Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-2066-275/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
2A-2066-275/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
E. V., L. V., R. V., individualiai įmonei „Vainė“
Atsakovas
individualiai įmonei „Vainė”, P. V., S. V.
Trečiasis asmuo
Z. V., notarui S
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2066-275/2013Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. V. ir L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo pagal Z. V., L. V., E. V., R. V. ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Vainė”, P. V., S. V. su trečiojo asmens Z. V. teisių perėmėjais L. V., E. V., R. V. dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovų P. V., S. V. priešieškinį ieškovams R. V., L. V., E. V., individualiai įmonei „Vainė“ , trečiajam asmeniui notarui S. S. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai L. V., E. V., R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti 2004-04-14 paskolos raštelį, kuriuo V. V., kaip personalinės įmonės savininkas, pasiskolino iš P. V. 48600 Lt, o iš S. V. 47000 Lt grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Iš viso V. V. gavo iš P. V. ir S. V. 95600 Lt, už skolą garantavo savo asmeniniu ir personalinės V. V. įmonės „Vainė“ turtu, pinigus įsipareigojo grąžinti po metų iki 2005-04-14. 2004 m. balandžio 14 d. ginčo paskolos raštelis, ieškovų nuomone, pripažintinas nesudarytu, nes V. V. pagal jį faktiškai pinigų negavo. Visi pinigai nebuvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį, o tik 56700 Lt grūdų sandėlio pirkimui, poreikio skolintis V. V. neturėjo, nes 2004-04-14 IĮ „Vainė“ sąskaitoje buvo 66604,94 Lt, ši aplinkybė įrodo, kad V. V. nebuvo būtinybės skolintis pinigų sandėlio įsigijimui. Atsakovai P. V., S. V., pateikė priešieškinį ieškovams R. V., L. V., E. V., IĮ „Vainė“ , trečiajam asmeniui notarui S. S. dėl 95600 Lt skolos pagal minėtą 2004-04-14 d. paskolos raštelį, 5 procentus metinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu E. V. prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo ir ieškinio patenkinimo atmetė, priešieškinį tenkino dalinai. Priteisė iš E. V., L. V., R. V., individualios įmonės „Vainė“ solidariai 48600 Lt paskolos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos (48600 Lt), nuo 2005-10-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 1458 Lt žyminio mokesčio, 17362,70 Lt advokato išlaidų, 145 Lt kopijavimo išlaidų, 260 Lt antstolio paslaugų, 2307,34 Lt kelionės išlaidų ieškovo P. V., naudai, solidariai 47000 Lt paskolos 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos (47000 Lt), nuo 2005-10-18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat lygiomis dalimis 1410 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt advokato išlaidų ieškovo S. V. naudai. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. E. V., L. V., R. V., prašymą nutraukti civ. bylą dalyje dėl atsakovų priešieškinio, atsižvelgiant į P. V., S. V. priešieškinio atsisakymą IĮ „Vainė“, atmetė. Priteisė iš E. V., L. V., R. V., individualios įmonės „Vainė“ lygiomis dalimis 877,66 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimu civ. byloje Nr. 2-961-141/2008 ieškovių L. V., E. V. ieškinys personalinei V. V. įmonei „Vainė“, P. V., S. V., tretiesiems asmenims Z. V., R. V. dėl V. V. 2004-04-14 pasirašyto paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2008-12-29 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1153-464/2008 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-28 nutartimi pareiškėjos E. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo patenkintas ir atnaujintas procesas civ. byloje Nr. 2-961-141/2008 dėl 2004-04-14 pasirašyto paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovams individualiai įmonei „Vainė“, P. V., S. V. tretiesiems asmenims Z. V., R. V., byla skirta nagrinėti iš esmės. 2005-04-19 mirė V. V., jo turto perėmėjai yra mirusiojo žmona Z. V., dukros L. V., E. V. bei mirusiojo V. V. įpėdinis sūnus R. V.. 2009-09-03 mirė ir Z. V. tokiu būdu, ieškovais laikytini L. V., E. V. bei mirusiųjų sutuoktinių V. V. ir Z. V. įpėdinis sūnus R. V.. Palikimą priėmę įpėdiniai paskolintų V. V. sumų atsakovams negrąžino.

Teismas padarė išvadą, jog N. K. atliekami tyrimai ir jiems atlikti taikoma metodika yra nepatikima, neaprobuota, nepripažinta mokslinės bendruomenės, taigi 2011-05-14 ekspertizės aktą Nr. 08/11, surašytą N. K., vertintino kritiškai ir nurodė, kad tai nepakankamas įrodymas pripažinti 2004-04-14 paskolos raštelį, kuriuo V. V., kaip personalinės įmonės savininkas, pasiskolino iš P. V., 48600 Lt, o iš S. V. 47000 Lt grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, negaliojančiu. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė šiuo ekspertizės aktu (naujai paaiškėjusiu įrodymu) savo reikalavimų pagrįstumo.

Teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje prejudicialumo turi LAT 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012, nes tik viena šalis ta pati - V. V., datos, paskolos sudarymo vieta bei sumos skirtingos.

Teismas pažymėjo, kad liudytojų N. J. Š., M. R. dalyvavimas/nedalyvavimas pinigų perdavimo V. V. momentu neturi įtakos sprendimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes paskoliniai santykiai tarp P. V. ir V. V. arba susiklostė arba ne, ir liudytojų buvimas/nebuvimas patalpose brolių V. civilinių santykių nepakeičia.

Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad perduotais P. V. pinigais V. V. sumokėjo už grūdų sandėlio pirkimą, nes šią aplinkybę patvirtina buhalteriniai dokumentai.

Nors bylos duomenimis nustatyta, jog 2004-04-14 IĮ „Vainė“ sąskaitoje buvo 66604,94 Lt, grūdų sandėlį pirko fizinis asmuo V. V. savo vardu, o apie jo turtinę padėtį byloje pakankamų duomenų nesurinkta. Taip pat nėra ir kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, iš kokių lėšų V. V. pirko tą pačią dieną kaip ir paskolino iš P. V. 95600 Lt, grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl priešieškinio

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju paskolos sandoris turėjo būti ir buvo paprastos rašytinės formos. Paskolos rašto buvimas pas atsakovą P. V. buvo pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas-atsakovas gavo, t.y. pakvitavimo buvimo pas ieškovą faktas patvirtina, kad prievolė pagal paskolos sutartį įvykdyta nebuvo Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 6.875 str. 1 d. V. V. teisių perėmėjai neįrodė, kad jie pinigus atsakovams grąžino, nes paskolos sutarties, sudarytos raštu, įvykdymą reikia patvirtinti atitinkamais dokumentais. Byloje nėra įrodymų apie 48600 Lt paskolos grąžinimą P. V. bei 47000 Lt pinigų grąžinimą S. V., todėl paskolos sumos priteistinos teismine tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė E. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.A2-2271-545/2012 panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškovių ieškinį dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu tenkinti visiškai, atsakovų priešieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, priteisti visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos apimtis itin didelė, o susiklostę santykiai bei nagrinėjamos aplinkybės sudėtingos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįsigilino į tai, jog ginčas byloje kilo dėl to, kad P. V. ir S. V. po V. V. mirties pateikė tariamai jo surašytą paskolos raštelį V. V. įpėdiniams, reikalaudami grąžinti neva tai suteiktą paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovais teismo įvardinti P. ir S. V. atsisakė „priešieškinio“ priteisti skolą pagrindiniu skolininku laikytino asmens IĮ „Vainė“ atžvilgiu, nelieka pagrindo skolą priteisti ir iš V. V. - jo teisių perėmėjų.

2. Teismas išimtinai vadovavosi prezumpcija, kad esant paskolos rašteliui, paskolos suteikimo faktas laikytinas įrodytu, tačiau šioje byloje tokia prezumpcija vadovautis negalima, nes bylos įrodymai (šalių, t.y. P. V.) paaiškinimai patvirtina, kad paskolos raštelis buvo surašytas kitu metu, nei kaip teigiama buvo atliktas pats pinigų perdavimo sandoris. Pirmosios instancijos teismas įrodymų ir aplinkybių, paneigiančių (ar nepatvirtinančių) faktinį paskolos suteikimą, nevertino.

3. Aplinkybė, kad nutraukta baudžiamoji byla dėl paskolos rašto suklastojimo ir sukčiavimo nesant nusikalstamų veikų požymių, nereiškia, jog tuo buvo konstatuota, kad tarp V. V. ir atsakovų buvo susiformavę paskolos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės metu buvo tiriama ir nustatyta tik tai, kad parašas ant paskolos raštelio yra V. V., netiriant (nei patvirtinant, nei paneigiant) aplinkybių, kokiomis aplinkybėmis tas parašas ant paskolos raštelio atsirado. Ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados, kad paskolos raštelyje parašas yra V. V., nepaneigia N. K. ekspertizės metu nustatytos aplinkybės, kad parašas ant raštelio atsirado anksčiau nei buvo atspausdintas raštelio tekstas.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, neteisingai taikydamas teisės normas bei klaidingai interpretuodamas bylos įrodymų turinį, nepripažino N. K. 2011 m. gegužės 15 d. ekspertizės akto teismo ekspertizės akto įrodomosios galios.

