Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-606/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
1A-265-606/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-142956-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Kristina Kakurinė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-606/2022

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-142956-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 60 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. įskaitytinai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 25 d. 14 val., savo artimo giminaičio – mamos D. V. bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, agresyviai nusiteikęs prieš mamą D. V., grasino ją nužudyti sakydamas, kad ją užmuš, sudegins, papjaus, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, taip V. V., turėdamas tikslą įbauginti savo mamą, sukelti jai stresą, nerimą ir baimę, grasino padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – skirti jam baudą, o, teismui manant, kad nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl bausmės sušvelninimo, prašo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti arešto bausmės vykdymą minimaliam terminui.

2.1. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra per griežtas, nes teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei paskirdamas jam arešto bausmę, vertino tik aplinkybes, charakterizuojančias jį neigiamai, tačiau neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus bei nusikalstama veika padarytą žalą. Nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jis turi raktą nuo savo mamos buto ir gali ten bet kada ateiti ir būti. Ši aplinkybė, jo nuomone, patvirtina, kad mama D. V. jokios grėsmės jame nemato ir jo nebijo. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad konfliktas su mama kilo todėl, jog buvo išgėręs, o mamai tai nepatinka. Mama, reikšdama nepasitenkinimą, pradėjo triukšmauti, todėl jis susinervinęs galėjo pasakyti, kad užmuš, sudegins, papjaus, galėjo vartoti mamos atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir tikrai sutinka, kad tokio jo mama galėjo išsigąsti. Taip pasielgė visiškai spontaniškai, jokio išankstinio tikslo įbauginti mamos ar tuo labiau ką nors padaryti jos sveikatai ar net gyvybei tikrai neturėjo, po įvykio su mama susitaikė, jis jos nuoširdžiai atsiprašė, prisipažino, kad pasielgė netinkamai, prisiekė, kad daugiau niekada nieko panašaus nebebus, mama jam atleido, sutiko, kad ir ji gal pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai. Šiuo metu jų santykiai yra artimi, jokio pykčio vienas kitam nejaučia, mama neturi jam jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų.

2.2. Nuteistasis nurodo, kad mama taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis yra jai reikalingas, kad galėtų padėti jai buityje, t. y. nueitų į parduotuvę, vaistinę, sutvarkytų kambarius. Mamai yra nustatytas tik 40 proc. darbingumas, o tai patvirtina, kad jo pagalba yra reikalinga.

2.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nuo liepos mėnesio jis pradės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Pagal preliminarų susitarimą atlyginimas į rankas būtų apie 800 – 900 Eur, todėl mano, kad teismui paskyrus švelnesnę bausmę – baudą, jis turėtų galimybę šią baudą sumokėti. Supranta, kad aplinkybės apie jo teistumus yra ne jo naudai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visas bausmes jau yra atlikęs. Teismui nepakeitus jam paskirtos 60 parų arešto bausmės, jis parars darbą, o susirasti kitą darbą, esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai šalyje, jam tikrai bus labai sunku.

2.4. Be to, nuteistasis nurodo, kad teismas net nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą, nors tam yra visos sąlygos. Teigia, kad, nežiūrint į tai, kad jau buvo teistas, arešto bausme yra nuteisiamas pirmą kartą. Be to, po šio nusikaltimo padarymo iš tiesų yra permąstęs savo elgesį ir padaręs išvadas apie savo gyvenimo būdą, prisiima visą kaltę ir atsakomybę už savo veiksmus bei nuoširdžiai pasižada ateityje nebenusikalsti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Paulienė prašo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – skirti jam baudą, nes nuo liepos mėnesio jis pradės dirbti, o, teismui manant, kad nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl bausmės sušvelninimo, prašo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti arešto bausmės vykdymą minimaliam terminui.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad V. V. padarė tyčinį nusikaltimą, jis priskiriamas ne apysunkių, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bet nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nedirba, į nusikaltimu padarytą žalą bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašė skirti jam bausmę – baudą, teigdamas, kad jis nuo liepos mėnesio įsidarbins, todėl turės galimybę sumokėti baudą. Tačiau, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, bausmės rūšies – baudos – skyrimas, nuteistajam būtų pernelyg švelni bausmė, ji neužtikrintų BK 41 straipsnyje deklaruojamos bausmės paskirties – sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nuteistasis V. V. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo už padarytas nusikalstamas veikas teistas jau 5 kartus, iš jų net keturis kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Ankstesniais nuosprendžiais V. V. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau dėl savo elgesio teigiamų išvadų nepadarė. Praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai nuteistasis atliko laisvės apribojimo bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), jis vėl padarė naują nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nors apeliaciniame skunde teigė, kad įsidarbins, tačiau patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje nustatyta, kad nuteistasis V. V. niekur nedirba. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis galėtų padėti mamai buityje, nes ji tik iš dalies darbinga, vertintina tik kaip deklaratyvi, kaip siekimas išvengti griežtesnės bausmės, ir ši aplinkybė visiškai nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad nuteistojo V. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis V. V. anksčiau buvo teistas net tris kartus – už smurto pavartojimą prieš šeimos narį – šiuo metu jau buvusią žmoną J. V. – ir prieš artimus giminaičius – močiutę S. G., taip pat ir prieš mamą D. V., ir tai parodo, kad V. V. yra smurtaujantis ir kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir nusikalsti asmuo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė arešto bausmę.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir asmeniui paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

13. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

14. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, t. y. jis yra pirmą kartą nubaustas arešto bausme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kitos byloje nustatytos ir V. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas.

15. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistasis V. V. padarė nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaip jau aptarta, nuteistasis V. V. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau 5 kartus už padarytas nusikalstamas veikas, iš jų net keturis kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Ankstesniais nuosprendžiais V. V. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, jam buvo paskirti atitinkami įpareigojimai, tačiau jis dėl savo elgesio teigiamų išvadų nepadarė. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, asmenį charakterizuojantys duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Šiuo atveju pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu V. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, jam buvo paskirti įpareigojimai – du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tris mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau nuteistasis V. V. nesilaikė jam paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, todėl pagal Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi jam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka. Tačiau netgi ir atlikęs bausmę, nuteistasis savo elgesio tinkamai neįvertino ir jokių išvadų nepadarė. Praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai nuteistasis atliko laisvės apribojimo bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), jis vėl, būdamas neblaivus, padarė naują pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei nusikaltimą prieš artimiausią giminaitę – mamą. Tai, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, be to, jis nėra linkęs laikytis ir teismo jam paskirtų įpareigojimų, nustatyta ir iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, nes nuteistasis nesilaikė jam paskirto įpareigojimo – nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šie aptarti duomenys parodo, kad nuteistajam V. V. baudžiamojo poveikio priemonių ar įpareigojimų, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, paskyrimas, kaip ir šiuo atveju atidėjus arešto bausmės vykdymą, nebūtų pakankamas tam, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, nes nuteistasis V. V. ne tik kad nesilaiko jam paskirtų teismo įpareigojimų, bet ir atlikęs bausmę vėl nusikalsta. Pažymėtina, kad nuteistasis niekur nedirba. Nors apeliaciniame skunde teigė, kad įsidarbins, tačiau patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje nustatyta, kad nuteistasis V. V. neįsidarbino. Šiuo atveju akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

16. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės šią bausmę padarytų per švelnia bei ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantą laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti, t. y. nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju tik realios arešto bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

17. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kristina KakurinėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas