Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ ieškinį atsakovams P. R. B, V. J. dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovo P. R. B buvo sudarytos dvi žemės nuomos sutartys, kuriomis atsakovas ieškovei išnuomojo 1,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,99 h žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimais žemės nuomos sutartys pratęstos iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2023 m. sausio 1 d. tarp atsakovų P. R. B ir V. J. buvo sudarytos panaudos sutartys, kuriomis P. R. B dešimties metų laikotarpiui perleido 1,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,99 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinai naudotis V. J.. Ieškovė įrodinėja, kad panaudos sutartys sudarytos neteisėtai, nes ji turėjo pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartis, o atsakovo sudarytos nuomos sutartys yra fiktyvios ir jam ekonomiškai nenaudingos.

Byloje nėra ginčo, kad 2013 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartyse numatyti ir 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimais pratęsti žemės nuomos terminai pasibaigė 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškovė byloje neįrodinėjo naujų nuomos sutarčių dėl minėtų žemės sklypų sudarymo fakto. Savo reikalavimą pripažinti žemės nuomos sutartis neterminuotomis ieškovė kildina iš tolesnio naudojimosi žeme fakto, taikydama bendrinę CK 6.481 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. Teismas pažymi, kad žemės nuomos pabaigai taikytina speciali teisės norma, įtvirtinta CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tritho“ v. H. V. ir kooperatinė bendrovė ,,Ukrinų rapsas“, bylos Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rudalita“ v. Vilniaus m. savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008). Atsižvelgiant į teismų praktiką, aptartas įstatymo normas bei bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovės pozicija, jog po 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovui P. R. B neišreiškus prieštaravimo dėl tolesnio naudojimosi žeme, nuomos sutartys tapo neterminuotomis, yra nepagrįsta.

Ieškovė teigia, jog tarp atsakovų sudarytos sutartys dėl žemės, kurią ieškovė nuomojosi iš atsakovo P. R. B, panaudos yra niekinės, nes jomis pažeidžiama imperatyvi įstatymo norma (CK 6.566), pagal kurią ieškovė turi pirmumo teisę atnaujinti pasibaigusias žemės nuomos sutartis. Nuomininko pirmumo teisė yra siejama su trimis pagrindinėmis sąlygomis – nuomos sutarties termino pasibaigimu, kitų asmenų pretendavimu išsinuomoti turtą (šiuo atveju žemės sklypus) ir nuomininko pareiga tvarkingai vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį, t. y. nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. Tokia nuomininko teisė taip pat nustatyta ir CK 6.566 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CK 6.566 straipsnį žemės nuomos sutartį turi pretenduoti sudaryti ir kiti asmenys, t. y. vyksta tam tikra konkurencija dėl nuomojamos žemės. Konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžymasis dėl ekonominės naudos, nors ekonominė nauda ne visada gali būti susijusi tik su didesnio pelno gavimu, pavyzdžiui, žemę gali būti siekiama išsinuomoti, nes sklypas yra šalia jau asmens turimų sklypų, dėl to, kad jo dirva yra tinkama asmens planuojamai veiklai vykdyti ir t. t. Visų pirma žemę turi siekti išsinuomoti kiti asmenys tokiomis pačiomis, kaip pasibaigusios žemės nuomos sutarties, sąlygomis, tačiau, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemės savininkas ketina siūlyti keisti žemės nuomos sąlygas, tokį pasiūlymą jis visų pirma turėtų pateikti esamam žemės nuomininkui, t. y. sutarties šalys turi bendradarbiauti, o varžymasis turi vykti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Ieškovė įrodinėjo pirmumo teisės pažeidimą teikdama įrodymus, jog nuomos laikotarpiu tinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau teismo vertinimu nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodytas antrosios sąlygos – kitų asmenų pretendavimo išsinuomoti žemę, įgyvendinimas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pasibaigus nuomos sutarčių terminui kiti asmenys siekė sudaryti teisinius nuomos santykius su atsakovu. Ieškovė nurodė, jog ir pati nesikreipė į atsakovą siūlydama šias sutartis pratęsti. Bylos medžiaga ir ieškovės atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad baigiantis sutarčių galiojimui ieškovė buvo pasyvi, nesiėmė jokių veiksmų išreikšti valiai tęsti sutartinius santykius su atsakovu, nepagrįstai preziumavo, kad sutartys taps neterminuotomis. Byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas V. J. siekė išsinuomoti tą pačią žemę tokiomis pačiomis ar palankesnėmis sąlygomis kaip ieškovė. Byloje nėra argumentuojama, kad 2023 m. sausio 1 d. tarp atsakovų P. R. B ir V. J. sudarytos panaudos sutartys yra apsimestinės, ar kad tarp atsakovų realiai susiklostę santykiai neatitinka panaudos sąvokos. Priešingai, šiuo atveju byloje nustatyta, kad pasibaigus žemės nuomos sutartims, atsakovai susitarė dėl naujų ir iš esmės skirtingų teisinių santykių – panaudos. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2019 ir kt.). Teismas pažymi, kad CK 6.566 straipsnis imperatyviai apriboja žemės savininko teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį prieš tai nesudarius ankstesniam žemės nuomotojui galimybės sąžiningai konkuruoti dėl sutarties atnaujinimo. Tačiau apribojimo sudaryti kitokio pobūdžio sutartis dėl buvusios nuomos sutarties objekto ši įstatymo norma nenumato. Teismas konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to ar ieškovė tinkamai atliko savo kaip nuomininkės pareigas, pasibaigus apartų nuomos sutarčių galiojimui, nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė ir atsakovui neišreiškus valios sudaryti naujos nuomos sutarties nei su ieškove nei su kitu asmeniu, ieškovei pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį neatsirado.