5. Teismas nepagrįstai vadovavosi Teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 1 d. Jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į ši sąrašą neįrašytas asmuo. N. K. gyvena ir vykdo veiklą Estijoje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, duomenų, kad N. K. neturėtų teisės vykdyti tokią veiklą, nėra. Civiliniame procese nėra nustatyto imperatyviojo reikalavimo skirti teismo ekspertizę atsižvelgiant tik į Teismo ekspertizės įstatymą. Nuo 2012 m. lapkričio 1 į, įsigaliojusi nauja Teismo ekspertizės įstatymo 4 str. redakcija (2012 m. birželio 14 d. Teismo ekspertizės įstatymo 3, 4, 6, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas ]sfr.XI-2068, Žin., 2012 m. birželio 30 d., Nr.76-3922) , nustatanti, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, neįrašytas į ekspertų sąrašą.

6. Teismas netinkamai vertino ir LTEC raštus, kuriuose išsakoma nuomonė dėl N. K. atliekamų ekspertizių. LTEC negali kvalifikuotai vertinti ir pasisakyti dėl to, ko pati neturi kvalifikacijos atlikti, taigi ir vertinti. Teismas nepagrįstai nevertino LTEC 2007 m. liepos 10 d. ekspertizės akte Nr. l 1-1935(07) nurodytos informacijos dėl 2004 m. balandžio 14 d. paskolos raštelio trūkumo - nepilnai išspausdinto paskutinio spausdintinio sakinio paskutinio žodžio „gavau“ raidės „u“.

7. 2011 m. gegužės 15 d. N. K. ekspertizės akte buvo nurodyti teismo eksperto duomenys, o būtent eksperto vardas, pavardė, darbo ekspertu stažas. Eksperto kvalifikaciją patvirtinantis įrodymas buvo pateiktas teismui. Priešingai nei teigia teismas, ekspertas N. K. 2011 m. gegužės 15 d. N. ekspertizės akto įžanginėje dalyje „Eksperto priesaika“ yra prisiekęs, o dalyje „Eksperto įspėjimas“ yra aiškiai nurodęs, kad yra įspėtas pagal BK 235 str., kad už melagingą išvadą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir pagal CPK 215 str. dėl eksperto atsakomybės. Teismo ekspertizės įstatyme nėra reikalavimo ekspertizės akte privalomai nurodyti, kad naudojamam mikroskopui buvo atlikta metrologinė patikra.

8. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų patvirtinti atsakovų teigiamas aplinkybes, kad pinigai pagal paskolos raštelį faktiškai perduoti buvo. P. V. parodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

9. Pinigų perdavimo faktą atsakovai įrodinėjo neleistinais bei nepatikimais įrodymais - liudininkų parodymais, todėl teismo išvados, pagrįstos šiais įrodymais, neteisėtos. Teismas nepagrįstai sprendime vadovavosi liudytojos B. D. 2012 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie nepatikimi, prieštaringi, ji tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neprijungti įrodymai, teikiami apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 314 str.

10. Teismas visiškai nevertino ieškovų nurodytų aplinkybių ir įrodymų dėl atsakovų galimybių skolinti pagal tariamą 2004 m. balandžio 14 d. paskolos raštelį nebuvimo, įrodymų ir liudytojų parodymų, kuriais atsakovas P. V. grindė savo galimybes skolinti, prieštaringumo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai savo galimybių tariamai paskolinti pinigines lėšas V. V. pagal 2004 m. balandžio 14 d. paskolos raštelį nepagrindę jokiais objektyviais, patikimais ir oficialiais įrodymais.

11. Šiuo atveju byloje svarbu IĮ „Vainė“ finansinė padėtis, nes iš paskolos raštelio turinio galima spręsti, kad pagrindiniu paskolos gavėju laikytina IĮ „Vainė“, tuo tarpu V. V. laikytinas tik laiduotoju. Tiek IĮ „Vainė“, tik V. V. finansinė situacija buvo labai gera.

12. Teismas neteisėtai peržengė priešieškinio reikalavimo ribas. Atsakovai P. V. ir S. V. 2010 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako savo reikalavimo IĮ „Vainė“ atžvilgiu. Priešieškinio reikalavimo dalis IĮ „Vainė“ atžvilgiu apskritai negalėjo būti nagrinėjama ir juo labiau tenkinama.

13. Teismas neteisingai vertino LAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-402/2012 reikšmę šiai civilinei bylai. Reikšminga yra tai, kad ginčo paskolos raštelis 2004 m. balandžio 14 d. ir 2002 m. sausio 5 d. paskolos raštelis yra itin glaudžiai susiję.

14. Teismo elgesys, pozicijos kaita ieškovų atžvilgiu sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Teismas keitė poziciją dėl įrodymų prijungimo, neklausė ieškovų nuomonės dėl atsakovų pateiktų įrodymų. Teismas atsakovų naudai priteisė visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydžio atitikimo Rekomendacijoms nevertino. Teismas, net nurodydamas, kad netenkina dalies priešieškinio reikalavimų, iš ieškovių priteisė visas byloje esančias atsakovų pateiktas advokato išlaidas, nors vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

Atsakovai S. V. ir P. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo kvestionuoti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1153-464/2008 nustatytų aplinkybių.

