- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1798-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40255-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- O. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K. (O. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis sargu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. K. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, - jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki - 2023 m. spalio 20 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikė - 9 mm., kalibro dujinį pusiau automatinį šautuvą „GSG MP 40“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir - 9 mm, kalibro „P1“ modelio pistoletą „Walther“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas B kategorijos ginklams, kol šaunamieji ginklai - 2023 m. spalio 20 d. laikotarpiu nuo – 17.40 val. iki 19.00 val., buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato policijos pareigūnų atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis O. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau teigė, kad nori, jog jam būtų grąžinti jo daiktai, įsigyti už jo pinigine lėšas. Kai jis užsiregistruos, viskas buvo gerai. Jis yra rekonstruktorius, turi uniformą, nori stoti į rekonstruktorių klubą. Būtent rekonstrukcijai jis įsigijo ginklus. Pistoletą nusipirko prie Profsąjungos rūmų, kai galima buvo laisvai pirkti. Policija tikrino tuos žmonės, viskas buvo gerai, jie buvo iš Latvijos. Pistoletą jis įsigijo prieš 12 metų. Jis yra netinkamas naudoti. Šis ginklas yra iš Suomijos ir jų policija išdavė pažymą, kad ginklas buvo de-aktyvuotas ir negalima juo naudotis. Byloje yra ekspertizė, kurioje parašyta, kad ginklas yra de-aktyvuotas, prapjautas. Jis yra kaip muliažas. Jis šį pistoletą nusipirko kartu su suomiška pažyma. Ten parašyta „de-aktyvuota“, ir lietuviškai, ir suomiškai tai reiškia tą patį. Jis ginklą laikė namuose, kambaryje. Vieta visada keitėsi dėl remonto. Jis šiuo metu planuoja įstoti į rekonstrukcijos klubą. Atsakydamas į klausimą apie ginklų rekonstrukcija, O. K. nurodė, kad šiai veiklai vykdyti yra reikalingas leidimas. Jeigu vyksta rekonstrukcija, policija tikrina. Namuose jis gali laikyti ginklus, bet paprastai išnešti iš namų jų negaliu. Paklaustas ar tam, kad įstoti į rekonstruktorių klubą yra reikalingas leidimas, kaltinamasis O. K. nurodė, kad reikia pakalbėti su pirmininku. Jis kalbėjo su savo pažįstamu, kuris jam pasakė, kad gali viską padaryti su policija, todėl jis lauks. Leidimo dar negavo. Automatinį šautuvą jis nusipirko per internetą iš Vokietijos. Jam atsiuntė. Tam, kad įsigyti ginklą jam buvo reikalingi tik pinigai, daugiau nieko. Siunta buvo supakuota su banderole, o jis sumokėjo už paštą ir viskas. Jis pats domisi ginklais, nusipirko už savo lėšas ir nenori parduoti. Kaltinamasis, paklaustas apie Lietuvos Respublikoje galiojančią disponavimo ginklais tvarką, nurodė, kad tvarka bus, tačiau iš pradžių reikia turėti ginklą. Ne visada parduotuvėje yra šitie ginklai. Jis laukė ginklo porą mėnesių, kuri vėliau pas jį gulėjo 3 metus. Jis to ginklo nenaudojo, niekam negrasino, ginklas tiesiog gulėjo namuose. Paklaustas apie tai ar žino kaip reikia surinkti ginklą, kam naudojamos ginklo dalys, kaltinamasis O. K. nurodė, kad jis žino kaip surinkti automatą kalašnikovo, o „Walther“ pistoletas skiriasi. Ten nėra vidinių detalių. Teoriškai ir praktiškai jis negali šaudyti, nėra mechanizmo. Paklaustas apie tai, ar įsigijus pistoleto detalių, jas būtų galima pakeisti ir naudoti, kaltinamasis paaiškino, kad tame ginkle yra prapjauta su protu taip, kad negalima būtų naudotis. Lengviau yra naują nusipirkti. Jis nusipirko šį netikrą ginklą, kad nereikėtų registruoti. Jis tik šiuos ginklus turi, nes čia komplektas. Jis neturi daugiau ginklų, nes yra rekonstruktorius, o ne kolekcininkas. Paprašytas detalizuoti kas yra rekonstrukcija, kaltinamasis nurodė, kad rekonstrukcijose atkuriami istoriniai įvykiai. Jeigu turi pinigų, galima dalyvauti su ginklais. Paklaustas apie tai koks