Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. K. priešiešieškinį ieškovei R. J. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. K. 14 965 Eur skolą, 692,66 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei 2017 m. vasario 10 d. paskolino 2 990 Eur, 2017 m. vasario 15 d. - 2 995 Eur, 2017 m. vasario 18 d. - 2 995 Eur, 2017 m. vasario 20 d. - 2 990 Eur, 2017 m. vasario 22 d. - 2 995 Eur. Pinigai atsakovei buvo reikalingi jos verslo - drabužių prekybos - plėtrai. Minėtos paskolos buvo užtikrintos tomis pačiomis dienomis atsakovės ieškovei išrašytais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Vekseliuose nurodytais terminais atsakovė neįvykdė savo prievolės. Tarp ieškovės ir atsakovės iki tol buvo susiklostę ilgalaikiai draugiški santykiai, todėl atsakovei vis žadant gražinti pinigus ir prašant nesikreipti dėl priverstinio skolos išieškojimo, pasitikėdama atsakove, ieškovė nerealizavo vekselių pagal jų paskirtį. Atsakovė savo pažado gražinti skolą taip ir nevykdė, pradėjo vengti ieškovės, todėl ieškovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į teismą. Atsakovei neapmokėjus vekselių 14 965 Eur sumai, jos turtinės prievolės ieškovei nėra pasibaigusios. Atsakovei nevykdant turtinių prievolių ieškovės naudai, pastaroji patiria turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 14 965 Eur pagrindinę skolą. Ieškovė taip pat prašo teismo iš atsakovės priteisti palūkanas, susikaupusias nuo prievolės mokėti palūkanas atsiradimo dienos dėl 14 965 Eur skolos, kurios 2 990 Eur dalis nėra gražinta 345 dieną (metinės palūkanos sudaro 141,31 Eur), 2 995 Eur dalis nėra gražinta 340 dienas (metinės palūkanos sudaro 139,49 Eur), 2995 Eur dalis nėra gražinta 337 dienas (metinės palūkanos sudaro 138,03 Eur), 2 990 Eur dalis nėra gražinta 335 dienas (metinės palūkanos sudaro 137,21 Eur), 2 995 Eur dalis nėra gražinta 333 dienas (metinės palūkanos sudaro 136.62 Eur), viso pagrindinės skolos metinės palūkanos sudaro 692,66 Eur.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai (e. b. l. 27-29).

3. Atsakovė 2018 m. vasario 28 d. pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad atsakovė valdo parduotuvę pavadinimu „DePari“, esančią adresu Trakų g. 11, Vilnius. 2017 m. sausio mėn. į minėtą parduotuvę įsiveržė iš matymo atsakovei žinomas asmuo R. T. bei asmuo, prisistatęs Algirdu (kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo yra gerai teisėsaugos institucijoms žinomas A. G.). Minėti asmenys, pasinaudodami apgaule (nurodant, jog A. prisistatęs asmuo tariamai yra prokuroras, jog gresia tariami tyrimai, kratos bei kiti veiksmai atsakovės atžvilgiu), vėliau naudojant psichologinį smurtą bei grasinimus (dėl atsakovės priklausančio turto galimo konfiskavimo, arešto, galimos žalos atsakovės sveikatai bei turtui) per laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki prieštaravimų pateikimo dienos neteisėtai išviliojo iš atsakovės reikšmingai didesnes piniginių lėšų sumas, taip pat privertė atsakovę išduoti ieškovės naudai šioje byloje ieškovės pateiktus neprotestuotinus paprastuosius vekselius (minėti ieškovės pateikti vekseliai buvo pasirašyti 2017 m. vasario mėn., vienu metu), nors tam nebuvo jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovė iš nurodytų asmenų piniginių lėšų niekuomet nesiskolino, jokių piniginių lėšų niekuomet negavo, taip pat nebuvo skolinga minėtiems asmenims jokiais kitais pagrindais, tuo tarpu, nurodytų neprotestuotinų paprastųjų vekselių pasirašymą sąlygojo neteisėti bei nusikalstami minėtų asmenų veiksmai. Dėl nurodytų asmenų atliktų nusikalstamų veikų 2018 m. vasario 26 d. buvo pateiktas pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūrai, reikalaujant pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė jokių piniginių lėšų iš ieškovės nesiskolino bei negavo, ieškovės pateikti neprotestuotini paprastieji vekseliai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu pripažintini negaliojančiais. Savarankišką pareikšto ieškinio atmetimo pagrindą sudaro ir tai, jog tarp šalių nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties bei ieškovė nepateikė visiškai jokių piniginių lėšų perdavimą atsakovei patvirtinančių įrodymų (įrašų apie piniginių lėšų gavimą, priėmimo - perdavimo aktų ar kt.), todėl, atitinkamai, laikytina, jog realinė paskolos sutartis nesudaryta. Ieškovė ieškinio dalyką suformulavo kaip paskolos grąžinimą, todėl ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti piniginių lėšų perdavimo atsakovei faktą, o to neįrodžius laikytina, jog realinė paskolos sutartis nesudaryta. Taigi, tarp šalių nesant rašytinės paskolos sutarties, kurios privalomą rašytine formą nustato galiojantis teisinis reglamentavimas, bei ieškovei nepateikus jokių tariamą piniginių lėšų perdavimą patvirtinančių įrodymų, ieškovės pareikšti reikalavimai yra laikytini nepagristais, neįrodytais bei atmestinais.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vekselius negaliojančiais ir nurodė, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje esantis 2018 m balandžio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus raštas „Dėl civilinės bylos Nr. E2-7146-994/2018“ patvirtina, jog šiuo metu yra pradėtas bei atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11157-18 dėl turto prievartavimo. Atsakovė jokių piniginių lėšų iš ieškovės niekuomet negavo, piniginių lėšų nesiskolino, taip pat nebuvo ieškovei skolinga jokiais kitais teisėtais pagrindais, tuo tarpu, minėti vekseliai pasirašyti išskirtinai nusikalstamų veikų pagrindu, todėl pripažintini negaliojančiais. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kuri asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Atsakovė pažymi, jog ginčo atveju neabejotinai egzistuoja visos iš nurodytų sąlygų, t. y. (i) ieškovė reikalavo iš atsakovės išduoti ieškovės naudai ginčijamus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, (ii) ieškovei buvo grasinama šio priešieškinio faktinėse aplinkybėse nurodytais ekonominiais padariniais, t. y. de facto vykdyta turto prievartavimo nusikalstama veika, (iii) sandoris neabejotinai sudarytas akivaizdžiai atsakovei nenaudingomis sąlygomis - atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei piniginių lėšų sumas, nors jų mokėjimui ir/ar minėtos prievolės atsiradimui nebuvo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, (iv) nesant minėtų ieškovės veiksmų, atsakovė neabejotinai nebūtų pasirašiusi ir/ar išdavusi ginčijamų vekselių.

5. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Vekseliui tapus paskolos rašteliu, jis pats yra paskolos gavimą ir paskolos sumą patvirtinantis dokumentas, todėl nieko papildomai įrodinėti net ir nėra prasmės. Nagrinėjamu atveju paprastieji neprotestuotini vekseliai buvo išrašyti kaip prieš tai buvusios prievolės pagal sandorį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tai reiškia, kad atsakovei išrašius vekselius, prievolė pagal sandorį buvo pakeista nauja prievole pagal vekselius, kuri yra daugiau formali ir vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamoje byloje juridinę reikšmę turinčios aplinkybės yra susijusios tik su prievolės nevykdymu pagal išrašytus vekselius, kurie vėliau tapo vekseliais- paskolos rašteliais. Taigi, pagal teisės aktų nuostatų reikalavimus ir teismų praktiką atsakovės dėstomi teiginiai apie neva vykdytą nusikalstamą veiką yra juridiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl skolos išieškojimo pagal vekselius. Kreipimasis pareiškimu į prokuratūrą šiuo atveju labiau yra kaip ieškovės spaudimo priemonė, nes atsakovė kreipėsi į prokuratūrą tik tada, kai ją pasiekė teismo priimtas preliminarus sprendimas. Jei ieškovė būtų sąžininga, ji ne tik kad iškart būtų kreipusi į prokuratūrą dėl nusikalstoms veikos, bet ir būtų įstatymų nustatyta tvarka ginčijusi išduotus vekselius, o ne laukusi kol bus pradėtas išieškojimas pagal juos. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi. Pasibaigus vekselio pateikimo apmokėti terminui vekselis yra paskolos gavimą patvirtinantis dokumentas. Vekselis tokiu atveju tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Faktą, kad vekseliuose-paskolos rašteliuose nurodytos pinigų sumos atsakovei buvo perduotos, patvirtina jos besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti). Atsakovė jokių grasinimų, vertimo išrašyti vekselius, psichologinio smurto iš ieškovės nepatyrė ir to neįrodė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai. Atitinkamai dėl to pripažinti vekselius negaliojančiais dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, atsakovės V. K. priešieškinį atmetė.

7. Teismas, vertindamas atsakovės valios trūkumus pasirašant ginčijamus sandorius, pažymėjo, kad grasinimo pobūdis ir poveikis yra įrodinėjamas byloje vien atsakovės paaiškinimais. Jokie kiti duomenys neleidžia pagrįstai spręsti buvus realiam grasinimui atsakovei, o vekselių pasirašymas neatitiko atsakovės vidinės valios. Dideles abejones buvus realiam grasinimui, kas privertė pasirašyti penkis vekselius viešoje vietoje - kavinėje, teismui taip pat kelia atsakovės, kaip verslo srityje dirbančio asmens, veikimas, kai grasinimo įtakoje yra atsakovei sumokama per du kartus po 5 000 Eur 2017 m. sausio mėnesį, t. y. viso 10 000 Eur (kaip pati teigė - gavus 5 000 Eur net ir iš sutuoktinio), tam, kad „galėtų ramiai gyventi“, o po mėnesio pasirašomi vekseliai beveik 15 000 Eur sumai ir tik po metų laiko, kai gavo teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Toks asmens veikimas leidžia teismui labiau tikėti nei netikėti, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir kreipimasis į teisėsaugos institucijas po neprotingai, nepateisinamai ilgo laiko - metų, sumokėjus ir įsipareigojus dar sumokėti ypač ženklią sumą pagal vekselius, gali būti sąlygojamas skolos grąžinimo nukėlimo.

8. Atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu bei nustatytos kitos faktinės aplinkybės neįtikino teismo buvus realiam grasinimui atsakovei, dėl ko vekselių pasirašymas neatitiko atsakovės vidinės valios.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 2017 m. vasario mėnesį ieškovei išduoti penki vekseliai buvo surašyti atsakovės ir pasirašyti grasinimo, bauginimo ar ekonominio spaudimo įtakoje. Teismo vertinimu, vekselius atsakovė pasirašė laisva valia, nieko neverčiama, siekdama taikiai susitarti su ieškove, todėl ginčijami vekseliai negali būti suprantami kaip sudaryti esant atsakovės valios trūkumams.

10. Teismas sprendė, kad atsakovė be teisinio pagrindo jai tenkančią įrodinėjimo naštą dėl paskolinių teisinių santykių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti ieškovei, kas neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose.

11. Atsakovės pripažintas 10 000 Eur sumos atidavimo ieškovei faktas 2017 m. sausio mėnesį per du kartus, leidžia teismui labiau tikėti, nei netikėti, buvus tarp šalių paskoliniams teisiniams santykiams, kurie nebuvo įforminti rašytiniu susitarimu, dėl ko buvo pasirašyti ir ginčo vekseliai, kurių teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje – jis gali būti išduodamas vekselio davėjo pinginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti arba pinginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) arba gali atlikti tam tikrą prievolės pagal šalių teisinį santykį įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją, kas nagrinėjamu atveju ir buvo ieškovės įrodinėjama, teikiant paaiškinimus dėl susiklosčiusių santykių, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Viso teisminio proceso metu atsakovė rėmėsi aplinkybe, kad ji niekuomet iš ieškovės jokių piniginių lėšų negavo bei nesiskolino, todėl teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė byloje neįrodinėjo esminių faktinių aplinkybių, jog atsakovė nėra gavusi iš ieškovės piniginių lėšų, kurių grąžinimo užtikrinimui ir buvo pasirašyti vekseliai.

12.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė keitė savo poziciją dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių, t. y. piniginių lėšų tariamo skolinimosi laiko, skolintų lėšų dydžio, lėšų skolinimo kartų bei vekselių išrašymo aplinkybių.

12.3. Ieškovė negalėjo pateikti visiškai jokių įrodymų (susirašinėjimų, skambučių, žinučių ar kt.), kurie įrodytų bet kokį šalių kontaktavimą iki įvykio aplinkybių bei ieškovės įrodinėtą pasitikėjimą, kurio pagrindu be jokių įrodymų tariamai buvo skolinta net 25 000 Eur suma grynaisiais pinigais, tuo tarpu, su ieškove kartu daugiau kaip 7 metus gyvenanti ir kartu su ieškove visur vykstanti ieškovės marti patvirtino, kad niekuomet anksčiau nebuvo mačiusi atsakovės.

12.4. Vekseliuose nenurodytas piniginių lėšų perdavimo atsakovei faktas (nėra jokių įrašų apie piniginių lėšų perdavimą - priėmimą, nenurodyta, kad vekseliai kartu laikomi ir pinginių lėšų perdavimo - priėmimo aktu ar pan.).

12.5. Šiuo atveju skolinant pinigus nesilaikyta privalomos rašytinės bei notarinės paskolos sutarties formos. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

12.6. Atsakovės įsitikinimu, ginčą nagrinėjęs teismas nepagrįstai bei neteisėtai atmetė atsakovės pareikštą prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kadangi, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, jog išskirtinai tik baudžiamojo proceso priemonių pagrindu gali ir bus nustatytos bylos teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės (dėl tikrųjų vekselių sudarymo aplinkybių, atliktų turto prievartavimo veiksmų ir kt.), ko objektyviai nėra galimybės atlikti teisės aktų nustatytomis civilinio proceso teisės priemonėmis.

12.7. Ginčijamame sprendime teismo nurodomi teismų išaiškinimai ir teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės kardinaliai priešingos – teismo sprendime nurodytose bylose vekseliai buvo galiojantys ir/ar panaudoti per teisės aktų nustatytus terminus, todėl savo, kaip vertybinio popieriaus, teisinės galios nepraradę, kas sudaro esminį faktinių aplinkybių skirtumą nuo ginčo faktinių aplinkybių.

12.8. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios (kaip ir ginčo atveju - kuomet vekselis nebuvo panaudotas per teisės aktų nustatytus terminus), tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius. Ginčą nagrinėjęs teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, kas sąlygojo netinkamą ginčo išsprendimą, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

12.9. Ieškovė ieškinio pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, reikalaujant pripažinti notariškai nepatvirtintą sandorį galiojančiu, nagrinėjamoje byloje nėra pareiškusi, todėl minėtas sandoris yra niekinis ir ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti niekinio sandorio pasekmes ir/ar reikalauti įvykdyti negaliojantį sandorį.

12.10. Ieškovės dėstomos įvykių faktinės aplinkybės yra nenuoseklios, viena kitai prieštaraujančios, lėšų skolinimosi poreikis neįrodytas ir netgi paneigtas, o paaiškinimai apie tariamą pasitikėjimą nepažįstamu asmeniu bei net 25 000 Eur paskolos suteikimą grynaisiais pinigais, nereikalaujant jokių įrodymų, vertintini kritiškai.

12.11. Atsakovė buvo įtikinta, kad A. G. dirba teisėsaugos institucijose, todėl kreipimasis į institucijas atsakovei nepadės, o tik sukels dar didesnį pavojų atsakovės ar jos šeimos saugumui. Siekdama apsaugoti save ir savo šeimą, iki tikrosios A. G. tapatybės paaiškėjimo atsakovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir slėpė šių įvykių aplinkybes nuo savo vaikų.

13. Ieškovė R. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendime visiškai nepasisakoma bei neanalizuojami atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu nurodyti esminiai teisiniai argumentai bei motyvai. Priešingai, teismas priimdamas sprendimą vertino įrodymų visetą. Dėl abiejų proceso šalių pateiktų argumentų teismas pasisakė, ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei priėmė motyvuotą sprendimą.

13.2. Teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė nei bylos nagrinėjimo metu nei apeliaciniame skunde nepateikė tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, jog skolą grąžinimo. Priešingai, byloje nustatytas ir įrodytas skolos teisinių santykių egzistavimas tarp proceso šalių, kurie paremti byloje esančiais įrodymais, vekseliais, ieškovės, atsakovės ir kitų liudytojų parodymais.

13.3. Vekseliui tapus paskolos rašteliu, jis pats yra paskolos gavimą ir paskolos sumą patvirtinantis dokumentas, todėl nieko papildomai įrodinėti nėra prasmės. Be to, atsakovės išduotuose vekseliuose atsakovė savo ranka nurodė įsipareigojimo pagal vekselį priežastį – paskolą.

13.4. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir šalių paaiškinimais, pateiktu vekseliu.

13.5. Kreipimasis pareiškimu į prokuratūrą šiuo atveju labiau yra kaip ieškovės spaudimo priemonė, nes atsakovė kreipėsi į prokuratūrą tik tada, kai ją pasiekė teismo priimtas preliminarus sprendimas. Jei atsakovė būtų sąžininga, ji ne tik iškart būtų kreipusi į prokuratūrą dėl nusikalstoms veikos, bet ir būtų įstatymų nustatyta tvarka ginčijusi išduotus vekselius, o ne laukusi kol bus pradėtas išieškojimas pagal juos.

13.6. Atsakovė mėgino nuginčyti vekselio sudarymo faktą vien bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau jokių neginčijamų įrodymų nepateikė, priešingai, neneigė vekselio išdavimo fakto, patvirtino, jog pati ieškovei grąžino dalį skolos t. y. 10 000 Eur. Visos šios aplinkybės patvirtina buvus paskolos teisiniams santykiams tarp proceso šalių, o atsakovei negrąžinus paskolintų pinigų jai kyla prievolė prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.

13.7. Vertinant atsakovės valios trūkumus pasirašant ginčijamus sandorius, pažymėtina, kad grasinimo pobūdis ir poveikis yra įrodinėjamas byloje vien atsakovės paaiškinimais. Jokie kiti duomenys neleidžia pagrįstai spręsti buvus realiam grasinimui atsakovei, ir kad vekselių pasirašymas neatitiko atsakovės vidinės valios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovės R. J. ieškinio reikalavimai ir atmesti atsakovės V. K. priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2017 m. vasario mėn. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. K. 2017 m. vasario 10 d. pasirašė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais iki vekseliuose nurodytos datos įsipareigojo vekselių turėtojai R. J., pateikus vekselius, sumokėti juose nurodytas sumas (e. b. t. 1, l. 6, 7, 8, 9, 10). Atsiliepdama į prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, ieškovė nurodė, kad vekseliai buvo išrašyti kaip prieš tai buvusios prievolės pagal sandorį užtikrinimo priemonė, t. y. už 2017 m. sausio mėnesį atsakovei perduotas pinigines lėšas 25 000 Eur sumai, iš kurių ji ieškovei grąžino tik 10 000 Eur. Vekseliuose nurodytais terminais atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė (vekselio turėtoja) kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vekselius negaliojančiais, nurodė, kad jokių piniginių lėšų iš ieškovės niekuomet negavo, piniginių lėšų nesiskolino, taip pat nebuvo ieškovei skolinga jokiais kitais teisėtais pagrindais, o vekselius pasirašė, nes ieškovė jai grasino.

Dėl ieškinio reikalavimų ir termino reikalavimams pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareikšti

18. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliai – CK, 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ).

19. Tiek pagal CK, tiek pagal ĮPVĮ įtvirtintą vekselio sampratą išskiriamos dvi vekselių rūšys: įsakomieji vekseliai ir paprastieji vekseliai. Įsakomasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 3 dalis). Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Paprastajame vekselyje visais atvejais yra nustatyta paprasta ir besąlygiška pareiga sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą šiame dokumente nurodytomis sąlygomis, o minėtą pareigą sumokėti vekselio išrašymo metu prisiima pats vekselio davėjas.

20. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas).Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. ĮPVĮ II dalies „Įsakomasis vekselis“ XI skyriaus „Reikalavimų pateikimo senaties terminai“ 72 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimų pateikimo senaties terminus, pirmojoje dalyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Pagal to paties straipsnio antrąją dalį, vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos. ĮPVĮ III dalies „Paprastasis vekselis“ 79 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl reikalavimų pateikimo senaties terminų (ĮPVĮ 72 ir 73 straipsniai). ĮPVĮ 80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje paprastojo vekselio davėjo įsipareigojimus, nustatyta, kad paprastojo vekselio davėjas įsipareigoja kaip ir įsakomojo vekselio akceptantas.

21. Kasacinis teismas, keisdamas jau suformuotą teismų praktiką, išaiškino, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Taigi, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, kuri yra privaloma ir šią bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, vekseliai būtų praradę vertybinio popieriaus statusą, jeigu jų turėtojas nebūtų pareiškęs reikalavimo per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovės surašytus ir pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius mokėjimo terminai suėjo 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 18 d., 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. kovo 23 d., todėl ieškovė turi teisę pareikšti atsakovei reikalavimus per trejus metus, t. y. iki 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 21 d. ir 2020 m. kovo 23 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas reikalavimams pareikšti pagal į bylą pateiktus vekselius nebuvo suėjęs nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu.

22. ĮPVĮ 77-78 straipsniuose yra nustatyti pagrindiniai paprastojo vekselio rekvizitai bei jo galiojimas, neturint tam tikrų rekvizitų. Pripažintina, kad byloje esantys atsakovės išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai atitinka visus ĮPVĮ nustatytus rekvizitus, todėl pagal byloje esančius duomenis ir aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, atsakovės pasirašyti vekseliai laikytini galiojančiais, nepraradusiais vertybinių popierių statuso. Taigi, jo turėtoja turi teisę pasinaudoti ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimo pagal vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, t. y. pateikti notarui rašytinį prašymą pinigams iš skolininkės išieškoti.

23. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Byloje nustatyta, kad pagal atsakovės surašytus ir pasirašytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius mokėjimo terminai suėjo 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 18 d., 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. kovo 23 d., todėl iki 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 21 d. ir 2020 m. kovo 23 d. ieškovė turi teisę patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka, t. y. pateikti prašymą notarui, kuris neprotestuotinuose vekseliuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padarys vykdomuosius įrašus.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, į tai, jog šiai dienai atsakovės pasirašyti vekseliai yra galiojantys ir ieškovė turi galimybę pasinaudoti ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimo pagal vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimų panaikinti.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais (priešieškinio reikalavimas)

25. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vekselius negaliojančiais, nurodė, kad jokių piniginių lėšų iš ieškovės niekuomet negavo, jų iš ieškovės nesiskolino, taip pat nebuvo ieškovei skolinga jokiais kitais teisėtais pagrindais, o vekseliai buvo pasirašyti dėl neteisėto ieškovės ir liudytojo A. G. elgesio atsakovės atžvilgiu, t. y. dėl ieškovės grasinimų, bauginimo ir ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė atsakovės nurodytas vekselių išdavimo aplinkybes neigia ir nurodo, kad vekseliai buvo išrašyti kaip prieš tai buvusios prievolės pagal sandorį užtikrinimo priemonė, t. y. už 2017 m. sausio mėnesį atsakovei perduotas pinigines lėšas 25 000 Eur sumai, iš kurių atsakovė ieškovei grąžino tik 10 000 Eur.

26. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama ir paprastojo neprotestuotino vekselio davėjo galimybė nuginčyti ir galiojantį vertybinio popieriaus statuso nepraradusį vekselį.

27. Taigi, pripažinus vekselius galiojančiais, nors jiems netaikomi paprastam paskolos rašteliui nustatyti reikalavimai, jie gali būti nuginčijami kitais pagrindais, tačiau, tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ir pan., būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė be teisinio pagrindo jai tenkančią įrodinėjimo naštą dėl paskolinių teisinių santykių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti ieškovei, kas neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose.

28. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nors ir neigia gavusi iš ieškovės 25 000 Eur paskolą, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovės nurodytas paskolos atsakovei suteikimo aplinkybes (pinigų perdavimą) patvirtina byloje apklausta liudytoja R. Y.. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji reguliariai verslo reikalais vykdavo į Kiniją. Iš jos asmens dokumente padarytų žymų (e. b. 1 t. l. 109-113) matyti, kad atsakovė į Kiniją vyko 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. vasario 28 d., o pinigai, ieškovės teigimu, atsakovei buvo paskolinti 2017 m. sausio mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovė, labiau patvirtina pinigų skolinimosi poreikį, nei jį paneigia. Atsakovė nepateikė jokių savo įmonės finansinę padėtį aktualiu laikotarpiu atspindinčių dokumentų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovei nebuvo poreikio skolintis pinigų verslui. Taigi, atsakovės nurodyti argumentai, jog jai nebuvo jokio poreikio skolintis iš ieškovės piniginių lėšų, taip pat nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovės pripažintas 10 000 Eur sumos atidavimo ieškovei faktas, taip pat leidžia teismui labiau tikėti, nei netikėti, buvus tarp šalių paskoliniams teisiniams santykiams, kurie nebuvo įforminti rašytiniu susitarimu, dėl ko ir buvo pasirašyti ginčo vekseliai.

29. Apeliantė ginčydama vekselius, įrodinėja, kad juos ji surašė ir pasirašė grasinant ieškovei ir liudytojui A. G.. Nurodo, kad vekseliai buvo pasirašyti dėl neteisėto ieškovės ir A. G. elgesio atsakovės atžvilgiu, t. y. dėl grasinimų, bauginimo ir ekonominio spaudimo.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios; tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013).

31. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Tam, kad ginčijami vekseliai būtų pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) apeliantei buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) vekselius ji pasirašė grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

32. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti būtent apeliantė (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų apeliantė nepateikė, todėl teiginys, kad vekselius ji pasirašė dėl ieškovės ir liudytojo A. G. grasinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal CPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatė, kad vekselis buvo pasirašytas ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, grasinimų pobūdis ir poveikis šioje byloje įrodinėjamas vien atsakovės paaiškinimais, jokie kiti duomenys neleidžia pagrįstai spręsti buvus realiam grasinimui, o vekselių pasirašymas neatitiko atsakovės valios. Byloje neginčijamai nustatyta, kad vekselius surašė ir pasirašė pati atsakovė viešoje vietoje – kavinėje, dar iki jų pasirašymo atsakovė per du kartus sumokėjo ieškovei 10 000 Eur sumą. Toks asmens veikimas labiau patvirtina, nei paneigia, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl neteisėtų ieškovės ar liudytojo A. G. veiksmų atsakovės atžvilgiu, todėl vien kreipimasis į teisėsaugos institucijas nepatvirtina, kad vekselius ji pasirašė dėl grasinimų ir ekonominio spaudimo.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus dėl vekselių pasirašymo aplinkybių, tinkamai aiškino CK 1.91 straipsnį, o nenustatęs sąlygų šiai teisės normai taikyti, pagrįstai atsakovės priešieškinį atmetė, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34. Iš dalies panaikinus teismo sprendimą ir ieškinį palikus nenagrinėtą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 5 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 414 Eur bylinėjimosi išlaidų (214 Eur žyminį mokestį už ieškinį; 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu pirmosios instancijos teismui, e. b. t. 1, l. 11, 13), atsakovė patyrė 1 777 Eur bylinėjimosi išlaidų (337 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį; 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu pirmosios instancijos teismui, e. b. t. 1, l. 93, 118-120, 178). Ieškinį palikus nenagrinėtą, o priešieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 888,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovės ieškovės naudai – 207 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims pirmosios instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 681,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Apeliacines instancijos teisme apeliantė patyrė 352,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (352 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 55 ct už pinigų pervedimą, e. b. t. 2, l. 19), o ieškovė patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu apeliacinės instancijos teismui (e. b. t. 2, l. 32, 33). Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies - 50 proc., todėl iš ieškovės apeliantės naudai proporcingai priteistina 176,28 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovės naudai 605 Eur ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims apeliacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteistina 428,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 3 dalies punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarus sprendimas dėl 14 965 Eur skolos, 692,66 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (15 657,66 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. sausio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 414,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės V. K. paliktas nepakeistas ir, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės R. J ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 681,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 428,72 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.