Taip pat ieškovė argumentuoja, kad sutartys dėl žemės panaudos prieštarauja gerai moralei ir viešai tvarkai, nes jos sudarytos atsakovui P. R. B mažiau palankiomis sąlygomis nei žemės nuomos sutartys, kurios buvo sudarytos su ieškove. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003).

Šiuo atveju byloje neįrodyta, kad atsakovai panaudos sutartis sudarė siekdami tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovų ketinimai iš viso ieškovės nebuvo įrodinėjami. Vien faktas, kad šios sutartys atsakovui P. R. B gali būti mažiau ekonomiškai naudingos nei buvusios nuomos sutartys su ieškove nesuponuoja šalių nesąžiningumo. Kai privataus asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja šiam tikslui, nes iš tokio sandorio asmuo galėjo gauti kitokią adekvačią naudą. Šiuo atveju atsakovas V. J. nurodė, jog jie su atsakovu P. R. B nuo seno palaiko gerus santykius, padeda vienas kitam, dalijasi ūkio gėrybėmis (medumi), V. J. nudirba tam tikrus žemės ūkio darbus P. R. B. Ieškovė šių teiginių nepaneigė, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais. Teismo vertinimu galimybė gauti nuomos mokestį atnaujinus nuomos sutartis yra reikšmingas, tačiau ne vienintelis faktorius, kurį galėjo vertinti atsakovas, spręsdamas kaip jis nori toliau valdyti savo nuosavybę. Teismo nuomone, automatiškai konstatuojant sandorį kaip prieštaraujantį gerai moralei vien dėl to, kad šis sandoris vienai iš šalių galimai atnešė mažesnę ekonominę naudą nei alternatyvus kito asmens siūlomas sudaryti sandoris, būtų šiurkščiai pažeidžiamas sutarčių laisvės principas.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių ir atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypo panaudos sutartis dėl 1,5948 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir dėl 0,9988 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., panaudos, sudarytas tarp atsakovų P. R. B ir V. J. niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, tarp ieškovės ir atsakovo P. R. B neterminuotai tęsiasi žemės sklypų nuomos santykiai pagal 2013 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartis, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas P. R. B nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. J. prašė priteisti 350,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, todėl atmetus visus ieškinio reikalavimus ši suma priteisiama atsakovui iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 23,79 Eur, jos priteisiamos iš ieškovės valstybei. Šios išlaidos sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. J..

Priteisti ieškovės žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.