Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas S. M. prašo priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 740 Eur neturtinę žalą.

Šis spendimas buvo apskųstas teismui ir Panevėžio apylinkes teismas 2023-02-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-1095/2023 pareiškėjo S. M. skundą tenkino bei panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2023-01-04 sprendimu S. M. pareikštą žodinę pastabą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų nustatyta:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023-01-04 raštu informavo Pareiškėją, kad jis 2022-12-12, 16.00 val. valydamas namo kiemą nuo sniego ir dalį sniego mesdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę pažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. 1-156 (toliau – Taisyklės), 21.23 papunktį, todėl už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pareikšta žodinė pastaba nepradedant administracinio nusižengimo teisenos (toliau - Sprendimas).

2023-01-16 pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nes konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės nustatymas nėra būtina sąlyga žalai priteisti.

Remiantis nurodytu teisiniu žalos atlyginimo reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas tik nustačius neteisėtus atsakovės darbuotojų veiksmus (neveikimą), žalos padarymo pareiškėjui faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos.

Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021 ir kt.).

Dėl neteisėtų veiksmų

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, nes padarė tik procedūrinį pažeidimą pareiškiant žodinę pastabą, tačiau Panevėžio apylinkės teismas nepasisakė dėl pareiškėjo kaltės nebuvimo administracinio nusižengimo byloje.

Taigi, pareiškėjas savo reikalavimą grindžia iš esmės tuo, kad, jo manymu, atsakovė neteisėtai skyrė jam žodinę pastabą dėl jo veiksmų valant sniegą savo kieme, nes tokią pastabą panaikino teismas minėtu Nutarimu.

Teismas konstatuoja, kad toks pareiškėjo argumentas būtų pagrįstas, jei minėta žodinė pastaba už pareiškėjo veiksmus jam būtų paskirta visiškai nepagrįstai, t. y. nesurinkus atitinkamų faktinių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo veiksmų pobūdį ir teisinį jų vertinimą, arba surinktus duomenis įvertinus akivaizdžiai neteisingai. Tačiau šiuo atveju atsakovė turėjo pakankamai faktinių duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21.23 papunktį, todėl pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už ANK 366 straipsnio 1 dalies pažeidimą objektyviai egzistavo, tik atsakovė, dėl padaryto procedūrinio pažeidimo, kurį Nutarimu nustatė teismas, nepagrįstai pritaikė konkrečią administracinės atsakomybės formą - žodinę pastabą nepradedant administracinio nusižengimo teisenos.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, net ir esant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014).

Sprendžiant kilusį ginčą teismas pažymi, kad pareiškėjas savo teisę į žalos atlyginimą nepagrįstai grindžia vien tik faktu, kad Panevėžio apylinkės teismas Nutarimu panaikino jam paskirtą žodinę pastabą, nes šiuo atveju svarbu įvertinti ir Nutarimo pagrindą, t. y. priežastis, kodėl pareiškėjui Sprendimu paskirta žodinė pastaba buvo panaikinta, ir kaip teismas vertino pačius pareiškėjo veiksmus, už kuriuos žodinė pastaba buvo paskirta.

Nutarime nurodyta, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte nustatyta, kad administracinis nusižengimas gali būti laikomas mažai pavojingu, kai administracinio nusižengimo požymių turinti veika atitinka visus šiuos kriterijus: 1.1. asmuo padarė tos pačios rūšies administracinį nusižengimą pirmą kartą per metus ir jam nebuvo taikyta žodinė pastaba; 1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba ją padaręs asmuo iš karto po nusižengimo savo noru atlyginio nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 1.3. nėra gauta nukentėjusio asmens skundo dėl administraciniu nusižengimu pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų; 1.4. administracinis nusižengimas nesukėlė visuomenės, vietos bendruomenės nepasitenkinimo; 1.5. veikoje nėra nustatyta administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 1.6. padarytas nusižengimas turi tik vieno administracinio nusižengimo požymių; 1.7. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Teismas Nutarime konstatavo, kad ANK 12 straipsnio nuostatos netaikomos, jei asmuo neatitinka bent vieno iš Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte nustatytų kriterijų.

Nutarime konstatuota, kad sprendimas skirti S. M. žodinę pastabą buvo priimtas Administracijoje gavus duomenis, kurie buvo įvertinti kaip pakankami tvirtinti, kad S. M. padarė ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes valė sniegą su sniego valytuvu, iš kurio sniegas krito ant gatvės važiuojamosios dalies, nors Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-159, 21.23 papunktis asmenims draudžia sniegą ir ledą nuo šaligatvių, pėsčiųjų takų ir kt. mesti į važiuojamąją kelio dalį. Tai, kas užfiksavo ir kas pranešė Administracijai apie galimą administracinį nusižengimą, nėra teisiškai reikšminga, nes bet kuris asmuo gali fiksuoti ir pranešti kompetentingoms institucijoms apie viešoje vietoje galimai daromus teisės pažeidimus (ANK 590 straipsnio 2 dalis).