turėtų būti rekonstruojamas istorinis įvykis, kuriame reikėtų naudoti dujinį ginklą, kaltinamasis O. K. nurodė, kad galima naudoti pasipriešinime tarybų Lietuvoje, miško broliai, vokiečiai, partizanai. Nesvarbu kokie yra ginklai, žiūrint koks scenarijus. Jis nėra kada nors turėjęs leidimą ginklui, todėl niekada ir neturėjo ginklo. Paklaustas apie tai, kodėl gavęs ginklus nesikreipė į policiją dėl jų registracijos, kaltinamasis paaiškino, kad to nedarė, kadangi nežino į kokį rekonstruktorių klubą stoti. Jo nuomone, jeigu jis nenaudoja ginklo, šis guli namuose ir guli. Kada jam reikia, tada jis ir užregistruos. Pas jį pašaliniai žmonės nevaikšto. Atėjo vienas naujas pažįstamas, todėl dabar yra teisme. Visi kiti žino, kad jis daug metų turi „Walther" pistoletą su pažyma ir žino, koks yra žmogus. Jis negrasina kaimynams, kad juos nušaus, visi žino, kad jis yra rekonstruktorius. Paklaustas apie jo gyvenamojoje vietoje rastus peilius, kaltinamasis nurodė, kad vienas peilis jam yra padovanotas, o antrą galima naudoti, bet reikia sutvarkyti. Šie peiliai jam šiuo metu grąžinti (b. l. 91-93).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas A. S. (A. S.) parodė, kad išvadoje yra pateikti visi kriterijai, dėl kurių „Walther“ ginklas yra netinkamas naudoti. Kiek jis pamena minėto ginklo vamzdis buvo pargręžtas, nebuvo skiltuvo, dar tam tikrų dalių nebuvo. Visų detalių jis neprisimena, bet išvadoje konkrečiai yra nurodyta, kodėl jis netinkamas šaudyti. Specialistas taip pat detalizavo, kad turint tam tikras dalis, ginklą galima pataisyti ir naudoti kaip šaunamąjį ginklą. Tirdamas ginklą, jis nematė de-aktyvuoto ginklo pažymos, nebuvo susipažinęs su byla, todėl negali pakomentuoti. Jam buvo pateiktas tik ginklas. Perskaičius bylos 25 lape esančios de- aktyvuoto ginklo pažymos vertimą, specialistas paaiškino, kad yra nuotraukos, kuriose matosi, kad dėtuvė nėra de-aktyvuota. Dėtuvė yra pilnai tinkama naudotis ir be tam tikrų pažeidimų, nebuvo matyti pažeidimų, nebuvo matyti tam tikrų perdarymų ar kažkas buvo pašalinio įkišta. Neatitinka tai, kas pažymoje nurodyta ir kokią dėtuvę jis turėjo. Daužiklio nebuvo pilnai, apskritai jo nebuvo, jeigu jis nulaužtas, tai greičiausiai jis buvo kažkieno pašalintas po to, neatitinka pažymos ir man pateikto ginklo būklės. Ar skiltuvo smogiamasis paviršius perpjautas išilgai frezavimo būdu, specialistas nurodyti negalėjo, kadangi reikia žiūrėti, tačiau ten skiltuvo nebuvo. Ši pažyma neatitinka ginklo specifikacijos, kadangi dėtuvė, kaip ir sakė prieš tai, buvo tinkama naudotis ir neatitinka to, kas yra parašyta. Jokių ginklo modifikacijų nebuvo, jis atitiko ginklo išvaizda, kuri turėjo būti pagal etaloną, be tam tikrų detalių, kurios yra įvardintos. Pateikus specialistui susipažinti de-aktyvuoto ginklo pažymą, pastarasis nurodė, kad komentuodamas šitą pažymą, jis gali pasakyti, kad kadangi šita de-aktyvavimo pažyma, kuri, kaip supranta, yra iš Suomijos, ji yra išduota keliems ginklams. Tarp jų yra ir jo minimas ir tirtas pistoletas „Walther P1“. Jis yra, tačiau kadangi šioje pažymoje yra nurodyti, kaip mato, 4 pistoletai, tai pagal šią pažymą jis negali pasakyti būtent kokiam ginklui kokie pakeitimai buvo. Ar čia visiems 4 ginklams buvo padaryti pakeitimai, pagal šitą Suomijos išduotą pažymą. Šiai dienai gali pasakyti, kad Lietuvoje tokių pažymų nebėra, o po 2018 metų yra naujas reglamentas, kuris reglamentuoja, kas turi būti padaryta ginklui, kad jis būtų netinkama naudoti. Tam reglamente yra konkrečiai nustatyta rūšis – pistoletas ir yra punktai, jų yra labai daug, ir ten apima, vamzdį, šovinio lizdą, dėtuvę, užraktą, visus mechanizmus, kurie yra pistolete, kas turi būti padaryta tam ginklui, kad jis būtų visiškai netinkamas naudoti. Iki to reglamento, kiek jis žino, Lietuvoje buvo dalinamos pažymos, bet ne tokios ir kiekvienam ginklui. Ginklas, kuris turėjo tą pažymą, turėjo būti Lietuvoje įregistruotas nustatyta tvarka licencijavimo skyriuje. Gali pasakyti tik iš savo asmeninių žinių, bet ne kaip specialistas, kad po 