Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-57-834/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-12-01
Bylos Nr.: 1-57-834/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46770-2016-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis: M. S., UAB „Sadovskaja ir ko“
Civilinis ieškovas: Vilniaus
Advokatai: Konstantinas Mironovas, Snieguolė Uždanavičienė

Kategorijos

1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-57-834/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46770-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.;

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Julijai Grinko,dalyvaujant prokurorams Audriui Matulioniui, Valerijui Sevostjanovui,kaltinamosios M. S. gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,kaltinamojo UAB „Sadovskaja ir ko“ atstovei advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

civilinio ieškovo Vilniaus apskr. Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei R. B.,

VMI specialistei (ekspertei) Simonai Sankaitytei,vertėjoms Alicijai Stančinskai, Viktorijai Mikelevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, našlė, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 2 d.,

Juridinis asmuo UAB "(duomenys neskelbtini) ", įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruota Vilniaus r. sav., Juodšilių k., Ežerų g. 7, buveinės adresas Vilniaus r. sav., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 222 str. 1 d., 20 str. 2 d., 220 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. veikdama tiesiogine tyčia, siekdama nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendroves UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančios mažmeninę prekyba mėsos ir kitais maisto produktais turtą (pajamas, išlaidas, pelną), laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą šios bendrovės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m., ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių k., Ežerų g. 7, vykdančios mažmeninė prekyba mėsos ir kitais maisto produktais, direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, numatančia, kad „už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, veikdama juridinio asmens naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., parengė nusikalstamos veikos planą - siekdama nuslėpti tikrąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną) organizuojant ir tvarkant šios bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai yra ji – M. S. realizuodama prekes – mėsos gaminius bendrovei UAB „Laržena“, dalį šių prekių pardavė be pardavimo apskaitos dokumentų, tai yra neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodė mažesnį kiekį parduodamų prekių ir neišrašė kasos pajamų orderių dėl gautų grynųjų pinigų 755 146,74 Lt (218 705,61 eur) už be apskaitos dokumentų parduotas prekes - mėsos gaminius. Tęsdama nusikalstamą veiką ji – M. S. žinomai melagingus duomenis tik dokumentais pagrįstas ūkinės operacijas, tai yra suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. F., kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jai pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kaip duomenis apie pajamas, išlaidas ir pelną. Tokiu būdu ji – M. S. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visų parduotų prekių – mėsos gaminių ir gautų pajamų - 755 146,74 Lt (218 705,61 eur).

Dėl tokių M. S. nusikalstamų veiksmų, kuomet apgaulingai organizuojant ir tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kuomet į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų susijusių su mėsos gaminių pardavimu ir apmokėjimu už juos, ji - M. S. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m., ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

Be to, ji veikdama tiesiogine tyčia, siekdama nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), direktore, turinti teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodama, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. jos vadovaujamos įmonės veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, tai yra dalis jos – M. S. realizuotų prekių – mėsos gaminių 755 146,74 Lt (218 705,61 eur) sumai parduota bendrovei UAB „Laržena“ be pardavimo apskaitos dokumentų, o buhalterinę apskaitą tvarkanti J. F., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jai pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės, įtraukė šiuos duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kaip duomenis apie pajamas, išlaidas, pelną, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d., ji – M. S. nurodė J. F. įrašyti šiuos melagingus duomenis į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas ir šias suklastotas deklaracijas pateikti valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Buhalterinę apskaitą tvarkanti J. F. nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė melagingus duomenis susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais į deklaracijas (forma FR0600), įrašė melagingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas į metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) ir pateikė šias deklaracijas elektroninių būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:

2011-12-22 pateiktoje 2011 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 51 838 Lt (15 013 Eur), nors turėjo 17 668 Lt (5 117 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 066 Lt (887,97 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-01-23 pateiktoje 2011 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 53 100 Lt (15 378,82 Eur), nors turėjo 32 147,25 Lt (9 310,48 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 579 Lt (1 615,79 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-02-22 pateiktoje 2012 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 49 435 Lt (14 317 Eur), nors turėjo 25 195,74 Lt (7 297,19 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 373 Lt (1 266,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-03-22 pateiktoje 2012 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 50 031 Lt (14 489,98 Eur), nors turėjo 27 624,15 Lt (8 000,51 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 794 Lt (1 388,43 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-04-18 pateiktoje 2012 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 51 186 Lt (14 824,49 Eur), nors turėjo 34 222,25 Lt (9 911,45 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 939 Lt (1 720,05 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-05-21 pateiktoje 2012 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 57 784 Lt (16 735,40 Eur), nors turėjo 38 312,35 Lt (11 096 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 649 Lt (1 925,68 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-06-20 pateiktoje 2012 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 60 055 Lt (17 393,13 Eur), nors turėjo 37 505,15 Lt (10 862,24 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 509 Lt (1 885,14 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-08-23 pateiktoje 2012 m. birželio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 53 957 Lt (15 627 Eur), nors turėjo 34 239,75 Lt (9 916,51 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 942 Lt (1 720,92 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-08-23 pateiktoje 2012 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 54 285 Lt (15 722 Eur), nors turėjo 39 010,70 Lt (11 298,27 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruos, ir nedeklaravo 6 770 Lt (1 960,72 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-09-24 pateiktoje 2012 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 46 011 Lt (13 325,70 Eur), nors turėjo 34 767,05 Lt (10 069,23 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 034 Lt (1 747,56 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-10-23 pateiktoje 2012 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 43 477 Lt (12 591,80 Eur), nors turėjo 34 141,45 Lt (9 888,04 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 925 Lt (1 715,99 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2012-11-21 pateiktoje 2012 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 45 624 Lt (13 213,62 Eur), nors turėjo 37 258,04 Lt (10 790,67 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 6 466 Lt (1 872,68 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-01-22 pateiktoje 2012 m. lapkričio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 45 245 Lt (13 103,85 Eur), nors turėjo 31 062,40 Lt (8 996,29 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 391 Lt (1 561,34 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-01-22 pateiktoje 2012 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 48 204 Lt (13 960,84 Eur), nors turėjo 25 326,20 Lt daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 395 Lt (1272,88 Eur.) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-03-25 pateiktoje 2013 m. sausio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 43 350 Lt (12 555 Eur), nors turėjo 24 055,45 Lt (6 966,93 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 175 Lt (1 209,16 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-03-25 pateiktoje 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 39 669 Lt (11488,94 Eur), nors turėjo 22 194,15 Lt (6 427,87 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 852 Lt (1 115,61 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-04-24 pateiktoje 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 47 789 Lt (13 840,65 Eur), nors turėjo 27 190,85 Lt (7 875 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 719 Lt (1 366,72 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-05-24 pateiktoje 2013 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 44 799 Lt (12 974,69 Eur), nors turėjo 21 440,41 Lt (6 209,57 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 721 Lt (1 077,68 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-06-24 pateiktoje 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 50 870 Lt (14 732,97 Eur), nors turėjo 30 469,55 Lt (8 824,59 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 288 Lt (1 531,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-08-21 pateiktoje 2013 m. birželio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 54 671 Lt (15 833,81 Eur), nors turėjo 28 758,05 Lt (8 328,90 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 991 Lt (1 445,49 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-08-21 pateiktoje 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 52 323 Lt (15 153,79 Eur), nors turėjo 32 608,45 Lt (9 444,06 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 659 Lt (1 638,96 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-11-25 pateiktoje 2013 m. rugpjūčio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 53 982 Lt (15 634,27 Eur), nors turėjo 33 832,55 Lt (9 798,58 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 872 Lt (1 700,65 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-11-23 pateiktoje 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 57 692 Lt (16 708,76 Eur), nors turėjo 31 060,15 Lt (8 995,64 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 5 391 Lt (1 561,34 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-11-25 pateiktoje 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 60 527 Lt (17 529,83 Eur), nors turėjo 28 547,10 Lt (8 267,81 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 4 954 Lt (1 434,78 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-01-23 pateiktoje 2013 m. lapkričio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 47 741 Lt (13 826,75 Eur), nors turėjo 22 644,25 Lt (6 558,23 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 930 Lt (1 138,21 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-01-23 pateiktoje 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 72 836 Lt (21 094,76 Eur), nors turėjo 3 865,40 Lt (1 119,50 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 671 Lt (194,33 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2013-10-23 pateiktoje 2011-01-01 iki 2011-12-31 laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) nurodė 685 065 Lt (198 408,54 Eur) pajamų ir 35 472 Lt (10 273,40 Eur) apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį, nors turėjo deklaruoti 41 170 Lt (11 923,66 Eur) apmokestinamųjų pajamų daugiau;

2013-05-27 pateiktoje 2012-01-01 iki 2012-12-31 laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) nurodė 605 810 Lt (175 454,70 Eur) pajamų ir 77 064 Lt (22 319,28 Eur) apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį, nors turėjo deklaruoti 329 475 Lt (95 422,55 Eur) apmokestinamųjų pajamų daugiau;

2014-06-02 pateiktoje 2013-01-01 iki 2013-12-31 laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) nurodė 626 576 Lt (181 48,95 Eur) pajamų ir 24 266 Lt (7 027,92 Eur) apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį, nors turėjo deklaruoti 22 177 Lt (6 422,90 Eur) apmokestinamųjų pajamų daugiau.

Tokiu būdu ji – M. S. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, pateikė šias deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra nedeklaravo 624 088 Lt / 180 748,38 EUR sandorių apmokestinamosios vertės ir 131 055 Lt / 37 956,15 Eur į biudžetą mokėtino PVM, ir nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 73 094 Lt / 21 169,49 Eur pelno mokesčio sumos, ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės - valstybei mokėtinų PVM - 131 055 Lt (37 956,15 Eur) ir pelno mokesčių - 73 094 Lt (21 169,64 Eur), viso 204 149 Lt (59 125,64 Eur) mokesčių.

Juridinis asmuo UAB "(duomenys neskelbtini) " atstovaujamas direktorės M. S., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė jo vardu, naudai ir interesais, veikdama tiesiogine tyčia, siekdama nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendroves UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančios mažmeninė prekybą mėsos ir kitais maisto produktais turtą (pajamas, išlaidas, pelną), laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., organizavo apgaulingą šios bendrovės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m., ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu Vilniaus r. sav. Juodšilių k. Ežerų g. 7, vykdančios mažmeninė prekyba mėsos ir kitais maisto produktais, atstovaujama direktorės M. S., kuri pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, numatančia, kad „už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, veikdama juridinio asmens naudai ir interesams bei siekdama asmeninės naudos, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., parengė nusikalstamos veikos planą - siekdama nuslėpti tikrąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną) organizuojant ir tvarkant šios bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai yra M. S. realizuodama prekes mėsos gaminius bendrovei UAB „Laržena“, dalį šių prekių pardavė be pardavimo apskaitos dokumentų, tai yra neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodė mažesnį kiekį parduodamų prekių ir neišrašė kasos pajamų orderių dėl gautų grynųjų pinigų 755 146,74 Lt (218 705,61 eur) už be apskaitos dokumentų parduotas prekes - mėsos gaminius. Tęsdama nusikalstamą veiką M. S. žinomai melagingus duomenis tik dokumentais pagrįstas ūkinės operacijas, tai yra suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. F., kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jai (J. F.) pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kaip duomenis apie pajamas, išlaidas ir pelną. Tokiu būdu UAB „Sadovskaja ir ko“ atstovaujama M. S. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visų parduotų prekių – mėsos gaminių ir gautų pajamų - 755 146,74 Lt (218 705,61 eur).

Dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktorės M. S., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė jo vardu, naudai ir interesais, nusikalstamų veiksmų, kuomet apgaulingai organizuojant ir tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kuomet į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų susijusių su mėsos gaminių pardavimu ir apmokėjimu už juos, ji pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m., ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamas direktorės M. S., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė jo vardu, naudai ir interesais, veikdama tiesiogine tyčia, siekdama nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu Vilniaus r. sav., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės M. S., kuri turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakinga už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodama, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. jos vadovaujamos įmonės veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, tai yra dalis M. S. realizuotų prekių – mėsos gaminių 755 146,74 Lt (218 705,61 eur) sumai parduota bendrovei UAB „Laržena“ be pardavimo apskaitos dokumentų, o buhalterinę apskaitą tvarkanti J. F., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jai (J. F.) pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės, įtraukė šiuos duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kaip duomenys apie pajamas, išlaidas, pelną, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d., M. S. nurodė J. F. įrašyti šiuos melagingus duomenis į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas ir šias suklastotas deklaracijas pateikti valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Buhalterinę apskaitą tvarkanti J. F. nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė melagingus duomenis susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais į deklaracijas (forma FR0600), įrašė melagingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas į metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) ir pateikė šias suklastotas deklaracijas elektroninių būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:

2013-03-25 pateiktoje 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandoriu už 39 669 Lt (11 488,94 Eur), nors turėjo 22 194,15 Lt (6 427,87 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 852 Lt (1 115,61 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas direktorės M. S., kuri laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d. įrašė į deklaracijas žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, ir pateikė šias suklastotas deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo 624 088 Lt / 180 748,38 EUR sandorių apmokestinamosios vertės ir 131 055 Lt / 37 956,15 Eur į biudžetą mokėtino PVM ir nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 73 094 Lt / 21 169,49 Eur pelno mokesčio sumos, ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės - valstybei mokėtinų PVM - 131 055 Lt (37 956,15 Eur) ir pelno mokesčių - 73 094 Lt (21 169,64 Eur), viso 204 149 Lt (59 125,64 Eur) mokesčių.

K. M. S. teisiamojo posėdžio metu padarius šias nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta, jog dirbdami pusę produkcijos vežė be sąskaitos-faktūros, pavyzdžiui, penki plius trys, tai penki buvo su sąskaita-faktūra, o trys – be sąskaitos-faktūros. Kokie buvo užsakymai, taip jie ir vežė. Ji dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje užėmė direktorės pareigas. Jų firmoje buvo parduotuvių, valgyklų, kavinių, ji dirbo nuo 9 val. iki 14 val. Mėsos gaminius tiekdavo įmonėms, didžiausia iš jų buvo UAB „Laržena“, o kitos buvo mažos firmos, taip pat labai daug produkcijos parduodavo savo parduotuvėje. Mėsos gaminiai UAB „Laržena“ būdavo pristatomi su sąskaita-faktūra, tačiau būdavo toks lapelis, kuriame būdavo nurodoma mažesnė kaina nei sąskaitoje-faktūroje, tai būdavo nurodyta kaina be PVM. Iš jų prekes užsakydavo telefonu. Telefonu užsakinėjant pirmiausia nurodydavo prekes, kokios turi būti pagal sąskaitą-faktūrą, o kiti užsakymai – be sąskaitos-faktūros. Iš UAB „Laržena“ jiems skambindavo L. L. dukra Irina. Kad tiekti produkciją be dokumentų, inicijavo L. L., čia buvo jos pasiūlymas. Ji nepamena nuo kada taip darė, gal nuo 2010 metų pabaigos. Įmonėje sąskaitas-faktūras pasirašydavo ji, taip pat buvo antspaudas su jos parašu, todėl kai būdavo vežama produkcija, buvo galima tiesiog uždėti jos antspaudą. Dažniausiai ji priiminėdavo užsakymus iš UAB „Laržena“, o labai retais atvejais Edgaras arba Voitechas. Buhalterė nieko nežinojo apie tai, kad buvo teikiamos neteisingos deklaracijos, neteisingi duomenys mokesčių inspekcijai, nes ji įmonėje dirbo tik dvi dienas per savaitę, po keturias valandas. UAB „Laržena“ dažniausiai atsiskaitydavo savo ofise, V. Z. nuvažiuodavo ir atveždavo jiems kvitus bei lapelius su nurodyta suma. Už mėsos gaminius atsiskaitydavo duodami celofaninį maišelį, kuriame buvo nurodyta suma su faktūra, taip pat būdavo nurodytos sumos be faktūros. Už mėsos gaminius atsiskaitydavo grynais, bet būdavo, kad ir per banką pervesdavo pinigus. Įmonėje buvo vedama apskaita, į firmą įplaukdavo pinigai, bet jų neužtekdavo, tuos pinigus, kurie būdavo be sąskaitos-faktūros, įnešdavo į įmonės kasą, bet kai buhalteris sakydavo, kad pinigų neužtenka, tai pagal kvitą juos įnešdavo. Įmonėje buvo vedama apskaita, kiek produkcijos buvo teikiama UAB „Laržena“ be PVM sąskaitų-faktūrų, buvo toks sąsiuvinis, bet kai ji sužinojo, kad vyko patikrinimas, labai išsigando ir minėtą sąsiuvinį sunaikino. Tame sąsiuvinyje, kurį sunaikino, buvo nurodyti tik pardavimai UAB „Laržena“, nes tik UAB „Laržena“ tiekdavo produkciją. Buvo vedamas ir kitas neoficialus sąsiuvinis, kuriame vesdavo neoficialius pirkimus, jo nesunaikino, nes pagalvojo, kad ten nurodyti tiesiog skaičiai, datos ir sumos, kad neįmanoma suprasti, kas ten nurodyta. Ikiteisminio tyrimo metu, kai ji davė parodymus, niekur nepaminėjo apie šį sąsiuvinį, neaiškino, kaip įsigydavo produkciją, nes niekas jos to neklausė. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jai rodė UAB „Laržena“ sąsiuvinį, kažkokius tam tikrus duomenis, kurie buvo sąsiuvinyje, ji jiems aiškino. Pareigūnai nepaėmė sąsiuvinio su čekiais, skaičiais, šifrais, nes turbūt nepamatė. Jų bendrovės akcininkė buvo jos mama S. S., tačiau nuo 2011 metų ji sprendimų nelabai priiminėjo, nes patyrė infarktą, turėjo problemų su širdimi. S. S. tik prašė, kad išlaikytų firmą, norėjo, kad jei turėtų darbą ir sau, ir žmonėms. Ji pilnai pripažįsta kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, pilnai pripažįstu kaltę dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimo, t. y. dėl apgaulingo deklaracijų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, o dėl sukčiavimo, tai tik iš dalies prisipažįsta, kadangi tik norėjo išlaikyti firmą, kitaip jai būtų iškelta bankroto byla, nes pas juos dirbo tik 10-11 žmonių. Vesdama apskaitą be PVM sąskaitų-faktūrų, nesuprato, kad tokiu būdu apgauna valstybę, galvojo, kad viskas eina į firmą tam, kad galėtų ją išlaikyti. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto civilinio ieškinio nepripažįsta, negali pasakyti, kiek mokesčių valstybei nesumokėjo. Įmonėje buvo daroma labai daug remontų, brangiai kainavo, buvo labai daug dokumentų, kvitų, su tuo susijusių, reikėjo šiltinti patalpas, buvo perkamos priemonės ir be dokumentų. Nurodė, kad įmonėje statybinės medžiagos ir investicijos nebuvo apskaitomos. Mano, kad jeigu būtų sąžiningai mokėjusi visus mokesčius, būtų neišsivertę. Jeigu užtekdavo pinigų iš UAB „Laržena“, tai stengdavosi iš jų daryti remontus. Remontus oficialiai formino tik dalinai, buvo ir sąskaitos-faktūros. 2014 metais, kai pirko statybines medžiagas, dar turėjo dalį iš 2013 metų neapskaitytų pinigų. Jais ir apmokėjo už 2014 metų medžiagas. Čekių netraukė į buhalteriją, nes tos medžiagos buvo perkamos iš „juodų“ pinigų. Negali nurodyti tikslios sumos, kiek kainavo visi tie remontai, nes neprisimena. Buvo vedami ir pirkimų, ir išlaidų sąsiuviniai. Tame sąsiuvinyje, kurį sunaikino, buvo fiksuojamos išlaidos. Paaiškino, kad čekiuose ir sąsiuvinį, kuriuos prašė prijungti prie bylos, paskaičiavimai, kurie prisegti prie kiekvienos sąskaitos-faktūros, daryti dabar. Paaiškino, kad šie skaičiai nurodo, kaip imdavo mėsą – du kartus per savaitę, taip pat nurodyta suma per savaitę, o per mėnesį kita suma. Kadangi jie ne visada turėjo pinigų, tai buvo sutarę, kad mėnesio gale atvažiuos ir paims iš jų pinigus. Pats šeimininkas Česlavas mėnesio gale atvažiuodavo ir paimdavo pinigus. Šį žurnalą vedė tam, kad žinotų, kiek ir kokią sumą, mėnesio pabaigoje reikia atsiskaityti su lenkais. Čekius ant lapo klijavo ir ji, ir Serioža, kuris jis sakydavo, kad tiek išlaidų buvo. Sąsiuvinis ir knygutė kratos metu buvo saugomi darbo kabinete, stalčiuje, o dėžutė su kvitais buvo sandėliuke. Ji nežino, ar kratos buvo atliekamos pačiame sandėliuke ir kabinete, nes nedalyvavo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė S. U. iš dalies pripažino juridiniam asmeniui inkriminuojamas nusikalstamas ir paaiškino, kad pati įmonės direktorė neneigia, kad dalį produkcijos ir įgydavo, ir parduodavo be apskaitos dokumentų, tai akivaizdu, kad dalis ūkinių operacijų yra nefiksuota, todėl šį kaltinimą pripažįsta. Nurodė, kad atsižvelgiant, į šiuo metu susiklosčiusią Lietuvos A. T. praktiką, šioje vietoje yra ir kita inkriminuojama veika, t. y. LR BK 220 straipsnyje numatyta veika – žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas. Šitą veiką juridinis asmuo pripažįsta, nes apgaulingos apskaitos be šio straipsnio neįmanoma inkriminuoti. Dėl sukčiavimo nepripažįsta visiškai, kadangi nei tikslo sukčiauti, nei apgaudinėti valstybę, M. S. neturėjo. Ta dalis mokesčių, kuri buvo sumokėta valstybei, rodo, kad buvo mokama pakankamai normali mokesčių dalis, todėl tikslo sukčiauti nebuvo ir apgaudinėti valstybę nebuvo. Teigė, kad civilinis ieškinys šioje byloje nėra tikslus, kadangi specialisto išvada atlikta neišsamiai, nepilnai, nes yra paimta tik viena „juodosios buhalterijos“ dalis, t. y. pardavimai, ir nuo jos paskaičiuota. Jeigu, vis dėlto, skaičiuojama tokiu būdu, tada reikia vertinti ir išlaidas, kurios buvo patirtos, nes negalima teikti prioritetinės reikšmės tik vieniems įrodymams, o kitus atmesti. Turi būti vertinama ir ta „juodoji“ buhalterijos dalis, kur buvo pirkimai. Įvertinus ir įsigijimą, tai iš čekių, kuriuos pateikė M. S., matosi, kad juose yra apskaitytas PVM, jis yra sumokėtas į valstybės biudžetą. M. S. pateikti čekiai yra būtent nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio, M. S. paaiškino teismui, kodėl ji įtraukė šiuos čekius ir iš kokių tai pinigų, kodėl jie nebuvo traukiami į buhalteriją. Ji mano, kad PVM, perkant šias statybines medžiagas, yra sumokėtas į valstybės biudžetą, darbai yra padaryti, dėl ko teismas gali nesunkiai įsitikinti nuvažiavęs į M. S. įmonę. Kadangi PVM išvadoje nėra tiksliai paskaičiuotas, todėl jie nesutinka ir negali pasakyti, kokia dalimi civilinį ieškinį pripažįsta. Paaiškino, kad akcininkė S. S. tam tikrą laiką dalyvavo juridinio asmens veikloje, tačiau kaltinimų pareiškimo metu (2011-2013 metais) dėl savo sunkios sveikatos būklės ji buvo tik formali įmonės akcininkė, sprendimų įmonės valdyme nepriiminėjo, o visus sprendimus įmonės valdyme priiminėjo M. S., ji buvo faktinė vadovė.

