- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1683-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26146-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- J. J., S. L.
- Ieškovas
- UAB “Priemiestis“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių J. J., S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Priemiestis“ ieškinį atsakovėms J. J., S. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 3603,49 Lt skolą už name atliktus remontą, lifto keitimą.
Nurodė, kad jis gyventojų prašymu modernizavo namą, pakeitė liftą. Atsakovės yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės, kurios nemoka mokesčių už namo administravimą, atliktus namo pagerinimo darbus. Lifto pakeitimas yra namo techninės konstrukcijos pakeitimo darbas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. prašė ieškinį atmesti, nes remonto darbams atlikti sutikimo nedavė. Liftu nesinaudoja, nes gyvena antrame aukšte, todėl už jo pakeitimą neprivalo mokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: UAB „Priemiestis“ naudai iš J. J., priteista 900,87 Lt skolos, 27 Lt bylinėjimosi išlaidų, UAB „Priemiestis“ naudai iš S. L. priteista 2702,61 Lt skolos, 81 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip daugiabučio namo bendraturtės, nėra atleidžiamos nuo pareigos dalyvauti bendro turto, šiuo atveju lifto, išlaikyme, nes jos nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojos. Atsakovių kaip bendraturčių – pareigos, kyla iš įstatymu joms suteiktų pareigų dalyvauti bendro turto išlaikyme. Ieškovo pateikti gyventojų prašymai dėl lifto ir namo modernizavimo atliktų lifto ir namo modernizavimo darbų sąskaitos ir atliktų darbų aktai, susirašinėjimo su namo gyventojais dėl lifto modernizavimo medžiaga įrodo, kad ieškovas laikėsi CK 4.85 str. 3 d. reikalavimų: rašytiniai įrodymai - prašymai dėl lifto ir namo modernizavimo, įrodo, kad butų savininkų balsų dauguma buvo nutarta atlikti namo modernizavimo, lifto keitimo darbus, energetinio naudingumo didinimo darbus. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 str., 4.84 str., 4.85 str., ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas, pažeidžiant materialinių teisės normas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, suformuotai teismo praktikai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyventojų prašymų negalima laikyti bendrasavininkų sutikimu, nes pažeista sutikimų rinkimo tvarka. Priimant sprendimus balsuojant raštu turi būti atlikti būtini veiksmai: pranešimas apie balsavimą raštu turi būti skelbiamas skelbimų lentoje prieš dvi savaitės viešai paskelbus jo darbotvarkę, priimtas sprendimas turi būti paviešintas, arba apie jį turi būti pranešta visiems gyventojams raštu. Ieškovas neginčija, kad balsavimas nebuvo atliktas ir sprendimas nebuvo priimtas. Tokie veiksmai išvis nebuvo atlikti, ką patvirtino ir teismo metu pats ieškovas. Negalima vadovautis LAT 2003-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-1/2003, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje nutartyje keliamas klausimas dėl bendro turto išlaikymo, kai ieškovė nebuvo turto- lifto naudotoja. Šioje byloje ginčą sudaro kitas dalykas - ar galima reikalauti apmokėti lifto keitimo išlaidas, jeigu lifto keitimas nėra būtinas ir nėra priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus visas faktines bylos aplinkybės bei teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovės teigia, kad jos neprivalo mokėti už lifto remontą, nes juo nesinaudojo, remontui nebuvo davusios sutikimo, namo gyventojų prašymų pateikimo negalima laikyti balsavimu už lifto remontą. Anot atsakovių teismas šioje byloje netinkamai pritaikė teismų praktiką, nes aplinkybės šioje ir cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose skiriasi.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovių argumentais nesutinka. Tiek šioje, tiek sprendime pacituotose bylose buvo nagrinėjami iš esmės tokie klausimai: ar privalo visi namo gyventojai, bendrosios dalinės nuosavybės savininkai padengti lifto remonto išlaidas. Visose cituojamose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog lifto remonto išlaidas privalo padengti visi namo gyventojai, nepaisant to, kad jie liftu nesinaudoja. Atsakovės nenurodė jokios kitos teismų praktikos, kur teismai būtų nusprendę priešingai. Dėl šios priežasties atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog teismų praktika buvo taikyta neteisingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais (įskaitant ir rėmimąsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis), todėl jų nekartoja.
Atsakovės teigia, kad nebuvo pagrindo lifto remontui apskritai. Šį teiginį paneigia bylos medžiaga, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo bendraturčių daugumos 2010-03-25 prašymai dėl piniginių lėšų rinkimo lifto modernizacijai; 2011-07-11 prašymas dėl piniginių lėšų rinkimo lifto keitimui; 2012-06-01 d. prašymas dėl lifto papildomų el. skaitytuvų įrengimo. Vadovaudamasis šiais bendraturčių daugumos prašymais ieškovas ir atliko remonto darbus, nes prašymuose gyvenamojo namo bendraturčiai išreiškė poreikį ir būtinybę atlikti lifto modernizavimo (keitimo) darbus. Lifto savybės neatitiko esminių reikalavimų, saugaus naudojimo, nes akivaizdu dauguma namo bendraturčių (22 iš 37) nebūtų prašę atlikti brangiai kainuojančius darbus, ir preziumuotina, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Tokiomis aplinkybėmis, namo administratorius (ieškovas), vykdydamas savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo pagrindą atlikti lifto modernizavimo (keitimo) darbus ir reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus iš visų namo bendraturčių proporcingai jų turimai nuosavybės daliai.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo bendraturčių prašymai dėl lifto remonto nėra susiję su disponavimu bendruoju turtu (LAT 2007-11-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007), taigi jiems priimti visų bendraturčių bendras sutarimas nebuvo būtinas, pakako bendraturčių balsų daugumos (CK 4.85 str. 1 d.). Spendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei jų naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o tokie spendimai, priešingai nei nurodo atsakovės, gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 5 d.). Taigi, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo bendraturčių prašymai, jų valia dėl naujo lifto įrengimo, atitinka įstatymų reikalavimus, todėl yra pagrindas šių asmenų rašytinius prašymus prilyginti jų priimtam sprendimui, nes remonto darbai buvo susiję su lifto pakeitimu ir buvo būtini. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas neorganizavo savininkų sprendimų priėmimo remonto darbams vykdyti, negali pati savaime būti pagrindu atleisti atsakoves nuo apmokėjimo už jiems priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto remontą, kuris buvo atliktas išreiškus namo bendraturčių daugumos valią.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismas teisingai įvertino bylos medžiagą, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas bei teismų praktiką, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ir atsakovės turi padengti lifto remonto išlaidas. Taigi, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.