- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-155-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46770-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- UAB „S.“, M. S.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Snieguolė Uždanavičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio, Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios UAB „S.“ atstovės advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo UAB „S.“ pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
UAB „S.“ išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas, iš M. S. ir UAB „S.“ solidariai valstybės naudai priteista 59 125,64 Eur nesumokėtų mokesčių.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „S.“ nuosavybės teise priklausantį turtą nuspręsta taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu taip pat nuteista M. S., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Juridinis asmuo UAB „S.“ nuteistas už tai, kad atstovaujamas direktorės M. S., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė jo vardu, naudai ir interesais, veikdama tiesiogine tyčia, siekdama nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendroves UAB „S.“, vykdančios mažmeninę prekybą mėsos ir kitais maisto produktais, turtą (pajamas, išlaidas, pelną), laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., organizavo apgaulingą šios bendrovės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:
1.1. UAB „S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vykdančios mažmeninę prekyba mėsos ir kitais maisto produktais, atstovaujama direktorės M. S., kuri pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, numatančia, kad „už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, veikdama juridinio asmens naudai ir interesams bei siekdama asmeninės naudos, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., parengė nusikalstamos veikos planą - siekdama nuslėpti tikrąjį UAB „S.“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną) organizuojant ir tvarkant šios bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai yra M. S. realizuodama prekes, mėsos gaminius, bendrovei UAB „L.“, dalį šių prekių pardavė be pardavimo apskaitos dokumentų, tai yra neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomose PVM sąskaitose-faktūrose nurodė mažesnį kiekį parduodamų prekių ir neišrašė kasos pajamų orderių dėl gautų grynųjų pinigų 755 146,74 Lt (218 705,61 Eur) už be apskaitos dokumentų parduotas prekes - mėsos gaminius. Tęsdama nusikalstamą veiką M. S. žinomai melagingus duomenis, tik dokumentais pagrįstas ūkinės operacijas, tai yra suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. F., kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jai (J. F.) pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės, įtraukė juos į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą kaip duomenis apie pajamas, išlaidas ir pelną. Tokiu būdu UAB „S.“, atstovaujama M. S., laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. neįtraukė į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą visų parduotų prekių – mėsos gaminių ir gautų pajamų - 755 146,74 Lt (218 705,61 Eur).
1.2. Dėl juridinio asmens UAB „S.“, atstovaujamo direktorės M. S., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė jo vardu, naudai ir interesais, nusikalstamų veiksmų, kuomet apgaulingai organizuojant ir tvarkant UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, kuomet į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų susijusių su mėsos gaminių pardavimu ir apmokėjimu už juos, ji pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m., ir 2013 m. UAB „S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. UAB „S.“ veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB „S.“ nuteistas už tai, kad atstovaujamas direktorės M. S., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė jo vardu, naudai ir interesais, veikdama tiesiogine tyčia, siekdama nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „S.“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
2.1. UAB „S.“, atstovaujama direktorės M. S., kuri turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodama, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. jos vadovaujamos įmonės veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, tai yra dalis M. S. realizuotų prekių – mėsos gaminių 755 146,74 Lt (218 705,61 Eur) sumai, parduota bendrovei UAB „L.“ be pardavimo apskaitos dokumentų, o buhalterinę apskaitą tvarkanti J. F., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jai (J. F.) pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės, įtraukė šiuos duomenis į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, kaip duomenis apie pajamas, išlaidas, pelną, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d., M. S. nurodė J. F. įrašyti šiuos melagingus duomenis į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas ir šias suklastotas deklaracijas pateikti valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Buhalterinę apskaitą tvarkanti J. F., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė melagingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais į deklaracijas (forma FR0600), įrašė melagingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas į metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) ir pateikė šias suklastotas deklaracijas elektroninių būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:
2011-12-22 pateiktoje 2011 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 51 838 Lt (15 013 Eur), nors turėjo 17 668 Lt (5 117 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 066 Lt (887,97 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-01-23 pateiktoje 2011 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 53 100 Lt (15 378,82 Eur), nors turėjo 32 147,25 Lt (9 310,48 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 579 Lt (1 615,79 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-02-22 pateiktoje 2012 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 49 435 Lt (14 317 Eur), nors turėjo 25 195,74 Lt (7 297,19 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 373 Lt (1 266,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-03-22 pateiktoje 2012 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 50 031 Lt (14 489,98 Eur), nors turėjo 27 624,15 Lt (8 000,51 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 794 Lt (1 388,43 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-04-18 pateiktoje 2012 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 51 186 Lt (14 824,49 Eur), nors turėjo 34 222,25 Lt (9 911,45 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 