Liudytoja J. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterė. Ji gyvena Vilniaus mieste, į darbą atvažiuoja 2 kartus per savaitę, būna jame nuo 10 val. ryto iki 14-15 val. Šioje įmonėje dirba pagal darbo sutartį nuo 2003 metų, kompiuteryje turi programą ir skaičiuoja atlyginimą, spausdina žiniaraštį ir pagal jį išmoka atlyginimą darbuotojui. Nurodė, kad bendrovė vertėsi mažmenine prekyba, tai buvo jos pagrindinė veikla, o papildoma veikla buvo kavinė ir valgykla bei produkcijos gamyba. Buvo gaminama mėsos gaminių produkcija ir kulinarija. Bendrovės vadovė buvo M. S., akcininkė – S. S.. Jos yra giminaitės. Bendrovė įsikūrusi adresu Vilniaus rajonas, Juodšiliai, (duomenys neskelbtini). Bendrovėje ji buvo atsakinga už tvarkomus pirmenybinius dokumentus, priduodavo duomenis į VMI ir į Sodrą. Ji inkasavimo apyvartą tvarkė tik pagal kasos žurnalą ir pagal išmokėjimo dokumentus visą apyvartą. Kasoje su grynais pinigais dirbo pardavėjai ir direktorė M. S.. Ji VMI pildydavo tik pelno deklaracijas, todėl nežino, kas pildė pirkimo-pardavimo dokumentus. Mėsos gaminius pardavinėdavo parduotuvėje, kiekvienas galėjo įsigyti jų produkciją. Tiek UAB „Laržena“, tiek kitos smulkios įmonės, buvo jų produkcijos pirkėjai. Ji matydavo tik išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB „Laržena“ apmokėjimas buvo padarytas per kasos pajamų orderį, kurį mato. Ji nežino, kas pildydavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Įmonėje buvo galima atsiskaityti ir per banką, ir grynais pinigais. Su UAB „Laržena“ atsiskaitymas vyko ir grynais pinigais, ir per banką, kiek pamena. Paaiškino, kad pirminiai dokumentai visada gulėjo ant jos darbo stalo. Ji visą savo buhalterinį darbą darydavo namuose, paimdavo dokumentus iš darbo ir veždavosi namo, o tada atveždavo dokumentus į darbą ir paimdavo naujus dokumentus. Dokumentai būdavo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, direktorių kabinete. Nurodė, kad ne visada bendrovei užtekdavo grynų pinigų sąskaitoje, todėl jei reikėdavo apmokėti tiekėjams, tai apmokėdavo direktorė, tačiau ji nežino, iš kokių lėšų. Tai įformindavo pagal kasos apmokėjimo kvitą. Taip būdavo ne dažnai, bet būdavo. Kai pinigų atsirasdavo, direktorė atsiimdavo tuos pinigus pagal kasos išlaidų orderį. Bendrovė mėsos gaminius gaudavo iš UAB „Galjana“, iš jų pagrindinio tiekėjo. Be UAB „Galjana“, buvo ir tiekėjas UAB „Sanitex“. Ji neprisimena visų tiekėjų, jų buvo ne vienas. Ji nežino, kas atveždavo į bendrovę gaminius, kadangi nebūna darbe, kai juos atveža. Ji nieko nežinojo apie šiuos buhalterinius pažeidimus, apie šią bylą sužinojo, kai jai davė paskaityti išvadas iš VMI. Ji nėra nieko girdėjusi apie mokesčių slėpimą bendrovėje. Bendrovėje sprendimus priiminėdavo direktorė M. S., o bendrovėje akcininkė S. S. būdavo labai retai, kadangi dažnai serga. Akcininkei nebuvo mokami dividendai. Jei direktorė sirgdavo ar atostogaudavo, pavaduodavo akcininkė. Akcininkė bendrovėje buvo direktorės pavaduotoja. Kasos dokumentai, priėmimo kvitai buvo pasirašomi M. S.. Jei nebūdavo direktorės, tai visos funkcijos pereidavo direktoriaus pavaduotojai, ji pasirašydavo dokumentus. Akcininkė būdavo supažindinama su galutiniais metų pabaigos dokumentais, balansu. Jai būdavo viskas pristatyta, reikėdavo pasirašyti. Akcininkė kartais bendrovėje pasirodydavo kartą per savaitę, o kartais galėdavo neateiti ir visą mėnesį. Akcininkei pravaikštų nerašydavo, ji labai dažnai turėdavo nedarbingumą. E. S. bendrovėje dirbo mėsininku, jis yra M. S. sūnus. W. Z. dirbo vairuotoju bendrovėje, ji nežino ar jis kažkaip yra susijęs su direktore M. S.. Direktorė visada laiku mokėdavo atlyginimus. Grynieji pinigai buvo tie, kuriuos gaudavo iš apyvartos. Buvo vedama kasos knyga, pagal ją išrašomi kasos pajamų orderiai. Kasos knygą vedė pardavėja. Ji turėjo tvarkyti pirminius dokumentus kaip buhalterė. Pirminiai dokumentai – gautos iš tiekėjų sąskaitos faktūros, išrašyti kasos pajamų orderiai, taip pat, reikėdavo priduoti duomenis į M. A. išmokėdavo direktorė M. S.. Darbuotojas pasirašydavo ant žiniaraščio. Per kasą išmokėdavo atlyginimus, paskui išrašydavo kasos pajamų orderius. Įmonėje buvo remontuotos patalpos, vyko statybos, iš to ir susidarė išlaidos. Ji mano, kad patalpų remontas buvo daromas iš bendrovės lėšų, nes sąskaitos-faktūros išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įnešami pinigai buvo įforminami per avansinę apyskaitą, tai būdavo padaryta, jei M. S. apmokėdavo tiekėjams už prekes, kai kasoje nebūdavo pinigų. Avansinė apyskaita yra suvestinė, kurioje nurodyta, kiek buvo išleista pinigų ir kiek buvo išmokėta iš kasos pinigų. M. S. atlyginimas buvo minimalus. Direktorė, pagal pinigų apmokėjimo kvitą, apmokėdavo tiekėjams, kai trūkdavo pinigų. Pinigai iš M. S. patekdavo tiesiai tiekėjams. Būdavo išrašomi kasos išlaidų kvitai. Pinigus tiekėjams nuveždavo grynais, pagrindas buvo kasos išmokėjimo kvitas. Tą kvitą fiksuodavo finansinėje apyskaitoje. M. S. pati sprendė, kiek sumokėti tiekėjams. Kai sąskaitoje buvo pinigų, M. S. spręsdavo, kiek sumokėti tiekėjams. Ji jokių operacijų su pinigais nedarė. Atlyginimus per kasą išmokėdavo tik M. S., dar pardavėja turėjo priėjimą prie grynųjų pinigų, kuri tvarkė kasos žurnalą, kuris susijęs su kasos aparatu. Už kasos knygos vedimą buvo atsakinga ji, kasos knygą vedė tik pagal dokumentus, o realiai su kasos pinigais dirbo direktorė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.

