- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- e2-961-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Investbaltija“
- Atsakovas
- MB „(duomenys neskelbtini)“, D. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltisches Haus“
- Advokatai
- Audrius Vaičiūnas, Linas Blažulionis, Anželika Buivydaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Investbaltija“ ieškinį atsakovams MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J., trečiajam asmeniui UAB „Baltisches Haus“ dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. sausio 10 d. tarp UAB „Investbaltija“ (toliau – Nuomotojas) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Nuomininkas) (toliau Nuomotojas ir Nuomininkai kartu – Šalys) sudarė patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Nuomotojas įsipareigojo išnuomoti ir perduoti Nuomininkui naudotis, o Nuomininkas įsipareigojo priimti naudojimuisi administracinei (biuro) veiklai skirtas patalpas, esančias pirmame aukšte, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksas: 1-71 – 1-75, 1-69, 1-61, 1-82, bylos inventorinis Nr. 13/17209, kurių bendras plotas – 168,53 (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni ir penkiasdešimt trys) kv. m (toliau - Patalpos), mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus žemiau nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Subnuomos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad „Subnuomininkas moka Subnuomotojui mėnesinį Patalpų subnuomos mokestį – 842,65 Eur be pridėtinės vertės mokesčio šiai sumai (toliau vadinamas „Subnuomos mokesčiu“) už 168,53 kv. m. bendrojo ploto patalpas, nurodytas šios Sutarties 2.1. punkte, arba kitaip 5 Eur už 1 kv. m. Visas Subnuomos mokesčio dydis, pagrįstas dabartiniu patalpų dydžiu, yra 1019,61 Eur (įskaitant PVM) per mėnesį už subnuomojamas patalpas“. Sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad „Subnuomininkas sumoka Subnuomos mokestį už kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 (penkioliktos) dienos“. Atsakovui yra išrašytos ir pateiktos: 1. 2019-12-05 d. PVM sąskaita faktūra INV000375, kurios suma 1061,96 Eur; 2. 2020-01-07 d. PVM sąskaita faktūra INV000376, kurios suma 1061,96 Eur. 2020-01-31 d. Atsakovas apmokėjo dalį sumos, t. y. 1019,61 Eur, 2020-04-08 d. apmokėjo 1104,31 Eur. Nuomos mokestis niekada nebuvo ginčijamas, tačiau nebuvo sumokėtas laiku, kaip tą reglamentuoja Sutarties nuostatos. Sutarties 6.8 p. nustatyta, kad „Tuo atveju, jei Subnuomininkas vėluoja mokėti Subnuomos mokestį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, ši Sutartis laikoma automatiškai nutraukta 31-ąją dieną ir Subnuomininkas įsipareigoja Subnuomotojui sumokėti Subnuomos mokestį už faktinį Subnuomos laikotarpį iki Sutarties nutraukimo bei baudą, lygią dviejų mėnesių Subnuomos mokesčio sumai“. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio pagal 2019-12-05 d. PVM sąskaitą faktūrą INV000375 ilgiau nei 30 d. (apmokėjimo terminas pagal Sutartį 2019-12-15 d.), todėl šiuo atveju Sutartis buvo laikoma automatiškai nutraukta nuo 2020-01-16 d., apie tai pranešant Atsakovui reg. paštu pateikiant 2020-01-21 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą ir skolos sumokėjimą, o remiantis Sutarties 6.8 p. Atsakovui taip pat buvo priskaičiuota bauda, lygi dviejų mėnesių Subnuomos mokesčio sumai, viso 2039,22 Eur (1019,61 Eur + 1019,61 Eur). Be kita ko, už elektros energiją mokėtina suma siekia 254,75 Eur (sąskaita faktūra Nr. INV00039, kurios Atsakovas iki šios dienos neapmokėjo. Taigi, Atsakovo skola Nuomotojui pagal sutartį siekia 2 293,97 Eur (bauda, lygi 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir elektra). Be kita ko, Sutarties 9.4 punkte nurodyta, jog „Subnuomininkas, pabloginęs Patalpų, jų dalies ar jose esančių inžinerinių įrenginių būklę, privalo atlyginti Subnuomotojui atsiradusius tiesioginius nuostolius, išskyrus atvejus, kai Subnuomininkas įrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės“, Sutarties 11. 