939 Lt (1 720,05 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-05-21 pateiktoje 2012 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 57 784 Lt (16 735,40 Eur), nors turėjo 38 312,35 Lt (11 096 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 649 Lt (1 925,68 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-06-20 pateiktoje 2012 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 60 055 Lt (17 393,13 Eur), nors turėjo 37 505,15 Lt (10 862,24 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 509 Lt (1 885,14 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-08-23 pateiktoje 2012 m. birželio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 53 957 Lt (15 627 Eur), nors turėjo 34 239,75 Lt (9 916,51 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 942 Lt (1 720,92 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-08-23 pateiktoje 2012 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 54 285 Lt (15 722 Eur), nors turėjo 39 010,70 Lt (11 298,27 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruos, ir nedeklaravo 6 770 Lt (1 960,72 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-09-24 pateiktoje 2012 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 46 011 Lt (13 325,70 Eur), nors turėjo 34 767,05 Lt (10 069,23 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 034 Lt (1 747,56 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-10-23 pateiktoje 2012 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 43 477 Lt (12 591,80 Eur), nors turėjo 34 141,45 Lt (9 888,04 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 925 Lt (1 715,99 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2012-11-21 pateiktoje 2012 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 45 624 Lt (13 213,62 Eur), nors turėjo 37 258,04 Lt (10 790,67 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 466 Lt (1 872,68 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-01-22 pateiktoje 2012 m. lapkričio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 45 245 Lt (13 103,85 Eur), nors turėjo 31 062,40 Lt (8 996,29 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 391 Lt (1 561,34 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-01-22 pateiktoje 2012 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 48 204 Lt (13 960,84 Eur), nors turėjo 25 326,20 Lt daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 395 Lt (1272,88 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-03-25 pateiktoje 2013 m. sausio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 43 350 Lt (12 555 Eur), nors turėjo 24 055,45 Lt (6 966,93 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 175 Lt (1 209,16 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-03-25 pateiktoje 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 39 669 Lt (11 488,94 Eur), nors turėjo 22 194,15 Lt (6 427,87 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 852 Lt (1 115,61 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-04-24 pateiktoje 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 47 789 Lt (13 840,65 Eur), nors turėjo 27 190,85 Lt (7 875 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 719 Lt (1 366,72 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-05-24 pateiktoje 2013 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 44 799 Lt (12 974,69 Eur), nors turėjo 21 440,41 Lt (6 209,57 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 721 Lt (1 077,68 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-06-24 pateiktoje 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 50 870 Lt (14 732,97 Eur), nors turėjo 30 469,55 Lt (8 824,59 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 288 Lt (1 531,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-08-21 pateiktoje 2013 m. birželio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 54 671 Lt (15 833,81 Eur), nors turėjo 28 758,05 Lt (8 328,90 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 991 Lt (1 445,49 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-08-21 pateiktoje 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 52 323 Lt (15 153,79 Eur), nors turėjo 32 608,45 Lt (9 444,06 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 659 Lt (1 638,96 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-11-25 pateiktoje 2013 m. rugpjūčio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 53 982 Lt (15 634,27 Eur), nors turėjo 33 832,55 Lt (9 798,58 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 872 Lt (1 700,65 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-11-23 pateiktoje 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 57 692 Lt (16 708,76 Eur), nors turėjo 31 060,15 Lt (8 995,64 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 391 Lt (1 561,34 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-11-25 pateiktoje 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 60 527 Lt (17 529,83 Eur), nors turėjo 28 547,10 Lt (8 267,81 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 954 Lt (1 434,78 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2014-01-23 pateiktoje 2013 m. lapkričio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 47 741 Lt (13 826,75 Eur), nors turėjo 22 644,25 Lt (6 558,23 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 930 Lt (1 138,21 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2014-01-23 pateiktoje 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „S.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 72 836 Lt (21 094,76 Eur), nors turėjo 3 865,40 Lt (1 119,50 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 671 Lt (194,33 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;2013-10-23 pateiktoje 2011-01-01 iki 2011-12-31 laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) nurodė 685 065 Lt (198 408,54 Eur) pajamų ir 35 472 Lt (10 273,40 Eur) apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį, nors turėjo deklaruoti 41 170 Lt (11 923,66 Eur) apmokestinamųjų pajamų daugiau;2013-05-27 pateiktoje 2012-01-01 iki 2012-12-31 laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) nurodė 605 810 Lt (175 454,70 Eur) pajamų ir 77 064 Lt (22 319,28 Eur) apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį, nors turėjo deklaruoti 329 475 Lt (95 422,55 Eur) apmokestinamųjų pajamų daugiau;2014-06-02 pateiktoje 2013-01-01 iki 2013-12-31 laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) nurodė 626 576 Lt (181 48,95 Eur) pajamų ir 24 266 Lt (7 027,92 Eur) apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį, nors turėjo deklaruoti 22 177 Lt (6 422,90 Eur) apmokestinamųjų pajamų daugiau.
