Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-15708-748/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2-15708-748/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11268-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Vilutienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
D. P., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2-15708-748/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11268-2011-2 (S) Procesinio sprendimų kategorija:117.1.; 128.19.; 34.1.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m.spalio 13 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. B., suinteresuotam asmeniui D. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. P., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po jo motinos V. B., mirusios 2009-03-12, mirties priimti (b.l. 2,3).

Pareiškėjas paaiškino, jog 2009-03-12 mirė jo motina V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Apie motinos mirtį sužinojo maždaug po savaitės ar mėnesio iš kaimyno laiško, nes tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Motinai nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas, unikalus Nr. 8697-5007-3014:0014, esantis Žemutinė g. 35D-10, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav. M. V. Borisienė testamento nebuvo surašiusi. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nuo 2008-06-25 iki 2009-07-23 jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-05-29 nuosprendžiu. Jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo ar į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo dėl nežinojimo ir dėl pinigų neturėjimo. Jo išsilavinimas yra vidurinis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo galimybę siųsti laiškus ir jam niekas netrukdė išsiųsti pareiškimo apie palikimo priėmimą notarui, ar kreiptis dėl notarinio veiksmo atlikimo. Tai, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. 2009-07-23 jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, grįžo gyventi į motinos namus, kur gyveno ir prieš įkalinimą. Po motinos mirties buvo likęs mokesčių įsiskolinimas, teta padengė skolą. Apie 2009m. rugpjūčio mėn., jis pasiteiravo pas Švenčionėlių notarą dėl motinos palikimo priėmimo ir sužinojo, kad turėtų kreiptis į Kauno miesto 4-ą notaro biurą, tačiau pas nurodytą notarą nesikreipė, nes neturėjo pinigų. Termino atnaujinimas yra reikalingas tam, kad galėtų gauti savo motinos palikimą.

Suinteresuotas asmuo D. P. sutinka su pareiškėjo reikalavimu, jos nuomone, brolis terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 29)(CPK 442 str. 13 p., 443 str. 5 d.). Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjo nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys yra svarbios, pareiškimui neprieštaraus (b.l. 24).

Nustatyta, kad pareiškėjas J. B. yra V. B., mirusios 2009-03-12, sūnus, todėl pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. yra mirusiosios pirmos eilės įpėdinis. (b.l. 5-6). Po V. B. mirties atsirado palikimas – butas, esantis Švenčionių r. sav., Švenčionėlių m. sen. Švenčionėlių m., Žemutinė g. 35d-10 (b.l. 11). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Paskutinė deklaruota V. B. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Iš Kauno miesto 4-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 8 d. pažymos Nr.S-105 matyti, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl sprendžiama, kad pareiškėjas pas notarą dėl palikimo priėmimo per CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė (b.l. 12).

Terminas palikimui po V. B. mirties priimti pareiškėjui baigėsi 2009-06-13.

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-06-02 išrašo Nr. (6-4) 13R-B132 iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro apie fizinį asmenį matyti, kad pareiškėjas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-05-29 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2009-07-23. Po to jis buvo dar kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės atlikti nebuvo pasiųstas - Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-08-17 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138str.2d.3p. už tai, kad jis 2007-01-03 savo motinai V. B. plaktuku sudavė ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nuteistas pagal 1 metams 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, tačiau į bausmės laiką įskaičius atliktą bausmės laiką pagal 2008-05-29 nuosprendį, laikomas bausmę atlikusiu (b.l. 8-10 ir LITEKO duomenys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Tam, kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.50 str.3d. nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti. Teismas turi teisę pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas iki įkalinimo gyveno kartu su motina jai priklausančiame bute, todėl teismui nekyla abejonių, kad jis būtų nežinojęs apie palikimu likusį turtą. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad apie palikimo atsiradimą jis sužinojo praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui po palikėjos mirties, todėl teismas daro išvadą, kad apie palikimo atsiradimą pareiškėjas sužinojo likus apie dviems mėnesiams iki termino, įstatymu nustatyto priimti palikimui, pabaigos.

Pareiškėjas pripažįsta, kad per trijų mėnesių terminą neatliko jokių veiksmų palikimui priimti ir tokį savo elgesį pateisina trimis priežastimis: 1) įstatymų nežinojimu, 2) pinigų neturėjimu bei 3) negalėjimu kreiptis į notarą dėl to, kad dėl padaryto nusikaltimo buvo laikomas laisvės atėmimo vietoje.

CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši norma nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius- įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtis protingai. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad neturi specialių teisinių žinių, yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, nepateisina jo nerūpestingo elgesio, todėl jos nelaikytinos svarbia termino praleidimo priežastimi.

Įpėdiniui priimant palikimą notarui pateikiamu pareiškimu, asmuo turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Notariniai veiksmai atliekami Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui negalint atvykti į notaro biurą, jis turėjo teisę kviesti notarą atvykti į įstaigą, kurioje jis buvo laikomas atliekant laisvės atėmimo bausmę (Notariato įstatymo 28 str.2d. ). Be to, pareiškėjas galėjo pareiškimą apie palikimo priėmimą paduoti per įgaliotą asmenį.

Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus 6 skirsnis reglamentuoja specialias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teises ir pareigas. BVK 99 str. numato nuteistųjų teisę susirašinėti. BVK 100 str. numato nuteistųjų teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Nuteistieji turi teisę gauti teisinę pagalbą, sudarinėti sandorius (BVK 101, 108 str.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, pasinaudojo ar neturėjo galimybės pasinaudoti specialiomis teisėmis.

Pareiškėjo nurodymas, kad jis neturėjo pinigų, todėl nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, atmestinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, numato įstatymas, todėl pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti, jeigu tam buvo pagrindas.

Vertindamas galimybę atnaujinti praleistą terminą, teismas sprendžia, kad terminą pareiškėjas praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, o ne dėl objektyvių priežasčių. Prašomo atnaujinti termino palikimui priimti nurodomos priežastys – nežinojimas, pinigų neturėjimas, buvimas laisvės atėmimo vietoje - prieštarauja viena kitai.

Pareiškėjas turėjo pats organizuoti savo teisių į palikimą įgyvendinimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, savo paveldėjimo teisių įgyvendinimo atžvilgiu elgėsi aplaidžiai. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo elgesį laiku nesikreipus dėl palikimo priėmimo.

Teismas taip pat ima domėn, kad nuo termino priimti palikimą pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos yra praėjęs ilgas laiko tarpas – dveji metai trys mėnesiai ir per šį laiką pareiškėjas buvo nepateisinamai pasyvus palikimo priėmimo klausimams spręsti, neparodė savo valios imti valdyti palikimą kaip savo turtą, o tik naudojosi motinos butu kaip jos buvęs šeimos narys.

Analogiška teismų praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose tokio pobūdžio bylose (2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).

Suinteresuotas asmuo D. P. nepretendavo į palikimą, todėl teismui atmetus pareiškėjo pareiškimą, jos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis termino palikimą priimti praleidimo priežastimis, todėl nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. B. mirties 2009-03-12, priimti (CK 5.50 str., 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 291 str.,

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Neatnaujinti pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) termino palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. B. mirties 2009-03-12, priimti.

Priteisti iš pareiškėjo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskiruoju skundu per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaSnieguolė Vilutienė