2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad paskolos gavėjas pagal 2004-04-14 paskolos raštą buvo IĮ „Vainė“. Iš 2004-04-14 paskolos rašto turinio akivaizdu, kad tiesioginiu ir pagrindiniu skolininku yra velionis V. V., nes jis 95 600 Lt sumą skolinasi grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, už skolą buvo garantuota asmeniniu bei personalinės V. V. įmonės „Vainė“ turtu. Atsakovai P. V. ir S. V. niekada nebuvo atsisakę reikalavimo IĮ „Vainė“ atžvilgiu. V. V. laikytinas pagrindiniu skolininku.

3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesuteikė 2011-05-15 ekspertizės aktui Nr.08/11 didesnės įrodomosios galios, nei paprastam rašytiniam įrodymui, todėl priėjo prie išvados, kad 2004-04-14 paskolos raštu velionio V. V. prisiimta prievolė turi būti vykdoma jo paveldėtojų - ieškovų šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas neturėjo iš naujo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų aplinkybių ir ištirtų įrodymų. Teismas net neprivalėjo nagrinėti aplinkybių, susijusių su 2004-04-14 paskolos raštu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, šalių galimybe skolinti ir reikalingumo skolintis. Visos šios aplinkybės jau buvo nustatytos ankstesniais teismų sprendimai.

4. Specialistų išvados (Nr. 11K-112 (06) ir Nr. 11K-113 (06), priešingai nei nurodyta 2011-05-15 ekspertizės akte, paneigia ieškovų argumentus, kad 2004-04-14 paskolos raštas buvo suklastotas ir pagal jį faktiškai jokių mokėjimų nebuvo atliekama.

5. 2011-05-15 ekspertizę atlikęs ir ekspertizės aktą surašęs asmuo N. K. nėra Lietuvos teismo ekspertų sąraše, taip pat nėra nei Europos Sąjungos, nei kitos šalies ekspertų sąraše. Ekspertizės akto įžanginė dalis neatitinka LR ekspertizės įstatymo 24 str. 2 d., 25 str. reikalavimų. Abejotina, ar mikroskopas, naudotas tyrimui, buvo metrologiškai patikrintas/sertifikuotas. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu šių kilusių abejonių taip pat nepaneigė. N. K. atliekami tyrimai ir jiems atlikti taikoma metodika yra visiškai nepatikima, neaprobuota, nepripažinta mokslinės bendruomenės. Abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro kompetencija nepagrįsta.

6. P. V. esminiai ir aktualiausi nagrinėtai bylai parodymai nepasikeitė. Liudytojos M. R. duoti parodymai yra labiausiai nešališki ir objektyviai patvirtinta ieškovų ginčijamo 2004-04-14 paskolos raštelio sudarymo, pinigų perdavimo aplinkybes. Ieškovės L. V. atstovės su 2012­11-12 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prašoma prijungti 2001-08-17 buto remonto sutartis buvo sudaryta su B. D., o ne su atsakovu šioje byloje P. V.. Ieškovės L. V. atstovė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nenurodė jokių aplinkybių apie B. D. suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

7. Iš 2004-04-14 paskolos rašto turinio akivaizdu, kad paskolos davėjai išreiškė tikrąją valią iki 2005-04-14 atgauti paskolintus 95 600 Lt., o paskolos gavėjo velionio V. V. tikrasis ketinimas buvo paskolintus pinigus grąžinti iki 2005-04-14. Taigi atmestinas argumentas, kad nėra pagrindo teigti, jog paskolos gavėjas V. V. neturėjo būtinybės skolintis pinigų iš P. V. ir S. V.. Apeliantė nurodo, kad velionio V. V. IĮ „Vainė“ sąskaitoje 2004-04-14 buvo 66 605 Lt. Tačiau lygiai tokia pati suma buvo ir vėlesniais laikotarpiais po 2004-04-14 paskolos rašto ir 2004-04­14 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Tai rodo, kad pinigai pagal 2004­04-14 paskolos raštą buvo perduoti paskolos gavėjui V. V..

8. Pagal 1999-01-09 pinigų skolinimo sutartį D. V. 2003-10-03 turėjo visas galimybes atsakovui P. V. grąžinti šio paskolintus 49 000 Lt. Tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas P. V. ginčijamo 2004-04-14 paskolos rašto sudarymo metu neginčijamai turėjo 48 600 Lt sumą. Broliai S. V. ir L. V. turėjo neginčijamą galimybę paskolinti abiejų turimus pinigus, viso - 47 000 Lt.

9. Prie apeliacinio skundo pridedama Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-586/2012 negali patvirtinti jokių reikšmingų aplinkybių, galėjusių kaip nors lemti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo priėmimą/jo teisėtumą, nes bylos skirtingos.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų mažinti pirmos instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio Visi turėti bylinėjimo išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Tačiau jokių prieštaravimų dėl prašomų priteisti bylinėjimo išlaidų dydžių ieškovės ir/ar jų atstovai nepateikė. Apeliantė ir pati pripažįsta, kad byla buvo sudėtinga ir truko ilgai, kas ir sąlygojo tokį priteistų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą ir priteisimą.

11. Surinkti įrodymai, apklausti liudytojai visiškai įrodė/patvirtino visas bylai aktualias aplinkybes. Dėl šios priežasties žodinis bylos nagrinėjimas šioje byloje nėra būtinas.

Šalies argumentai

Ieškovė L. V. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriuo sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovių ieškinį dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu tenkinti pilna apimti, atsakovų priešieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, priteisti visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo:

1 Teismas netinkamai vertino ginčo turinį ir ginčo šalis, nepagrįstai nagrinėjo ir tenkino priešieškinio reikalavimo dalį IĮ „Vainė“ atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai bylą išnagrinėjo tik bylos atnaujinimo kontekste, nevertino visų surinktų faktinių duomenų ir įrodymų, dėl to nebuvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės ir neatskleista bylos esmė.

3. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netyrė ir nenustatinėjo paskolos dalyko - pinigų - perdavimo fakto egzistavimo. 2004 m. balandžio 14 d. paskolos raštelyje nėra aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko - pinigų -perdavimo momentas.

4. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, vertinant paskolos santykių buvimo faktą ir paskolos rašto galiojimą, nepagrįstai vienus įrodymus vertindamas, kitų - ne. Teismas nepagrįstai baudžiamosios bylos Nr.34-1-00689-05 nutraukimą nesant byloje nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. požymių, vertino kaip pagrindą atmesti ieškovių ieškinį ir tenkinti atsakovų priešieškinį, neatsižvelgė, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas ir konstatuotas paskolos santykių tarp V. V. ir P. V. ir S. V. susiformavimo faktas. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nepripažino N. K. 2011 m. gegužės 15 d. teismo ekspertizės akto įrodomosios galios, netinkamai vertino jame konstatuotas aplinkybes, nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl eksperto N. K. teismo ekspertizės išvadų kitų įrodymų kontekste.

5. Teismas nepagrįstai vadovavosi ir neatmetė atsakovo P. V. paaiškinimų.

6. Teismas pažeidė CK 6.875 str. 2 d. nuostatas, draudžiančias šios kategorijos bylose remtis liudininkų parodymais, ir neteisėtai bei nepagrįstai vadovavosi išimtinai atsakovų tik po 6 metų bylos nagrinėjimo „atsiradusių“ ir atsivestų liudininkų M. R., kuri P. V. vadovaujamoje įmonėje dirbo buhaltere, ir Nijolės J. Š. parodymais dėl pinigų perdavimo fakto.

7. Teismas nepagrįstai neatmetė atsakovo liudininkės atsakovo P. V. sesers B. D. paaiškinimų dėl jų nepatikimumo, prieštaringumo bei jos tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje jokių objektyvių, patikimų ir oficialių įrodymų, kad atsakovai turėjo galimybes skolinti pagal tariamą 2004 m. balandžio 14 d. paskolos raštelį, nėra.

9. Teismas nepagrįstai nevertino LAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-402/2012 svarbos ir reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui, neatsižvelgė ir nevertino LAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-402/2012 padarytų išvadų ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovių net 17362,70 Lt dydžio advokato išlaidų atsakovo P. V. naudai, 3000 Lt advokato išlaidų atsakovo S. V. naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovių reikalavimus atnaujintame procese, atmetė jų prašymą panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008-12-29 nutartį ir tenkino atsakovų priešieškinį, kuris buvo prijungtas prie nagrinėjamos bylos, atnaujinus procesą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje buvo netinkamai įvertinti įrodymai, todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui pažeidus 185 straipsnio 1 dalies reikalavimą vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Dėl N. K. ekspertizės išvadų vertinimo

Ieškovai prašymą panaikinti teismo sprendimą ir nutartį grindžia tuo, kad šioje byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti ekspertui iš Estijos N. K. ir jos išvada patvirtina buvusios ieškovės Z. V. paaiškinimus, jog paskolos raštas užspausdintas ant tuščio lapo su V. V. parašu ir IĮ „Vainė“ antspaudu. Eksperto išvados tinkamas įvertinimas yra reikšminga aplinkybe byloje.