2.2. Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „S.“, atstovaujamas direktorės M. S., kuri laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai melagingus duomenis apie UAB „S.“ pajamas, pelną, turtą, ir pateikė šias suklastotas deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo 624 088 Lt/180 748,38 Eur sandorių apmokestinamosios vertės ir 131 055 Lt/37 956,15 Eur į biudžetą mokėtino PVM ir nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 73 094 Lt/21 169,49 Eur pelno mokesčio sumos, ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės - valstybei mokėtinų PVM - 131 055 Lt (37 956,15 Eur) ir pelno mokesčių - 73 094 Lt (21 169,64 Eur), viso 204 149 Lt (59 125,64 Eur) mokesčių. UAB „S.“ veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.
Tuo pačiu nuosprendžiu už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nuteista ir UAB „S.“ direktorė M. S., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistosios UAB „S.“ atstovė advokatė Snieguolė Uždanavičienė prašo atlikti įrodymų tyrimą byloje ir tik po to spręsti klausimą dėl byloje esančios specialisto išvados bei pareikšto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo paskiriant papildomą UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos specialisto tyrimą, nematant pagrindo atlikti įrodymų tyrimą – pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad teismo išvada, jog byloje pateikti UAB „S.“ pirkimo čekiai iš parduotuvių bei darbo kalendoriuje įrašyti skaičiai nepatvirtina, kad šios išlaidos yra būtent UAB „S.“, yra nepagrįsta. UAB „S.“ direktorė M. S. pateikė teismui eilę dokumentų, taip pat žurnalą, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad įmonė, įsigydama mėsos žaliavos produkciją, patyrė atitinkamas sąnaudas, taip pat patyrė kitas sąnaudas atlikdama remonto darbus įmonėje. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. Z.. Šios aplinkybės nebuvo vertintos atliekant UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo metu, nors prašymas įvertinti įmonės sąnaudas buvo pateiktas tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ikiteisminio tyrimo metu neatlikta eilė būtinų veiksmų, t.y. nesurinkta jokių faktinių duomenų apie tai, kaip UAB „S.“ atsakingi asmenys įsigydavo mėsos produkciją, kurią vėliau realizuodavo UAB „L.“. Neatlikus visų procesinių veiksmų, byloje buvo paskirta užduotis atlikti UAB „S.“ ūkinės finansinės veikslo tyrimą. S. S., atlikusi UAB „S.“ veiklos tyrimą, žalą valstybės biudžetui apskaičiavo remdamasi tik UAB „L.“ kratos metu rastais nepaskaitytais minėtos įmonės buhalterinėje apskaitoje duomenimis, specialistui nebuvo užduoti klausimai, kokias išlaidas patyrė UAB „S.“ įsigydama produkciją, kokios patirtos kitos sąnaudos. Teisme apklausta S. S. patvirtino, kad jei jai būtų pateikti M. S. teismui pateikti pirkimo kasos čekiai, tokiu atveju būtų važiuojama į įmonės patalpas ir apžiūrima, ar būtent šios medžiagos naudotos patalpoms gerinti, tiriant pateiktus čekius būtų prašoma papildomos informacijos, galbūt kad patalpose būtų padarytos nuotraukos, apklausti darbus atlikę žmonės. Be to, liudytojos N. R., S. T., I. V. teisme iš dalies pakeitė savo parodymus, o specialisto išvada padaryta remiantis šių asmenų parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, ar UAB „S.“ valstybei padaryta žala buvo apskaičiuota teisingai.
4.2. Skunde pažymima, kad neatlikus papildomo UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nebuvo galimybės nustatyti tikro padarytos žalos dydžio. Specialistui turėtų būti pateikti naujai atsiradę įrodymai ir dokumentai, pavedant atsakyti į klausimą, ar atsižvelgiant į šiuos dokumentus buvo teisingai apskaičiuoti bendrovės mokėtini į valstybės biudžetą mokesčiai, jei ne – kokio dydžio mokesčius bendrovė turėjo apskaičiuoti ir sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų apklausti nuteistąją M. S., liudytoją V. Z., ištirti M. S. pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus, nurodyti prokurorui atlikti atitinkamas UAB „S.“ nekilnojamojo turto apžiūras, tik po to spręsti klausimą dėl papildomo tyrimo skyrimo.