2018 metų visi ginklai, kurie buvo netinkami naudotis, jų nebuvo galima nei parduoti, nei pakeisti, neturint de-aktyvavimo sertifikato. Jis negali pasakyti, kaip galėjo žmogus įgyti ginklą netinkamą naudotis. Jeigu Lietuvoje, tai turėjo būti parduotuvės pažyma arba įmonės pažyma, kuri užsiima ginklų taisymu, kuri nurodo, kad ginkle padaryti pakeitimai, panašiai kaip yra suomiška, bet kiekvienam ginklui atskirai ir turėjo būti nurodyta, kas padaryta. Ginklas net ir su pažeidimais turėjo būti įregistruotas. Kitas klausimas, jeigu žmogus įgijo iš Suomijos, kaip jis buvo gabenamas į Lietuvą, šito dalyko jis negali nurodyti. Lietuvoje netinkami naudoti ginklai, jų apyvarta buvo licencijuojama ir, kiek žino, turėjo būti leidimai, pavyzdžiui, jeigu iš užsienio žmogus įgijo de-aktyvuotą ginklą, tai greičiausiai jis turėjo turėti leidimą. Pagal visas taisykles, jeigu jis neklysta, nuo 2002 metų visi de-aktyvuoti ginklai turi būti įregistruoti licencijavimo sistemoje. Jis gali pasakyti ne kaip specialistas, bet jis savo laiku, 2002 m. yra dirbęs licencijavimo sistemoje, t. y. su ginklais. Tuo metu, žmogus ateidavo su ginklu de-aktyvuotu, turėjo pažymą kas yra padaryta, ir jie viską sutikrindavo. Jeigu, tarkim, įmonė rašo, kad pragręžtas vamzdis, jie tikrinta ar jis pragręžtas, ar padaryti dėtuvėje kokie nors pakeitimai ir jie jį užregistruoja sistemoje. Po tokios registracijos ginklas buvo sistemoje ir jie galėjo patikrinti jį pagal tą numerį, kam jis priklausė ir pan. Tuo metu buvo vykdoma tokia apskaita. Šiai dienai ginklas neatitinka reikalavimų, tačiau jį galima padaryta šaudančiu ir sužalojančiu žmogų. Šiai dienai yra atsakomybė už tokį dalyką. Šiai dienai ir sąvokos skiriasi visiškai netinkamo naudoti ginklo, to ginklo, kuris buvo 2002 m., kai įsigaliojo įstatymai. Tas ginklas, kuris buvo pas kaltinamąjį surastas yra netinkamas naudoti pateiktoje būklėje. Išvadoje parašyta, kad pateiktoje būklėje netinkamas naudoti ginklas dėl tam tikrų priežasčių, nurodyta kodėl. Jis negali būti pripažintas visiškai netinkamu naudoti ginklu, kadangi neatitinka reikalavimų, kurie turėjo būti padaryti tam, kad jis būtų visiškai netinkamas naudoti. Grubiai tariant, pagal naują reglamentą, neturi būti šitame pistolete judama nors viena dalis, jis turi būti kaip vientisas daiktas, pilnai suvirintas, kad jokių dėtuvių negalima būtų išimti, taip, tada būtų visiškai netinkamas naudoti ginklas. Tuo tarpu, šiame ginkle galima dėtuvę išimti, jis pilnai yra ardomas kaip ginklo etalonas, jį galima pilnai išrinkti, atskirtai vamzdį, atskirai dėtuvę, atskirai rėmą ir tam tikrus mechanizmus, taip, jis yra išardomas. Yra nustatyta licencijavimo tvarka, čia ne jo, kaip specialisto specifika, bet toks ginklas turėtų būti įregistruotas sistemoje (b. l. 95- 100).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis O. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi dėl pusiau automatinio ginklo „GSG MP 40“ sutinka, tačiau dėl pistoleto „Walther“ nesutinka, kadangi yra pateikęs pažymą, kad ginklas yra de-aktyvuotas ir netinkamas šaudyti. Narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų nevartoja, priklausomybių neturi. Priklausomybės ligų centre nėra registruotas. Psichikos sutrikimų neturi, galvos traumų neturėjęs. Gyvena vienas. Apie pas jį bute rastus ginklus gali paaiškinti, kad pusiau automatinį ginklą „GSG MP 40“ įsigijo maždaug prieš - 3 metus, kurį pirko Vokietijos internetinėje svetainėje, kurios pavadinimo neatsimena. Pusiau automatinį ginklą „GSG MP 40“ pirko maždaug už - 500 Eur, skaičiuojant su pristatymo išlaidomis. Ginklas „GSG MP 40“ jam buvo atsiųstas paštu. Ginklą „GSG MP 40“ pirko rekonstrukcijai, kadangi domisi ginklais, norėjo rekonstruoti šį ir kitus ginklus, kad įstoti į „rekonstruktorių“ klubą. Pirkdamas ginklą „GSG MP 40“ nežinojo, kad Lietuvoje šis ginklas yra priskiriamas C kategorijos ginklams. Prieš pirkdamas ant ginklo „GSG MP 40“ dėžutės matė užrašą „Signal“, todėl galvojo, kad tai signalinis ginklas ir kad jį galės legaliai