L. E. (E.) S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsininku, gamina dešras. Ji pora kartų su W. Z. nuvežė prekes į Ševčenkos g., kur buvo sandėlis, padėjo jam iškrauti dėžes. W. Z. nunešė dokumentus, ėjo vienas, jis kartu su juo nėjo. Jis neatsimena, kaip vyko atsiskaitymai, galbūt buvo atsiskaitoma grynais pinigais, W. Z. dokumentus atiduodavo mamai. Jis neatsimena, kas buvo jų produkcijos gavėjai. Jis priimdavo užsakymus telefonu, bet nepamena, iš ko. Užsakant, žmonės prašydavo tam tikros rūšies dešrų, nurodydavo ir skaičių. Jam buvo mokamas virš 800 litų atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas laiku. Atlyginimą mokėdavo ir mama, ir buhalterė. Pinigai būdavo išmokami pagal žiniaraštį. S. S. yra bendrovės savininkė, ji serga, vartoja daug vaistų, labai retai atvažiuodavo į bendrovę. S. S. nesikišo į gamybą, ji bendraudavo su M. S.. Kartu su juo, mėsos ceche, dirbo Olga, kuri dabar yra dekretinėse atostogose. Paaiškino, kad būdavo mėsos kiekis, kurį turėdavo per dieną padaryti. Kai būdavo produkcijos užsakymas, tai produkcijos įpakavimas buvo W. Z. ir mamos pareigose, jie kraudavo produkciją į dėžes. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

L. W. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su M. S. yra sugyventiniai, kartu turi dukrą. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Į vairuotojo pareigas įėjo produkcijos, kuri buvo pagaminta, išvežimas, taip pat reikėjo užpirkti parduotuves. Produkciją 3 kartus per savaitę veždavo į UAB „Laržena“, būdavo ir kitų firmų. Užsakymus dažniausiai priimdavo M., o jei ne M., tai gal E., tiksliai negali pasakyti. Kai nuveždavo produkciją į UAB „Laržena“, tai būdavo išrašomos sąskaitos-faktūros ir vieną kartą buvo išrašytas orderis. Orderį išrašė M.. UAB „Laržena“ atsiskaitydavo 1 kartą per savaitę pagal tą orderį, mokėdavo grynais pinigais, kuriuos parveždavo jis. Kai paimdavo pinigus iš UAB „Laržena“, nesutikrindavo, ar tinkamą sumą atidavė. UAB „Laržena“ netikrindavo atvežtos produkcijos kiekio. Kiek prisimena, kai veždavo produkciją, nebuvo jokių lapukų. Faktūras atiduodavo biure buhalterei. Buvo 3 buhalterės, tuo metu nežinojo jų vardų, pavardžių, bet dabar jau žino. Berods, buvo L. L., jai duodavo faktūrą, o vieną kartą per savaitę duodavo faktūrą ir orderį. L. L. duodavo jam pinigus, kurie būdavo maišelyje, prie jų nebūdavo jokio dokumento ar popieriaus lapų su skaičiais. Užsakymuose, sąskaitų išrašymuose be M. S. nedalyvavo kiti asmenys. K. M. sirgdavo, užsakymus priimdavo ir dokumentus išrašydavo galbūt E.. Neprisimena, ar S. S. kažkokius dokumentus išrašydavo. Mėsos gaminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš lietuviškų, vietinių parduotuvių. Būdavo, kad ir jis pats priimdavau tą mėsą, kai atveždavo. Jei jis priimdavo mėsą, neapmokėdavo, po to turbūt už ją apmokėdavo Marina. Buvo ir finansinių sunkumų bendrovėje, gal vieną dieną ir vėluodavo atlyginimai, bet šiaip ne. Buvo įmonėje remontas, išlaidos. Neprisimena, koks buvo jo atlyginimas. Jam nežinoma, kad M. S. skolino bendrovei pinigus. Tuo metu jis jau vedė su M. bendrą ūkį. Buvo didelis remontas bendrovėje, kuomet trūko pinigų. Remontavo didelį pastatą, beveik 600 kv. m., keitė stogą, dėjo trinkeles. Tai nebuvo kapitalinis remontas, patalpas renovavo dalimis iš firmos lėšų. 3 kartus per savaitę mėsą atveždavo lietuviškos firmos, o 4-5 kartus per mėnesį atveždavo kažkokie svetimi žmonės. Marina turėdavo 2 sąsiuvinius – pagal vieną priimdavo, o pagal kitą pardavinėdavo. Jis nežino, kaip buvo atsiskaitinėjama už mėsą, gautą iš Lenkijos, nes vairuotojai jam neįteikdavo jokių dokumentų. Neatsimena, ar S. S. galėjo būti atsakinga už įmonės finansus tik iki 2009 metų. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, nes buvo labai daug nervų.

L. S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonėje UAB „Sadovskaja ir ko“ jau 7 metus labai mažai būna, nebent dukra išvyksta atostogauti. Nurodė, kad ji yra UAB „Sadovskaja ir ko“ akcininkė, anksčiau buvo pavaduotoja. Ji serga, turi problemų su širdimi, vartoja daug vaistų. Įmonėje dažnai lankydavosi, viską joje darė, bet susirgo ir prarado darbą. Neatsimena, kada M. S. tapo direktore. Neatsimena, kokius sprendimus priiminėjo, kai M. S. jau buvo direktorė. 2011-2013 m. dukra viena priima sprendimus. Ji pati, kaip pavaduotoja, 2011-2013 metais, pasirašydavo dokumentus, kai reikėjo išleisti M. S. atostogų. Ji neparduoda firmos, nes su vyru daug metų dirbo joje, viską sudėjo į ją, nenori parduoti ar padovanoti. Dukra jai buvo sakiusi, kad vyksta patikrinimai iš VMI. VMI nuolat tikrino jų dokumentus.

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su M. S. ją siejo darbiniai santykiai. UAB „Laržena“ bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra UAB „Laržena“ direktorė. Ji yra įtariamoji kitoje byloje. Paaiškino, kad jie užsakinėdavo prekes, gaudavo jas ir parduodavo. UAB „Laržena“ užsiima prekyba mėsos gaminiais. Užsakinėdavo dešras, dešreles, mėsos gaminius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 kartus per savaitę. Visi mėsos gaminiai būdavo pateikiami pagal sąskaitą-faktūrą. Jos firma dirba apie 20 metų, laikotarpiais dirbdavo, laikotarpiais nedirbdavo. 2013 m. turbūt pirkome produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dėl 2012 m. neatsimena. Prekes užsakinėdavo jos dukra I. S., ji nežino, kas priimdavo užsakymus. UAB „Laržena“ buhalterinę apskaitą vesdavo buhalterė B.. S. T. dirbo sandėlyje, įdėdavo sąskaitą į kompiuterį, išrašydavo, paskui buhalterija jau tvarkydavosi. I. V. buvo atsakinga už mediciną. Sąskaitos-faktūros buvo suvedamos į „Agnum“ buhalterinę programą, su kuria dirbo visi.

L. N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Laržena“ dirbo sandėlininke, buvau tik taip įforminta, bet to darbo neatlikinėdavo, kadangi turėdavo pasverti prekes ir atiduoti išvežioti. UAB „Laržena“ ji dirbo nuo 2006 m. birželio ar liepos mėnesio iki maždaug 2013 m. Po to, kai firmai pateikė kaltinimą, ji išėjo iš tos firmos. Ji ateidavo į darbą, paimdavo didelius lapus, ten būdavo parašyta, kam ką pasverti, kokios dešros ar mėsos, ir pasverdavo. Kartu su ja dirbo asmuo, kuris sverdavo, o ji pildydavo tą lapą. Kai ateidavo produkcija į jų sandėlį, dokumentus pildydavo apskaitininkė, o prekių niekas netikrindavo, niekas nesverdavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes atveždavo vyras, kuris kalbėdavo lenkiškai. Ji nematydavo dokumentų dėžėse, vairuotojas iš karto nešdavo S. T.. Prekes užsakinėdavo direktorė L. L. kartu su dukra I. K.. I. V. rašė krovininius važtaraščius galbūt tam, kad be dokumentų nevažiuotų į parduotuves. Be I. V. ir L. L. prekes iš tiekėjų užsakinėdavo I. K.. Kol I. K. buvo motinystės atostogose, tai ir jos prašė užsakinėti prekes. Direktorė sakydavo, kad reikia sakyti „krovininis“ ir „sąskaita“, kas reiškė krovininis važtaraštis ir sąskaita-faktūra. Nežino, kodėl taip sakydavo, kai paklausė atsakė, kad nelįstų ne į savo reikalus. Kai skambindavo sakydavo skaičius - 2 kg, 10 kg ir pan. Nerašydavo, kad būtų skaičius plius skaičius. Ji nežino, ar firmoje buvo vedama dviguba buhalterija. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip teigė. Kitoje byloje ji yra įtariamoji. Buvo apklausta kaip liudytoja, bet neatsimena, ar buvau įspėta kaip liudytoja. Ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė teisingus parodymus, spaudimo jai niekas nedarė.