1. Punkte nustatyta, kad „Subnuomininkas privalo atlyginti Subnuomotojui ir/ar tretiesiems asmenims jo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą ir/ar nuostolius“, 11.2. punkte – „Subnuomininkas atsako už žalą, padarytą Patalpoms dėl jo, jo darbuotojų, klientų ar svečių kaltės“. CK 6.500 str. (Nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą) numato, jog nuomininkui pabloginus išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, <..>. Po sutarties nutraukimo Atsakovui atlaisvinus patalpas 2020 m. sausio 31 d. buvo pasirašytas patalpų priėmimo perdavimo aktas, kuriame detaliai nurodyti visi perduodamų patalpų pažeidimai ir neleistini/nesuderinti su Subnuomotoju pakeitimai kartu su fotofiksacija. 2020-01-31 d. antstolio Dariaus Stakeliūno parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-20-542 antstolis detaliai konstatavo esamą patalpų būklę. Remiantis patalpų priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašė ir Atsakovas, UAB „Investbaltija“ kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kuris 2020-03-04 d., įvertinęs perduotas patalpas pagal akte nurodytas aplinkybes, pateikė žalos ir defektų atstatymo/ištaisymo skaičiavimo ataskaitą Nr. 200210, kurioje nurodė, kad „Patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažeidimų bei defektų apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2020-02-10, atsiradusių dėl nuomininkų padarytos žalos ir nekokybiškų remonto darbų atstatymo/ištaisymo kaštai, 2020-02-10 datai, sudaro: 25585,45 EUR su PVM (dvidešimt penki tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt penki eurai, 45 ct)“. Atsižvelgiant į tai, Atsakovo padaryti nuostoliai patalpoms, kurias yra reikalinga atstatyti į buvusią padėtį, siekia 25585,45 Eur su PVM sumą. Ekspertui taip pat buvo sumokėta 400 Eur suma pagal jo išrašytą 2020-03-04 d. sąskaitą faktūrą Nr. NDEG 00848 už patalpų įvertinimą ir ataskaitos sudarymą, todėl ši suma taip pat priskirtina Ieškovo nuostoliams. Dar 2019-09-02 d. Ieškovas Atsakovui reg. paštu išsiuntė pretenziją dėl patalpų subnuomos sutarties pažeidimų ir skolos sumokėjimo, kurioje jau 2019 m. rugsėjo mėn. Ieškovas buvo užfiksavęs tam tikrus patalpų pabloginimo atvejus (graffiti piešiniai įvairiose erdvėse, patalpos durų pabloginimas, savavališkas spynų pakeitimas, nesuderintų renginių vedimas), bei reikalavo pašalinti nustatytus patalpų defektus. Nepaisant to, Atsakovas minėtų patalpų pabloginimų nepašalino iki pat šios dienos. Atsakovas visą nuomos laikotarpį įvairiais būdais pažeidinėjo šalių sudarytą sutartį. Ieškovas, siekdamas geranoriškai, taikiai ir ne teisminiu būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, 2020 m. kovo 31 d. išsiuntė reg. paštu, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kuria prašė iki 2020 m. balandžio 7 d. sumokėti 3 398,28 Eur dydžio skolą bei 25985,45 Eur dydžio nuostolius. Atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ ignoravo pateiktą pretenziją, su Ieškovu nesusisiekė ir padarytų nuostolių neatlygino iki šiol. 2019 m. sausio 10 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo D. J. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurios 1 dalyje Atsakovas D. J. „įsipareigoja solidariai atsakyti visu savo turtu Subnuomotojui, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“, toliau vadinama „Subnuomininku“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, atstovaujama direktoriaus D. J., veikiančio pagal bendrovės įstatus, už kurią laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2019 m. sausio 10 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-1 (toliau – „Nuomos sutartis“), su kurios sąlygomis Laiduotojas yra susipažinęs“. Laidavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad „Laiduotojas įsipareigoja atsakyti Subnuomotojui solidariai su Subnuomininku, jeigu Subnuomininkas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Subnuomos sutartį. Subnuomininkui neįvykdžius Subnuomos sutartyje nustatytų prievolių, Laiduotojas atsako Subnuomotojui ta pačia apimtimi, kaip ir Subnuomininkas, t. y. už subnuomos mokesčio bei mokėjimų už komunalines paslaugas mokėjimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta Subnuomos sutartyje“. Todėl solidariai iš Atsakovų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. priteistinos šios sumos: 1. 2 293,97 Eur (bauda, lygi 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir elektra); 2. 25585,45 EUR su PVM dydžio nuostolių; 3. 400 Eur sumą už patalpų įvertinimą. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.), išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Šioje byloje Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastarasis, išsinuomojęs nekilnojamojo turto objektą, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidė CK 6.500 str. nuostatas, ir, to pasėkoje, apgadino patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, kad Atsakovas pats pripažino, jog nuostoliai iš tiesų yra padaryti, tačiau visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės ir atlyginti Ieškovo patirtus nuostolius. Akivaizdu, kad Atsakovas, veikdamas neteisėtai, pažeisdamas teisės aktuose nustatytus principus ir teisės normas, apgadino patalpas, ko pasėkoje, Ieškovas patyrė turtinę žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 str.). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, remiantis eksperto vertinimo ataskaita ir kitais dokumentais, padarytos žalos bei skolos dydis siekia 25985,45 Eur. Visi žalos dydį patvirtinantys dokumentai yra pridedami prie šio ieškinio. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir Atsakovo veiksmų, nes padaryta žala yra Atsakovo veiksmų (nuomos laikotarpiu atliktų patalpų pertvarkymų, remonto, dažymo ir kt. darbų), kurių metu buvo apgadintos patalpos, rezultatas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme bylos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, solidariai iš Atsakovų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti solidariai iš Atsakovų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. 2 293,97 Eur dydžio sumą, kuri susideda iš baudos, lygios 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir skolos už elektrą; 25585,45 Eur dydžio nuostolius už patalpų atstatymą į pradinę padėtį ir 400,00 Eur už padarytos žalos vertinimą; 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovų pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog Subnuomos sutarties 6.6. punkte nurodyta, jog Subnuomininkas sumoka Subnuomos mokestį už kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 (penkioliktos) dienos. Subnuomotojas turi pateikti Subnuomininkui sąskaitą – faktūrą Subnuomos mokesčio sumai už kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau negu iki mėnesio 10 (dešimtos) dienos. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog minėta 2019-12-05 PVM sąskaita-faktūra INV000375 buvo įteikta MB „(duomenys neskelbtini)“ laiku ir apmokėjimas pagal šią sąskaitą turėjo būti atliktas iki 2019-12-15. Tačiau PVM sąskaita-faktūra INV000375 atsakovui buvo atsiųsta el. paštu tik 2020-01-20, buvo atsiųstos dvi sąskaitos vienu metu, t. y. PVM sąskaita-faktūra INV000375 ir 2020-01-07 PVM sąskaita-faktūra INV000376. MB „(duomenys neskelbtini)“ gautoje PVM sąskaitoje-faktūroje INV000375 nurodyta 2019-12-31 data, o ne kaip nurodyta ieškovo pridedamoje PVM sąskaitoje-faktūroje INV000375 – data nurodyta 2019-12-05. Iš to seka, kad ieškovas siekia suklaidinti teismą, kadangi kaip matyti, PVM sąskaitos faktūros INV000375 išrašymo data yra ieškovo pakeista. Ieškovas 2020-01-20 atsiųsdamas minėtas PVM sąskaitas-faktūras, jose įrašė ne siuntimo dienos datą, kada sąskaitos ir buvo pateiktos, o įrašė atgalinę datą ir kaip matyti, atsakovui ir teismui pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje INV000375 – datos skiriasi. Subnuomos sutartyje numatyta, kad ieškovas turi pateikti PVM sąskaitas-faktūras iki mėnesio 10 dienos. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas, atsirado tik tada, kai pastarasis jas gavo. Ieškovo reikalaujama priteisti bauda pagal Subnuomos sutarties 6.8. punktą yra nepagrįsta, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-20 gavusi PVM sąskaitą-faktūrą INV000375, ją apmokėjo 2020-01-31 (praėjus 10 kalendorinių dienų). Iš to seka, kad atsakovas nepraleido termino atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas. MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis nesinaudojo jau nuo 2019-12-01 dienos ir būtent šią aplinkybė lėmė pačio ieškovo veiksmai, kadangi ieškovas užrakino įėjimo duris ir atsakovas negalėjo patekti į subnuomojamas patalpas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Atitinkamai Subnuomos sutarties 5.6. punkte šalys susitarė, jog „Tais atvejais, kai toks terminas, kurio metu Subnuomininkas negali pilnutinai naudotis Patalpomis, yra ilgesnis nei 5 (penkios) dienos, Subnuomininkas turi teisę nemokėti nuomos mokesčio už tą dalį Patalpų ir tą laikotarpį, kai jis (Subnuomininkas) neturėjo galimybės pilnutinai naudotis Patalpomis“. Nagrinėjamu atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai negalėjo naudotis Subnuomojamomis patalpomis pagal paskirtį, todėl pareigos ir toliau mokėti subnuomos mokestį atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Iš to seka, kad atsakovui negalint naudotis Patalpomis jau nuo 2019-12-01 iki pat 2020-01-31 (kai patalpos galutinai buvo perduotos ieškovui), jis turėjo tesėtą pagrindą nemokėti nuomos mokesčio už šį laikotarpį. Taigi ir ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. INV000375, bei Nr. INV000376 yra nepagrįstos. Aplinkybę, kad atsakovas nuo 2019-12-01 negalėjo patekti į Patalpas, patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas. Ieškovas nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pablogino Subnuomojamų patalpų būklę, dėl ko ieškovas patyrė žalą/nuostolius. Su tokia ieškovo dėstoma aplinkybe atsakovai nesutinka ir pateikia įrodymus, kad Subnuomojamų patalpų būklė 2020-01-31 priėmimo-perdavimo metu atitiko natūralaus nusidėvėjimo standartus, o ieškovo nurodyti trūkumai yra perdėti ir klaidinantys. Ieškovas pateikia 2019-01-10 jo darytas keletą nuotraukų, iš kurių matyti tik bendras vaizdas apie patalpų būklę. Tačiau net ir ieškovo pridėtame 2019-01-10 patalpų priėmimo perdavimo akte, matyti, jog atsakovas apie patalpų būklę parašė kelias pastabas: tam tikruose kabinetuose grindys nusidėvėjusios; tualetas ir 1 vandens maišytuvas neveikia; kiekviename kabinete yra skylių ant sienų (nuo 5-10 vnt.); palangės suskilinėjusios. Su tokiomis pastabomis ieškovo atstovas sutiko, tad dabar, tiek pridėtose pretenzijose, tiek žalos ir defektų atstatymo/ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės dėl skylių sienose yra klaidinančios teismą, kadangi jos jau buvo prieš sudarant Subnuomos sutartį. MB „(duomenys neskelbtini)“ siekdamas apsidrausti, patalpų priėmimo-perdavimo dieną, taip pat padarė nuotraukas, kuriose aiškiai matomi patalpose esantys defektai, taigi ieškovas bandydamas įtikinti jog tai atsakovo padaryta žala – elgiasi daugiau negu nesąžiningai. Siekiant paneigti atsakovams bandomą prikišti patalpų pabloginimą, atsakovas detalizuos tam tikras pagrindinius patalpų defektus, apie kuriuos detaliau pasisakys bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš Pav. Nr. 1 – lauko, išorinė siena buvo jau apipaišyta, apaugusi samanomis. Lauko durys taip pat išpieštos, neaiškiais ir logikos neturinčiais piešiniais. Vidiniame kieme pilna žaliųjų atliekų, kitų šiukšlių, sienos yra apipaišytos (Pav. Nr. 2, 5, 6). Grindys yra nusidėvėję, vietomis net spalva pakitusi (Pav. Nr. 3, 7, 13, 16, 19), trūksta vietomis grindjuosčių (Pav. Nr. 45), kai kur nėra lubose Amstrong plokščių (Pav. Nr. 7, 9, 10), sienos yra purvinos (Pav. Nr. 4, 24, 38, 42), vidiniai stiklų rėmai jau išdažyti/išteplioti dažais ar kita medžiaga (Pav. Nr. 47), langų dažai yra atsilupę (Pav. Nr. 10,12, 15), sienų dažai nutrupėję (Pav. Nr. 16, 44), palangės suskilinėjusios (Pav. Nr. 10, 11, 12), sienose yra skylės, įkalti vinys (Pav. Nr. 13, 14, 37), lempos nedega (Pav. Nr. 17, 33, 35, 39), paliktos šiukšlės (Pav. Nr. 19, 28, 36, 45, 53, 54) ir kt. Taigi, šios MB „(duomenys neskelbtini)“ darytos nuotraukos patvirtina, kad atsakovai nepablogino Subnuomojamų patalpų, dauguma defektų jau buvo prieš pradedant naudotis patalpomis. Nors MB „(duomenys neskelbtini)“ neneigia, kad perdažė vidines ir lauko sienas, tačiau buvo gautas žodinis pačio