laikyti Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais reglamentuojančiais šaunamųjų ginklų laikymo sąlygas nesidomėjo, dėl to apgailestauja, ir dabar supranta, dėl ko ginklas „GSG MP 40“ buvo paimtas kratos metu. Apie bute rastą pistoletą „Walther“ gali paaiškinti, kad pistoletą „Walther“ įsigijo maždaug prieš - 10 - 12 (dešimt - dvylika) metų, kurį pirko šalia buvusių „Profsąjungų rūmų“. Tuo metu prie šių rūmų rinkdavosi ginklų kolekcininkai ir buvo legalu prekiauti ginklais. Ginklą „Walther“ už - 1000 Eur įsigijo iš jam nepažįstamo asmens. Asmuo kartu su ginklu „Walther“ pateikė ir ginklo „Walther“ de-aktyvacijos pažymą, todėl žinojo, kad ginklas „Walther“ netinkamas šaudyti ir pastarąjį gali laikyti namuose. Nežinojo kokiai kategorijai priskiriamas ginklas „Walther“, tačiau tai jam ir nerūpėjo, kadangi ginklas buvo de-aktyvuotas ir netinkamas šaudyti. Nesutinka, kad padarė nusikalstamą veiką, kadangi ginklas „Walther“ nėra tinkamas šaudyti. Šaunamuosius ginklus perka tik kolekciniais ir rekonstravimo pagrindais, kitaip jų naudoti niekada nenorėjo ir nesiruošė. Ginklai buvo laikomi pas jį namuose neslepiami, kurie nebuvo laikomi seife. Ginklais nėra niekam grasinęs. Nežinojo, kad de-aktyvuotą ginklą reikia užregistruoti ir gauti leidimą jį laikyti. Apie pas jį namuose rastus peilius gali paaiškinti, kad peilis su dėklu, iš jo paimtas kratos metu, yra jam dovanotas. Jį jam padovanojo prieš maždaug 10 metų pažįstamas, vardo ir kitų kontaktinių duomenų jis neatsimena, kadangi nepalaiko santykių. Apie kitą peilį, taipogi paimtą kratos metu, gali parodyti, kad jį įsigijo prieš maždaug 20 metų, pirko iš jam nepažįstamo girtuoklio už maždaug 5 litus, rajone kuriame gyvena. Šį peilį nusipirko, kadangi jis buvo pigus ir jam patiko, atrodė antikvarinis. Jis nemano, kad šių peilių jis negali laikyti namuose, nemano, kad jiems reikalingas atskiras leidimas. Šiuos peilius taipogi laikė kolekciniu arba rekonstravimo pagrindu. Taip pat jis pageidauja, kad daiktai, tai yra peiliai ir pistoletas „Walther“, būtų grąžinti, kadangi tai nėra nusikalstamos veikos įrankiai, o dėl pusiau automatinio ginklo „GSG MP 40“ norėtų, kad jis būtų jam taipogi grąžintas ir tada jis kreipsis į licencijavimo tarnybą, kad suteiktų jam atskirą leidimą laikyti šį ginklą. Dėl to, jog nepasidomėjo Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais jis apgailestauja (b. l. 58-60).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis O. K. parodė, kad pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies, kadangi nepripažino kaltės dėl pistoleto „Walther“. Dabar savo parodymus nori papildyti ir parodyti, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta pilnai. Nori paaiškinti, kad jis tiesiog nežinojo, jog de-aktyvuotą ginklą reikia užregistruoti ir gauti leidimą jį laikyti namuose. Jam išaiškinta, kad šis ginklas taipogi turi būti užregistruotas ir jis turi gauti leidimą jį laikyti namuose. Kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, visi šie ginklai bei peiliai buvo perkami ir laikomi rekonstravimo ir kolekcionavimo tikslais, jokios nusikalstamos veikos jis neketino su jais vykdyti. Parduoti šių daiktų neketino. Taip pat niekada namuose neturėjo ginklo „kalašnikov“ trasuojamųjų šovinių. Nėra disponavęs jokiais koviniais šoviniais ar jų sudedamosiomis dalimis. Nėra disponavęs jokiais ginklais, jų pirkęs ar pardavęs. Niekada neketino neteisėtai parduoti ar kitaip realizuoti ginklus, šaunamųjų ginklų šovinius ar jų dalis. Ginklus pirko sau, su tikslu rekonstruoti, kolekcionuoti ir gal ateityje demonstruoti teisėtose parodose ar rekonstrukcijos bendrijų susirinkimuose. Dabar supranta, kad ginklams „GSG MP 40“, „Walther“ reikalingas leidimas (b. l. 64-66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas A. S. parodė, kad pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 15 d. ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) visiškai netinkamas naudoti ginklas yra nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį, tačiau, pateiktas „P1“ modelio pistoletas „Walther“ Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka nurodytų sąlygų, nes išvadoje nurodyti detalių pažeidimai gali būti pataisyti arba pakeisti naujomis tokiomis pat detalėmis (b. l. 44-46).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos komisariate buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos informacija Nr. 10-38(DS)-2368-RN, kad O. K., (duomenys neskelbtini), laiko ir ketina realizuoti 30 vienetų automatinio ginklo „Kalašnikov“ trasuojamųjų šovinių ir dujinį pistoletą, taip pat galimai disponuoja dviem koviniais ginklais (modeliai nežinomi) (b. l. 4-6).
Kratos, atliktos O. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 20 d. protokole užfiksuota, kad paimti - 2 (du) peiliai, ginklas su dėtuve „Walther“, ginklas su dėtuve „GSG MP 40“ (b. l. 9-17).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. spalio 23 d. protokole užfiksuota, kad O. K. pateikė ginklo de-aktyvacijos pažymos nuorašą (b. l. 21-22).
De-aktyvuoto ginklo 2008 m. rugpjūčio 15 d. pažymoje užfiksuota, kad nurodytas ginklas – pistoletas 635, FN Baby serijos numeris (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini); 900, „Walther P38/Pi“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), „Colt M-11“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), yra deaktyvuotas – panaikinta šaudymo funkcija – šovinių dėtuvė yra pergręžta, užvirinta plieniniu kaisčiu; daužiklis nulaužtas; skiltuvo smogiamasis paviršius perpjautas išilgai frezavimo būdu; šovinių dėtuvė iš dalies užvirinta (b. l. 23-25).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3162137-23 užfiksuota, kad tirti pateiktas peilis, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1, yra savadarbiu būdu pagamintas medžioklinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 2, yra pramoninės gamybos buitinės paskirties peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 28-30).
2024 m. balandžio 16 d. pakvitavimu du peiliai, rasti ir paimti 2023 m. spalio 20 d., atliktos kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti O. K. (b. l. 33).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3162137-23 užfiksuota, kad tirti pateiktas į automatinį šaunamąjį ginklą panašus objektas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas – „German Sport Guns GmbH“, Vokietija) 9 mm kalibro dujinis pusiau automatinis šautuvas „GSG MP 40“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5- IN-1, tirti pateiktas pusiau automatinis dujinis šautuvas yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „P1“ modelio pistoletas „WALTHER“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Pateiktoje būklėje pistoletas yra netinkamas šaudyti, nes pistoleto vamzdžio šovinio lizdas yra pragręžtas, yra pragręžta užrakto apatinė dalis, bei nėra užrakinimo mechanizmo ir skiltuvo (b. l. 41- 43).
Ginklų registro 2024 m. balandžio 15 d. išraše užfiksuota, kad ginklo, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nacionalinėje sistemoje ir Šengeno sistemoje nerasta (b. l. 51).
Ginklų registro 2024 m. balandžio 15 d. išraše užfiksuota, kad ginklo, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nacionalinėje sistemoje ir Šengeno sistemoje nerasta (b. l. 52).
2024 m. balandžio 12 d. pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos užfiksuota, kad duomenų, gautų pagal O. K. asmens kodą, nėra (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualu tai, kad aptartos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji yra baigta nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, ir nori taip veikti (elgtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, Nr. 2K-202-303/2017).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje realizavo jam inkriminuoto ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį – savo gyvenamojoje vietoje laikė BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko kategoriją atitinkančius objektus, ir tai padarė, suvokdamas tiek šių objektų pobūdį, tiek savo veiksmų esmę, - veikdamas tiesiogine tyčia.
Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad kaltinamasis O. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), laikė du šaunamuosius ginklus – „Walther“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bei „GSG MP 40“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nekilo. Šios aplinkybės neginčijo pats kaltinamasis O. K., viso proceso metu nuosekliai teigęs, kad du šaunamuosius ginklus įsigijo pats už savo lėšas ir juos laikė savo namuose (b. l. 64-66, 91-93). Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina ir kaltinamojo O. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos rezultatai, užfiksuoti 2023 m. spalio 20 d. kratos protokole, iš kurių matyti, kad pas pastarąjį buvo surasti du šaunamieji ginklai - „Walther“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bei „GSG MP 40“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-17).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje laikė du šaunamuosius ginklus, iš kurių vienas – „GSG MP 40“ - yra priskirtinas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kitas – „Walther“ - B kategorijos šaunamiesiems ginklams (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2024 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-299496-24) (b. l. 41-43). Be kita ko, teismui nekelia abejonių ir tai, kad kaltinamasis šiuos šaunamuosius ginklus savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė neturėdamas tam leidimo. Pažymėtina, jog kaip matyti iš valstybinių registrų pateiktų duomenų, kaltinamajam O. K. nebuvo suteiktas joks leidimas disponuoti šaunamaisiais ginklais (b. l. 74). Be to, jo gyvenamojoje vietoje rasti ir išimti šaunamieji ginklai jokiuose valstybiniuose registruose nefigūravo (b. l. 51, 52). Galiausiai, ir pats kaltinamasis viso proceso metu neginčijo, kad jo gyvenamojoje vietoje rastus ir išimtus šaunamuosius ginklus laikė neturėdamas tam būtino leidimo, tačiau akcentavo, kad, jo manymu vienam iš ginklui – pistoletui „Walther“ joks leidimas nėra reikalingas dėl ginklo de-aktyvacijos (b. l. 64-66, 91-93).
Kaltinamojo viso proceso metu išsakytų teiginių apie jo disponuoto ginklo – „Walther“ pistoleto – nepritaikymą naudojimui kontekste atkreiptinas dėmesys į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 dalį, kurioje yra pateikiamas šaunamojo ginklo apibrėžimas. Šaunamasis ginklas apibūdinamas, kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Tuo tarpu aptariamo straipsnio 76 dalyje visiškai netinkamas naudoti nešaunamasis ginklas yra apibrėžiamas kaip nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Kaip buvo minėta pirmiau, šioje baudžiamojoje byloje atlikus kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rasto pistoleto „Walther“ tyrimą, neginčijamai nustatyta, kad šis pistoletas yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Kartu nustatyta ir tai, kad šis ginklas pateiktoje būklėje yra netinkamas šaudyti, nes pistoleto vamzdžio šovinio lizdas yra pragręžtas, yra pragręžta užrakto apatinė dalis, bei nėra užrakinimo mechanizmo ir skiltuvo (b. l. 41- 43). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu aptariamą ginklą tyręs bei išvadą dėl jo pateikęs specialistas A. S. detalizavo, kad pas kaltinamąjį O. K. surastas ir išimtas pistoletas „Walther“ šiuo metu yra netinkamas šaudyti, kita vertus jis taip pat neatitinka visiškai netinkamo naudoti ginklo kategorijos, kuri yra numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje, kadangi pakeitus tam tikras surasto ginklo sudedamąsias dalis, jis galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Pasak specialisto, tam, kad šaunamasis ginklas būtų visiškai netinkamas naudoti jis turi būti neišardomas – jo sudedamosios dalys turi sudaryti vientisą, nedalomą objektą, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta, kadangi pistoleto sudedamosios dalys lengvai išsiardė ir esant poreikiui galėjo būti pakeistos naujomis, nemodifikuotomis dalimis (b. l. 95-100). Teismas pagrindo abejoti šiais specialisto viso proceso metu nuosekliais išlikusiais paaiškinimais neturi, kadangi jie ne tik atitinka pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, bet ir pas kaltinamąjį rasto ginklo pobūdį, užfiksuotą fotonuotraukose, iš kurių matyti, kad šaunamojo ginklo šaudmenų dėtuve išsiima iš ginklo ir gali būti laikoma atskirai nuo jo (b. l. 41- 43).
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis O. K. apeliavo į tai, kad jo gyvenamojoje vietoje rastas ir išimtas „Walther“ pistoletas turėjo išduotą de-aktyvavimo pažymą, iš kurios matyti, kad jis yra netinkamas naudoti, tačiau ši aplinkybė teismui nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pas kaltinamąjį surastas pistoletas, priešingai specialisto pateiktiems paaiškinimams, atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje numatytą visiškai netinkamo naudoti ginklo kategoriją.
