buvo apmokėtas biuletenis ir ji buvo išsiųsta į sanatoriją. Vėliau, kai su R. kalbėjo apie tą įvykį, ji neatsimindavo. O kai grįžo P. iš Šiaulių, R. nebekalbėjo, neįleisdavo į namus. Su R. bendradarbėmis buvo pusseserę prisiviliojusios į parduotuvę pasišnekėti, tai paskui buvo skambinama ir grasinama, kad kišamasi ne į savo reikalus. R. buvo psichologiškai žlugdoma, kadangi net pati R. buvo pradėjusi sakyti, jog buvo girta ir pati dėl visko kalta. Žinojo, jog prieš tai P. buvo sumušęs R., kadangi pati R. buvo apie tai sakiusi. Tai buvo maždaug savaitę iki to įvykio su automobiliu, nes mėlynės dar nebuvo sugijusios. R. yra nuolanki, pataikaujanti, o be to ir pati R. sako, kad yra per daug gera.

Specialistas N. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pirmame punkte pirma išvardinti odos nubrozdinimai, po to poodinės kraujosruvos, tai yra sužalojimų pobūdis, lokalizacija ta pati. Neatmestina galimybė, kad tokie sužalojimai – nubrozdinimai ir kraujosruvos, nors ir skirtingo pobūdžio, gali gautis vienmomentinio traumavimo metu. Iš važiuojančio automobilio iššokus, paprastai konstatuojami daugybiniai, gana platų paviršių turintys odos nubrozdinimai, kurie atsiranda kontaktuojant su kelio paviršiumi, retai išvengiama galūnių, kaulų lūžių. Šiuo atveju tokių sužalojimų nebuvo konstatuota, kas duoda tikimybinę išvadą, kad tokie rasti pas D. sužalojimai su maža tikimybe atsirastų iškritus iš važiuojančio automobilio. Buvo įvertintas visas bendras vaizdas. Poodinės kraujosrūvos žąstuose, sprendžiant iš jų formos, rodo, kad jos atsirado nuo bukų robotą paviršių turinčių daiktų poveikio. Neatmestina galimybė, kad jie susiformavo nuo suspaudimo pirštais, kraujosrūvų matmenys neprieštarauja tokiai galimybei. Stengiantis apsisaugoti nuo smūgio paprastai yra dengiamasi galūnėmis, į galūnes tenka užpuoliko veiksmas, tokiu atveju sudaro didesnės kraujosrūvos. Nubrozdinimai plaštakose statant lašelinę neatsiranda, o kraujosrūvos atsiranda tik injekcijos vietoje, ir tik taškinė, durtinė žaizdelė. Dešinės alkūnės duobės srityje užklijuotas tvarstis. Į plaštaką lašelinė statoma tik tais atvejais, kai nerandama venų, šiuo atveju tokio poveikio neatspindi. Kategoriškai atmesti galimybės, kad sužalojimai atsirado iššokus iš važiuojančio automobilio, nėra pagrindo. Kalbant apskritai, kairio smilkinkaulio lūžimas - galimas sužalojimas atsiradęs iššokus iš važiuojančio automobilio, nes kairys smilkinkaulis yra kaukolės pagrindas. Dauguma nustatytų sužalojimų yra būdingi ribotų daiktų poveikiui, kas nebūdinga iškrentant ar iššokant. Nes sužalojimai atsiradę iššokus iš važiuojančio automobilio, paprastai būna platūs, gilūs odos nubrozdinimai. Automobilio greitis, kelio danga turi įtakos sužalojimų grubumui. Bendras skaičius sužalojimų, kurie galimai padaryti 18 trauminių poveikių. 18 trauminių poveikių yra apibendrinantis skaičius. Dešinio kulkšnelio srityje – du sužalojimai. Besilupantis šašas ir geltonos spalvos kraujosrūva rodo, kad apžiūros metu sužalojimas dešinio kulkšnelio srityje yra ne šviežios, 5-7 parų senumo. Tie sužalojimai pagal savo spalvinius pokyčius, yra 5-7 dienų senumo. Paprastai toks spalvinis pakitimas atsiranda 5-7 dienų laikotarpyje, bet gali ir ilgesniame intervale, priklausomai nuo žmogaus organizmo individualių savybių, gali užsitęsti kraujosrūvų rezorbavimasis. Klausimas, kodėl išvadoje pateikta informacija, kad R. D. nežinojo, kaip susižalojo, turi būti pateiktas ekspertizės centrui, kurie turėjo bylos medžiagą. Pats apžiūrėjo R. D. ligoninėje ir dokumentai yra įtraukti į išvadą. Apžiūros metu R. D. buvo nekontaktiška.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1284 matyti, jog 2012-08-20 18.50 val. P. M. nustatytas 2.31 promilių alkoholio girtumas (2 t., 3 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1283 matyti, jog 2012-08-20 18.07 val. R. D. joks girtumas nebuvo nustatytas (0.00 promilių) ( 1 t., 28 b.l.).