L. M. Juozapavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad krata buvo atliekama kelių pareigūnų, susidedančių iš kelių institucijų. Buvo pasitelkti VMI specialistai, kurie turi tam tikrų specialių žinių, ką imti, kokius dokumentus. Buvo sudaryta grupė iš kitų pareigūnų, kurie atliko kratą, o grupės vyresnysis buvo jis. Buvo tikrinami visi popieriniai dokumentai, kokie buvo rasti kratos metu. Buvo tikrinami visi užkampiai, visos spintos, visos ertmės, kurios buvo toje patalpoje. Pasitelkti specialistai, kurie turi tam tikrų žinių tam, kad radus čekį, pareigūnas, nežinodamas, kas tai yra, pateiktų įvertinimui ir būtų pridedamas prie kratos protokolo kaip priedas. Buvo dokumentų, kurių nepaėmė, nes jie visai nesusiję su šia byla, kadangi tai buvo kitos įmonės. Kadangi UAB yra santykiuose su kitomis įmonėmis, tai buvo imta visa buhalterija, norint nustatyti tiek UAB išlaidas, tiek pajamas, taip pat buvo imtos ataskaitos bei visi kiti dokumentai. Kratos pradžioje buvo pasiūlyta visus daiktus atiduoti savanoriškai, krata taip ir pradedama, bet kadangi kratos metu asmuo, pas kurį buvo daroma krata, nepateikė dokumentų, tai buvo imami visi kiti dokumentai. Buvo ieškoma ir kitokių daiktų, buvo paimta būtent tai, kas nurodyta teismo nutartyje, pavedant atlikti kratą. Kiek pamena, buhalterija buvo vienoje patalpoje. Buvo apžiūrėtos visos patalpos, ertmės. Kai buvo atliekama krata darbo vietoje, visi užrašai buvo imami, kas susiję su UAB reikalingu pajamų ir išlaidų nustatymu. Visi užrašai, visa dokumentacija buvo paimta kratos metu. Visi sąsiuviniai, kurie buvo pateikti specialistams, buvo paimti, nes buvo reikalingi specialisto išvadai surašyti. M. S. buvo apklausiama kelis kartus, buvo kalbėta apie visus dokumentus, kurie buvo paimti kratos metu. Tiek advokatas, tiek įtariamoji buvo supažindinti su specialisto išvada. Jie turėjo daug progų pateikti papildomus dokumentus, kuriuos neva dabar pateikė po 4 metų teismui. Jie ėmė visus dokumentus, reikalingus nustatyti būtent šito UAB, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir visus kitus dokumentus, reikalingus dar iki to laikotarpio. Būtų naivu nepaimti išrašytų kasos pajamų orderių, kas yra išlaidos, tiek PVM sąskaitų-faktūrų. Jie, kaip policijos pareigūnai, dirba šį specialų darbą, tiria ekonominio pobūdžio bylas, tai žino, kaip atrodo finansinės atskaitomybės dokumentai, jų forma ir panašiai. Protokolą stengėsi surašyti detaliai. Įrašė viską, kas buvo surasta, paimta, reikalinga užduočiai. Jie tikrai būtų paėmę sąskaitą, jei ji būtų buvusi. Viską, kas susiję su UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, būtų paėmę, jei būtume radę kratos metu.

L. S. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „Laržena“ apskaitininke, tačiau jau 4 metus ten nebedirba. Ji į kompiuterio programą įvedinėjo PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas. Jai žinoma apie „(duomenys neskelbtini)“, ji dirbo tik su sąskaitomis faktūromis, prekių nepriminėjo ir neužsakinėjo. Prekes užsakinėdavo Larisa arba jos dukra, tačiau konkrečiai negali pasakyti. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas paduodavo vairuotojas arba salės darbuotojas, kas laisvas būdavo. Būdavo 2 arba 3 egzemplioriai, ji juos pasidėdavo, rašydavo ir atiduodavau vairuotojui, po to sau pasilikdavo. Larisa papildomai viską registruodavo kažkokioje knygoje. Ji nežino, kaip vyko atsiskaitymai su „(duomenys neskelbtini)“, gal per banką. Daugiau jokių dokumentų nebuvo. Jei klientas iškarto ateidavo atsiimti prekių, jis iš karto atspausdindavo kasos pajamų kvitą. Su M. S. asmeniškai nebendrauja. Nurodė, kad jos sveikata pablogėjo, daug ko neprisimena, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo meti.

Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „Laržena“ nuo 2011 m. sausio mėn. apskaitininkės pareigose. Nuo 2011 iki 2012 m. liepos mėn. ji išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras UAB „Larženos“ klientams ir perkėlimo dokumentus UAB „Laržena“ parduotuvėms. Nuo 2013 m. liepos mėnesio, kai iš darbo išėjo vadybininkė A. Š., jos darbo pobūdis pasikeitė, ji pradėjo išrašinėti krovinių važtaraščius klientams. Ji dirbdavo tik 3 dienas per savaitę: pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, kas kitomis dienomis suvedinėdavo produkciją jos kompiuteryje, pasakyti negali. Nuo 2012 m liepos mėn. krovinių važtaraščiuose buvo surašyta visa informacija, kuri jai buvo pateikta ne tik iš PVM sąskaitų faktūrų, bet ir iš kitų važtaraščių lapukų, rankraštinių užrašų. Krovinių važtaraščiuose buvo tiekėjo duomenys, ranka parašyta informacija apie produkciją, kiekis, kaina, buvo datos, bet parašų nebuvo. Kai ji gaudavo dokumentus, jai pasakydavo, kad buhalterija dar nedirba ir, kad PVM sąskaita faktūra bus išrašyta vėliau. Ji negali pasakyti, ar lapukuose nurodyta produkcija atitikdavo realų kiekį, kadangi suvedinėjo tik pagal duomenis, nes nebuvo laiko tikrinimui. Ji dirbo su „Agnum“ programa. Ji nežino kodėl jos kompiuteris nebuvo prijungtas į bendrą tinklą, vadovė L., aiškiai neatsakydavo į jos klausimus. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į jos darbo vietą atnešdavo lapukus, kuriuose buvo lentelės, ant kurių buvo parašyta produkcija - vytintos dešrelės, vytintos kaimiškos dešros. Ji rašydavo siuntimo dokumentus „Larženos“ klientams, juose būdavo pavadinimas – „krovinio važtaraštis“, kiekis, kaina. Lapuose buvo informacija apie pajamavimą, svėrimą. Produkciją sverdavo sandėlininkės su padėjėjais. Užregistruotus lapus nuo jos stalo pasiimdavo arba N. R., arba S. T., arba Ž. K.. Tik dienos pabaigoje ji išleisdavo ataskaitą N. R. apie pajamuotą ir parduotą produkciją, o sandėlininkė turėjo sutikrinti ar sutampa duomenys. Ji, kai suprato, kad ne visa produkcija yra apskaitoma, norėjo išeiti iš darbo, tačiau Larisa ją atkalbėdavo.

L. V. Lukša teismo posėdžio metu paaiškino, kad berods antros apklausos metu, kaltinamąją jis apklausinėjo apie kratos metu paimtus užrašus. Galbūt klausimas apie papildomus dokumentus, ar turi, iš kur nupirko ir t. t., jai buvo užduotas, bet jeigu nebuvo atsakymo, tai jis nebuvo įrašytas į protokolą. Teigė, kad juos domina visi dokumentai, kas susiję su įmonės ir pirkimais, ir pardavimais, pagal įmonės specifiką. Ikiteisminio tyrimo metu, pats tyrimas, apklausinėjant įtariamąją, direktorę, buhalterę buvo atliekamas jau praėjus metams nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo tyrimas buvo laikotarpyje 2011-2013 metais. Pati apklausa buvo daroma 2014-2015 metais, tai jie tuo metu neturėjo duomenų, kadangi aktyviai įmone ėmė domėtis vėliau, aišku, tyrimo metu buvo renkami duomenys, buvo kontroliuojama įmonės veikla. Nebuvo duomenų, iš kur buvo nupirkta, kur buvo įsigijimas, bet pirminėje stadijoje, kai buvo apklausinėjama, tai buvo duomenys ir buvo apklausinėjama. Iš pačios įtariamosios, kiek žino, tai buvo tyla, kai buvo klausiama, iš kur gamyba vyko, iš ko gamino. Ji neatsakė į šiuos klausimus, dėl to ir nėra užfiksuota. už buhalteriją. Gali užtikrinti, kad buvo domėtasi, kokias išlaidas tiriamuoju laikotarpiu patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog šis klausimas nėra tiesiogiai užrašytas. Mano, kad bent jau parduotuvėje turėjo būti atliekama inventorizacija.

