Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jo naudai priteista iš D. J. 3 603 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

D. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. balandžio 17 d., apie 01.30 val., išimdamas sienoje esantį stiklą, įsibrovė į D. G. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė iš jo svetimą nukentėjusiajam D. G. priklausantį turtą: suvirinimo aparatą M16-100 pilnos komplektacijos 120 eurų vertės, suvirinimo kaukę - šalmą 30 eurų vertės, automobilinį hidraulinį ratų pakėlėją firmos „Halford“ 35 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Panasonic CF-52“ 100 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Panasonic T-4“ 100 eurų vertės, „Halford“ firmos plastikinę 170 dalių įrankių dėžę pilnos komplektacijos 300 eurų vertės, „Bosch“ firmos akumuliatorinį suktuką 100 eurų vertės, „Autel MD 802“ diagnostinę įrangą dėžėje pilnos komplektacijos 300 eurų vertės, „Dremel“ diagnostinį daugiafunkcinį įrenginį medžiaginiame dėkle 150 eurų vertės, „Bosch (duomenys neskelbtini) diagnostinį įrenginį Nr. 1684 465 522 1500 eurų vertės, „Ctek“ automobilinio akumuliatoriaus pakrovėją juodame dėkle 108 eurų vertės, 5 vnt. įvairių atsuktuvų bendros 60 eurų vertės; automobilinio akumuliatoriaus užvedimo laidus medžiaginiame dėkle 100 eurų vertės, „Fluke“ firmos multimetrą 300 eurų vertės, „Parker“ firmos rašiklį 60 eurų vertės, „Bosch“ firmos kampinį šlifuoklį 100 eurų vertės, „JVC“ firmos grotuvą Nr. 150C3942 su žemo dažnio garsiakalbiu, dviem kolonėlėmis Nr. 15018C ir pulteliu bendros 66 eurų vertės; prietaisą automobilio kompiuteriniams parametrams keisti Nr. 15044795 50 eurų vertės, „Autel-519“ diagnostinę įrangą maišelyje pilnos komplektacijos 70 eurų vertės, siaurapjūklį 20 eurų vertės, „Bosch“ firmos 34 dalių detalių rinkinį 20 eurų vertės, inverterį 30 eurų vertės, viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam D. G. priklausančio turto už 3719 eurų.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad tik realia laisvės atėmimo bausme bus pasiekti D. J. skiriamos bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą ne daugiau nei vieneriems metams, arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą.Skunde jis teigia, kad rūpinasi savo sugyventine ir keturiais vaikais. Taip pat jis nurodo, kad pavogti daiktai garaže buvo neapsaugoti, o tokio jų kiekio nebuvo galima išnešti net per kelis kartus, t. y. jis paėmė tik nedidelę dalį daiktų, o likusią dalį daiktų pašalino nukentėjusysis, siekdamas gauti draudimo išmoką už visus daiktus. Be to, gautus pinigus už parduotus pavogtus daiktus jis išleido maistui įsigyti, savo kaltę jis nuosekliai pripažino, gailisi nusikaltęs.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis D. G. prašo palikti nuosprendį, kuriuo priteista iš D. J. atlyginti žalą, nepakeistą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam D. J. paskirtos bausmės

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu.Skundžiamu nuosprendžiu D. J. nuteistas už tyčinio apysunkio turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Anksčiau jis 12 kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, o nusikaltimo pobūdis ir kiekis rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti. D. J. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, išsituokęs, nėra saistomas socialiniais santykiais. Įvertinęs tai, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apylinkės teismas nuteistajam nustatė ir taip pakankamai švelnią bausmę, kuri sudaro tik pusę sankcijoje už tokio nusikaltimo padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, o šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. J. paskirta ne per griežta – teisingos rūšies ir dydžio bausmė.D. J. savo skunde taip pat nurodo reikalavimą taikyto jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti, tačiau toks nuteistojo reikalavimas yra nepagrįstas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. J. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad D. J. nuteistas už tyčinio apysunkio turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Praeityje jis jau 12 kartų teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, išsituokęs, nėra saistomas socialiniais santykiais. Šios aplinkybės rodo, kad D. J. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, tai nulėmė jo gyvenimo būdas ir ankstesnis elgesys. Todėl tenkinti D. J. skundą ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti pagrindo nėra.Skunde nuteistasis nurodo, kad rūpinasi savo sugyventine ir keturiais vaikais, o gautus pinigus už parduotus pavogtus daiktus jis išleido maistui įsigyti, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus ir duomenis, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tokie jo argumentai yra nepakankami išvadai, kad D. J. paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti švelninama, ar atidedamas jos vykdymas. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad pavogti daiktai garaže buvo neapsaugoti, o tokio jų kiekio nebuvo galima išnešti net per kelis kartus, t. y. jis paėmė tik nedidelę dalį daiktų, o likusią dalį daiktų pašalino nukentėjusysis, siekdamas gauti draudimo išmoką už visus daiktus. Tačiau toks nuteistojo skundo motyvas yra paneigtas bylos duomenimis, kadangi pats nuteistasis nuosekliai pripažino savo kaltę ir parodė kokių pastangų jam reikėjo ir kokiu būdu jis pateko į garažo vidų ir kaip jis per kelis kartus, susidėjęs į maišus išnešė nurodytus daiktus (suvirinimo aparatą, šalmą, ratų pakėlėją, du kompiuterius, plastikinę įrankių dėžę su įrankiais, Bosch diagnostinį įrenginį, diagnostinę įrangą, daugiafunkcinį įrenginį, akumuliatoriaus pakrovėją, įvairius atsuktuvus, akumuliatoriaus užvedimo laidus, kampinį šlifuoklį, grotuvą su kolonėlėmis, įvairus įrankius) į negyvenamą sodo namelį, esantį netoli jo sugyventinės namų. Todėl skundžiamame nuosprendyje yra teisingai nurodyta, kad būtent nuteistasis nustatytomis aplinkybėmis pavogė nuosprendyje nurodytus daiktus.

Dėl proceso išlaidų

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. J., išlaidas sudaro 69,48 Eur (2 t,; 91 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.