Nutarime teismas pripažino, kad S. M. turėjo ir turi teisę valyti sniegą savo kieme ir įvažiavime į kiemą, tačiau sniego dalis iš sniego valymo aparato buvo metama į važiuojamąją kelio dalį, taip pažeidžiant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-159, 21.23 papunkčio reikalavimus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad sniegas buvo metamas, be kita ko, ir į važiuojamąją kelio dalį, o tuo metu keliu vyko eismas. Sniego metimas iš teritorijų į važiuojamąją kelio dalį kelia pavojų eismo saugumui. Tai, ar kelias prieš metant sniegą į jį buvo nuvalytas specialiųjų tarnybų, ir tai, kad valymo metu ne visas, o tik dalis sniego pateko į važiuojamąją kelio dalį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl asmens veiksmų (ne)teisėtumo. Tai, kad daug kartų iki tol taip buvo daroma ar kad ir kiti asmenys tokiu pat būdu valo sniegą, nei paneigia, nei patvirtina administracinio nusižengimo sudėties egzistavimą šiuo atveju. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konkretaus 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio (dėl sniego metimo į važiuojamąją kelio dalį) ir kitų asmenų veiksmai ar paties S. M. ankstesnis elgesys neturi įtakos nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, kurioje tiriamas tik šis atvejis. Dėl sniego metimo ne ant važiuojamosios dalies, o į savivaldybei ar valstybei priklausančią teritoriją, teismas taip pat nepasisakė, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, įvertinus Nutarimo turinį ir argumentaciją, akivaizdu, kad Panevėžio apylinkės teismas įvertino pareiškėjo veiksmus Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21.23 papunkčio, kuris draudžia sniegą ir ledą nuo šaligatvių, pėsčiųjų takų ir kt. mesti į važiuojamąją kelio dalį, kontekste, o taip pat ir pareiškėjo paaiškinimus, tačiau Nutarime teismas nekonstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tokio pažeidimo, atitinkančio ANK 366 straipsnio 1 dalį, požymių. Kitaip tariant, teismas Nutarimu nekonstatavo ir nepripažino, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo ir nėra kaltas dėl tų veiksmų, už kuriuos Sprendimu jam buvo pareikšta žodinė pastaba. Priešingai, Nutarime nurodyta, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad sniegas buvo metamas, be kita ko, ir į važiuojamąją kelio dalį, o tuo metu keliu vyko eismas.

Teismas pažymi, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta žodinė pastaba buvo panaikinta tik dėl procedūrinio pažeidimo, dėl kurio žodinė pastaba buvo paskirta nesant visų sąlygų būtent tokiai administracinės atsakomybės formai taikyti, tačiau Nutarime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas nepažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21.23 papunkčio ir kad jokia atsakomybė jam negali būti taikoma ir viso.

Nutarime teismas konstatavo, kad iki S. M. pareiškiant žodinę pastabą su pačiu S. M. bendrauta nebuvo, taigi jo pozicija, ar jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, ar nuoširdžiai gailisi, ar padės jį išaiškinti, nebuvo žinoma. Teismas nustatė, kad S. M. neprisipažino ir neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, todėl esant tokiai situacijai, Administracijos sprendimas pareikšti S. M. žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka Administracijos direktoriaus 2021-11-23 įsakymo Nr. A-987, 1 punkte išvardytų kriterijų visumos (neegzistuoja 1.7 papunktyje įtvirtintas kriterijus) ir tuo aspektu S. M. teisės yra neleistinai suvaržytos. Teismas pažymėjo, kad žodinė pastaba gali būti parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva prieš tai atlikus įvykio situacijos aplinkybių tyrimą, be kita ko, išsiaiškinus asmens kaltės pripažinimo klausimą ir kitų Administracijos direktoriaus 2021-11-23 įsakymo Nr. A-987, 1 punkte nustatytų kriterijų, reikšmingų ginčo priemonės taikymui, egzistavimo aplinkybes, tačiau Administracija nagrinėjamu atveju išdėstytų reikalavimų nesilaikė, priėmė nepagrįstą, skubotą sprendimą, t. y. pareiškė žodinę pastabą kaltės nepripažįstančiam asmeniui, net neišsiaiškinusi, ar egzistuoja Administracijos direktoriaus 2021-11-23 įsakymo Nr. A-987, 1 punkte nustatytų kriterijų visuma.

Taigi, teismas Nutarimu konstatavo tik tai, kad pareiškėjui skubotai, neišsiaiškinus ar jis pripažįsta kaltę, buvo paskirta žodinė pastaba, todėl Nutarime iš esmės konstatuota tik tai, kad tokiomis aplinkybėmis nebuvo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui žodinę pastabą, bet nėra konstatuota, kad pareiškėjui apskritai negalėtų būti ir neturėtų būti taikoma jokia atsakomybė. Priešingai, Nutarimo paskutinės pastraipos argumentai patvirtina, kad administracinio nusižengimo teiseną teismas nutraukė tik dėl to, kad pagal ANK reglamentavimą susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjo teisinė padėtis negalėjo būti pabloginta ir atsakovės padarytas procedūrinis atsakomybės taikymo pažeidimas negalėjo būti ištaisytas kitokiu būdu.