Šio įrodymo vertinimui apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino Lietuvos teismo ekspertizės centro ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės 2004-05-10 ir 2006-05-11 išvadas ir aplinkybę, kad remiantis šiomis išvadomis ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta. Apeliantai nurodė, jog teismo sprendimo išvada, kad 2011-05-15 N. K. ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone (t. VI,b.l.85) nepagrįsta, prieštarauja teisminei praktikai, nes anksčiau išnagrinėtoje byloje pagal B. D. ieškinį, kasacinės instancijos teismas jau dviejose nutartyse (civ. bylos pagal ieškovės B. D. ieškinį Nr. 3K-3-3/2010 ir Nr. 3K-3-402/2012) analogišką įrodymą pripažino kaip leistinumo kriterijus atitinkantį, tinkamą rašytinį įrodymą byloje, vertintiną kartu su kitais įrodymais. Šis argumentas priimtinas. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos priešingos išvados dėl N. K. ekspertizės akto vertinimo, teigiant, kad šis aktas gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais surinktais įrodymais byloje (t. VI, b.l.85), bet atmetant šį įrodymą dėl to, kad N. K. atliekami tyrimai ir jiems taikoma metodika yra nepatikima, neaprobuota, nepripažinta mokslinės bendruomenės. Teismo sprendime teigiama, kad N. K. surašytas 2011-05-14 ekspertizės aktas įvertintinas kritiškai ir yra nepakankamas pripažinti 2004-04-14 paskolos raštelį negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tyrimo metodai gali būti priimtini teismo ir tokie, kurie nėra aprobuoti, nepripažinti mokslinės bendruomenės, jei teismas, įvertinęs tyrimo metodą, turi pagrindo daryti išvadą, kad tyrėjo-eksperto atliktas tyrimo aprašymas yra logiškas ir pakankamai pagrįstas.

Pripažindamas nepriimtina eksperto N. K. ekspertizės išvadą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog rėmėsi 2006-05-10 specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad 2002-01-05 Tauragėje ir 2004-04-14 Klaipėdoje sudaryti paskolos raštai V. V. vardu buvo sudaryti ne tuo pačiu metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2006-05-10 išvadų, pateiktų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 34-1-00689-05 ( t. I, b. l. 187-192 civilinėje byloje Nr. 2-14-67/2011), 6 punkte nurodyta, kad tyrimui pateikti 2002-01-05 Tauragėje ir 2004-04-14 Klaipėdoje sudaryti paskolos raštai V. V. vardu buvo sudaryti ne tuo pačiu metu, tačiau nustatyti, ar laiko skirtumas atitinka raštuose nurodytų datų skirtumą, nėra galimybės. Iš tyrimo aprašomosios dalies matyti, kad ši išvada padaryta remiantis tuo, kad tiriamuosiuose raštuose esančių atspaudų štrichų spalva yra skirtinga, t.y. skirtingo atspalvio mėlynos spalvos dažomosios medžiagos, nėra požymių, kad tas pats atspaudas buvo padažomas į skirtingas paspaudes su skirtingo atspalvio dažais ir V. V. vardu pasirašyta skirtingų spalvų rašto medžiagomis. Šis tyrimas nėra pagrindu daryti išvadai, kad skirtingu laiku surašyti paskolos rašteliai negalėjo būti surašyti tokiu pačiu būdu, t.y. paskolos tekstą atspausdinant ant lapo, kuriame buvo tik V. V. parašas ir IĮ atspaudas. Tai, kad ieškovę kitoje byloje B. D. ir atsakovus šioje byloje P. V. ir S. V. sieja giminystės ryšiai, leidžia daryti išvadą, kad vienam iš jų nusprendus siekti paskolos ar kitokių įsipareigojimų susigrąžinimo iš V. V. turto paveldėtojų remiantis paskolos rašteliu, tokia pačia priemone galėjo nuspręsti pasinaudoti ir kitas giminaitis po kurio laiko, todėl abiejų paskolos raštų tekstai buvo surašyti ne tuo pačiu metu. Iš esmės specialisto išvada priimtina, tačiau ji negali nenulemti kiekvieno iš paskolos raštelių teksto surašymo ir parašo jame patvirtinimo laiko, dėl šios aplinkybės specialistas išvadų nepateikė.

Atmesdamas kaip netinkamą įrodymą N. K. ekspertizės išvadą, teismas rėmėsi Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-03-22 raštu Nr. S-220(2), kuriame nurodyta, kad mikroskopinis tyrimo metodas, tiriant dokumentų rekvizitų atlikimo eiliškumą, yra tik dalis bendro tyrimų komplekso, kad turi būti nustatyta esminė požymių visuma, pakankama kategoriškoms išvadoms formuoti. Pripažintina, kad toks raštas nėra pagrindu eksperto išvadai atmesti dėl to, kad nenurodyta jame, jog ekspertizės išvadoje būtų klaidų ar išvados būtų nelogiškos, apsiribojama tik bendro pobūdžio teiginiais, kad turi būti nustatyta esminė požymių visuma, pakankama kategoriškoms išvadoms duoti, tačiau nenurodoma, kokie požymiai turi būti nustatyti išvadai apie teksto eiliškumą duoti, kurių nenustatė ekspertas N. K.. Be to, pripažintina, kad šioje byloje eksperto išvada yra priimtina kaip eksperto išvada, nes ją atliko asmuo, kuriam ji buvo paskirta, t.y. N. K., o ne bendrovė „D-grupė“, kuriai paskyrimas ekspertizės ir jos atlikimas N. K., LAT 2010-12-08 priimta nutartimi buvo įvertintas kaip netinkamo eksperto išvados pateikimas, nevertinant jos turinio ir išvadų.