Ekspertė S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių buvo gauta užduotis atlikti tyrimą ir surašyti specialisto išvadą. Buvo pateikti tam tikri dokumentai, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Laržena“. Susipažinus su klausimais, buvo paprašyta tam tikrų papildomų dokumentų, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie turėjo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek pirkimo, tiek pardavimo oficialias sąskaitas. Buvo nustatytas tam tikras neapskaitytų pajamų dydis. Apie išlaidas jokios medžiagos nebuvo. Kai yra neapskaitytos pajamos, su išlaidomis gali būti taip – arba pirkimai taip pat neapskaityti, arba pirkimai apskaityti, laikomi atsargose, paskui parduodami neoficialiai ir tos atsargos nurašomos. Vienareikšmiškai teigti, jog šioje byloje buvo neoficialūs pirkimai, paskui parduodant oficialiai, negalima, kadangi šioje įmonėje 2011, 2012, 2013 metais atsargų likutis buvo apie 40 000 litų, prekiaujama mėsos produktais, jie greitai genda, tokios atsargos negali ilgai laikytis, galbūt tiesiog buhalterijoje nebuvo viskas iki galo sutvarkyta, o tų prekių jau seniai nebėra. Vien tai, kad išrašai sąskaitą, bet jos neapskaitai, neįrodo, kad prekės ar paslaugos yra suteiktos. Čekiuose nėra PVM gavėjo rekvizitų. Apskaičiuodami mokesčius, jie čekius vertina kaip visumą, turi apsilankyti patalpose, įvertinti, ar tikrai tuo metu buvo atliekami darbai, buvo samdomi darbuotojai, ar pati įmonė turėjo darbuotojų tam tikros kvalifikacijos darbams atlikti. Jei įmonė pati pasitvirtina sąmatas, tai galima apskaičiuoti, kiek buvo sunaudota produkcijos. Šiuo konkrečiu atveju, ji byloje sąmatų nerado. Atliekant specialisto išvadą, jai buvo pateikti tiek pirkimo, tiek pardavimo dokumentai, iš ko galėjo sutikrinti, ar teisingai deklaruotos pajamos, pelnas ir V. T., kad tokie čekiai, kaip pvz. „Moki veži“ ir kt., be orderių, bankinių pavedimų bet kokioje įmonėje nebūtų vertinami, nes jie nėra apskaityti. Jeigu įmonė pamato savo klaidas, tarkim, buhalterė stalčiuje randa sąskaitą, kurios nesuvedė į buhalteriją, ji turi 5 metus, kai gali tikslinti PVM deklaracijas ir pelną. Jeigu sąskaita-faktūra, kur siuntėjas UAB „Betono statiniai“, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išrašyta 2011 m. rugpjūčio 19 d., yra kasos pajamų orderis, tai buvo galima tikslinti dėl šios sąskaitos per 5 metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu gerai atsimena, tai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai ir pardavimai vyko tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jokių įsigijimų iš kitų ES valstybių nėra apskaityta. Jie apskaičiuodami mokesčius žiūri tiek pardavimo pajamas, tiek sąnaudas, kurios patirtos pardavimo pajamoms uždirbti. Kadangi šiuo atveju bylos medžiagoje nebuvo pateikta visiškai jokių dokumentų apie įsigijimus, taip pat buvo nustatyta, kad prisipirkta medžiagų, kurios vis dar stovi atsargose, bet nenurašytos, buvo daryta prielaida, kad neapskaitytos pajamos atsirado iš oficialių pirkimų, už ką jau mokesčiai buvo atskaityti ir sumažinti. Jei būtų pateikti pirkimus pagrindžiantys dokumentai, tai į juos būtų buvę atsižvelgta, būtų buvęs žinomas tikslus kiekis, kiek įmonė patyrė sąnaudų. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kokį kiekį bendrovė buvo įsigijusi mėsos žaliavos, nes nebuvo visiškai jokios informacijos, koks kiekis ir už kokią sumą buvo įsigytas. Kratos metu pas UAB „Laržena“ buvo paimti „juodi“ lapukai, sąskaitos-faktūros, kurias suvesdavo I. V.. Ten buvo vienas pusę A4 lapelio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija ir ji buvo grynai apskaityta pas I. V. tam registre. Apklausose buvo patikrinta su „baltąja“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija, tiek su neapskaityta puse, tas, kas buvo gruodžio 4 d. kratos metu paimta pas UAB „Laržena“. Jei atliekant specialisto išvadą būtų pateikti šie pirkimo kasos čekiai iš „Moki-veži“, „Senukai“ ir kt., tokie, kokie šiai dienai pateikti, tai paprasto patikrinimo metu būtų važiuojama į patalpas ir apžiūrima, ar būtent šitos medžiagos naudotos būtent šitos įmonės patalpoms pagerinti. Ir tik tuomet, net jei ir neapskaityti šie čekiai, būtų sprendžiamas klausimas, ar dėti juos į sąnaudas. Bet tam turi būti UAB patvirtinimas, kad buvo atlikti tam tikri statybos darbai. Neapskaitytomis pajamomis disponavo pati M. S., per avansines būdavo įnešama tik apyvartinėm įmonės lėšom, po to, kai įmonė uždirbdavo pajamas oficialiai ir turėdavo atliekamų pinigų, tie pinigai vis tiek būdavo grąžinami M. S.. Ji disponavo šiais pinigais ir negalima vienareikšmiškai teigti, kad iš tų pinigų nupirktos medžiagos buvo skirtos UAB reikmėms. Tikrinant pateiktus čekius, ji būtų paprašiusi papildomos informacijos, galbūt, kad būtų patalpose padarytos nuotraukos, apklausti žmonės, kurie atliko darbus, ar įmonė turėjo pati kvalifikuotų darbuotojų, taip pat būtų vertinami čekiai, ar tikrai panaudoti tokiems darbams.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskr. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinis ieškinys šioje byloje pareikštas 59 125,64 Eur, iš kurių prašo priteisti 37 956,51 Eur PVM ir 21 169,49 Eur pelno mokesčio. Civilinis ieškinys pareikštas remiantis ikiteisminio tyrimo metu atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo duomenimis, taip pat remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija. Prašo civilinį ieškinį priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Palaiko ieškinį pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014-12-16 kratos protokolo matyti, kad 2014-12-16 kratos, atliktos administracinėse-apskaitos patalpose, esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, adresu Juodšilių sen., Juodšilių k., Mokyklos g. 2, Vilniaus r., metu buvo rasti ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuterių LENOVO ir DELL sisteminiai blokai buvo prijungti prie kriminalistinės blokuojančios įrangos TABLEU bei padarytos diskų kopijos. Matyti, kad 2014-12-16 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu Juodšilių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., įkurtoje parduotuvėje-kavinėje metu, ant rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais, iš viso 96 lapai; sąsiuvinis „M. P.“ su rankraštiniais įrašais; sąsiuvinis, kuriame rankraštiniai užrašai nuo 2013-03-01, iš viso 70 lapų; Iš kratos protokole esančios tyrėjo pastabos matyti, kad kratos metu dalyvavo VMI pareigūnai, kurie atliko kasos operacijos grynųjų pinigų suskaičiavimą ir parduotuvėje bei gamybos patalpose esančios mėsos produkcijos inventorizaciją. Patikrinimo aktai pridėti prie kratos protokolo. Atlikus kratą M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu Juodšilių sen., Juodšilių k., Ežerų 7A, Vilniaus r., buvo rasti ir paimti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir įvairus rankraštiniai užrašai. Kratos metu UAB „Sadovskaja ir ko“ buhalterės J. F. gyvenamojoje vietoje, adresu D. G. g. 1-58, Vilnius, buvo rasti ir paimti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa (tomas 1, b. l. 34-66; 68-74);

Iš byloje esančio 2014-12-30 daiktų (nešiojamo kompiuterio Samsung) papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nešiojamo kompiuterio "Samsung", kuriuo naudojosi buhalterė J. F., kuris paimtas 2014-12-16 kratos metu, adresu D. G. g. 1-58, Vilnius, buhalterinės apskaitos programos „Stekas“ duomenys. Apžiūros metu kartu su J. F. buvo nukopijuoti ir išsaugoti į laikmeną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai (tomas 1, b. l. 77-78);

Iš byloje esančio 2014-12-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-05-08 iki 2013-05-24, įvairūs asmenys tame tarpe ir M. S., bendravo su UAB „Laržena“ direktore L. L.. Šiuose pokalbiuose užfiksuota, kaip M. S. ir L. L. tariasi, dėl prekių pristatymo (tomas 1, b. l. 123-142);

Iš byloje esančio 2014-12-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-05-24 iki 2013-08-25, įvairūs asmenys tame tarpe ir M. S., bendravo su UAB „Laržena“ direktore L. L.. Šiuose pokalbiuose užfiksuota, kaip M. S. ir L. L. tariasi, dėl prekių pristatymo (tomas 1, b. l. 147-153);

Iš byloje esančio 2014-12-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2013-09-22 M. S., bendravo su UAB „Laržena“ darbuotoja I. K.. Šiame pokalbyje užfiksuota, kaip M. S. ir I. K. tariasi, dėl mėsos gaminių kiekių ir pristatymo (tomas 1, b. l. 162-164);

Iš byloje esančio 2014-12-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2014-02-21, įvairūs asmenys bendravo su UAB „Laržena“ darbuotoja S. T.. Šiuose pokalbiuose užfiksuota kaip tiekėjai ir S. T. tariasi, dėl prekių kiekių ir pristatymo (tomas 1, b. l. 174-181);

Iš byloje esančio 2013-12-04 kratos protokolo matyti, kad UAB „Laržena“ direktorės L. L. patalpose, T. Š. g. 16, Vilniuje, kratos metu paimti įvairūs dokumentai, darbo sąsiuvinis su užrašu „New concept note book“ ir kt. dokumentai su rankraštiniais užrašais bei grynieji pinigai. (tomas 2, b. l. 46-48);

Iš byloje esančio 2014-08-22 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas sąsiuvinis su užrašu „New concept note book“ paimtas 2013-12-04 kratos metu UAB „Laržena“ direktorės L. L. darbo kabinete, T. Š. g. 16, Vilniuje. Šiame sąsiuvinyje yra įvairūs įrašai, tame tarpe 115 lape įrašas „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas lipduku su skaičiumi „12“ ir nuo 115 iki 119 puslapio surašyti įvairūs skaičiai ties kuriais parašytos datos ir asmenų parašai. (tomas 2, b. l. 49-56).