ieškovo ir Nuomotojo (patalpų savininko) sutikimas. O be to, atsakovų manymu, jis tik pagerino patalpų būklę, perdažė sienas, sutvarkė nutrupėjusius dažus, aptrupėjusius langus, ko pasėkoje, patalpų vaizdinė būklė – atrodo daug geriau ir patraukliau. Atsakovas nurodo, kad dėl lauko išorinės sienos, pats ieškovas nurodė atsakovo kontaktus trečiajam asmeniui, kaip įmonę, kuri gali dekoruoti lauko sieną, kad ši Subnuomojamų patalpų kaimynams – atrodytų vizualiai gražesnė ir gerintų bendrą estetinį vaizdą iš gatvės pusės. Šis piešinys, buvo atliktas ne atsakovo iniciatyva, o buvo atliktas UAB „Plėtros projektai“ užsakymu. Leidimu piešti ant sienos pasirūpino pats UAB „Plėtros projektai“. Šalys 2020-01-31 10:00 val. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame kaip matyti, ieškovo atstovas jau buvo surašęs jo manymu padarytą žalą patalpoms, tačiau atsakovo atstovas, nesutikdamas su dauguma nurodytų pastabų, ranka padarė prierašą, kuriame nurodo su kuriomis pastabomis nesutinka, su kuriomis sutinka ir pažymėjo, kad kai kuriuos nurodytus defektus gali ir nori ištaisyti, kai tik ieškovas leis patekti į patalpas. Tokiu būdu atsakovas geranoriškai bandė išspręsti visą situaciją, tačiau Ieškovo atstovas Atsakovo neįleido į patalpas ir daugiau nebandė su juo susisiekti, kad šis ištaisytų tam tikrus trūkumus. MB „(duomenys neskelbtini)“ negalint patekti į patalpas, šis neturėjo galimybės ištaisyti trūkumų. Ieškovui taip pat pažeidinėjant Subnuomos sutarties vykdymą, atsakovas ieškovui siuntė ne vieną pretenziją, iš kurių matyti jog būtent ieškovas pažeidinėjo Subnuomos sutarties nuostatas, siųsdamas atsakovui nepagrįstas sąskaitas, reikšdamas nepagrįstas pretenzijas ir nesilaikydamas kitų Subnuomos sutarties nuostatų. Vienoje iš pretenzijų matyti, jog 2019-06-10 – 12 dienomis, be atsakovo leidimo, kažkas Subnuomojamose patalpose vykdė statybos darbus, apie kuriuos atsakovui net nebuvo pranešta. Minėti darbai buvo susiję su lubomis. Taip pat dėl per didelių sąskaitų už elektrą, ieškovui nešalinant ir nebandant išsiaiškinti visų aplinkybių, atsakovas buvo priverstas atlikti detalią elektros įvadų analizę, ko pasėkoje patyrė papildomas išlaidas, kurių ieškovas atlyginti nenorėjo. Atsakovui negalint tinkamai naudotis patalpomis, šalys buvo sutarusios abipusiu sutarimu nutraukti Subnuomos sutartį. Tačiau vėliau ieškovas nebenorėjo nutraukti bendru sutarimu sutarties, todėl atsakovas, neturėdamas kitų patalpų, kuriam laikui ir toliau liko Subnuomojamose patalpose. Tačiau visu likusiu laikotarpiu, tarp šalių vyko susirašinėjimai dėl tinkamo Subnuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovas pažeidinėjo sutarties nuostatas, bendravimas su ieškovu tapo apsunkintas, ko pasėkoje ir buvo nutraukta Subnuomos sutartis. Patalpų atidavimas ieškovui vyko 2020-01-31 d. 10:00 val., kuriame kartu dalyvavo ir D. J.. Kaip jau minėta priėmimo-perdavimo akte ieškovo buvo užfiksuotos pastabos apie patalpų būklę. Kartu su ieškiniu taip pat pateiktas ir antstolio 2020-01-31 10:15 val. pradėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad antstolio nurodytos konstatuojamos aplinkybės yra identiškos prieš tai ieškovo surašytame priėmimo-perdavimo akte, tekstai yra vienodi. Todėl atsakovams pagrįstai kyla abejonė, ar antstolis apskritai buvo atvykęs į faktinę patalpų vietą, kadangi su ieškiniu nėra pateiktos ir protokole nurodytos nuotraukos. Taip pat atsakovams kelia abejonių, ar antstolis turi tokią kompetenciją, kaip pvz. konstatuoti, kad sienos nekokybiškai perdažytos, iš kur antstolis gali žinoti kaip sienos, lubos, durys atrodė prieš faktinių aplinkybių konstatavimą? Atsakovų nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo esmė, užfiksuoti tuo metu matomas aplinkybes, daiktus ir kt., o ne vertinti įvairiausiais aspektais. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.“ To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta – „Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.