Iš 2012-08-27 VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1148/12 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje R. D. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-08-20, o sužalojimas R. D. padarytas vieno smūgio pasėkoje, dėl ko R. D. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 30 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 1196 matyti, kad 2012-09-04 12.38 val. P. M. nustatytas 2.37 promilių alkoholio girtumas (2 t., 18 b.l.).

Iš 2012-09-05 įtariamojo P. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog P. M. parodė įvykio aplinkybes įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) miestelyje ir ant kelio (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo rastos dvi dėmės, panašios į kraują bei paimti du pavyzdžiai (2 t., 31-35 b.l.).

Iš 2012-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) atkarpa bei gyvenama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), iš kieme stovinčio automobilio „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti penki dėmių, panašių į kraują, pavyzdžiai (1 t., 36-63).

Iš 2012-09-18 automobilio apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pristatytas saugojimui į (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariatą, o 2012-10-20 nutarimu automobilis grąžintas nukentėjusiajai R. D. (1 t., 64-77, 78, 79, 80, 81 b.l.).

Iš Lietuvos policijos Kriminalinių turimų centro 2013-03-18 biologinio (DNR) tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(5412)-IS1-1131 matyti, kad:

1. Ant tirti pateiktų penkių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2012-09-04 automobilio „F. G.“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. D. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000004 %.

2. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo dėmės Nr. 1, padaryta 2012-09-05 ant kelio (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. D. genotipu.

3. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo dėmės Nr. 2, padaryta 2012-09-05 ant kelio (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti (1 t., 87-89 b.l.).

Iš 2012-09-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2012-09-10 daiktų (rūbų) apžiūros protokolų matyti, jog iš VšĮ Panevėžio ligoninės slaugytojos paimti nukentėjusiosios R. D. rūbai – palaidinė, striukė, kelnės, liemenėlė bei bateliai, kurie apžiūrėti, nufotografuoti ir saugomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., 90-97 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8429/12(01) matyti, jog 2012-09-03 17.30 val. paimtame R. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 126 b.l.).

Iš 2012-09-12 VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1220/12 (05) matyti, jog R. D. konstatuota trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas kairėje smilkininėje, dešinėje kaktinėje skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio smilkinkaulio lūžimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai kaktoje, abiejose plaštakose, kairės rankos 2-3-4-5-tuose pirštuose, dešinėje alkūnėje, kryžmens srityje, poodines kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose alkūnėse, kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės rankos 2-3-4-5-ame pirštuose, kryžmens srityje, dešinio kulkšnelio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, smūgiuojant kumščiu ar panašiai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio srityje, kurie padaryti kietais bukais daiktais 5-7 dienos iki apžiūros, į ką nurodo geltona kraujosruvų spalva, besilupantis šašas odos nubrozdinimo srityje. Sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių. Mažai tikėtina, jog sužalojimai atsirado iššokus iš važiuojančio automobilio ir atsitrenkus į asfaltuotą kelio paviršių, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų sumušimo R. D. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., 107-108 b.l.).

Iš 2012-10-24 VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 1220/12 (05) matyti, kad R. D. nustatytų sužalojimų, galimai padarytų 5-7 dienos iki apžiūros, lokalizacija nurodyta specialisto išvados Nr. G 1220/12 (05) pirmame punkte. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio srityje padaryti ne mažiau kaip keturiais poveikiais kietu buku daiktu (daiktais), galimai smūgiuojant kumščiais bei įspiriant ar panašiai. Dėl šių sužalojimų R. D. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 112 b.l.).