Iš byloje esančio 2013-12-04 kratos protokolo matyti, kad UAB „Laržena“, adresu T. Š. g. 16, sandėlyje ir kitose patalpose atliktos kratos metu paimti įvairūs bendrovės „Laržena“ dokumentai, darbo sąsiuviniai ir kt. dokumentai bei kompiuteriai (tomas 2, b. l. 59-73);

Iš byloje esančio 2014-02-19 apžiūros protokolo matyti, kad kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „AGNUM“ specialistė - UAB „E. S.“ darbuotoja, vykdydama 2014-02-19 užduotį atlikti objektų tyrimą, apžiūrėjo 2013-12-04 kratos metu, adresu T. Š. g. 16, Vilniuje, UAB „Laržena“ patalpose, I. V. darbo vietoje, paimtą kompiuterį „HW1“, su instaliuota buhalterinės apskaitos programa „Agnum“. Šios apžiūros metu, kompiuterio „HW1“ apskaitos programos „AGNUM“ duomenys buvo nukopijuoti ir išsaugoti DVD laikmenoje. Nustatyta, kad I. V. kompiuterio „AGNUM“ apskaitos programoje yra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas UAB „Laržena“ prekes be apskaitos dokumentų (tomaas 2, b. l. 77-80);

Iš byloje esančio 2014-12-08 ir 2014-12-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2013-12-04 kratos metu UAB „Laržena“ administracinėse patalpose, adresu T. Š. g. 16, Vilniuje, paimti 44 vnt., lapai su spausdintiniu tekstu, skaičiais ir ranka rašikliu darytais įrašais. Šiuose lapuose yra įvairūs įrašai su datomis, įmonių pavadinimais, mėsos gaminių pavadinimais, svoriais, kiekiais, kainomis ir t.t., tame tarpe 31 lape yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“ (prasideda žodžiais - Kepenų vyn, baigiasi žodžiais- Ūkininkų kepeninė). (tomas 2, b. l. 81-144);

Iš byloje esančio 2013-12-04 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos UAB „Laržena“, adresu T. Š. g. 16, buhalterėse patalpose, metu paimti įvairūs bendrovės „Laržena“ dokumentai, darbo sąsiuviniai ir kt. dokumentai bei kompiuteriai (tomas 2, b. l. 147-172);

Iš byloje esančio 2014-04-15 ir 2014-04-18 daiktų (kompiuterio duomenų kopijos) papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2013-12-04 kratos metu, adresu T. Š. g. 16, Vilniuje, UAB „Laržena“ patalpose, vyr. buhalterės J. B. darbo vietoje, paimto kompiuterio buhalterinės apskaitos programos „AGNUM“ duomenų kopija, kuriuos metu buvo nukopijuoti ir išsaugoti UAB „Laržena“ buhalterinės apskaitos registrai. Nustatyta, kad J. B. kompiuterio „AGNUM“ apskaitos programoje yra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų UAB „Laržena“ prekių PVM sąskaitas-faktūras. (tomas 2, b. l. 173-181);

Iš byloje esančio 2013-11-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-05-27 iki 2013-08-21 įvairūs asmenys bendravo su UAB „Laržena“ darbuotoja S. T.. Šiuose pokalbiuose užfiksuota, kaip S. T., UAB „Larženos“ vardu, užsako mėsos gaminius iš įvairių tiekėjų (tomas 3, b. l. 1-30);

Iš byloje esančios 2016-05-27 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr. (4.65)-86-25 matyti, kad pateikti atsakymai į tyrimo metu užduotus klausimus:

1. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus? Išvada: Bendrovė 2011-11-14 – 2013-12-04 laikotarpiu realizavo dalį produkcijos (už 755 146,74 Lt / 218 705,61 EUR) neapskaitant pardavimo operacijų buhalterinėje apskaitoje, neapskaitė visų gautų grynųjų pinigų tuo 2011-11-14 – 2013-12-04 laikotarpiu pažeisdama BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d., PVMĮ)14 str. 2 d., 77 str. 1 d., 78 str. 1 d., 79 str. 1 d., PMĮ 4 str. 1 d., 7 str. 1 d., 57 str. 1 d., 57 str. 2 d., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės) 3 p., 41 p. nuostatas. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsakingi apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Bendrovės direktorė M. S. atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalterei J. F.. Už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsakinga 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu Bendrovės direktorės pareigas ėjusi M. S..

2. Ar dėl nustatytų pažeidimų 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpyje galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą ?

Išvada: Kadangi 2011-11-14 – 2013-12-04 laikotarpiu Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatas, todėl negalima iš dalies nustatyti nei 2011 m., nei 2012 m., nei 2013 m. Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3. Ar Bendrovė įrašė teisingus duomenis apie Bendrovės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į pateiktas VMI ir SoDra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31?

Išvada: Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė 2011-11-14 – 2013-12-04 laikotarpiu neapskaitydama dalies parduodamos produkcijos (už 755 146,74 Lt / 218 705,61 EUR), Vilniaus AVMI pateiktose 2011-11-01 – 2013-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) įrašė neteisingas duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais, standartinio tarifo pardavimo PVM, mokėtinu į biudžetą arba grąžintinu iš biudžeto (-) PVM bei 2011-11-01 – 2013-12-31 laikotarpiu nedeklaravo 624 088 Lt / 180 748,38 EUR sandorių apmokestinamosios vertės ir 131 055 Lt / 37 956,15 EUR (755 146,74 / 1,21 * 0,21) Lt į biudžetą mokėtino PVM, pateiktose 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpio pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą bei už 2011, 2012, 2013 m. pateiktose pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 73 094 Lt / 21 169,49 EUR pelno mokesčio sumos.

4. Kiek pajamų nuslėpė pagal ikiteisminio tyrimo metu išimtus dokumentus ir kt. medžiagą? Kiek ir kokių mokesčių, įmokų papildomai privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31?

Išvada: Bendrovė 2011-11-14 – 2013-12-04 laikotarpiu gavo 755 146,74 Lt / 218 705,61 EUR (2011-11-14 - 2011-12-31 laikotarpiu 49 815,45 Lt. / 14 427,55 EUR, 2012-01-01 - 2012-12-31 laikotarpiu 398 665,23 Lt / 115 461,43 EUR, 2013-01-01 - 2013-12-04 laikotarpiu 306,666,06 Lt / 88 816,63 EUR) pajamų už UAB „Laržena“ parduotas prekes, kurių pardavimo operacijų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, nuo kurių 2011-11-01 – 2013-12-31 laikotarpiu privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti 131 055 Lt PVM / 37 956,15 EUR, 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu 73 094 Lt / 21 169,49 EUR pelno mokesčio. (tomas 4, b. l. 8-17);

Iš byloje esančio 2016-10-31 specialistės S. S. paaiškinimo protokolo matyti, kad ji paaiškino, jog kadangi bendrovė 2011-11-14 – 2013-12-04 laikotarpiu realizavo dalį produkcijos neapskaitant pardavimo operacijų buhalterinėje apskaitoje, neapskaitė visų gautų grynųjų pinigų, t. y., į buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tuo pažeisdama BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatas, todėl negalima iš dalies nustatyti nei 2011 m., nei 2012 m., nei 2013 m. UAB „Sadovskaja ir ko“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (tomas 4, b. l. 18);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja:

Dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas tai procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

Įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. S. pripažino, jog įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, tai yra ne dėl visos produkcijos, kuria tiekdavo UAB“Laržena“ būdavo išrašomos sąskaitos faktūros. Teismas įvertinęs tiek pačios kaltinamosios, tiek liudytojų parodymus teismo posėdžių metu, tiek specialistės paaiškinimus daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji M. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2013-12-04, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. M. S. kaltę apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini) „ buhalterinę patvirtina jos pačios parodymai, jog „ dirbdami pusę produkcijos vežė be sąskaitos-faktūros, pavyzdžiui, penki plius trys, tai penki buvo su sąskaita-faktūra, o trys – be sąskaitos-faktūros“. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta teisiamajame posėdyje I. V., kuri nurodė dirbdama iš UAB „Laržena“ iš pradžių išrašinėdavo sąskaitas faktūras, o vėliau jo darbo pobūdis pasikeitė, pradėjo išrašinėti važtaraščius ir suvedinėjo produkciją, kuri būdavo ir pagal važtaraščius, lapukus, rankraštinius užrašus. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į jos darbo vietą atnešdavo lapukus, kuriuose buvo lentelės, ant kurių buvo parašyta produkcija - vytintos dešrelės, vytintos kaimiškos dešros. Posėdžio metu liudytoja teigė, jog kai suprato, kad nevisa produkcija yra apskaitomas, norėjo išeiti iš darbo , tačiau ją vis atkalbėjo. Tą aplinkybė , jog apgaulingai buvo tvarkoma įmonės buhalterija, dėl ko pateikiamos neteisingos deklaracijos pripažino ir pati kaltinamoji M. S.. Posėdžio metu teigė, apgaulingai vedė buhalterija todėl , kad kitu atveju būtų tekę uždaryti įmonę, būtų neišgyvenę. Tačiau visas lėšas gaunamas iš produkcijos įnešdavo į įmonės kasą. Ir neapkaityti pinigai būdavo naudojami pačioje įmonėje. M. S. patvirtino, jog buhalterei pateikdavo tik sąskaitas faktūros, tačiau neapskaitytų pinigų nenurodydavo. Šis faktas tik patvirtina, kad M. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorė , netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB (duomenys neskelbtini), buhalterinė apskaita UAB (duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios M. S. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai ir pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį kilti būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų; 2) dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji M. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpyje nuo 2011-11-14 iki 2014-01-23, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini) „įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybinės įgaliotoms institucijoms. Atsižvelgiant į neapskaitytų bendrovės gautų pajamų ir išvengtų mokesčių dydį, M. S. kaip įmonės vadovės veiksmai visiškai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 str. 1 d.) nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas nenustatė pagrindo abejoti specialisto išvada. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji M. S. ir kaltinamo juridinio asmens atstovė nurodė, jog buvo patiriamos ir išlaidos, gamybai buvo perkama mėsa, taip pat buvo patiriamos išlaidos UAB“ (duomenys neskelbtini) patalpų gerinimui. Teismai kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu pateiktus parduotuvių pirkimo čekius bei darbo kalendoriuje surašytus skaičius kaip patirtas išlaidas, kadangi jokiais objektyviais duomenimis nebuvo pagrįsta, jog tai yra UAB“ (duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos. Juolab teisiamojo posėdžio metu liudytojai apklausti pareigūnai nurodė, jog kratos metu visi rasti ir pateikti su UAB“ (duomenys neskelbtini) „ susiję dokumentai buvo pateikti. Pati M. S. ikiteisminio tyrimo apklausta nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų apie patirtas išlaidas. Todėl pagrindo abejoti specialisto išvada dėl padarytos žalos dydžio biudžetui apgaulingai tvarkant buhalteriją bei į deklaracijas įrašant neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną , nėra