Kaip matyti iš pirmiau nurodytos pažymos turinio, joje pas kaltinamąjį rastas šaunamasis ginklas „Walther“ yra išvardintas tarp dar trijų kitų šaunamųjų ginklų. Be kita ko, iš pateiktos pažymos turinio nėra aišku kokie iš joje išvardintų ginklų defektų yra priskirti būtent kaltinamojo O. K. disponuotam šaunamajam ginklui (b. l. 23-25). Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė su šia pažyma susipažinęs specialistas A. S., aptariamoje pažymoje dalis išvardintų šaunamųjų ginklų požymių neatitinka jo apžiūrėto ginklo savybių, be to, šioje pažymoje yra išvardinti ir kiti šaunamieji ginklai, todėl neatmestina pagrįsta prielaida, kad dalis nurodytų defektų yra priskirtina kitiems pažymoje nurodytiems ginklams (b. l. 95-100). Atsižvelgiant į tai, teismas, šios pažymos nevertina kaip patikimo įrodymo, paneigiančio pas kaltinamąjį O. K. rasto pistoleto „Walther“ priskirtinumą šaunamojo ginklo kategorijai.
Taigi, pirmiau teismo aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo O. K. bylai aktualiu laiku disponuotas šaunamasis ginklas – pistoletas „Walther“ nors tuo metu ir nebuvo tinkamas šaudyti, tačiau atitiko šaunamojo ginklo, kaip tą numato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir BK 253 straipsnio 1 dalis, kategoriją. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku pripažįstamas ir pagal savo esamą būklę netinkamas šaudyti ginklas, kurio pagrindinės dalys yra nesugadintos ir kuris gali būti lengvai sutaisytas ar pakeistas taip, kad vėl būtų tinkamas šaudyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis O. K., aptardamas jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, taip pat apeliavo į tai, jog nežinojo, kad jo gyvenamojoje vietoje rastiems ginklams yra būtinas leidimas. Antai, Vokietijos Federacinėje Respublikoje įsigydamas dujinį pusiau automatinį šautuvą „GSG MP 40“ ir pamatęs ant jo dėžutės užrašą „Signal“, manė, kad tai yra signalinės paskirties ginklas, kuriam joks leidimas nėra reikalingas, o įsigydamas „Walther“ pistoletą, kartu įgijo ir jo de-aktyvavimo pažymą, todėl buvo įsitikinęs, kad tokiu ginklu yra galima disponuoti.
Minėtų kaltinamojo O. K. parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje numatyta, kad BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kuomet kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-77-489/2022, Nr. 2K-71-628/2023). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-201-1073/2018).
Aptartos teismų praktikos kontekste pabrėžtina, jog vien tai, kad kaltinamasis O. K. nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie būtinybę gauti leidimą rastiems šaunamiesiems ginklas disponuoti, nepaneigia fakto, kad pastarasis suvokė jam inkriminuotų veiksmų esmę ir norėjo veikti tokiu būdu – veikė tiesiogine tyčia. Teismas šiuos kaltinamojo teiginius vertina išimtinai kaip deklaratyvius, kadangi jie ne tik nesutampa su jo paties viso proceso metu pateiktų parodymų turiniu, bet ir neatitinka rašytinės bylos medžiagos.
Kaltinamasis O. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nuo seno domisi šaunamaisiais ginklais, žino kaip išrinkti ir surinkti tam tikrų kategorijų ginklus bei planuoja stoti į istorinės rekonstrukcijos klubą, kuriame ir bus galimybė panaudoti jo turimus ginklus. Pats kaltinamasis pripažino, kad tam, jog įstoti į istorinės rekonstrukcijos klubą, kuriame taip pat yra naudojami šaunamieji ginklai, jam yra reikalingas leidimas, kurio jis iki šiol neturi. Be kita ko, kaltinamasis O. K. paaiškino, kad jam yra įprasta pirmiausia įsigyti tam tikrą daiktą, o tik po to tvarkyti visus su šiuo daikto įsigijimu susijusius procedūrinius klausimus – nagrinėjamu atveju - pirmiausia įsigyti ginklą, o tik po to kreiptis dėl leidimo išdavimo. Antai, jam pasitaikė puiki proga įsigyti ginklus, o ją nepasinaudojus ir pirmiausia pasikreipus dėl leidimo išdavimo, galėjo būti prarasti norimi nusipirkti ginklai (b. l. 64-66, 91-93). Faktą, kad kaltinamajam iš tikrųjų yra žinoma įvairių ginklų specifika, įskaitant ir jų laikymui būtinus reikalavimus, patvirtina ne tik šie pirmiau nurodyti kaltinamojo O. K. pateikti parodymai, bet ir jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 20 d. atliktos kratos rezultatai. Pažymėtina, jog be šioje byloje aptariamų šaunamųjų ginklų, pas kaltinamąjį O. K. kartu buvo rasti ir du peiliai, nepriskirtini šaltųjų nešaunamųjų ginklų kategorijai (b. l. 9-17, 28-30). Aptardamas šiuos objektus, kaltinamasis patvirtino, kad peiliais disponavo taip pat su tikslu juos panaudoti istorinės rekonstrukcijos klube, ir detalizavo jų pobūdį, nurodydamas, kad jų laikymui joks leidimas nėra reikalingas, kas iš esmės atitinka ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3162137-23 turinį (b. l. 64-66, 91-93).