Iš 2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2623(12)/3105(12) matyti, kad nukentėjusiosios R. D. kūno sužalojimų padarymo mechanizmas buvo toks: trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas kairėje smilkininėje, dešinėje kaktinėje skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio smilkinkaulio lūžimas, muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai kaktoje, abiejose plaštakose, kairės rankos 2-3-4-5-tuose pirštuose, dešinėje alkūnėje, kryžmens srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose alkūnėse, kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės rankos 2-3-4-5-ame pirštuose, kryžmens srityje, dešinio kulkšnelio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio srityje, buvo padaryti kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Nustatyti, kokioje padėtyje būnant nukentėjusiajai R. D. jai buvo padaryti kūno sužalojimai, ar automobilyje, ar kitoje vietoje, ar stovint ant kelio, ar gulint, ar klūpint ir t. t., iš turimų duomenų negalima. Sprendžiant iš tyrimui pateiktų duomenų visumos nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji R. D. iššoko (iškrito) iš važiuojančio automobilio (1 t., 119-122 b.l.).

Dėl R. D. sukaus sveikatos sutrikdymo

Pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šioje baudžiamojoje byloje P. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2012-09-03, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, sudavė kumščiais ne mažiau keturiolikos smūgių sugyventinei R. D. į galvą, rankas, nugarą, dešinę blauzdą, sulaužydamas kairį smilkinkaulį, padarydamas galvos smegenų sumušimą kairėje smilkininėje, dešinėje kaktinėje skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu smegenų dangalu, muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktoje, abiejose plaštakose, kairės rankos 2-3-4-5-ame pirštuose, dešinėje alkūnėje, kryžmens srityje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejose alkūnėse, kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairės rankos 2-3-4-5-ame pirštuose, kryžmens srityje, tai yra dėl kairio smilkinkaulio lūžimo ir galvos smegenų sumušimo sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės R. D. sveikatą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir teisminio bylos nagrinėjimo, pats P. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė 2012-09-03 smurtavęs prieš sugyventinę R. D. ir tokiu būdu sunkiai surikdęs savo šeimos nario sveikatą. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu vieningai tvirtino R. D. iškritimo iš automobilio 2012-09-03 faktą, nuosekliai nurodydamas visas įvykio aplinkybes, t.y. kad įvykio dieną prieš veždamas per pietus R. D. į darbą prieš tai kartu su sugyventine vyko pas draugą, netoli kurio darbo vietos R. D. iškrito iš automobilio, bei, kad nesugebėdamas R. D. įkelti į automobilio vidų įkėlė ją į transporto priemonės bagažinę (2 t., 24-28, 36-41 b.l.). Be to, ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios R. D. duoti parodymai (1 t., 159-162 b.l.) visiškai sutapo su kaltinamojo P. M. duotais parodymais, jog įvykio dieną sugyventinė R. D. iškrito iš važiuojančio automobilio. Nukentėjusioji R. D. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, duodama parodymus, nenurodė buvusi sumušta sugyventinio. Priešingai, pastaroji viso baudžiamojo proceso metu vieningai teigė įvykio dieną pasijutusi blogai ir iškritusi iš sugyventinio vairuojamo automobilio. Nagrinėjamu atveju esantys nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nesutapimai dėl iškritimo iš automobilio ar buvus sužalotai kitų asmenų, nepaneigia iš esmės vieningų ir nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, o juo labiau negali būti pripažinti neginčijamu P. M. kaltės padarius BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką įrodymu. Be to, liudytoja A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė kaltinamojo P. M. ir nukentėjusiosios R. D. parodymus atitinkančias aplinkybes, jog įvykio dieną atvažiavęs susijaudinęs sūnus pasakė, kad sugyventinė iškrito iš važiuojančio automobilio bei kurią įsodinti pavyko tik į automobilio bagažinę, bei prašė pagalbos (1 t., 173-175 b.l.). Liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog P. M. yra ūmaus būdo, o R. D. kalbėdama apie šį įvykį kartais pasisako buvusi sumušta sugyventinio, o kitais kartais jau tvirtina iškritusi iš važiuojančio automobilio, neleidžia paneigti vieningų ir nuoseklių P. M., R. D. bei A. M. paaiškinimų bei parodymų, juo labiau kad šiuo atveju nėra nė vieno asmens, tiesiogiai mačiusio įvykį ir galinčio patvirtinti P. M. inkriminuotus kaltinimus sunkiai sutrukdžius sugyventinės sveikatą. Be to, liudytojos A. M. parodymai iš esmės taip pat patvirtina R. D. bei kaltinamojo parodymus dėl šviesios spalvos automobilio stovėjimo prie R. D. namų bei jos mobiliojo ryšio telefono palikimo darbe. Pažymėtina ir tai, jog liudytojų S. V. bei I. Ž. parodymai taip pat nepaneigia kaltinamojo P. M. bei nukentėjusiosios R. D. parodymų, o I. Ž. nurodytos aplinkybės apie galimai ankstesnius P. M. smurtinius veiksmus R. D. atžvilgiu bei mobiliojo ryšio telefonu išgirsta dalis galimai R. D. ir P. M. konflikto neleidžia nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog 2012-09-03 P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. Kaltinamojo P. M. motinos išsakyti žodžiai, jog įvykio metu nukentėjusioji R. D. galimai buvo neblaivi taip pat nėra aplinkybė, leidžianti pripažinti P. M. kaltę sunkiai sutrukdžius sugyventinės sveikatą. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp kurių yra ir specialisto išvados, kuriose nurodoma, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusiai R. D. sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado iššokus iš važiuojančio automobilio, taip pat neleidžia pripažinti P. M. kaltu pagal BK 135str. 2 d. 3 p., juo labiau kad teisiamojo posėdžio metu specialistas N. R. nurodė, jog kategoriškai atmesti galimybės, kad sužalojimai R. D. atsirado iššokus iš važiuojančio automobilio, nėra pagrindo. Iš esmės, kaltinimas P. M. dėl šios veikos padarymo, buvo grindžiamas vien tik specialisto išvadomis Nr. G 1220/12 (05) (1 t., 107-108 b.l.) ir 11-2623(12)/3105(12) (1 t., 119-122), kuriose nurodyta, jog mažai tikėtina (arba nėra pagrindo teigti), kad sužalojimas R. D. atsirado iššokus iš važiuojančio automobilio ir atsitrenkus į asfaltuotą kelio paviršių, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Tačiau šios išvados yra tiktai tikimybinės, tuo labiau, kad teisme apklaustas medicinos ekspertas N. R. parodė, jog kategoriškai atmesti galimybės, kad sužalojimai atsirado iššokus iš važiuojančio automobilio, nėra pagrindo, o kairio smilkinkaulio lūžimas, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, galėjo atsirasti iššokus iš važiuojančio automobilio. Kaip jau paminėta aukščiau, apie tai, kad R. D. sveikatą sunkiai sutrikdyti galėjo P. M., jokių liudytojų – nei betarpiškai mačiusių, nei netiesioginių byloje nėra. Iš esmės teisme apklaustos liudytojos: A. M., S. V., I. Ž. nurodė tiktai bendro pobūdžio aplinkybes apie tai, jog, bendraudamos su R. D., padarė išvadą, kad P. M. prieš R. D. galimai yra naudojęs smurtą. Tačiau, kad smurtą būtų naudojęs kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, šios liudytojos nepatvirtino.