“ Susipažinus su pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu – akivaizdu, kad antstolis buvo šališkas. Pagal Subnuomos sutarties 6.3 punktą, MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui sumokėjo vieno mėnesio avansą. Tą patvirtina ir paties ieškovo 2019-09-12 el. laiškas. Pagal šalių susitarimą, avansas turėjo būti užskaitomas kaip mokestis už paskutinį nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo naudotis Subnuomojamomis patalpomis jau nuo 2019-12-01, tai ne tik kad neturėjo pareigos atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas 2019-12-05 PVM sąskaitą-faktūrą INV000375, bei 2020-01-07 PVM sąskaitą-faktūrą INV000376, bet ir sumokėtas avansas turėjo būti grąžintas, kadangi paskutinis mėnuo, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar galėjo naudotis Subnuomojamomis patalpomis buvo 2019 m. lapkritis, už kurį buvo sumokėta. Ieškovas į bylą yra pateikęs žalos ir defektų atstatymo/ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 202010 (toliau – Ataskaita). Kaip matyti Ataskaitoje yra nurodyta, kad buvo fiksuotos patalpos adresu P. Vileišio g. 18N, Vilnius, pažymėtos indeksais 1-61, 1-62, 1-64, 1-69, 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, 1-74, 1-75, 1-81, 1-82, 1-4, R-34. Tačiau pagal Subnuomos sutarties 2.1. punktą, MB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojo tik patalpas pažymėtas indeksais 1-71 – 1-75, 1-69, 1-61, 1-82. Taigi Atsakovams nesuprantama kodėl Ataskaitoje aprašyta daugiau patalpų, negu faktiškai MB „(duomenys neskelbtini)“ jas subnuomavo. Atsakovų nuomone, tokiu būdu ieškovas bando piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Pats ieškovas nurodo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais 1-62, 1-63, kurios įvardijamos kaip tualeto patalpos. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog iki 2019-11-11 dienos atsakovas dar galėjo naudotis šiomis patalpomis kaip bendromis, kadangi Subnuomos sutartyje nurodytose patalpose nėra tokios patalpos kaip tualetas, o tokia patalpa šiame korpuse yra viena, tad ja naudodavosi kaip bendra patalpa. Kaip matyti iš pateiktų susirašinėjimų, ieškovas įvairiausiais būdais kliudė MB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai naudotis patalpomis. Akivaizdu, kad pateikta Ataskaita negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas apskaičiuojant žalą. Tai patvirtina i) Ataskaitoje minima daugiau patalpų, nei faktiškai jomis naudojosi Atsakovas; ii) kaip matyti iš Ataskaitos, dauguma aplinkybių perkeltos iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris jau dėl anksčiau minėtų teisinių bei faktinių argumentų – negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Ieškovas viso ieškinio metu nurodo, kad tai būtent jam padaryta žala ir nuostoliai, tačiau ne ieškovas yra patalpų savininkas, o UAB „Judruva“ (bent taip nurodyta pagal Subnuomos sutartį). Atsižvelgiant į tai, CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį. Sekančiai CK 6.489 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos (naudotis išsinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) vykdymą. Be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nuomotojui subnuomos sutartiniuose santykiuose nustatyta teisė reikalauti nutraukti subnuomos sutartį CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais: kai subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ar kai savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Visais kitais atvejais prieš nuomotoją atsako nuomininkas. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas byloje nėra pateikęs jokių pretenzijų iš UAB „Judruva“ dėl padarytos žalos patalpos, nėra pateikęs jo patirtų nuostolių/žalos dydžio, kurias jis butų atlyginęs UAB „Judruva“, ar kitus įrodymus. Iš to seka, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, jog tik patalpų savininkas (nuomotojas UAB „Judruva“) turi teisėtą pagrindą reikalauti atlyginti galimai padarytus nuostolius. Ieškovas ne tik, kad yra netinkama bylos šalis, bet ir ieškinio reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje. Atsakovai prašo ieškinį atmesti kaip pateiktą netinkamos šalies ir visiškai nepagrįstą.
Trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ir argumentais.
Trečiojo asmens UAB „Baltisches Haus“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo yra ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. Trečiasis asmuo, kaip ginčo patalpų savininkas, dėl patalpų, kuriomis naudojosi atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“, būklės niekam pretenzijų neturi ir jokių reikalavimų dėl kokių nors nuostolių atlyginimo nereiškia ir ateityje neplanuoja reikšti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. ieškovas UAB „Investbaltija“ (toliau – Subnuomotojas) ir atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Subnuomininkas) (toliau - Subnuomotojas ir Subnuomininkas, kartu – Šalys) sudarė Patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Subnuomotojas įsipareigojo išnuomoti ir perduoti Subnuomininkui naudotis, o Subnuomininkas įsipareigojo priimti naudojimuisi administracinei (biuro) veiklai skirtas patalpas, esančias pirmame aukšte, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksas: 1-71 – 1-75, 1-69, 1-61, 1-82, bylos inventorinis Nr. 13/17209, kurių bendras plotas – 168,53 kv. m (toliau – Patalpos, ginčo patalpos), mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus žemiau nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 1.1.6 punkte nurodoma, kad ieškovas UAB „Investbaltija“ Patalpas nuomojasi iš jų savininko UAB „Judruva“ remiantis 2018-12-28 d. Patalpų nuomos sutartimi Nr. 2018/12/28. Ieškovas UAB „Investbaltija“ ir atsakovas D. J. 2019 m. sausio 10 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu Subnuomotojui, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2019 m. sausio 10 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-1. Ieškovas 2020-01-20 pranešimu „Apie sutarties nutraukimą ir skolos sumokėjimą“ informavo atsakovą MB „(duomenys neskelbtini)“, kad laiko Sutartį nutraukta nuo 2020-01-16, nes atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo sumokėti nuomos mokestį pagal 2019-12-05 PVM sąskaitą faktūrą INV000375 ilgiau nei 30 dienų. 2020 m. sausio 31 d. ieškovas UAB „Investbaltija“ ir atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį Subnuomininkas perdavė Subnuomotojui Patalpas. Ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. yra trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“. 2019 m. gruodžio mėn. 05 d. trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Investbaltija“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Bendrąją (Nr. INV 40/19) ir Specialiąją (Nr. INV 40/19/12) dalis, pagal kurias trečiasis asmuo (Nuomotojas) įsipareigojo išnuomoti, t. y. suteikti Nuomininkui už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis patalpas, nurodytas Specialiojoje dalyje (toliau – Nuomojamos patalpos), o Nuomininkas (UAB „Investbaltija“ įsipareigojo valdyti ir naudoti Nuomojamas patalpas pagal jų paskirti ir Nuomininko veiklai, nurodytai Sutarties Specialiosios dalies 3.2 punkte, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Sutarties Specialiosios dalies (kuri sudaryta 2019 m. gruodžio 5 d.) 3.2 punkte nurodoma, kad Sutarties dalykas – Administracinė/Sandėliavimo patalpa, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas – 606,97 kv. m. Sutarties Specialiosios dalies (kuri sudaryta 2020 m. rugsėjo 11 d.) 3.2 punkte nurodoma, kad Sutarties dalykas – Administracinė patalpa, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas – 214,06 kv. m. (būtent į šį plotą įeina ginčo patalpos).
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Kaip žinia, civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Tokios turtinės prievolės viena šalis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privalo tą žalą atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Galimi atvejai, kai tarp šalių egzistuojant sutartiniams teisiniams santykiams vienai iš jų padaroma žala tokiais veiksmais, kurie nėra pripažįstami sutarties pažeidimu. Tokiu atveju spręstina dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto.
Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti privalo egzistuoti visos būtinosios bendrosios sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų nurodytų sąlygų buvimas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, ieškovas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bendroji CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovams atlyginti žalą, turėjo procesinę pareigą įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat reikšminga tai, kad, be atsakovų veiksmų neteisėtumo ir žalos padarymo fakto, privalo būti nustatyta ir dar viena esminė civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio samprata reglamentuota CK 6.247 straipsnyje, jame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinėje byloje nustatant priežastinį ryšį nustatomas: faktinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; taip pat teisinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑167-611/2015; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.).
Tačiau, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė žalą, t. y. 25585,45 Eur dydžio nuostolius, nes nėra duomenų, kad ieškovas kam nors sumokėjo šią sumą.
Teismas kritiškai vertintina Žalos ir defektų atstatymo/ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 200210 (toliau – Ataskaita), kurią sudarė T. M.. Iš pateiktos Ataskaitos matyti, kad šią Ataskaitą užsakė ir už ją sumokėjo ieškovas UAB „Investbaltija“. Nėra jokių duomenų, kad atliekant patalpų apžiūrą 2020-03-03 – 2020-02-10 dalyvavo atsakovai ar jų atstovai. Taip pat nėra duomenų, ar T. M. buvo apžiūrėjęs ginčo patalpas anksčiau, nes byloje nustatyta, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur yra ginčo patalpos, nėra naujos statybos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje ataskaitoje nurodoma, jog raudonai pažymėtas žalos/defektų aprašymas perrašytas iš 2020-01-30 antstolio D. Stakeliūno Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-20-542. Pažymėtina, kad jokių išvadų iš teismui pateikto antstolio Dariaus Stakeliūno 2020 m. sausio 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-20-542 teismas negali padaryti. Pažymėtina, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-20-542 nėra nurodyta kas dalyvavo antstoliui vykdant UAB „Investbaltija“ prašymą konstatuoti faktines aplinkybes apie patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje būklę. Nors Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-20-542 konstatuojamoje dalyje antstolis vartoja tokias sąvokas kaip: „kiemo sienos perdažytos nekokybiškai; koridoriaus – tambūro sienos nekokybiškai perdažytos; nekokybiškai atlikta sienų apdaila; nekokybiškai atlikta sienų apdaila ir t. t., teismui kyla abejonių ar turi antstolis pakankamą kvalifikaciją statybų srityje. Nėra duomenų, kad antstolių atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą apie patalpų būklę, dalyvavo statybų srities specialistai.
Aukščiau minėta, kad trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“, kuris yra ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. dėl patalpų, kuriomis naudojosi atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“, būklės niekam pretenzijų neturi ir jokių reikalavimų dėl kokių nors nuostolių atlyginimo nereiškia ir ateityje neplanuoja reikšti.
Pažymėtina ir tai, kad teismui nepatekta jokių įrodymų, jog buvęs ginčo patalpų savininkas UAB UAB „Judruva“ yra pareiškęs kam nors pretenzijas dėl ginčo patalpų (CPK 178 straipsnis).
Būtina pažymėti, kad Civilinio kodekso 6.490 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį. CK 6.489 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos (naudotis išsinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) vykdymą. Be to, būtent nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nuomotojui subnuomos sutartiniuose santykiuose nustatyta teisė reikalauti nutraukti subnuomos sutartį CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais: kai subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ar kai savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Visais kitais atvejais prieš nuomotoją atsako nuomininkas. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau, kaip minėta, už kitų asmenų, kuriems nuomininkas suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus prieš nuomotoją atsako nuomininkas. Taigi daikto sugadinimo atveju nuomininkas negali prieš nuomotoją panaudoti aplinkybės, kad žala daiktui atsirado dėl subnuomininko kaltės – pagal nustatytą teisinį reguliavimą, žalą nuomotojui turi atlyginti nuomininkas (CK 6.490 str. 6 d., 6.489 str. 3 d.). Iš to darytina išvadą, kad ieškovas, kaip subnuomininkas, šiuo atveju negali reikalauti iš atsakovų neva daiktui (ginčo patalpoms) padarytą žalą.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 2 293,97 Eur dydžio sumą, kuri susideda iš baudos, lygios 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir skolos už elektrą taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.490 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomininko sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Aukščiau minėta, kad ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. yra trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Baltisches Haus“ ir ieškovo UAB „Investbaltija“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Bendroji dalis Nr. INV 40/19) dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numos sudaryta 2019 m. gruodžio 5 d. Šios sutarties 9.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas be atskiro raštiško Nuomotojo sutikimo neturi teisės subnuomoti Nuomojamų patalpų, suteikti jas panaudos, jungtinės veiklos ar kitokių sandorių pagrindu tretiesiems asmenims, leisti tretiesiems asmenims vykdyti bet kokią veiklą Nuomojamose patalpose. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas buvo gavęs iš trečiojo asmens UAB „Baltisches Haus“ raštišką sutikimą subnuomoti ginčo patalpas nuo to momento, kai trečiasis asmuo tapo ginčo patalpų savininku. Pažymėtina ir tai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Specialioji dalis Nr. INV 40/19/12, pagal kurią ieškovui buvo išnuomotos ginčo patalpos buvo pasirašyta tik 2020 m. rugsėjo 11 d.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus – akivaizdu, jog ieškovas neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmestus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1210,00 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo priteistinos 1210,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 12,27 Eur, todėl atmetus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Investbaltija“, juridinio asmens kodas 304838872, atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1210,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Investbaltija“, juridinio asmens kodas 304838872, valstybės naudai 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.