Nepaneigtina, jog ant dujinio pusiau automatinio šautuvo „GSG MP 40“ pakuotės yra užrašas „Alarm and Signal“. Kita vertus, sugretinus šią aplinkybę su kaltinamojo viso proceso metu akcentuota jo domėjimosi ginklais aplinkybe, akivaizdu, kad pastarasis suvokė kokio pobūdžio ginklu disponuoja. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo teisme nurodė pats kaltinamasis, aptariamą ginklą jis įsigijo elektroninėje parduotuvėje, be to iki šiol yra išlikusi originali ginklo pakuotė, todėl akivaizdu, kad pastarasis tiek prieš įsigyjant, tiek jau disponuojant ginklu, turėjo visą šiam ginkluoti disponuoti būtiną informaciją, įskaitant ir ginklo galingumą, naudojimo paskirtį bei veikimo mechanizmą. Aktualu ir tai, kad pirmiau aptarti kaltinamojo O. K. viso proceso metu nuosekliais išlikę paaiškinimai apie jo domėjimąsi ginklais, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pistoletui „Walther“ 2008 m. rugpjūčio 15 d. išduota pažyma objektyviai suklaidino kaltinamąjį dėl laikomo ginklo pobūdžio. Kaip buvo minėta pirmiau, aptariamoje pažymoje buvo nurodyti bent keturi šaunamieji ginklai su jų numeriais ir pavadinimais, taip pat išvardinti skirtingo pobūdžio ginklų pakeitimai, kurių dalis aptariamo pistoleto modifikacijų neatitiko. Be kita ko, kaltinamojo turima pažyma yra surašyta suomių kalba ir į lietuvių kalba buvo išversta tik ikiteisminio tyrimo metu, o pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad suomių kalbos nesupranta, todėl akivaizdu, kad O. K. turimos žinios apie šaunamuosius ginklus, taip pat pažymos teksto nesuvokimas, pastarajam turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl šios pažymos pagrįstumo, tačiau nepaisant šių aplinkybių, kaltinamasis dėl leidimo disponuoti pistoletu „Walther“ į atitinkamas institucijas nesikreipė.
Atsižvelgiant į jau aptartus, nagrinėjamu klausimu aktualius kaltinamojo O. K. parodymus, juos įvertinus išanalizuotus rašytinės bylos medžiagos kontekste, pripažintina, kad kaltinamasis suvokė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir, žinodamas, apie reikalavimus, keliamus ginklų laikymui, norėjo laikyti ginklus, kuriems neturėjo reikiamo leidimo. Tai reiškia, kad kaltinamasis jam inkriminuotą ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis O. K. 2023 m. spalio 20 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė - 9 mm., kalibro dujinį pusiau automatinį šautuvą „GSG MP 40“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir - 9 mm, kalibro „P1“ modelio pistoletą „Walther“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas B kategorijos ginklams, kol šaunamieji ginklai - 2023 m. spalio 20 d. laikotarpiu nuo – 17.40 val. iki 19.00 val., buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato policijos pareigūnų atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę O. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, kuri yra priskirtina apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 69), administracine tvarka baustas vieną kartą – 2023 m. sausio 29 d. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bauda sumokėta (b. l. 60-62), dirbantis (b. l. 72). Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra.
Taigi, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymo, o jo nagrinėjamas nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo terminą nustatant 9 mėnesiams. Teismo vertinimu ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo nedideles pajamas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kaltinamojo asmenybę, yra teisinga bei proporcinga.
Teismo vertinimu, 9 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamojo O. K. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu 9 mm, kalibro dujinis pusiau automatinis šautuvas „GSG MP 40“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir - 9 mm, kalibro „P1“ modelio pistoletas „Walther“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (b. l. 48-50).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau aptarti, pas kaltinamąjį O. K. rasti du šaunamieji ginklai yra laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, todėl šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, aptarti daiktai konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu O. K. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, 9 mm., kalibro dujinį pusiau automatinį šautuvą „GSG MP 40“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir - 9 mm, kalibro „P1“ modelio pistoletą „Walther“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimą perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduodami valstybės nuosavybėn.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti O. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.