Įvertinus teisme apklaustų liudytojų parodymus, specialistų išvadas bei teisme duotus paaiškinimus, kitus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi jokio pagrindo netikėti kaltinamojo P. M. bei nukentėjusiosios R. D. parodymais, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jų nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajai iškritus iš automobilio. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina P. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., 31-35 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., 36-77 b.l.), specialisto išvada Nr. 140-(5412)-IS1-1131 (1 t., 87-89 b.l.), daiktų (rūbų) apžiūros protokolas (1 t., 91-97 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu P. M. parodė įvykio vietą, kur, pagal jo parodymus, susižalojo R. D.. Jo nurodytoje vietoje ant kelio rastos dvi rusvos spalvos (panašios į kraują) dėmės, o paėmus šių dėmių pavyzdžius, nustatyta, jog vienos iš šių dėmių pavyzdyje rasta moters kraujo, sutampančiu su R. D. genotipu. Apžiūrint automobilį „F. G.“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo paimti penki pavyzdžiai nuo dėmių, o pagal specialisto išvadą, šiuose pavyzdžiuose taip pat rasta moters kraujo, sutampančiu su R. D. genotipu. Iš minėto apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio rastų kraujo dėmių išsidėstymas patvirtina kaltinamojo P. M. parodymus apie jo bandymą įkelti į automobilį susižalojusią R. D., o parodymų patikrinimo protokolas patvirtina, jog įvykis įvykio P. M. nurodytoje vietoje. Iš rūbų apžiūros protokolo matyti, kad ant R. D. palaidinės rasta dėmių, panašių į kraują bei dėmių, panašių į purvą. Palaidinėje rasta daug smulkių, netaisyklingos formos įplyšimų, kurie, teismo vertinimu, taip pat galėjo atsirasti R. D. iškritus (ar iššokus) iš važiuojančio automobilio.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas motyvus, byloje visiškai nėra jokių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus apie R. D. sužalojimo aplinkybes. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais parodymais ir nusprendžia, kad R. D. susižalojo pati iškrisdama (ar iššokdama) iš automobilio, o P. M. šioje dalyje nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko turi būti išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į šį sprendimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštas 2670,63 Lt civilinis ieškinys (b. 1 t., 135-158 l.), o Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 4392,52 Lt civilinis ieškinys (b. 1 t., 129-134 l.), paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Pažymėtina ir tai, jog P. M. padarius BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką buvo inkriminuota ir tai, jog jis šią veiką padarė neblaivus, o taip pat nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus ir dešinio kulkšnelio srityje, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių P. M. neblaivumą jam inkriminuoto nusikaltimo metu, o iš pateiktų specialisto išvadų bei teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog inkriminuoti odos nubrozdinimai dešinio kulkšnelio srityje buvo padaryti prieš 5-7 paras iki įvykio. Be to, šias aplinkybes savo baigiamojoje kalboje iš pareikšto kaltinimo prašė šalinti ir pati prokurorė.

Dėl R. D. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo

P. M. kaltė 2012-08-20, apie 17 val., būnant apsvaigus nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo virtuvėje smurtavus prieš sugyventinę R. D., tai yra sudavus jai vieną smūgį kumščiu į veidą, padarant poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir paakyje, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą, baudžiamosios bylos duomenimis yra visiški įrodyta.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo P. M. duotų parodymų, jis prisipažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veidą, o nukentėjusiosios R. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog su kaltinamuoju P. M. susitaikė ir toliau gyvena kaip graži ir tvarkinga šeima, kartu auginanti penkerių metų mergaitę, leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė ir neturi jam jokių pretenzijų, juo labiau kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio (1 t., 33 b.l.).

BK 38 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis P. M. praeityje neteistas (2 t., 71 b.l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 73 b.l.), į psichoneurologinę, narkotinę įskaitą neįrašytas (2 t., 76 b.l.), taip pat galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis P. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog egzistuoja BK 38 str. numatytos sąlygos kaltinamąjį P. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. M. pagal BK 140 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas P. M. ir nukentėjusiajai R. D. susitaikius nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Tačiau ikiteisminis tyrimas P. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. buvo atnaujintas, kadangi P. M. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu. Išteisinant P. M., nepadarius jam inkriminuotos BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos, bei egzistuojant pirmiau aptartoms BK 38 str. numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, daroma išvada, jog P. M., vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis, turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 1 d., o baudžiamoji byla nutraukta. Tačiau baudžiamosios bylos aplinkybės – P. M. smurtavo sugyventinės, su kuria augina mažametį vaiką, atžvilgiu, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, kaip pavartojęs alkoholio tampantis agresyviu, P. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

P. M. 2012-10-31 skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K., naikintina.

Daiktai: nukentėjusiosios R. D. rūbai ir raktai, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nesant prašymų grąžinti, sunaikintini, o vokas su 7 vnt. tamponų, R. D. seilių lyginamuoju pavyzdiu, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintinas.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 305 str., 307 str. 4 d., 5 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, P. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje P. M. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., P. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. D., panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareikštą 2670,63 Lt civilinį ieškinį ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 4392,52 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:

nukentėjusiosios R. D. rūbus – palaidinę, striukę, kelnes, liemenėlę, batelius ir raktus, saugomus prie bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nesant prašymų grąžinti, sunaikinti;voką su 7 vnt. tamponų, R. D. seilių lyginamuoju pavyzdiu, saugomą prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Artūras Ridikas