Nutarimu konstatuota, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde (ANK 642 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, jog kadangi byla nagrinėjama pagal paties S. M. skundą, dėl išvardytų motyvų, susijusių su žodinės pastabos pareiškimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, be to, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusį su draudimu pabloginti skundą padavusio asmens padėtį, Administracijos sprendimas pareikšti S. M. žodinę pastabą naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Kitaip tariant, teismas nurodė, kad nesant pagrindo taikyti žodinę pastabą pareiškėjo atsakomybė negali būti pasunkinta ir todėl nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Tai reiškia, kad Panevėžio apylinkės teismas Nutarimu nepaneigė, kad pareiškėjas pažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21.23 papunkčio reikalavimą, o tik pripažino, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo už tai skirti jam žodinę pastabą. Teismas, vadovaujantis ANK 2 dalimi, kuri draudžia pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, jeigu to nereikalauja nukentėjusysis, Nutarimu negalėjo pakeisti Sprendimu pritaikytos atsakomybės (ANK 642 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl galėjo priimti vienintelį sprendimą - administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kitaip tariant, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas šiuo atveju reiškia ne tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas nekaltu (nepadaręs nusižengimo), o tai, kad jam palankiausiu būdu teismas ištaisė atsakovės padarytą procedūrinį pažeidimą paskiriant žodinę pastabą. Tačiau tai nereiškia, kad atsakomybė pareiškėjui neturėjo būti taikoma iš viso ir kad jokio pažeidimo jis nepadarė.

Apibendrinant, teismas šioje byloje konstatuoja, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta Sprendimu paskirta žodinė pastaba, nereiškia, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pareiškėją reabilituojančiais pagrindais (pvz., padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ str. 1 p.)) ar dėl to, kad administracinė atsakomybė iš viso negalėjo būti taikoma (pvz., priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo (ANK 565¹ str. 2 p.); ar dėl to, kad iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas (ANK 565¹ str. 7 p.); ar dėl to, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba; nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ANK 565¹ str. 8 p.); ar dėl to, kad mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena (ANK 565¹ str. 9 p.)). Taigi, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas nepatvirtina, kad pažeidimo pareiškėjas nepadarė, o reiškia tik tai, kad jam nepagrįstai buvo parinkta administracinės atsakomybės forma. Todėl ir šioje administracinėje byloje teismui nenustačius, kad atsakovė iš viso būtų neturėjusi teisės ir pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią atsakomybės formą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus vien dėl to, kad Sprendimu paskirta žodinė pastaba buvo panaikinta minėtu teismo Nutarimu.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Nors vienos iš atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų - nebuvimas eliminuoja teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo bei eliminuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimą vien dėl to, tačiau šiuo atveju pareiškėjas taip pat neįrodė ir neturtinės žalos fakto.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018 ir kt.).

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014).

Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, (duomenys neskelbtini), pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau visiškai nepagrindė savo teiginių jokiais įrodymais, galinčiais patvirtinti tokias pasekmes. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl panaikinto Sprendimo jis iki šiol bijo bendrauti su Panevėžio savivaldybės administracijos darbuotojais, kurie jam grasino, nežino kaip valyti savo kiemą, nėra niekaip susiję nei su žodinės pastabos paskyrimu, nei su dėl panaikinimo galinčiomis kilti pasekmėmis.

Kaip minėta, pareiškėjui žodinė pastaba už Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21.23 papunkčio pažeidimą nepagrįstai buvo paskirta ne dėl to, kad jis nepadarė šio pažeidimo (buvo nekaltas), o dėl to, kad atsakovė neišklausė jo paties ir negalėjo žinoti būtinos aplinkybės - ar jis pripažįsta kaltę - todėl skubotai paskirtos žodinės pastabos paskyrimas pareiškėjui, kuris pažeidimą faktiškai buvo padaręs, nelaikytinas jo reputacijos pablogėjimu. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai apie (duomenys neskelbtini), pažeminimą, sumažėjusias bendravimo galimybės apskritai nesuderinami su ginčo situacija ir negali pagrįsti neturtinės žalos. Pareiškėjas neįrodė kaip ir su kuo žodinės pastabos paskyrimas apskritai gali apriboti bendravimo galimybes, neįrodė jokio šios situacijos esminio poveikio jo emocinei būklei, jau nekalbant apie sunkią psichikos ligą –(duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo žodinės pastabos pareiškėjui paskyrimo iki jos panaikinimo minėtu Nutarimu praėjo tik 29 dienos, todėl per tokį trumpą laiko tarpą pareiškėjo nurodomi išgyvenimai negali būti laikomi tokio intensyvumo, kad būtų pagrindas juos vertinti pinigine išraiška kaip neturtinę žalą.

Dėl bylos baigties

Nenustačius nei atsakovės neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio 1 dalies kontekste, nei neturtinės žalos fakto, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip negrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas atmesti skundą priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.