Pagal BK 20 str. 2 d., juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs fizinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šiuo atveju kaltinamoji M. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji padarė tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą atsiranda baudžiamoji atsakomybė ir juridiniams asmenims, esant BK 20 str. 2 d., numatytoms sąlygoms. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad visos šios sąlygos yra, nes nusikalstamas veikas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)““ naudai bei interesais padarė šios bendrovės M. S.. Dėl jos padarytų nusikalstamų veikų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo neteisėtai nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir tuo turėjo materialinę naudą. Todėl tokia kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytus sudėties požymius.

M. S. ir juridinis asmuo UAB“ (duomenys neskelbtini) „ taip pat buvo kaltinamai pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje

Sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) yra identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas , o būtent laikantis norminių aktų, mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Pažymėtina ir į tai, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės, numatytos Mokesčių administravimo įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Kita vertus, sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Pavyzdžiui kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), surašomi ir „Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas (Lietuvos A. T. 2015-04-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nepatvirtino, kad kaltinamosios M. S. veikoje netinkamai organizuojant bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. į buhalterinę apskaitą neįtraukiant visų ūkinių operacijų, M. S. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad, nuspręsdama dalį ūkinių operacijų neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, kaltinamoji M. S. neabejotinai iškreipė mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog kaltinamoji padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką. Tą patvirtina ir jos pačios. Todėl sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus, ne visų ūkinių operacijų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą pripažinimas turtiniu sukčiavimu pagal požymį „išvengė turtinės prievolės apgaule“ šioje byloje nėra teisingas. Toks kvalifikavimas pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitinka turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų. Atsižvelgiant į neapskaitytų bendrovės gautų pajamų, M. S. kaip įmonės vadovės, veiksmai visiškai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 str. 1 d.), taip pat apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) nusikalstamų veikų sudėtis. Toks nuostatos dėl sukčiavimo finansiniuose nusikaltimuose laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamoji M. S. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dėl jiems inkriminuoto sukčiavimo išteisintini, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Dėl bausmės skyrimo

Teisiamojo posėdžio metu M. S. pripažino apgaulingai tvarkiusi įmonės buhalteriją dėl ko buvo pateiktos neteisingos deklaracijos ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas įvertinęs kaltinamosios nuoširdų išgyvenimą teismo posėdžio metu visgi turi pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino padarius nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes M. S. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). M. S. anksčiau nėra buvus teista. Bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( 5 tomas , b.l. 117). Kaltinamosios padaryti nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis, todėl įvertinus visas aplinkybes jai skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis bauda, tačiau įvertinus jos nuoširdų gailėjimąsi teisiamojo posėdžio metu, jai, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteista, administracine tvarka nebausta. Skiriant bausmes juridiniams asmeniui UAB“ (duomenys neskelbtini)“ atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo teisiama pirmą kartą, nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis, pripažino jog juridinio asmens buhalterija buvo tvarkoma apgaulingai, bei buvo pateiktos neteisingos deklaracijos, ir atsižvelgus į tai, skirtina bauda, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 59 125, 64 eurų žalos atlyginimo ( b.l. 1 tomas, 19-27 ). Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaiko ir paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2013-12-04 realizavo produkcijos už 218 705 , 61 eurų, tačiau dalį mėsos prekių parduodavo UAB „Laržena“ neišrašiusi PVM sąskaitų faktūrų, o dalyje išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nurodė mažesnius parduodamų prekių kiekius, tai yra neapskaitė visų grynųjų pinigų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pardavimų operacijų, taip pažeidė buhalterinės apskaitos, PVM ir Pelno mokesčių įstatymų nuostatas. Neapskaitydama dalies parduodamos produkcijos UAB“ (duomenys neskelbtini)“ į 2011 m. lapkričio ir 2013 m. gruodžio mėn., mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis bei minėtu laikotarpiu nedeklaravo 37 956, 15 eurų į biudžetą mokėtino PVM, taip pat Pelno mokesčio deklaracijose už 2011, 2012 ir 2013 m. nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 21 169, 49 pelno mokesčio sumos. Todėl pašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini) ir bendrovės direktorės M. S., valstybės naudai 59 125, 64 eurus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pareikštas civilinis ieškinys įrodytas specialisto išvada, specialistės paaiškinimais. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors juridinio asmens atstovė teigė, jog ieškinys negali būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi apskaičiuojant mokesčius nebuvo įtrauktos įmonės išlaidos. Tačiau pateikti pirkimo čekiai iš parduotuvių bei darbo kalendoriuje įrašyti skaičiai nepatvirtina, jog šios išlaidos yra būtent UAB“ (duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada. Esant nurodytoms aplinkybėms civilinis ieškinys tenkintinas ir solidariai iš UAB“ (duomenys neskelbtini) ir bendrovės direktorės M. S.“ priteistina 59 125, 64 eurai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini) „ priklausantį turtą taikytinas iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie saugomi Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus sandėliuose, adr. Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. (t. 4, b.l. 22-31), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Voką su 7 vnt CD-R ir DVD+R laikmenomis palikti saugoti byloje.

M. S. 2017-05-16 teisiamojo posėdžio metu pateiktu dokumentus ( čekius, sąskaitas – faktūras, darbo knygą ) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

M. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

Pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį - 100 MGL 3766 eurų bauda;

Pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausti 120 MGL 4519,20 eurų bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1p. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti M. S. 120 MGL 4519,20 eurų baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., M. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-12-16 iki 2014-12-17 (1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinę bausmę paskirti 118 MGL 4443,88 eurų baudą.

M. S. išteisinti pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį jai nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Juridinį asmenį UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje 220 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje , 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį- 500 MGL dydžio ( 18 830 Eurų ) dydžio bauda.

Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį- 1000 MGL dydžio ( 37 660 Eurų ) dydžio bauda

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) „ 1000 MGL dydžio ( 37 660 Eurų ) dydžio eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Per šį terminą nesumokėjus teismo paskirtos baudos, bauda bus išieškota privertinai pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Juridinį asmenį UAB “ (duomenys neskelbtini)“ išteisinti pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį jai nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini) solidariai valstybės naudai 59 125 eurus, 64 eurocentus ( penkiadešimt devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus, 64 eurocentus) nesumokėtų mokesčių.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. S., nuosavybės teise priklausantį turtą:

Automobilį „DODGE GRAND CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 2B8GP44G91R105910, pagaminta 2001 m., žalios spalvos;Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAGM21060DR49068, pirmos registracijos data 2003-01-28, juodos spalvos;Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 1A8G6E7M28Y114543, pagaminta 2007 m., pirmos registracijos data 2009-11-06, juodos spalvos;Banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir į šias sąskaitas įplauksiančias pinigines

lėšas:

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Atidarymo data: 2014-01-14; Banko kodas: 73000; Banko pavadinimas : „Swedbank“, A. S. Nr. (duomenys neskelbtini); Atidarymo data: 2014-05-07; Banko kodas: 73000; Banko pavadinimas : „Swedbank“, AB, , taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą:

Pastatą - Kavinę-parduotuvę, unikalus Nr. 4195-7017-0007, esanti adresu Vilniaus r., Juodšilių sen., Juodšilių k., (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis 1995-02-28, Nr. 2-2375);Pastatą - Kiemo rūsį, unikalus Nr. 4195-7017-0032, esanti adresu Vilniaus r., Juodšilių sen., Juodšilių k., Mokyklos g. 2 (Nuosavybės teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas 186185469, pirkimo - pardavimo sutartis 1995-02-28, Nr. 2-2375);UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir į šias sąskaitas įplauksiančias pinigines lėšas:

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Atidarymo data: 2000-07-06; Banko kodas: 70440 Banko pavadinimas: AB SEB bankas. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Atidarymo data: 2012-02-28; Banko kodas: 73000; Banko pavadinimas: „Swedbank“, AB. Lietuvos banko padalinyje SNORO įmokoms priimti atidarytoje sąskaitoje 401904150 esančias ir į šias sąskaitas pervedamas lėšas, taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Daiktus, turinčius reikšmė nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

M. S. 2017-05-16 teisiamojo posėdžio metu pateiktus dokumentus ( čekius, sąskaitas – faktūras, darbo knygą ) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. S..

Voką su 7 vnt CD-R ir DVD+R laikmenomis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė