Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.6.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.;1.1.8.7.9.;

1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.4.5.;1.2.26.2.1.; 1.2.28.4.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.; 2.1.4.13.; 2.1.7.;2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.;2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.;2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.5.3.; 2.3.6.3.;2.3.6.4.2.;2.3.6.4.3.;2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

2012 m. gegužės 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, 2010-03-30 Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo patvirtintas 201-03-30 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas ikiteisminį tyrimą Nr. 88-1-00054-10 nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 212 str. 1 d. 5 p., 214 str., įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius,

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „Safagas“, mechaniku, neteistas, 2009-08-21 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-373-2009 dėl viešosios tvarkos pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. (toliau-kaltinamasis) tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2010 m. sausio 1 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia vieną kartą smogė T. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam T. S. kraujosruvas veide ir apatinio žandikaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą (T. 3, b.l. 11).

Kaltinamieji M. G. bendrininkų grupėje su R. Š. savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą, o būtent:

jie 2010 m. birželio 12 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) miške prie tvenkinio, veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartą savavališkai vykdė savo pripažįstamą tariamą teisę– pareikšdami, kad tvenkinys yra privatus, jame žvejoti draudžiama bei reikalaudami grąžinti pagautą žuvį bei nurodyti pabėgusius du bendrininkus, jie rankų kumščiais sudavė eilę smūgių K. K. į veido, galvos sritį, spardė kojomis suduodami smūgius į juosmenį, pilvą, sėdmenis, kojas, po ko K. K. pabėgus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., nukentėjusįjį pavijo ir rankomis bei kojomis sudavė eilę smūgių K. K., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, kur jie kojomis sudavė eilę smūgių K. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais suduodami nemažiau dešimt kartų padarė K. K. odos nubrozdiną kairiame žande, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, sprando dešinėje pusėje, krūtinės abipus, kairiame žaste, dešinio kelio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b.l. 12, 14, 130-131, 146-147).

Kaltinamasis R. Š. (toliau-kaltinamasis) įžūliai pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2009-05-08 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) 4, gyvenamo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. bendrai veikdamas su L. S., kuris iššovė iš revolverio „ME 38 Compact- G“, Nr. (duomenys neskelbtini), nemažiau penkių kartų A. D. ir V. D., trenkė vieną kartą A. D. į veidą, bei kartu dalyvaudamas su D. M., kuris sudavė vieną smūgį A. D. į galvos sritį, vieną kartą trenkė V. D. į galvos sritį, kuo pasėkoje nukentėjusiajai V. D. dėl galvos muštinės žaizdos, nosies priekinio šono židininio nubrozdinimo, krūtinės sumušimo padarė nežymų kūno sužalojimą ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamųjų kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., grindžiama šiais įrodymais

Dėl 2010-06-12 epizodo M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad vakare 2010-06-11 su drauge D. P. bei draugu R., jo drauge A. jų automobiliu „Ford Escord“, atvažiavo į D. sesei O. T. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Savo automobilį paliko prie namo. 100-150 m nuo namo yra nedidelis tvenkinys. Tvenkinys yra privačioje teritorijoje priklausančioje vyrui vardu G... G. pats iškasė tvenkinį ir įleido ten žuvį. Nors tvenkinys nėra aptvertas, tačiau prie įvažiavimo bei tvenkinio keliose vietose yra įspėjamieji ženklai draudžiantis žvejoti, meškerioti, nes teritorija yra privati. G. savo pažįstamiems leidžia maudytis ir žvejoti. Asmeniškai jį nepažįsta, jo asmeniškai neprašė saugoti tvenkinio. 2010-06-12 ryte Oksana su vyru atvažiavo automobiliu „BMW“, raudonos spalvos, kurį pastatė taip pat prie namų. Jos vyras nuėjo namo miegoti. Po pietų O., D. ir A. buvo prie namų. Jis su Ramūnu apsirengę tik trumpikėmis žvejojo prie minėto tvenkinio. Jie pamatė kaip K. K. apsirengęs iki pusės yra tvenkinyje, kitas sėdi netoliese miškelyje. Jie nutarė nueiti ir pažiūrėti kas vyksta. Juos pamatęs vandenyje buvęs vyras pradėjo traukti iš vandens tinklą su žuvimi. Jis tiksliai žino, kad šiame tvenkinyje negalima žvejoti su tinklu. Oksana susisiekė su tvenkinio savininku, kuris liepė paleisti žuvį, atiduoti tinklą ir išvažiuoti. Tinklą traukiantis vyras siūlė pasidalinti žuvimi ir išsiskirstyti. Jie atsisakė. Tada jis pastebėjo kaip prie jų priėjo M. P., paėmė už tinklo su žuvimi, pareiškė, jog sunaikins įrodymus ir išvažiavo. Laukdami šeimininko staiga abu vyrai pradėjo bėgti į mišką. Juos pasivijo, sulaikė už rankų, jokių smūgių niekas nesudavė. Grįžo prie tvenkinio. K. K. norėjo skambinti, tada R. Š. nuėmė telefoną, kuris kabėjo ant virvutės. Tuo momentu kitas vyras nuėjo, sakydamas, kad skambins M. P., o po to pabėgo, niekas jo nesivijo. Tuo tarpu K. K. pradėjo skustis, kad jis buvo pakištas, o po to pradėjo bėgti. Jie su Ramūnu pradėjo jį vytis. Jis spyrė jam kelis kartus, K. K. priešinosi, jie norėjo, kad jis grįžtų prie tvenkinio ir sulauktų savininko. Jokių pinigų už žvejybą jie nereikalavo, buvo tik radę telefoną, kurį grąžino policijoje. Piniginės su pinigais nematė. Jis asmeniškai nukentėjusiajam sudavė 4-5 kartus. Su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka atlyginti už dirželį nuo telefono 5 Lt, 20 Lt už vaistus ir atlyginti žalą ligonių kasai. Prašo atmesti ieškinį dėl 900 Lt, nes nevogė, ir dėl moralinės žalos (t. 2, b.l. 120-122, 132-134, t. 3, b.l. 89-90, 157-159).

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010-06-11 vakare su draugu M., jo panele D. P., drauge A. S. jo vairuojamu automobiliu „Ford Escord“ atvažiavo į D.sesei O. T. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini).. O. tuo metu nebuvo, ji su vyru grįžo tik 2010-06-12 ryte. Savo automobilį paliko prie namo. 100-150 m nuo namo yra nedidelis tvenkinys. Tvenkinys yra privačioje teritorijoje priklausančioje kažkokiam vyrui. Šis vyras pats iškasė tvenkinį ir įleido ten žuvį. Nors tvenkinys nėra apvertas, tačiau prie įvažiavimo bei tvenkinio keliose vietose yra įspėjamieji ženklai draudžiantis žvejoti, meškerioti, nes teritorija yra privati. Šis vyras savo pažįstamiems leidžia maudytis ir žvejoti. 2010-06-12 ryte Oksana su vyru atvažiavo automobiliu „BMW“, raudonos spalvos, kurį pastatė taip pat prie namų. Jos vyras nuėjo namo miegoti. Po pietų O., D. ir A. buvo prie namų. Jis su M. žvejojo prie minėto tvenkinio. Jie pamatė kaip vyras apsirengęs iki pusės yra tvenkinyje- tai buvo K. K., kitas sėdi netoliese miškelyje. Jie nutarė nueiti ir pažiūrėti kas vyksta. M. tiksliai žinodamas, kad šiame tvenkinyje negalima žvejoti su tinklu, apie tai pasakė vyrui. M. įbrido į tvenkinį ir jie pradėjo vandenyje ginčytis. K. K. pradėjo traukti iš vandens tinklą su žuvimi. Prie jų priėjo M. P., paėmė tinklą su žuvimo, pareiškė, jog sunaikins įrodymus ir išvažiavo. Jie pasakė žuvį palikti ir perspėjo, kad jie paskambino tvenkinio savininkui. Su jais liko du vyrai. Laukdami šeimininko staiga abu vyrai pradėjo bėgti į mišką. Jie vyrus pasivijo toliau sulaikydami už rankų, jokių smūgių niekas nesudavė. Vienas iš jų paskambino M. P. ir paprašė grąžinti tinklą. Jie jokių pinigų neprašė. Nukentėjusysis norėjo pabėgti, priešinosi, todėl jie mušėsi rankomis prie šulinio, nes norėjo K. K. sulaikyti, norėjo, kad jis sulauktų savininko ir jam apie viską papasakojo. Jis spyrė K. K. kelis kartus. Policijai dėl brakonieriavimo neskambino. Kadangi vyras kažkam norėjo paskambinti savo telefonu „Nokia“, kuris kabėjo jam ant kaklo, šį telefoną jis vyrui iš rankų ištraukė. Tuo metu galimai dirželis truko arba atsisegė. Jis telefoną paėmė, kad vyras niekam neskambintų, visai neturėjo tikslo vogti to telefono, o po to prie tvenkinio atidavė. Po muštinių jis rado telefoną prie šulinio. Jokių pinigų ir piniginę nevogė ir jų nematė. Prašo ieškinį atmesti. Sutinka sumokėti 5 Lt už dirželį ir 20 Lt už vaistus. Jis labai gailisi, kad sumušė žmogų, tačiau padarė tai dėl to, kad vyras žvejojo neturėdamas tam teisės ir pradėjo bėgti. Telefono neturėjo tyčios vogti, paėmė jį kaip įrodymą neteisėtos žvejybos (t. 2, b.l. 160-162, 173-175, t. 3, b.l. 90-90, 157-159).

Nukentėjusysis K. K. (toliau-nukentėjusysis, civilinis ieškovas) parodė, kad 2010-06-12 prieš pietūs jis atvyko į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą R. B.. Atvykus pastarojo namie nebuvo, todėl jis nutarė nueiti į mišką pagrybauti, taip palaukti draugo. Apie 16 val. jis vaikščiodamas mišku netoli to kaimo nutarė išsimaudyti tvenkinyje. Prie jo buvo kažkokie ženklai, tačiau kas juose parašyta nežino, neskaitė. Jis nusirengė, išsimaudė vieną kartą. Maudantis pamatė kaip prie jo priėjo kaltinamieji. Su jais buvo 4 merginos. Vaikinai pasakė, kad maudytis negalima, šeimininkas tvenkinio sakė imti mokestį už maudimąsi ir žvejybą. Iš jo paprašė 20 Lt. Jis atsisakė mokėti, nes nepatikėjo, kad jie turi teisę imti mokesčius. M. G. pradėjo jį įžeidinėti, o po to jie pradėjo stumdytis. Prie jų pribėgo R. Š., sudavė jam, ir tada jie dviese pradėjo jį mušti. Jis atsistojo, M. G. pasakė duoti pinigų nors ant alaus ir dar sakė, kad būtų užmušę jį, jie būtų dar labiau išgėręs. Prie tvenkinio buvo priėjęs A. P., kuris pasakė vaikinams, kad jis J. B. draugas ir jį mušti negalima. Jį mušė abu kaltinamieji į galvą, į pilvą, spardė. Tuo metu jam pavyko pasprukti ir jis nubėgo link J. B. namo. Jį pasivijo R. Š. ir vėl pradėjo mušti, prisijungė ir M. G.. Kiek kartų sudavė tiksliai nurodyti negali, tačiau juto smūgius visame kūne- nuo galvos iki kojų. R. Š. nuplėšė atvirai nuo kaklo telefoną, o kai kaimo žmonės jį pakėlė ir nešė, jis pas M. G. pamatė savo piniginę. Piniginėje buvo 900 Lt. Tokią pinigų sumą jis buvo paėmęs su savimi, nes planavo pirkti santechninių instrumentų. Dėl telefono ir kortelių pretenzijų neturi, nes jis buvo grąžintas. Telefonas buvo užkabintas ant kaklo dirželiu. Užpuolikai traukdami nuo kaklo telefoną suplėšė šį dirželį. Šio dirželio vertė 5 Lt ir išleido vaistams 20 Lt. Prašo iš kaltinamųjų priteisti 925 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt moralinės, nes dėl sumušimo pajuto labai didelį stresą, po sumušimo jis kreipėsi į gydimosi įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo. Jam skaudėjo galva, nugara, rankos, dėl ko vartojo gydytojų paskirtus nuskausminamuosius vaistus. Jokių žvejybos įrankių jis neturėjo ir kaimo tvenkinyje nežvejojo. M. P. tą dieną nematė (t. 2, b.l. 36-31, t. 3, b.l. 77, 80-84, 157-159).

Liudytojas A. P. palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad O. T. ir D. P. tai jo dukros. 100-150 m nuo namo yra nedidelis tvenkinys. Tvenkinys yra privačioje teritorijoje priklausančioje vyrui vardu G.. G.pats iškasė tvenkinį ir įleido ten žuvį. Nors tvenkinys nėra apvertas, tačiau prie įvažiavimo bei tvenkinio keliose vietose yra įspėjamieji ženklai draudžiantis žvejoti, meškerioti, nes teritorija yra privati. G. savo pažįstamiems bei jiems leidžia maudytis ir žvejoti. 2010-06-12 jis buvo namie, šienavo. Apie 10 val. jis nuėjo prie minėto tvenkinio, nes ten žvejojo atvykęs į svečius M. su draugu. Merginos tuo metu ilsėjosi prie namų. Kai priėjo prie tvenkinio, pamatė iš matymo pažįstamą K., kuris yra nevietinis, tačiau kartais į kaimą atvyksta, su kuo bendrauja, nežino. Su jo buvo dar du nepažįstami vyrai. K. apsirengęs stovėjo vandenyje ir žodžiais ginčijosi su Mindaugu bei jo draugu. Mindaugas su draugu reiškė pretenzijas, kad K. tvenkinyje pastate tinklą žuvims gaudyti, nes tinklu šioje vietoje žuvies gaudyti negalima. Tinklą vandenyje jis pats matė, nes buvo priėjęs arti vandens. Ką tiksliai aiškino K, neprisimena. Vienu momentu M.s su K. netgi susistumdė, tačiau nesimušė. Jis prašė nesimušti ir ramintis. Kiti vyrai konflikte nedalyvavo ir nieko nedarė. Vyrai nurimo ir jis nuėjo toliau dirbti, kas vyko toliau nematė ir negirdėjo. Jo akivaizdoje niekas tinklų netraukė, nesimušė, jokių telefonų ar piniginių su pinigais neatiminėjo. Tik vakare dukros pasakojo, kad vyrai, kas konkrečiai neminėjo, prie J. B. šulinio susimušė. Daugiau nieko nepasakojo. 2010-06-11 K. jis nematė. 2010-06-12 dienos metu pas jį buvo atvažiavęs G., tačiau bendravo su Oksana. Kaip suprato atvyko dėl ryto įvykių (b.l. 76-78; II tomas, t. 3, b.l. 75, 79-80).

Liudytojas G. R. palaikė parodymus ir savo surašytą 2010-06-15 pareiškimą, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad apie metus (duomenys neskelbtini) jam priklauso žemės sklypas. Šiame sklype buvo tvenkinys, kurį už savo lėšas išvalė, įleido žuvį. Tvenkinys nėra aptvertas, tačiau šalia įvažiavimo bei keliuose kitose vietose yra įspėjamieji ženklai draudžiantys žvejoti, maudytis ir yra nurodytas telefono numeris. Vietiniams gyventojams jis leidžia žvejoti ir jame maudytis. Kadangi jis vietoje negyvena, todėl žodžiu paprašė šalia tvenkinio gyvenančios O. prižiūrėti tvenkinį, kuriame negalima žvejoti tinklais bei brakonieriauti. O. prašė iš pradžių geruoju paprašyti išvažiuoti, jeigu kyla kažkokių nesusitarimų, moteris turėtų pranešti jam. 2010-06-12 apie 12 val. jam paskambino O. ir pranešė, kad prie tvenkinio yra trys asmenys, kurie žvejoja tinklu. Jis paprašė O.perduoti, jog ištrauktų tinklą, paleistų žuvį, taip pat atiduoti tinklą ir pasišalinti. Vėliau O. kelis kartus dar skambino. Iš jos pasakojimų suprato, kad du iš žvejojančių vyrų pabėgo, o vienas jų- nevietinis susistumdė su O. sesers draugu, kuris bandė aiškinis dėl neleistinos žvejybos. Jis nutarė atvažiuoti ir paprašė palaukti. Apie 16 val. jis atvyko į šį kaimą. Ten atvykus išskyrus O. ir jos artimųjų, nieko nebuvo. Jie paaiškino, kad ryte prie tvenkinio trys nevietiniai vyrai žvejojo tinklu. Vėliau du iš jų pabėgo su tinklu ir žuvimi. Likęs vyras susistumdė ir netgi susimušė su O. sesers draugu. Viskas tai įvyko prie vietinio gyventojo sodybos, kuris trečią vyrą žvejojantį tinklų nusivedė į savo namus. Jis nuėjo pas šį vyrą Janą, tačiau ten durys buvo užrakintos, suprato, kad namie nieko nėra. Nei O.nei jos artimieji nepasakojo apie tai, kad būtų paėmę iš šių nepažįstamų vyrų kokius nors jiems priklausančius daiktus: telefonus, pinigines kaip patvirtinimą apie neteisėtą žvejybą. Tik po kelių dienų O. papasakojo, kad po muštinių jie ant žemės rado nepažįstamo vyro telefoną, kuriame buvo žinučių apie žvejybą. Dėl brakonieriavimo fakto parašė policijai pareiškimą (b.l. 79-82; II tomas, t. 3, b.l. 113, 117-118).

Liudytoja O. T. parodė, kad 2010-06-12 su vyru atvyko į sodybą. Ten jau buvo sesuo D. P. su draugu M.bei pastarojo draugu R. ir jo drauge A.. Nuėjo prie tvenkinio ir pamatė kaip K. K. apsirengęs stovėjo vandenyje. Juos pamatęs vyras pradėjo blaškytis ir pradėjo traukti iš vandens tinklą su žuvimi. Ji tiksliai žino, kad šiame tvenkinyje negalima žvejoti su tinklu. Jie pasakėme paleisti žuvį, paimti tinklą ir išvažiuoti. Tada ji telefonu paskambino tvenkinio savininkui G. R. ir pranešė apie tai, kad jo tvenkinyje brakonieriaujama. Tuo metu antras vyras vardu M., kuris stovėjo toliau miškelyje, pradėjo telefonu skambinti. Ji girdėjo kaip vyras sakė, jog juos pagavo. Vaikinai norėjo atimti tinklą. K. K. atiminėjant tinklą pastūmė M. Š.. Tada ji pastebėjo kaip toliau prie kaimo kelio pastatė baltos spalvos automobilį ir iš jo išlipo pažįstamas vyras M. P., kuris priėjęs paėmė už tinklo su žuvimi, pareiškė, jog sunaikins įrodymus ir išvažiavo. Prie tvenkinio vaikinai tik susistumdė. Staiga abu vyrai pradėjo bėgti į mišką. R. su M.pradėjo juos vytis. Vyrus pagavo prie šulinio. Kas ten buvo ji nežino. Matė, kad J. B. paėmė ir nusivedė K. K. pas save namo. Jai niekas jokių piniginių nerodė, svetimų piniginių ji neėmė. Po kelių valandų atvažiavo G. su kažkokiu vyru. Jie paaiškino kas atsitiko. Jiems nuėjus prie namų, R. parodė rankoje NOKIA modelio telefoną. R.pasakė, kad tai to vyro telefonas ir tai bus brakonieriavimo įrodymas. Telefonas liko pas M.ar R. (t. 2, b.l. 90-95, t. 3, b.l. 116, 119-120).

Liudytoja A. S. parodė, kad davė analogiškus parodymus liudytojos O. T. duotiems parodymams ir dar nurodė, kad po to kai vyras vardu M. išvežė tinklą su žuvimi ir M. su R.vedė sulaikę bandžiusius pabėgti du vyrus, Ramūno rankoje ji pastebėjo svetimą telefoną. Suprato, kad telefonas vyro, kuris traukė iš vandens tinklą. Kaip jis atsidūrė pas R., nematė, tačiau vyrui paprašius R. telefoną jam grąžino. Kur vyras įdėjo telefoną: ant kaklo pakabino ar įdėjo į kišenę, nežino. Po to vyras šoko ant M. ir jį pastūmė. R. gindamas M. atstūmė šį vyrą ir galimai vieną kartą sudavė. Daugiau niekas nesimušė, nesistumdė. Po to kai vyrą nuvedė vietiniai gyventojai pas save į namus, ant žemės jie pamatė gulintį vyro mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, kurį pakėlė R. ir perdavė M.. Šį telefoną vaikinai paėmė kaip brakonieriavimo įrodymą (t. 2, b.l. 104-107, t. 3, b.l. 114, 118-119).

Liudytojas J. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) šalia miškas. 100-150 m nuo namo yra nedidelis tvenkinys. Tvenkinys yra privačioje teritorijoje priklausančioje vyrui vardu G.. G. pats iškasė tvenkinį ir įleido ten žuvį. Nors tvenkinys nėra apvertas, tačiau prie įvažiavimo bei tvenkinio keliose vietose yra įspėjamieji ženklai draudžiantis žvejoti, meškerioti, nes teritorija yra privati. Kas vyko 2010-06-12 prie tvenkinio nematė. Tik matė, kad K. K. buvo mušamas prie jo šulinio. Jį spardė kaltinamieji. K. K. jo sūnaus draugas. Už ką jis buvo mušamas nežino. Jis pribėgo, paėmė K. už parankės ir padėjo keltis. Jo akivaizdoje K. niekas neapžiūrinėjo, jo rūbų neapieškojo, jokių daiktų iš K. šie vyrai neėmė ir neplėšė. Pakėlęs K. nuvedė jį namo. K. sakė, kad atvažiavo į kaimą grybauti. K.taip pat sakė, kad prie tvenkinio jam nuplėšė nuo kaklo dirželio mobiliojo ryšio telefoną ir pavogė 40 Lt. Kaip tiksliai pavogė šiuos pinigus, nepasakojo. K. prašė leisti paskambinti medžiotojui M. P., kuris pasak K. pastarąjį atvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Paskambinus . jo telefonas buvo išjungtas. K. dar pabuvo kelias valandas, jis su L. turėjo važiuoti dirbti su arkliu. Pas K. jis matė ant kaklo nuplėštą dirželį, tačiau telefono nebuvo. K.pinigų paskolinti kelionei ar kitiems tikslams, neprašė. Jis užrakino namą ir jie išvažiavo. K. taip pat išėjo, kur nežino. Daugiau jis atvykęs ir susisiekęs su juo nebuvo (b.l. 73-75; II tomas, t. 3, b.l. 115, 19-120).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta- tvenkinio pakrantė, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25; II tomas).

Specialisto išvadoje Nr. G 1950/10 (01) nurodyta, kad K. K. padaryta: odos nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, sprando dešinėje pusėje, krūtinėje abipus, kairiame žaste, dešinio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-06-12), paveikus kietais, bukais daiktais. Kraujosruvos kairiame žaste ir kairiųjų apatinių šonkaulių srityje būdingos suspaudimui pirštais, kiti sužalojimai neatspindi žalojančių daiktų individualių požymių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasėkoje. Kraujosruva dešinio kelio srityje galėjo atsirasti atsitrenkimo metu (b.l. 36-37; II tomas).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. K. kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė pažymą dėl telefono pirkimo (kopiją) bei dirželį mobiliojo ryšio telefonui. ( b.l. 38; II tomas).

Daiktų apžiūros protokole pažyma (kopija) dėl telefono pirkimo ir dirželis buvo apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303 classic“ buvo įgytas 2010-04-16 „Tele 2“ salone. Telefono dirželio kištuko virvutė nuplėšta (39-43; II tomas)

Asmens parodymo atpažinti metu K. K. atpažino M. G. kaip vyrą, kuris 2010-06-12 (duomenys neskelbtini). K. K. maudantis pareikalavo už tai pinigus. Atsisakius, šis vyras pradėjo jį mušti, taip pat mušė jį prie pažįstamų namo. Šio vyro rankoje matė savo piniginę su 900 Lt. Šis vyras su pinigine pabėgo. (b.l. 46-48; II tomas)

Asmens parodymo atpažinti metu K. K. atpažino R. Š. kaip vyrą, kuris 2010-06-12 (duomenys neskelbtini) jį mušė prie tvenkinio ir pažįstamų namo. Šis vyras nuplėšė nuo kaklo ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia (b.l. 50-52; II tomas).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. G. kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303c“, „Tele 2“ ryšio kortelę ir atminties kortelę 1 GB ( b.l. 55; II tomas).

Daiktų apžiūros protokole mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303classic“, „Tele 2“ ryšio kortelę ir 1 GB atminties kortelė buvo apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. (56-60; II tomas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo K. K. protokolu-pareiškimu, liudytojų M. P., K. S., teismo medicinos specialisto V.Kolomiec parodymais ir kita bylos medžiaga (t. 2, b.l. 1, 3-4, 7-8, 44, 61, 84-86, 125-126, 165-167, t. 3, b.l. 74, 80, 87-89, 101-104, 122-123).

Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama (BK 294 str.). Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus.

Taigi pagal straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Iš šioje byloje ištirtų įrodymų – kaltinamųjų M. G., R. Š., liudytojų A. P., D. P., J. B., O. T., A. S. parodymų matyti, kad K. K. tvenkinyje pastate tinklą žuvims gaudyti, nors toje vietoje žuvies gaudyti negalima. Kaltinamieji norėdami atimti tinklą susistumdė.

Ginčijamos teisės vykdymas būna tuomet, kai, kaltininko nuomone, adekvačią jo teisei prievolę turintis asmuo šios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta tik iš dalies. Šioje situacijoje K. K. nepripažino, kad neteisėtai žvejojo, tvirtina, kad jis tik išsimaudė vieną kartą. Maudantis pamatė kaip prie jo priėjo kaltinamieji ir pasakė, kad maudytis negalima, nes privati valda. Iš jo paprašė 20 Lt. Jis atsisakė mokėti, tada M. G. pradėjo jį įžeidinėti, o po to jie pradėjo stumdytis. Prie jų pribėgo R. Š., sudavė jam, ir tada jie dviese pradėjo jį mušti, jam pavyko nuo jų pabėgti, tačiau pasivijo prie šulinio ir vėl pradėjo kumščiais bei kojomis smūgiuoti į įvairias kūno sritis, tame tarpe ir galvą. R. Š. nuplėšė atvirai nuo kaklo telefoną, o kai kaimo žmonės jį pakėlė ir nešė jis pas M. G. pamatė savo piniginę, kurioje buvo 900 Lt.

Susidariusioje situacijoje kaltinamieji M. G. ir R. Š. aktyviais veiksmais (vartodami fizinį smurtą nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu) neteisėtais būdais savavališkai vykdė savo pripažįstamą tariamą teisę. Kaltinamųjų elgesys rodo, kad jie suprato savo veikos pobūdį ir jos neteisėtumą, ir taip siekė priversti nukentėjusįjį grąžinti pagautą žuvį bei nurodyti pabėgusius bendrininkus. Kaltinamieji prisipažino kaltu iš dalies, t. y. dėl to, kad nukentėjusysis norėjo pabėgti, priešinosi, todėl jie mušėsi rankomis prie šulinio, nes norėjo K. K. sulaikyti, norėjo, kad jis sulauktų savininko ir jam apie viską papasakojo. Jie spyrė K. K. kelis kartus. Neprisipažino dėl to, kad jie pavogė piniginę su pinigais ir telefoną. Paaiškino, kad telefoną rado vėliau ir grąžino.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimo nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Taigi pagal savavaldžiavimo sudėties konstrukciją BK 294 straipsnis nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o antroje dalyje - kai savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų veikoje yra savavaldžiavimo požymis - „psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas nukentėjusiajam“, kuris pasireiškė tuo, kad kaltinamieji rankų kumščiais sudavė eilę smūgių K. K. į veido, galvos sritį, spardė kojomis suduodami smūgius į juosmenį, pilvą, sėdmenis, kojas, po ko K. K. pabėgus jį pavijo ir rankomis bei kojomis sudavė eilę smūgių, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, kur jie kojomis sudavė eilę smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą patvirtina ir teismo specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad K. K. padaryta odos nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, sprando dešinėje pusėje, krūtinėje abipus, kairiame žaste, dešinio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietais, bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad M. G. ir R. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d.

M. G. ir R. Š. taip pat pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jie iš K. K. kelnių kišenės pagrobė pastarajam priklausančią piniginę, kurioje buvo 900 Lt, nuo kaklo nutraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną su abonentine ir atminties kortele. Kai parodė visi liudytojai, jų akivaizdoje K. K. niekas neapžiūrinėjo, jo rūbų neapieškojo, jokių daiktų iš K. K. kaltinamieji neėmė ir neplėšė. Kai paaiškino kaltinamieji telefoną jie rado vėliau ir atidavė policijoje. Kaltinimas dėl turto vagystės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikštas. Kadangi savavaldžiavimo sudėtis, numatytą BK 294 str. 2 d. neapima svetimo turto pagrobimą, todėl 900 Lt ir telefono su kortelėmis pagrobimas iš kaltimo kaltinimo šalintinas.

Nukentėjusysis K. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį paskutiniam posėdyje patikslino ir prašo priteisti iš kaltinamųjų 2140 Lt turtinės žalos, ją sudaro pinigai, telefono nusidėvėjimas, mokestis vaistams. Čekių už vaistus ir medicininę išvadą neturi, jų neišsaugojo. Nuo skausmo vartojo raminamuosius vaistus.

Moralinės (neturtinės) žalos prašo 100 000 Lt, iš jų prašo priteisti po 50000 Lt iš kiekvieno kaltinamojo. Dirbo iki įvykio UAB „Santiana“ santechniku, po įvykio buvo nedarbingas 3 savaites. Neišsaugojo įrodymų. Buvo pavogti jo paskutiniai pinigai. Matė draugo tėvas J. B. ir jo žmona Liuda, kaip jis buvo mušamas, pastarųjų akivaizdoje buvo jo garbė ir orumas pažeminti.

Tačiau civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti negavus žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, t .y., kad buvo išleisti pinigai vaistams ir už medicininę išvadą.

Taip pat teismas mano, kad yra nepagrįstas ieškovo prašymas priteisti jo naudai iš kaltinamųjų už pagrobtą piniginę su 900 Lt, kadangi 900 Lt ir telefono su kortelėmis pagrobimas pašalintas iš kaltinimo.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė ir civilinį 100 000 Lt ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Nukentėjusysis neturtinę žalą motyvuoja tuo, jog dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyręs didelį stresą, buvo pažeminti jo garbė ir orumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato galimą piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Vertinant kaltinamųjų veiksmus, esant akivaizdžiam tiek kiekybiniam, tiek fiziniam, tiek ir psichologiniam pranašumui, suduodant nukentėjusiajam nevienkartinius smūgius kumščiais, kojomis, teigtina, jog tai nukentėjusiajam iš tiesų sukėlę fizinį skausmą, nežymų kūno sužalojimą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, diskomfortą. Vienok, įvardinta 100 000 Lt suma yra neprotinga ir neteisinga bei neatitinka formuojamai teismo praktikai.

Atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes – žalos pasekmes (nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą), kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį (byloje nėra duomenų, kad jie turėtų turto ar lėšų iš kurių galima nukreipti žalos atlyginimą), padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad nukentėjusysis gaudavo žuvį neteisėtai ir išvengė atsakomybės, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo K. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai – 4000 Lt, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai), (t. 2, b.l. 33-34, t. 3, b.l. 57-61, 101-104, 105-110, 135).

Vilniaus valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 260,25 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų įrodytas, todėl tenkintinas (BPK 115 str. 1 d.), (t. 2, b.l. 62-70).

Kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., grindžiama šiais įrodymais.

Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo dėl 2010-01-01 epizodo prisipažino kaltu, dėl 2010-06-12 epizodo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-01-01 apie 00.30 val., su L. S. jis buvo (duomenys neskelbtini) kur šventė Naujuosius metus. Šios šventės metu L. S. paskambino brolis K. S. ir pranešė, jog jį sumušė Ukmergės r., Miegučių k., prie kontoros ir prašo Lauryno atvažiuoti pažiūrėti Kęstučio. Jis sutiko važiuoti su Laurynu ir pažiūrėti kas atsitiko Kęstučiui. Jis būdamas blaivus vairavo Lauryno automobilį džipą, valstybinio numerio neprisimena. Dar kartu važiavo V. Š. ir D. P.. Nuvykę (duomenys neskelbtini). prie kontoros, K.nerado. Tada jie nuvyko pas brolius Darių ir Ž. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) nes K. su jais draugauja ir ten galėjo būti. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą sustojo. Pirmas iš automobilio išlipo L. S., kuris savigynai rankoje turėjo metalinį strypą. Jis išlipo po Lauryno, bet rankoje nieko neturėjo. Kieme buvo E. K. ir D. Š., jų L. S. paklausė kur yra K. S.. E. K. nieko neatsakęs, pastūmė Lauryną ir pradėjo priekaištauti, kad Laurynas finansiškai neriame brolio. L. S. ir E. K. buvo neblaivūs. Jis priėjęs prie E. K. pasakė : „baik, baik“, tada E. K. atsisuko ir jį pastūmė, dėl ko jis pagriuvo. Jam tik atsistojus, prie jo priėjo T. S. ir stovėdamas apie 2 m atstumu šovė jam į veidą iš dujinio pistoleto. Jis pajuto kaip dujos pradėjo graužti akis, veido nesužalojo. Jis paėjo į šoną ir valiesi akis, kad nebegriaužtų. Po 2 min. jis atsimerkė ir pamatė kaip L. S. ir E. K. keliuku nuėjo prie parduotuvės, esančios 150 m atstumu nuo Šalčiūnų namų. T. S. keliuku ėjo link L. S. ir E. K.. Jis sėdo į automobilį ir pravažiavęs pro T. S., kuris tuo metu rankoje laikydamas pistoletą ėjo link parduotuvėje. Jis sustojo ir išlipo. Kartu išlipo D. P. ir V. Š.. Jis ėjo link T. S., o kai priėjo Tomui kumščiu smogė vieną kartą į veidą. T. S. suklupo. Po to jis nuėjo prie L. S. ir jį priklabino išvažiuoti, daugiau niekas nesimušė. T. S. jis smogė dėl to, kad pastarasis ėjo su šautuvu ir jis gali vėl šauti. Prie parduotuvės ant kelio matė girtą K. S., jis nebuvo sumuštas, kažką girtas sapaliojo, bet ką, nesuprato. Po įvykio su T. S. nesikalbėjo. Apie tai, kad jis sulaužė T. S. žandikaulį, žino. Apie tai jam pasakė pažįstamas miegučių k. gyventojas P. R., kurio įvykio metu nebuvo. (b.l. 43; I tomas, t. 2, b.l. 132-134, t. 3, b.l. 89-90).

Nukentėjusiojo T. S. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad 2009-12-31 šventė Naujosius metus pas draugą D. Š. gyvenantį (duomenys neskelbtini) Kartu šventė Ž. Š. ir E. K.. Jau 2010-01-01 apie 1 val. neblaivus rūkydamas kieme pamatė į kiemą įvažiavusį visureigio tipo automobilį, iš kurio išlipo M. G. su metaliniu strypu rankoje ir L. S. su mediniu pagaliu rankoje. Jį pamatę vyrai nieko nesakė. Tada jis grįžo namo, kur papasakojo apie atvykusius M. G. su L. S. ir iš striukės ištraukė Kauno parduotuvėje įgytą dujinį pistoletą. Jie trise būdami neblaivūs išėjo į kiemą, kur jis liepdamas dingti iš kiemo vieną kartą iššovė iš pistoleto į viršų. Tada L. S. priėjo prie E. K., kuris pastarąjį atstūmė, bet jie nesimušė o aiškindamiesi santykius pradėjo eiti link parduotuvės. Jis tuo tarpu grįžo namo ir į striukę įdėjo pistoletą, po ko vėl išėjo į lauką. Pamatė prie parduotuvės stovinčius L. S. su E. K., M. G. automobiliu nuvažiavo link jų. Jis taip pat su D. Š. nuėjo link parduotuvės, kur reikalui esant buvo pasiruošęs apginti Egidijų. Einant link parduotuvės, M. G. jam pasakė : „žinau kur tu gyveni“, kelis kartus iš priekinio pastūmė, po ko vieną kartą smogė į veidą. Su kuo smogė į veidą, jis nespėjo įžiūrėti, smūgis buvo stiprus, nes trumpam buvo praradęs sąmonę. Po to jis grįžo namo, nes jam skaudėjo žandikaulis. Vėliau kreipėsi į gydymosi įstaigą, kur jam nustatė žandikaulio lūžį. Dėl ko jį sumušė M. G., nežino, nes su juo ankščiau nekonfliktavo. Papildomai nurodė, kad su M. G. susitaikė, pastarasis pilnai jam atlygino padarytą žalą, atsiprašė, jam pretenzijų neturi. Kadangi jie susitaikė, prašė tyrimą nutraukti. (b.l. 15-18; I tomas, t. 3, b.l. 76, 80).

Specialisto išvadoje Nr. G21/10 (14) nurodoma, kad T. S. nustatytos kraujosruvos veide ir apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti 2010-01-01. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio rezultate. T. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 21-23; I tomas).

2010-03-24 T. S. gautame pareiškime nurodoma, kad M. G. jam materialinę žalą atligino, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš. Prašo tyrimą nutraukti susitaikius (b.l. 24; I tomas).

Kaltinamojo M. G. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo T. S. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 2, 26-39, 45).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Vilniaus valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2717,95 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų įrodytas ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas (BPK 115 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 6-14).

Kaltinamojo R. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., grindžiama šiais įrodymais

Byloje yra duomenų, kad R. Š. 2009 m. rugpjūčio 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-373/2009 l. 155-157, t. 3, b.l. 86, 95-97).

Nustačius, kad kaltinamasis R. Š. per vienerius metus nuo nutarties, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str. 1 d., padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d. ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir spręstina dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.). Tuo tikslu buvo išreikalauta Utenos rajono apylinkės teismo byla Nr. 1-185-373/2009, kuri sujungtina su nagrinėjama byla (BPK 232 str. 4 p.) ir nagrinėjama kartu. Įrodymai, kuriais pagrįstos Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje išdėstytos išvados pakartotinai netiriami teismo posėdyje, nes kaltinamojo R. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., grindžiama kaltinamojo R. Š. parodymais teisme, 2009-08-21 Utenos r. apylinkės teismo nutartimi ir kita Utenos r. apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-373/2009 medžiaga (baudžiamosios bylos Nr. 1-185-373/2009 l. 1, 18,21, 80-83, 88, 155-157).

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad R. Š. pažeidė viešąją tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d. nėra. Kaltinamųjų atsakomybę lengvina dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. tai, kad jie kaltu prisipažino ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėsi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d. padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant kaltinamiesiems M. G. ir R. Š. bausmę, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kurie priskiriami prie apysunkių ir nesunkių nusikatimų, kaltės formą - tyčia, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, į jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas bei į kitus bausmės skyrimo principus, į jų asmenybes (jie anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, M. G. nedirba, registruojasi darbo biržoje, R. Š. dirba), į tai, kad yra jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir lengvinanti aplinkybė, todėl jiems skirtinos straipsnių sankcijose numatytos arešto bausmes, kurios iš dalies bendrintinos ir skirtinos galutinės arešto bausmės (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), (t. 1, b.l. 46-63, t. 2, b.l. 135-149, 176-197, t. 3, b.l. 90-92 ).

M. G. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2010-06-14 iki 2010-06-15 (t. 2, b.l. 108-109, 112).

R. Š. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2010-06-14 iki 2010-06-15 (t. 2, b.l. 150, 153).

Kardomoji priemonė – rašytinius pasižadėjimus neišvykti paskirta kaltinamiesiems paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (t. 2, b.l. 113-114, 154-155).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str., teismas

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. ir nuteisti:

-pagal BK 138 str. 1 d. - 30 parų areštu;

-pagal BK 294 str. 2 d. - 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 38, 49 str., 63 str. 1, 4 d., subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir M. G. galutinę bausmę paskirti 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą, atliekant areštinėje.

Vadovaudamasis BK 66 str. į bausmės laiką M. G. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-06-14 iki 2010-06-15.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus-panaikinti.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. ir nuteisti:

-pagal BK 284 str. 1 d. - 40 parų areštu;

-pagal BK 294 str. 2 d. - 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 38, 49 str., 63 str. 1, 4 d subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę R. Š. paskirti 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą, atliekant areštinėje.

Vadovaudamasis BK 66 str. į bausmės laiką R. Š. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-06-14 iki 2010-06-15.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. Š. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus-panaikinti.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. G. ir R. Š. 4000 (keturių tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Mindaugo G. V. ligonių kasai 2717,95 Lt T. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti solidariai iš M. G. ir R. Š. Valstybinės ligonių kasai 260,25 Lt K. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Pašalinti iš M. G. ir R. Š. pareikšto kaltinimo dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d. dalį, kad pastarieji pagrobė iš K. K. kelnių kišenės pastarajam priklausančią piniginę, kurioje buvo 900 Lt, nuo kaklo nutraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6303 Classic, 1000 Lt vertės su viduje buvusia Tele 2 ryšio abonentine kortele ir 1 GB dydžio atminties kortele, 200 Lt vertės, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam K. K. bendrą 2100 Lt turtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.