4.3. Dėl ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka skunde pažymima, jog papildomų veiksmų atlikimas nagrinėjamu atveju vilkintų procesinio sprendimo priėmimą. Realios padarytos žalos klausimas gali būti išspręstas ir kitomis priemonėmis – vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, civilinio kodekso normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 str. 1 d.) ir už žinomai neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymą (BK 220 str. 1 d.) buvo nuteistas juridinis asmuo UAB „S.“ bei šio juridinio asmens direktorė, M. S.. Juridinio asmens atstovo apeliaciniame skunde nekeliami veikų kvalifikavimo klausimai, nuosprendis skundžiamas dalyje dėl civilinio ieškinio – prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir tik po to spręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, neatlikus įrodymų tyrimo nuosprendį prašoma pakeisti ir pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 59 125,64 Eur žalos atlyginimo – prašė solidariai iš atsakovų valstybės naudai priteisti 37 956,15 Eur PVM bei 21 169,49 Eur pelno mokesčio (civiliniame ieškinyje klaidingai nurodytas ne pelno, o gyventojų pajamų mokestis, 1 t., 20-22 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog civilinis ieškinys įrodytas specialisto išvada, specialistės paaiškinimais ir civilinį ieškinį tenkino visiškai, iš M. S. ir UAB „S.“ solidariai valstybės naudai priteisė 59 125,64 Eur nesumokėtų mokesčių. Su tokiu sprendimu dėl civilinio ieškinio apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 punkto, 13 straipsnio prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Mokestiniai teisiniai (mokesčių administravimo) santykiai yra specifiniai. Šių santykių esmė – mokesčio mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti savo mokestinę prievolę valstybei ir mokesčių administratoriaus teisė (pareiga) užtikrinti valstybės pajamų gavimą. Šiems santykiams būdingas subordinacinis pobūdis – viena šalių, mokesčių administratorius, turi aiškiai apibrėžtus įgalinimus kitai šaliai, mokesčių mokėtojui, o šis turi griežtai apibrėžtas, įstatymo nustatytas pareigas. Visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Šiuose įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remdamasis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui. Pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto bei kitokius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. BPK 109 straipsnis taip pat numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Šioje baudžiamojoje byloje M. S. ir UAB „S.“ taip pat buvo kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymu, t. y. jos buvo kaltinamos apgaule išvengusios didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus PVM ir pelno mokestį. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija, įgyvendindama teisę į turtinės žalos atlyginimą, pareiškė šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį. Tačiau pirmosios instancijos teismo M. S. ir UAB „S.“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintos, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas pažymėjo, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai; už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės, numatytos Mokesčių administravimo įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Buvo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nepatvirtino to, jog M. S. netinkamai organizuojant bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. į buhalterinę apskaitą neįtraukiant visų ūkinių operacijų, jos veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai; nuspręsdama dalį ūkinių operacijų neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, M. S. neabejotinai iškreipė mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo vertinimu neleidžia daryti išvados, jog M. S. padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir, kad būtent taip suvokė savo veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau atsižvelgiant į tokią išvadą turėjo būti sprendžiamas ir pareikšto civilinio ieškinio klausimas. BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, su 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472, pakeitimais). BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 222 straipsnyje numatytos nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šio nusikaltimo baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas apskaitos tvarkymas ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas dažniausiai yra susijęs su neteisėtu siekimu mokesčių pavidalu įgyti, pasisavinti turtą, pinigines lėšas ar teisę į jas arba panaikinti pinigines prievoles. Tais atvejais, kai yra įgyjamas ar pasisavinamas turtas ar teisė į jį, piniginės lėšos ar panaikinamos piniginės prievolės, tokios veikos, remiantis atliktų veiksmų pobūdžiu, yra kvalifikuojamos ne tik pagal BK 220 ar 222 straipsnius, bet ir pagal atitinkamus BK straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą turto įgijimą ar pasisavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).Nagrinėjamu atveju M. S. ir UAB „S.“ buvo nuteistos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje padarymą. Kaip jau paminėta, BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo, o BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Šiuo konkrečiu atveju M. S. ir UAB „S.“ buvo išteisintos dėl BK 182 straipsnio 2 dalies padarymo ir jokios kitos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtai įgyjamu ar pasisavinamu turtu ar teise į jį, pinigines lėšas ar panaikintas pinigines prievoles, kartu su BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje inkriminuotais veiksmais byloje nebuvo nustatytos. Taigi, išteisinus M. S. ir UAB „S.“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisus jas dėl nusikalstamų veikų, vienos kurių dispozicija nenumato materialių padarinių (BK 220 str.), kitos - padarinius numato, tačiau jie nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu (BK 222 str.), atitinkamai turėjo būti sprendžiamas ir pareikštas civilinis ieškinys. BPK 115 straipsnio 3 dalies 3 punkte tvirtinta, jog jei asmuo išteisinamas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kas šiuo atveju ir turėjo būti padaryta.Nors apeliaciniame skunde prašymas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą nėra pateiktas, teisėjų kolegija pažymi, jog bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2012). Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-425/2012, 2K-246/2014). Įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, aplinkybę, jog dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos abi nuteistosios (fizinis ir juridinis asmuo) buvo išteisintos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keičiama, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p., 328 str. 4 p.). Byloje taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. S. ir UAB „S.“ turtui. BPK 151 straipsnyje įtvirtinta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas civilinio ieškinio užtikrinimui arba galimam turto konfiskavimui. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog UAB „S.“ nedeklaravo 37 956,15 Eur į biudžetą mokėtino PVM ir nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 21 169,49 Eur pelno mokesčio sumos, kaip jau paminėta -civilinis ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ir patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, kad šioje byloje ieškinys paliekamas nenagrinėtas, ir kad dėl nesumokėtų mokesčių jis galimai bus pareikštas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl siekdamas neapsunkinti šio galimo ieškinio užtikrinimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, šioje byloje paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palieka galioti iki Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo priėmimo dėl civilinio ieškinio pareiškimo, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu toks laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas (2 mėnesiai) yra protingas šioje byloje esamam civiliniam ieškovui - Valstybinei mokesčių inspekcijai civilinio ieškinio pareiškimo/nepareiškimo klausimui išspręsti. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio ieškinio dydžiu ar prašymu pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas, aprašydamas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (tiek UAB „S.“, tiek M. S. atžvilgiu) nurodė, jog juridinis asmuo UAB „S.“, atstovaujamas direktorės M. S., ir M. S. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai melagingus duomenis apie UAB „S.“ pajamas, pelną, turtą, ir pateikė šias suklastotas deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo 624 088 Lt/180 748,38 Eur sandorių apmokestinamosios vertės ir 131 055 Lt/37 956,15 Eur į biudžetą mokėtino PVM ir nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 73 094 Lt/21 169,49 Eur pelno mokesčio sumos, ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės - valstybei mokėtinų PVM - 131 055 Lt (37 956,15 Eur) ir pelno mokesčių - 73 094 Lt (21 169,64 Eur), viso 204 149 Lt (59 125,64 Eur) mokesčių (nuosprendžio penktojo puslapio trečia pastraipa, aštunto puslapio paskutinė pastraipa). Kaip jau paminėta aukščiau UAB „S.“ ir M. S. buvo išteisintos dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo apgaule pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o aprašant BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių sumas, rėmėsi pateikta byloje specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais. Kaip jau minėta, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formali, straipsnio dispozicijoje nėra numatyti padariniai, tačiau toks veikos aprašymas nelaikytinas ydingu. Pažymėtina tai, kad net ir galimo civilinio proceso metu tikslinant sumas dėl UAB „S.“ nesumokėtų mokesčių sumos, jos niekaip neįtakotų šioje byloje nuteistų asmenų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį teisinės padėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistosios UAB „S.“ atstovės advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas, palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 2 (dviem) mėnesiams skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą:
Automobilį „DODGE GRAND CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagaminta 2001 m., žalios spalvos;Automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2003-01-28, juodos spalvos;Automobilį „CHRYSLER 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagaminta 2007 m., pirmos registracijos data 2009-11-06, juodos spalvos;Banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir į šias sąskaitas įplauksiančias pinigines lėšas: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarymo data 2014-01-14, banko kodas 73000, banko pavadinimas: „Swedbank“, AB; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarymo data 2014-05-07, banko kodas 73000, banko pavadinimas „Swedbank“, AB.
Palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 2 (dviem) mėnesiams skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą:
Pastatą - kavinę-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);Pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);UAB „S.“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir į šias sąskaitas įplauksiančias pinigines lėšas: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarymo data 2000-07-06, banko kodas 70440, banko pavadinimas AB SEB bankas; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarymo data 2012-02-28, banko kodas 73000, banko pavadinimas „Swedbank“; AB Lietuvos banko padalinyje SNORO įmokoms priimti atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias ir į šias sąskaitas pervedamas lėšas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.