Dėl LAT 2012-09-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012 reikšmingumo nagrinėjamai bylai

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė (t. VI, b. l. 85-86) , kad šioje byloje prejudicialumo neturi LAT 2012-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012 dėl 2002-01-05 paskolos raštelio, kadangi šiose bylose tik viena šalis ta pati - V. V.. Nurodė, jog datos sutartyse, paskolos sudarymo vieta bei sumos skirtingos. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka, jog byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, t.y. kad ieškovai būtų atleisti nuo įrodinėjimo kokių nors aplinkybių CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip prejudicinių faktų, o būtent - nustatytų teismų priimtais procesiniais sprendimais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6806-574/2008, kurioje ieškovė B. D. reiškė ieškinį L. V., E. V. ir R. V. dėl skolos. Šioje byloje ieškovai prašymą patenkinti jų reikalavimus grindė ir tuo, kad LAT nenustatė jokių pažeidimų ar prieštaravimų, teismams vertinant įrodymą – N. K. ekspertizės išvadas ir juo vadovaujantis konstatavo 2002-01-05 paskolos raštelio suklastojimo faktą, šis argumentas pagrįstas, N. K. išvada, pateikta dėl šioje byloje nagrinėjamo paskolos rašto, priimtina kaip rašytinis įrodymas ir vertintina kartu su kitais įrodymais. 2012-09-27 LAT nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-402/2012, t. VI, b.l.222-223) nurodyta, kad N. K. išvada vertintina kaip rašytinis įrodymas bei teigiama, kad ji negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų atsikirtimus, tačiau, bylą nagrinėję teismai tyrė ir kitus įrodymus, dėl to kasacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, kad kasacinio skundo argumentais nėra nuginčytas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-18 nutarties teisėtumas. Eksperto N. K. išvados kaip įrodymo leistinumą ir priimtinumą šioje byloje kolegija vertina atsižvelgdama į tai, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo sprendimas dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjo 2012-01-18 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, analogiškas V. V. pasirašytas paskolos raštelis buvo pripažintas negaliojančiu priėmus eksperto N. K. išvadas dėl raštelio teksto surašymo laiko skirtumų.

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendime nurodyta, kad 2011-05-15 N. K. ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, tačiau ši išvada prieštarauja kasacinės instancijos teismo nutartyje esančiai išvadai dėl šio eksperto duotos išvados pripažinimo tinkamu įrodymu byloje. Tai, kad nagrinėjamoje byloje ekspertas N. K. atliko 2010-12-29 nutartimi skirtą ginčijamo raštelio 2004-04-14 ekspertizę ir išvadose nurodė, kad V. V. vardu ranka rašytas parašas ir personalinės įmonės „Vainė“ apvalusis antspaudas, esantys pateiktame tyrimui dokumente „Paskolos raštas Klaipėda, 2004 m. balandžio mėn. 14 d.“, yra įrašytas ir uždėtas anksčiau nei buvo išspausdintas tekstas, yra įrodymu, patvirtinančiu ieškovų paaiškinimą, kad pagal šį raštelį V. V. nėra patvirtinęs, kad gavo pinigus kaip apksolą iš atsakovų P. V. ir S. V.. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o 2 dalis numato, kad sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Perdavimas fizinių asmenų paskolai sumos, didesnės, nei 2000 Lt, turi būti patvirtintas rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 1 dalis), todėl padarius išvadą, kad 2004-04-14 paskolos raštu nebuvo patvirtintas joje nurodytų sumų perdavimo V. V. faktas, nes V. V. nepatvirtino parašu teksto, nurodyto virš parašo, ieškovų reikalavimas tenkinamas.

CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Tai, kad CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų paskolos sumai esant didesnei, nei 2000 Lt, paskolos sutartis turi būti rašytinė. Tai įsakmus įstatyme nurodytas atvejis, kada sutartis turi būti rašytinė. Pripažinus, kad V. V. 2004-04-14 paskolos rašto teksto nėra patvirtinęs parašu, nes jis pasirašė šiame rašte anksčiau, nei buvo išspausdintas tekstas apie paskolą, tarp V. V. ir atsakovų rašytinė sutartis dėl paskolos nebuvo sudaryta, todėl 2004-04-14 paskolos raštas pripažintinas negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl V. V. buvusios būtinybės skolintis ir atsakovų galimybių skolinti

Byloje reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovai, teigdami, kad jų tėvas V. V. 2004-04-14 iš atsakovų negalėjo skolintis tokių sumų pinigų, kurios nurodytos paskolos raštelyje.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje buvo pateikti, tačiau teismo nevertinti įrodymai, kad paskolos raštelio išdavimo dienai IĮ „Vainė“ finansinė padėtis buvo labai gera, t.y. jos sąskaitoje buvo 66 604,94 Lt. Ieškovai teigė, kad V. V. neturėjo poreikio skolintis, nes buvo pardavęs butą už 65000 Lt, VMI deklaracijoje, pateiktoje 2004-05-06 d., nurodytas gautų pajamų dydis už 2003 metus – 68 714 Lt.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad 66604,94 Lt sumos buvimas IĮ „Vainė“ sąskaitoje, nėra reikšmingas, vertinant aplinkybę, ar buvo būtina V. V. skolintis, nes grūdų sandėlį, kurio pirkimui, kaip nurodyta raštelyje, buvo skolinamasi, pirko fizinis asmuo V. V. savo vardu, o apie jo turtinę padėtį byloje pakankamai duomenų nesurinkta. Priimtinas ieškovų argumentas, kad byloje buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys gerą finansinę V. V. padėtį paskolos raštelio surašymo metu – 2003-10-10 buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. V. pardavė butą už 65000 Lt ir pinigų už parduotą turtą gavimo faktą patvirtinantis įrodymas – 2004-01-07 pakvitavimas (t.I, b.l.171-172). Pripažintina, kad V. V. 2004-04-14 turėjo pakankamai lėšų, už kurias galėjo įsigyti grūdų sandėlį ir sumokėti už jį 56700 Lt. Ši aplinkybė įrodo faktą, kad V. V. nebuvo būtina skolintis iš atsakovų 95600 Lt sumos, tačiau nėra pakankamu įrodymu, jog V. V. nesiskolino iš atsakovų. Padarius išvadą, kad V. V. parašu nepatvirtino paskolos fakto, pakankamas pinigų turėjimas skolos raštelyje nurodytai datai leidžia abejoti tuo, kad galėjo būti faktiškai sudarytas paskolos sandoris.

Atsakovas P. V. pinigų turėjimą įrodinėjo 1993-05-13, 1994-09-19 ir 1996-03-27 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau šių sutarčių sudarymo laikas ir paskolos raštelio sudarymo laikas - 2004-04-14 skiriasi, todėl kelia abejonių, jog P. V. galėjo turėti likusių santaupų po šio turto pardavimo. Tai, kad jo pajamos per mėnesį paskolos raštelio surašymo skolinimo laikotarpiu siekė tik 313,96 Lt, tai, kad jis šiuo laikotarpiu turėjo pareigą išlaikyti 2 mažamečius vaikus, leidžia abejoti jo galimybe ir būtinybe skolinti 48600 Lt V. V. grūdų sandėlio pirkimui. Priimtini ieškovų argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde dėl atsakovo P. V. nurodytos aplinkybės, jog 1999-01-09 jis skolinosi iš savo sutuoktinės D. V. ir šiuos paskolintus pinigus vėliau skolino V. V.. Tai, jog asmuo skolina pasiskolintus pinigus, o ne siekia grąžinti turimą paskolą, kelia abejonių tokio (antrosios) paskolos fakto buvimu. Pripažintina, kad aplinkybių apie paskolos sutarčių buvimą nenurodymas bylos nagrinėjimo pradžioje, leidžia kritiškai vertinti atsakovo paaiškinimus dėl skolos fakto buvimo.

Atsakovas S. V. galimybes skolintis įrodinėjo pinigų dovanojimo sutartimi, sudaryta su motina D. V.. Tai, kad iki 2012-08-28 teismo posėdžio atsakovas S. V. galimybę skolinti įrodinėjo tuo, kad turėjo santaupų ir iš jų skolino, o tik vėliau teikė įrodymą dėl dovanojimo sutarties tarp jo ir motinos D. V. buvimo, kelia abejonių dėl tokio dovanojimo fakto buvimo. Priimtini ieškovų argumentai, jog D. V. turtinė padėtis, jos kreditų ėmimas iš banko, leidžia abejoti jos galimybėmis dovanoti sūnui 10000 Lt.

Įrodymai, keliantys abejones dėl atsakovų galimybės skolinti ir įrodymai, leidžiantis daryti išvadą, kad V. V. nebuvo būtina skolintis iš atsakovų, patvirtina pateiktas eksperto išvadas dėl paskolos raštelio surašymo aplinkybių, todėl, patenkinus ieškinį, tai yra pagrindu atmesti atsakovų priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio mėn. 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Ieškovių L. V. ir E. V. ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2004-04-14 paskolos raštą, kuriame nurodyta, kad V. V. pasiskolino iš P. V. ir iš S. V. 95600 Lt grūdų sandėlio pirkimui.

Atsakovų P. V. ir S. V. priešieškinį atmesti.

Teisėjai Danutė KutrienėVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius