Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo padidinimo, bei pagal atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 15 d. ieškovė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. S. santuoką, sudarytą 2004-09-25 Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 2161, dėl atsakovo A. S. kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę S. pavardę, atsakovui – S. pavardę; nustatyti nepilnametės dukters V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; pakeisti 2006-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5459/2006 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį jį padididinant nuo 86,88 Eur (300 litų) iki 200 Eur ir priteisti iš atsakovo dukrai V. S. po 200 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėta bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po santuokos sudarymo kartu su atsakovu gyveno labai trumpai, vos kelis mėnesius. 2006 m. sausio mėnesį atsakovas išvyko į užsienio valstybę. Nuo 2006 m. su juo nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Atsakovas nesirūpino 2005-11-04 gimusios dukros išlaikymu. Dar 2006 m. rugsėjo 07 d. pagal ieškovės ieškinį Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5459/2006 buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Tačiau atsakovas ir toliau nesirūpino mažametės dukros išlaikymu. Todėl 2008 metais ieškovė su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę R. S. dėl išlaikymo išieškojimo. Jau tapęs skolininku, atsakovas apie metus laiko t. y. nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. nedidelėmis sumomis pradėjo dengti įsiskolinimą, bet po to mokėjimai nutrūko. Susidarius didelei įsiskolinimo sumai, 2013 m. sausio 04 d. atsakovui, kaip skolininkui, pagal antstolio patvarkymą Nr. 0106/08/05804/1 buvo paskelbta paieška. 2013 m. vasario 26 d. iš Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus ieškovė gavo pranešimą Nr. 20-15-S-333 dėl paieškos nutraukimo, kadangi atsakovas skambino iš užsienio, įsipareigojo skolą mokėti dalimis. Tačiau padengė tik dalį įsiskolinimo. Išlaikymo įsiskolinimas 2015-03-25 dienai sudarė 222,43 Eurus. Šių aplinkybių pagrindu ieškovė teigė, jog yra atsakovo kaltę preziumuojanti aplinkybė – t.y. kad atsakovs paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vertino, kad tuo atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl prašė santuoką nutraukti LR CK 3.60 str. pagrindu, dėl atsakovo kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovė prašė dukters V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motyvuodama, kad duktė faktiškai gyvena su ja, yra prie jos prisirišusi. Be to, atsakovas yra išvykęs į užsienio valstybę ir negali tinkamai pasirūpinti dukra.

Nustačius dukters V. gyvenamąją vietą su ja, ieškovė prašė padidinti 2006 m. rugsėjo 07 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5459/2006 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, priteistą 300 litų (86,88 eurų) išlaikymo sumą padidinant ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 200,00 eurų kas mėnesį, iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad dukters V. poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį vidutiniškai reikia apie 310 Eurų, t.y.:

Maistas - 100 eurų (dienpinigiai mėnesiui - 30 eurų);Apranga (drabužiai, avalynė) - 30 eurų;Mokyklos ir ugdymo reikmenys - 15 eurų;Užsiėmimai Pailgintos dienos grupėje- 50 eurų;Klasės fondas, parama mokyklai - 10 eurų;Vaistai, vitaminai, higienos reikmenys, gydytojų konsultacijos, apžiūros, gydymas - 35 eurai;Komunalinių mokesčių dalis - 30 eurų;Transportas, telefonas, nenumatytos išlaidos (klasės nuotraukos, avalinės remontas ir pan.) - 25 eurai;Pramogos (kinas, draugų gimtadieniai) - 15 eurų.

Ieškovė nurodė, kad dukra mokosi Kauno „Ąžuolyno" vidurinėje mokykloje trečioje klasėje. Kadangi ieškovė dirba, tai dukra beveik kiekvieną dieną naudojasi pailgintos dienos (popamokinės veiklos) grupės paslauga, kuri yra mokama - valandos įkainis 0,58 Eur. V. pamokos baigiasi apie 12.30 val. ir ji būna pailgintos dienos grupėje po 4 val. per dieną, kas sudaro papildomai 2,32 Eur per dieną, arba 11,06 Eur per savaitę, o per mėnesį susidaro apie 50 Eur. Be to, V. S. nuo pat vaikystės dažnai serga ūmiais gerklės ir bronchų uždegimais, plaučių uždegimais, todėl jai nuolat reikia stiprinti imunitetą, vartoti vitaminus. 2012 m. mergaitei diagnozuotas kombinuotas balso ir daugybinių judesių tikas, o taip pat motorinis tikas. Dukra turi daug sveikatos problemų, dažnai vartoja vaistus, o tai lemia ir didesnes mėnesines išlaidas sveikatos priežiūrai.

Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 235,17 Eur (812 Lt) Išlaikyti ir auginti dukrą jai padeda motina R. M., kurios namo dalyje (duomenys neskelbtini), ieškovė su dukra faktiškai ir gyvena. Atsakovas anksčiau atliktos paieškos duomenimis dirba užsienyje, todėl ieškovė mano, kad jo finansinė padėtis yra geresnė negu jos, kad jis pakankamai uždirba ir gali prisidėti prie dukters išlaikymo didesne suma - 200 eurų, kurią ji ir prašo priteisti.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių ieškovė nurodė, kad santuokos metu jokio bendro turto neįgijo, taip pat neturi jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Asmeninių kreditorių ieškovė taip pat neturi, o duomenų apie atsakovo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus neturi.

Dėl tarpusavio išlaikymo ir pavardžių nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė nereikalauja iš atsakovo sau jokio išlaikymo, tačiau ir pati nesutinku skirti išlaikymą atsakovui. Pageidauja pasilikti „S." pavardę, atsakovui paliekant „S." pavardę (b.l. 3-6).

Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime ir priešieškinyje nurodė, kad pripažįsta, jog su ieškove po santuokos sudarymo gyveno labai trumpai – vos keletą mėnesių, tačiau jų santykiai nutrūko ne dėl atsakovo, o dėl pačios ieškovės kaltės. Mano, kad ieškovei reikėjo tik pavardės ir vaiko, nes tuoj po santuokos sudarymo ji su atsakovu nutraukė santykius.

Atsakovas nurodė, kad po santuokos sudarymo, 2004 m. spalio mėn. jie išsinuomojo butą, kur pagyveno iki 2005 m. vasario. 2005 m. sausio mėn. atsakovas prarado darbą, jie liko be pragyvenimo šaltinio. Kadangi greitai kito darbo nesusirado, ieškovė jį paliko ir išsikėlė gyventi pas savo mamą, kur gyvena iki šios dienos, o atsakovui pasakė, kad jis gali daryti ką nori, nes su juo daugiau neketina gyventi. Atsakovui teko grįžti pas savo mamą. Nerasdamas darbo Lietuvoje, 2005 m. vasario viduryje jis išvyko dirbti į Londoną. Visiškai atsitiktinai iš pašalinių žmonių sužinojo, kad ieškovė laukiasi. Tuomet bandė su ja susisiekti. Ieškovė patikino, kad tai tiesa, tačiau pareiškė, kad jai iš atsakovo nieko nereikia. Taip pat nieko nereikia ir iš jo giminės. Nepatikėjęs tuo, 2005 m. liepą atsakovas grįžo į Lietuvą. Bandė bendrauti su ieškove, bet ji nebendravo. Dėdamas pastangas išsaugoti šeimą, net buvo įsidarbinęs Lietuvoje. Ieškovė, žinodama kaip su juo galima susiekti, neieškojo jokių ryšių. Gimus dukrai, ieškovė neleido su dukra matytis, ir šia tema nebendravo, atkirsdama, kad dukra yra jos ir iš atsakovo joms nieko nereikia.

2006 m. atsakovas gavo pranešimą iš teismo, kad ieškovė prašo dukrai priteisti išlaikymą. Teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai po 300 litų kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Išlaikymą atsakovas teikė reguliariai, nors kartais tuo laikotarpiu neturėjo darbo.

Prasidėjus Lietuvoje ekonominei krizei ir augant nedarbui, 2009 m. atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į Londoną, kur iki šios dienos ir gyvena. Kol dirbo, pastoviai iš užsienio siuntė ieškovei dukters išlaikymui skirtus pinigus. Vėliau prarado darbą, neturėjo jokių pajamų pragyvenimui, gyveno pas seserį J., kuri faktiškai jį ir išlaikė. Į Lietuvą negrįžo, nes darbų čia nebuvo. Dėl to pasunkėjo jo galimybė išlaikyti dukrą. Tačiau atsakovo vertinimu, tai nereiškia, kad jis visiškai nesirūpino šeima ar vaiku, nes pati ieškovė niekada pretenzijų nereiškė. Sužinojęs iš savo mamos O. S., kad jam paskelbta paieška dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo, atsakovas pradėjo skolą dengti. Pirmą įnašą sumokėjo jo sesuo J., tada buvo nutraukta paieška. Nuo to laiko dengia pastoviai įsiskolinimą ir nesupranta, kaip vis dar lieka skola, nes moka ne tik išlaikymą, bet ir antstolės paskaičiuotą indeksuotą sumos dalį.

Atsakovo teigimu, jis mėgino išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė nenorėjo ieškoti jokių kompromisų, nenorėjo kartu gyventi, todėl dėl pačios ieškovės kaltės nutrūko jų bendras gyvenimas. Ieškovė neatsakingai žiūrėjo į šeimą, gyveno tik sau, negerbė atsakovo. Todėl jų bendras gyvenimas su ieškove tapo neįmanomas. Atsakovo vertinimu, ieškovė jam nebuvo lojali, visi atsakovo mėginimai išsaugoti šeimą liko bevaisiai dėl ieškovės kaltės.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad nenorėtų, jog po santuokos nutraukimo ieškovė turėtų jo pavardę ir norėtų, kad jai būtų palikta iki santuokos turėta pavardė „P".

Dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovas nurodė, kad sutinka, kad dukters V. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi dukra gyvena su motina ir mano, jog jų santykiai artimi.

Su ieškinio reikalavimu dėl priteisto išlaikymo padidinimo atsakovas sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutiktų dukrai teikti išlaikymą po 150 Eur, šiuo metu teikti didesnio išlaikymo neturi galimybės. Jo pajamos yra 1120 svarų per mėnesį, iš kurių 400 svarų moka už būstą nuomą, 160 svarų - 200 svarų išleidžia maistui, 50 svarų mokesčiams už patarnavimus, kelionės išlaidos į darbą ir namo sudaro 200 svarų, buities reikmenys (skalbimo milteliai, higienos reikmenys, drabužiai ir kt.) - 30 svarų, išlaikymas dukrai 90 svarų, tad atsakovo pragyvenimui (kitoms nenumatytoms išlaidoms), lieka apie 140-190 svarų, kas pagal Anglijoje gyvenančių žmonių pajams nėra daug. Jokio turto ar santaupų jis neturi. Jo padėtis nėra pastovi, gali bet kada netekti darbo. Todėl jis negali likti visiškai be jokių lėšų pragyvenimui.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo atsakovas nurodė, kad gyvenant kartu su ieškove jokio registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo, kreditorių neturi. Kadangi jie abu darbingi dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja ( b.l. 32-36).

2015-11-10 atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kurį 2016-02-08 patikslino ir prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina A. S.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur iki dukters pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoją ieškovę A. S.; nutraukiant santuoką, atsakovui palikti turėtą iki santuokos sudarymo pavardę „S", o ieškovei – santuokinę pavardę „S"; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

1. Atsakovui gyvenant Lietuvoje, atsakovas su dukra praleidžia kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t.y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su dukters motina A. S..

2. Atsakovui viešint Lietuvoje, kiekvieno atvykimo metu atsakovas su dukra praleidžia ne mažiau kaip tris dienas nepertraukiamai, pirmą atvykimo dieną pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos namų 18.00 val. ir grąžinant trečią dieną 18.00 val., pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su dukters motina A. S.. Tais atvejais, jei bendravimo su dukra laikotarpis sutampa su dukters mokslo metais ir užsiėmimais, atsakovas dukrą nuveda į ugdymo įstaigą ir pasiima iš jos. Apie ketinimą susitikti su dukra atsakovas ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoja ieškovę raštu (laišku) ar telefonu skambučiu, ar SMS trumpąja žinute telefonu.

3. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis bendrauja su dukra vieną dieną pagrindinių metinių švenčių : Šv. Kalėdų metu, lyginiais metais - nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., nelyginiais metais - nuo gruodžio 26 d. nuo 11.00 vai. iki 19.00 val.; Šv. Velykų metu – nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val., pasiimant ir grąžinant dukrą iš sutartos vietos. Lyginiais metais atsakovas bendrauja su dukra per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki sausio l d. 19.00 val.

4. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, atsakovas su dukra bendrauja per atostogas: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2018-11- 04, atsakovas su dukra praleidžia tris savaites jos vasaros atostogų, o nuo 2018-11-04 - vieną mėnesį jos vasaros atostogų. Atsakovas dukters motiną informuoja apie suplanuotas atostogas ir ketinimą pasiimti dukrą ne vėliau kaip pieš dvi savaites telefonu skambučiu ar SMS trumpąja žinute, ar raštu (laišku).

5. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis su dukra praleidžia tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną ir lyginiais metais dukters gimimo dieną, pasiimdamas dukrą jei ši diena yra darbo diena – nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jei nedarbo diena - nuo 11.00 val. iki 19.00 val. ;

Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo dukters pamokoms ar užsiėmimams;

6. Atsakovui gyvenant už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas bendrauja su dukra jos atostogų metu, nuo 2018-11- 04 iki 2020-11-04 atsakovas bendrauja su dukra ne mažiau kaip 28 dienas per metus, išsivežant dukrą į užsienio valstybę, susitikimo laiką ir vietą derinant su dukters motina bet kuria susisiekimo priemone (telefonu: skambučiu ar SMS trumpąja žinute, laišku ar per LR gyvenančius artimuosius) bei informuojant apie ketinimą susitikti su dukra ne vėliau kaip prieš penkias dienas, t.y. ne mažiau kaip 21 dieną jos vasaros ir ne mažiau kaip 7 dienas pasirinktinai dukters žiemos, pavasario ar rudens atostogų metu. Dukters kelionės išlaidas finansuoja atsakovas;

7. Nuo 2020-11-04 iki dukters pilnametystės, atsakovas bendrauja su dukra ne mažiau kaip 45 dienas per metus, išsivežant dukrą į užsienio valstybę, susitikimo laiką ir vietą derinant su dukters motina bet kuria susisiekimo priemone (telefonu: skambučiu ar SMS trumpąja žinute, laišku ar per LR gyvenančius artimuosius) bei informuojant apie ketinimą susitikti su dukra ne vėliau kaip prieš penkias dienas, t.y. ne mažiau kaip 35 dienas jos vasaros ir ne mažiau kaip 10 dienų pasirinktinai (žiemos, pavasario ar rudens atostogų metu). Dukters kelionės išlaidas finansuoja atsakovas.

8. Dukters tėvai privalo ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus, t.y. dukrai susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.

9. Dukters tėvai privalo nedelsiant informuoti viena kitą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, ugdymo įstaigos pakeitimą, esant būtinumui, apie jos mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis (telefonu: skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel., elektroniniu paštu, internetu ir pan.).a

10. Atsakovas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo nepilnametės dukters sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų jai mokytis sudarymo(b.l. 103-107).

Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo. Jos atstovė advokatė I. K. paaiškino, kad iš atstovaujamosios jai yra žinomos tokios faktinės aplinkybės: kad šalys kartu pragyveno labai trumpai, apie keturis mėnesius. Iš pradžių gyveno nuomojamame būste. Atsakovas prarado darbą, todėl teko išeiti iš nuomojamo buto. Planavo abu eiti gyventi į atsakovo mamos butą, tačiau atsakovo tėvai ieškovės nepriėmė, motyvuodami, kad tame bute gyvena atsakovo sesuo su vyru ir dviem vaikais, todėl visiems neužteks vietos. Todėl ieškovė išėjo gyventi pas savo mamą, o atsakovas pas savo. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovė laukiasi, nesidomėjo jos sveikata, neatėjo pasiimti iš gimdymo namų. Išlaikymo vaikui neteikė, todėl 2006 metais buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Sprendimo atsakovas nevykdė, todėl 2008 ieškovė kreipėsi į antstolį. Vykdomojoje byloje buvo skelbta jo paieška. Tai patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau nei vienerius metus. Per tuos metus atsakovas su ieškove nebendravo. Bendro turto sutuoktiniai neįgijo, prievolių bendrų neįgijo, asmeninių kreditorių ieškovė neturi.

Šalių dukra visą laiko gyveno su mama, tarp jų susiformavęs ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Mergaitei užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra telefonu. Jei norėtų bendrauti per Skype programą, tai ieškovė neturi lėšų kompiuteriui, internetui. Ieškovė sutiktų, kad mergaitei sergant ar negalint susitikti, susitikimo laikas būtų perkeltas kitam laikui, jeigu bendravimas vyktų Lietuvoje. Po bent poros metų bendravimo Lietuvoje, galima būtų apsvarstyti ir keliones į užsienį.

Ieškovė nepageidauja, kad mergaitė būtų apklausta teisme.

Vėliau pati ieškovė jam kartais paskambindavo, paklausdavo ar jis gali pažiūrėti dukrą. Būdavo, ir po savaitę atveždavo dukrą pas jo mamą, kai dukrai buvo 3-4 metai. Dukrą prižiūrėjo jo mama, o po darbo jis pats prižiūrėjo dukrą. 2009 m. gruodį jis vėl išvažiavo į užsienį. Nuo to laiko dukrą matė tik vieną kartą per Skype programą. Po jo išvykimo ieškovė dukrą yra kelis kartus jo mamai atvežusi. Jo mama turi kompiuterį, internetą. Tuomet, prieš porą metų jis kalbėjosi su dukra per Skype, dukra paprašė dovanų telefono, jis atsiuntė, tačiau ieškovė pasakė, kad nereikia, kad nesiuntinėti. Nuo to laiko su dukra nebendravo. Neteko girdėti, kad dukra baikšti, nebendraujanti. Apie dukros neurozę tik dabar išgirdo. Kiek jis bandydavo ieškovei prisiskambinti, ji neatsiliepdavo. Tik vieną kartą per Kalėdas prisiskambino, bet ieškovė jį tik aprėkė. Išsiskyrė jie taikiai, bet po to ieškovė nebenorėjo jo matyti.

Gyvena Londone, ten dirba. Nuolatinai į Lietuvą artimiausiu metu grįžti neplanuoja. Balandį būna atostogas dvi savaitės, gruodį nuo 24 iki sausio 6 d. Vasarą atostogų neturi.

Pageidautų, kad dukra atvažiuotų pas jį per savo atostogas, kartu su jo mama. Jis su dukra bendrautų po darbo, savaitgaliais. Name kartu su juo gyvena jo sesuo su vyru ir dviem vaikais, brolis ir jis. Jam dirbant, dukra pasirūpintų jo mama. Dukrai gyventi ten sąlygos būtų, name jis turi atskirą kambarį apie 20 kv. m., yra bendra svetainė, virtuvė, didelis kiemas. Jei kas atsitiktų dukrai, padėtų jo sesuo. Yra ten ir Lietuvių daktarai, galima išsikviesti ir į namus. Apie dukros susirgimus jam nieko nebuvo žinoma.

Sutiktų su pereinamuoju laikotarpiu dėl bendravimo tvarkos. Jis į Lietuvą galėtų atvažiuoti porai savaičių balandžio mėnesį. Maždaug prieš mėnesį laiko pradeda planuoti grįžimą į Lietuvą. Galėtų prieš 2 savaites informuoti ieškovę registruotu laišku apie planus grįžti į Lietuvą.

Dėl dukros išlaikymo - sutinka, kad dukros poreikiai sudaro 310 eurų. Tačiau jis gali teikti tik 150 eurų išlaikymo. Gauna apie 1500 eurų atlyginimo, nuoma kainuoja 300 svarų, dar kelionė savaitei 50 svarų, dar komunalinius reikia mokėti. Maitinasi bendrai su sesės šeima, sesė paskaičiuoja kiek reikalinga už maistą duoti, tai sudėjus nuomą, komunalinius, maistą apie 500 svarų duoda sesei. Sutiktų teikti 160 eurų išlaikymą. Būna, kad jis 1-2 mėnesius nedirba, nebūna darbo, tada susikaupia skolos už nuomą, išlaikymą, už viską. Dukrą išlaikyti Anglijoje jam padėtų ir sesuo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžmas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovė A. S. ieškinyje reiškia reikalavimą nustatyti nepilnametės šalių dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas priešieškinyje nurodė neprieštaraujantis, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Skyrius šiuo metu neturi duomenų, kad nepilnametės šalių dukters gyvenimas su ieškove pažeistų vaiko teises ar neatitiktų jo interesų. Pažymėjo, kad atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymuisi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt., tačiau tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, objektyviai turi didesnes galimybes tiesiogiai kasdien bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad vaikui tapus vyresniam, vaiko gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeičia reikšmingos faktinės aplinkybės.

Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo dydis turi leisti patenkinti V. S., gim. (duomenys neskelbtini), būtinus poreikius, susijusius su jos tinkamu maitinimu, aprengimu, gyvenamuoju būstu, sveikatos priežiūra, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėmis. Tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad augant vaikui, jo poreikiai didėja.

Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Ieškovė teigia tenkinanti nepilnametės dukters poreikius, todėl jai yra žinomos dėl to patiriamos išlaidos. Mano, kad būtinų V. S. vystymuisi sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Atsakovas priešieškinyje reiškia reikalavimą nustatyti bendravimo su dukra V. S. tvarką. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. ir LR CK 3.161 str. 3 d. yra įtvirtinta vaiko teisė būti auklėjamam ir aprūpinamam savo abiejų tėvų, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar šie gyvena kartu ar skyrium. CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku, - nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai, -įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį. Kliudymą bendrauti su vaiku tam iš tėvų, kuris gyvena skyrium nuo vaiko, jei jam tėvų valdžia nėra apribota tokiu būdu, kad būtų uždrausta bendrauti su vaiku, ir nenustatyta, jog bendravimas kenkia vaiko interesams, vertintinas ne tik kaip tėvo/motinos, bet ir kaip vaiko teisių pažeidimas.

LR CK 3.164 str. 1 d. numatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Skyrius, vykdydamas teismo įpareigojimą, siekė apklausti nepilnametę V. S., tačiau ieškovė nepilnametės į skyrių, iš anksto paskirtu laiku (2015-12-15, 2016-01-13 ir 2016-01-25), neatvedė. 2016-02-24 ieškovei išsiųstas pranešimas, kad nepilnametės apklausa skyriuje vyks 2016 kovo 22 d. 15:00 vai. Pažymėtina, kad skyrius teismo įpareigojimą gali įvykdyti tik šalims geranoriškai bendradarbiaujant -t. y. ieškovei geranoriškai atvedant šalių dukrą į skyrių nepilnametės nuomonės, dėl bendravimo su tėvu, išklausymui. Nepavykus nepilnametės apklausti skyriuje, mano, jog tikslinga nepilnametę apklausti teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nepilnametės šalių dukters nuomonė dėl bendravimo su tėvu skyriaus specialistams nėra žinoma, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gali paaiškėti naujos faktinės aplinkybės, galutinę išvadą dėl ginčo, skyrius pateiks susipažinęs su visais šalių pateiktais įrodymais teisme (b.l.30-31).

Pažymėtina, kad ieškovei nesutinkant, kad mergaitė būtų apklausta teisme, 2016-03-22 V. S. nuomonė buvo išklausyta per atstovą – Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS atstovę V. B.. Mergaitė nurodė, kad gyvena su mama ir su močiute, turi daug draugų, mėgsta su jais žaisti. Namuose ruošia pamokas, jai padeda mama. Daugiausia laiko praleidžia su mama ir su močiute. Tėtį prisimena, jį matė paskutinį kartą kai buvo maža. dar matė jį žiemą, tačiau su juo nekalbėjo, su juo kalbėjosi mama. Ji nenori su juo matytis, nes tėtis bjaurus ir negeras, nemyli jos. Pats tėtis jai sakė, kad jos nemyli, jai tada buvo 3 ar 4 metai, bet ji tai prisimena. Mama irgi sakė, kad tėtis jos nemyli. Dėl to ir nenori su juo bendrauti ir kalbėtis telefonu. Kai vieną kartą tėtis jai paskambino, ji išsigando jo balso, jo balsas yra bjaurus (b.l. 136-137).

Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių (sutuoktinių kaltės)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2004-09-25 Kauno miesto CMB buvo įregistruota ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka, įrašo Nr. 2161. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė duktra V. S., kuri šalių santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė (b.l. 9,10).

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Šiai atsakovo kaltę preziumuojančiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – Kauno m. apylinkės teismo 2006-09-07 išduotą vykdomąjį raštą, iš kurio matyti, kad ieškovės ieškinio pagrindu iš atsakovo buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas dukrai (b.l. 11), taip pat antstolės R. S. kontoros skyriaus pažymą dėl išlaikymo skolos paskaičiavimo, iš kurios matyti, kad 2008 m. buvo susikaupusi 2400 Lt išlaikymo skola, kurią atsakovas padengė dalimis, iki 2009 m. spalio. Nuo 2009 m. lapkričio atsakovas vėl išlaikymo dukrai neteikė, todėl 2013-01-04 buvo susikaupusi 15246 Lt skola. 2013-01-04 antstolės patvarkymu buvo paskelbta atsakovo paieška. Patvarkyme nurodyta, kad į antstolės raginimus atsakovas nereagavo, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno (b.l. 14). 2015-03-24 antstolės pažymoje nurodyta, kad išlaikymo skolos likutis sudarė 222,43 Eur. 2013-02-26 atsakovas paskambino iš užsienio, įsipareigojo skolą mokėti dalimis, dalį skolos padengė. Todėl jo paieška buvo nutraukta (b.l. 15).

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo nesirūpinimą šeima, išvykimą į užsienį ir šeimos palikimą. Iš aptartų įrodymų taip pat matyti, kad atsakovas išvyko ir paliko šeimą bei ja nesirūpino daugiau kaip vienerius metus. Todėl pilnai tikėtina, kad tai sukėlė neigiamus išgyvenimus ir materialinius sunkumus ieškovei, sąlygojo tarpusavio santykių nebuvimą.

Šias ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovas iš esmės pripažino, tačiau teigė, kad pati ieškovė nenorėjo su juo bendrauti. Teigė, kad jie pradėjo gyventi atskirai tik dėl iškilusių materialinių sunkumų, kad nebuvo susipykę. Tačiau tokiu atveju atsakovas išvykti į užsienį galėjo tik susitaręs su ieškove. Manytina, kad tokio susitarimo nebuvo, kadangi tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovui būnant užsienyje šalys nebendravo, atsakovas teigė netgi nežinojęs apie ieškovės nėštumą. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Vertintina, kad abu sutuoktiniai, pradėję gyventi atskirai, atitolo. Tačiau ta aplinkybė, kad gimus dukrai ieškovė ėmė ignoruoti atsakovą, jam grįžus iš užsienio nenorėjo su juo bendrauti ir neleido matytis su dukra rodo, kad ir pati ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, nes tokiu savo elgesiu ji nepaliko galimybės atkurti šeimos ryšius.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jų ryšiai visiškai nutrūko atsakovui 2009 m. išvykus į Angliją. Atsakovo teigimu, ieškovė neatsakinėjo į jo skambučius, neleido pasikalbėti su dukra, nors jis nupirko dukrai telefoną dovanų. Teismo vertinimu, šios atsakovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Jas patvirtino atsakovo sesuo liudytoja J. R., atsakovo mama liudytoja O. S.. Teismas neturi pagrindo tuo netikėti. Tačiau kaip nustatyta, ieškovės požiūris į atsakovą jau buvo pasikeitęs nuo pirmojo jo išvykimo. O tai, kad atsakovui būnant Lietuvoje 2005-2009 m. laikotarpiu jų santuokiniai ryšiai neatsinaujino, yra jų abiejų kaltės, nes teismo vertinimu, nė vienas iš jų nedėjo reikiamų pastangų išsaugoti šeimą. Atsakovas elgėsi neleistinai nepadėdamas ieškovei moraliai ir materialiai, o ieškovė taip pat nebuvo lojali savo sutuoktiniui, nes atsakovui grįžus iš Anglijos, jį ignoravo, su juo nenorėjo bendrauti, savinosi dukrą. Vertintina, jog ieškovė veikė tik savo ambicijų vedina, o ne šeimos interesais. Šių aplinkybių visuma ir sąlygojo šeimos iširimą.

CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Šiuo atveju teismas laiko nustatyta, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims daugiau kaip dešimt metų gyvenant atskirai ir nesiekiant atkurti šeimos ryšius, jų santuoka laikytina formalia, todėl nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant ieškovę ir atsakovą (CK 3.61 str. 2 d.).

Vertintina, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis šioje dalyje tenkinami iš dalies.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę. Atsakovas atsiliepime išreiškė priešingą poziciją, tačiau priešieškiniu ginčo dėl to nekėlė. Todėl, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – S., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – S.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų.

Nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju dalintino turto (aktyvo ir pasyvo) šalys neįgijo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas per savo atstovę išreiškė nuogąstavimus dėl ieškovės sugebėjimo sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau savarankiško reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nereiškė. Atsakovas tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdyje sutiko, kad nepilnametės dukters V. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina A. S..

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, pažeistų vaiko teisę į saugią aplinką, kenktų jos sveikatai ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas – nepilnametės V. S. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina A. S..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 d alis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui reikalingas 310 Eur dydžio išlaikymas, t.y. maistui - 100 eurų, aprangai (drabužiai, avalynė) - 30 eurų; mokyklos ir ugdymo reikmenys - 15 eurų; užsiėmimai pailgintos dienos grupėje- 50 eurų; klasės fondas, parama mokyklai - 10 eurų; vVaistai, vitaminai, higienos reikmenys, gydytojų konsultacijos, apžiūros, gydymas - 35 eurai; komunalinių mokesčių dalis - 30 eurų; transportas, telefonas, nenumatytos išlaidos (klasės nuotraukos, avalinės remontas ir pan.) - 25 eurų; pramogos (kinas, draugų gimtadieniai) - 15 eurų. Taip pat nurodė, kad dukra nuo pat vaikystės dažnai serga ūmiais gerklės ir bronchų uždegimais, plaučių uždegimais, todėl jai nuolat reikia stiprinti imunitetą, vartoti vitaminus. 2012 m. mergaitei diagnozuotas kombinuotas balso ir daugybinių judesių tikas, o taip pat motorinis tikas, dukra turi daug sveikatos problemų, dažnai vartoja vaistus, o tai lemia ir didesnes mėnesines išlaidas sveikatos priežiūrai.

Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo išaugusių dukros poreikių, tik nurodė, nurodė, kad negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Šiuo metu gyvena ir dirba Londone, jo pajamos per mėnesį sudaro 1120 svarų, iš kurių 400 svarų moka už būsto nuomą, 160 svarų - 200 svarų išleidžia maistui, 50 svarų mokesčiams už patarnavimus, kelionės išlaidos į darbą ir namo sudaro 200 svarų, buities reikmenys (skalbimo milteliai, higienos reikmenys, drabužiai ir kt.) - 30 svarų, išlaikymas dukrai 90 svarų, tad atsakovo pragyvenimui (kitoms nenumatytoms išlaidoms), lieka apie 140-190 svarų per mėnesį, kas pagal Anglijoje gyvenančių žmonių pajams nėra daug. Jokio turto ar santaupų atsakovas neturi, jo padėtis nėra pastovi, nes bet kada gali netekti darbo. Todėl likti visiškai be jokių lėšų pragyvenimui jis negali. Nurodė, kad šiuo metu sutiktų dukrai teikti išlaikymą po 150 Eur, nes teikti didesnio išlaikymo jis neturi galimybės.

Teismas, išanalizavęs ieškovės nurodytus dukros poreikius, juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, vertina, jie yra pagrįsti ir realūs, atitinkantys tokio amžiaus vaiko įprastinius būtinuosius poreikius. Vien ta aplinkybė, kad mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, mokyklinių prekių, aprangos mokyklai įsigijimas, mokestis už maitinimą, neišvengiamai didina vaiko poreikius ir jų tenkinimui reikalingas išlaidas. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios teismo pripažintinos kaip visiems žinomomis. Teismas pripažįsta, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su vaiko privalomuoju ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai didėja (transporto išlaidos, kišenpinigiai, vaiko draugų šventės, mokykliniai renginiai, išvykos su klasės draugais ir pan.). Šių išlaidų padengimas tenka abiem tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į mokslą, taip pat jo teisė į turiningą laisvalaikį.

Taip pat sutiktina su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog išlaidas dukros išlaikymui didina ir tai, kad V. dažnai serga. Kaip matyti iš VŠĮ Kauno Kalniečių poliklinikos išduotos pažymos, mergaitė dažnai serga peršalimo ir kvėpavimo takų ligomis, turi kitų sveikatos sutrikimų (b.l. 20). Todėl akivaizdu, kad būtina stiprinti jos imunitetą, vartoti vitaminus, maisto papildus, kas sąlygoja didesnes išlaikymo išlaidas.

Išlaikymo vertei pinigine išraiška turi įtakos ir tai, kad V. S. lanko Paailgintą dienos (popamokinės veiklos) grupę, kurios valandos įkainis – 0,58 Eur (b.l. 21).

Pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai suponuoja išvadą, kad šalių dukros V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) poreikiai, lyginant juos su tais, kurie buvo 2006 metais, priimant teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-5459/2006, kai mergaitei buvo vieneri metai, yra ženkliai išaugę. Todėl jiems patenkinti ieškovės nurodyta 310 Eur suma pripažintina reikalinga ir pagrįsta. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra nerealūs, o jų materialinė išraiška padidinta.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos svarbios aplinkybės.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 07 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5459/2006 iš atsakovo A. S. priteisė išlaikymą nepilnametei V. S. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 11). Nustačius, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo V. S. poreikiai pasikeitė, t. y. išaugo nuo 86,88 Eur iki 310 Eur, šių išaugusių išlaikymo išlaidų atlyginimas tenka abiems tėvams.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 16-19).

Ieškovė dirba UAB „Augimada“, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 312 Eur (b.l. 71).

Atsakovas nurodė, kad gyvena ir dirba Londone, jo gaunamos pajamos sudaro 1120 svarų per mėnesį (kas bylos nagrinėjimo metu sudarė apie 1500 Eur).

Atsakovo atstovė pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-10-31 atsakovui buvo išmokėta 12944,59 svarai, t. y. 995,74 svarai per mėnesį (b.l. 73). Daugiau duomenų apie gaunamas pajamas užsienyje atsakovas ir jo atstovė nepateikė. Todėl teismas vertina, kad atsakovas pateikė nepilnus duomenis ir vertina, jog jis gauna nurodyto dydžio pajamas, t.y. 1120 svarų per mėnesį, t.y. apie 1500 Eurų.

Akivaizdu, kad atsakovo gaunamos pajamos daugiau kaip keturis kartus viršija ieškovės gaunamas pajamas. Tačiau teismas vertina ir šalių pragyvenimui būtinas išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis nuomojasi kambarį sesers išnuomotame name, už kurį moka 400 svarų, 160 svarų - 200 svarų išleidžia maistui, 50 svarų mokesčiams už patarnavimus, kelionės išlaidos į darbą ir namo sudaro 200 svarų, buities reikmenys (skalbimo milteliai, higienos reikmenys, drabužiai ir kt.) - 30 svarų, išlaikymas dukrai 90 svarų. Atsakovo paskaičiavimu, jam lieka apie 140-190 svarų, kas pagal Anglijoje gyvenančių žmonių pajams nėra daug. Šių likusių lėšų atsakovas negali skirti dukros išlaikymui, nes jokio turto ar santaupų neturi, gali bet kada netekti darbo. Likti visiškai be jokių lėšų pragyvenimui jis negali.

Kaip nustatyta, ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovės mamai priklausančiame būste. Duomenų, kad mokėtų būsto nuomos mokestį nėra. Pati ieškovė nurodė, kad mama jai padeda finansiškai, suteikia gyvenamąjį plotą. Todėl vertintina, kad ieškovė nepatiria būsto nuomos išlaidų. Tačiau tai nereiškia, kad ji neturi prisidėti prie komunalinių ir kitų būsto išlaikymo išlaidų, kad ją su dukra visapusiškai turi remti mama. Neabejotinai, ieškovei taip pat yra reikalingos lėšos maistui, aprangai, higienai, kelionei į darbą ir kt. Nors ieškovė jų neapskaičiavo ir teismui nepateikė, tačiau tai, kad kiekvieno asmens pragyvenimui reikalingos lėšos yra visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė. Netgi vertinant, kad pačios ieškovės poreikiai yra mažesni nei dukros, akivaizdu, kad iš gaunamų pajamų taupymui nenumatytiems atvejams ieškovei nieko nelieka, kai tuo tarpu atsakovui, jo paties paskaičiavimu, lieka apie 140-190 svarų. Todėl būtų nepagrįsta ir nesąžininga teigti, jog šalių turtinė padėtis yra lygiavertė. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė. Tai, kad atsakovas gali teikti didesnį nei 150 Eurų išlaikymą, spręstina ir iš to, kad 2016-01-27 teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog sutiktų su 160 Eur išlaikymo suma.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą dukrai. Be to, augant vaikui jo poreikiai taip pat didėja, o didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei V. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. gegužės 15 d.) iki jos pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės atstovė A. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Ieškovė nurodė, kad nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, tik nesutinka, kad viešėdamas Lietuvoje, atsakovas kiekvieno atvykimo metu praleistų su dukra ne mažiau kaip tris dienas nepertraukiamai, pirmą atvykimo dieną pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos namų 18.00 val. ir grąžinant trečią dieną 18.00 val. Ieškovės teigimu, toks bendravimas, paimant dukrą iš namų jos mokymosi mokykloje metu gali atsiliepti dukters mokslams, nes V. namuose yra visi jos vadovėliai, pratybos, mokslo reikmenys, ir ji negalėtų tinkamai pasiruošti pamokoms. Todėl mano, kad jei atsakovas tikrai norėtų praleisti laiką su dukra viešint Lietuvoje, jis galėtų prisiderinti prie dukros užimtumo ir atvykti savaitgalį pabendrauti su dukra.

Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovo siūloma bendravimo tvarka toje dalyje, kurioje aprašytas bendravimas tėvui gyvenant už Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovė prašė atkreipti dėmesį į tai, kad paskutinį kartą V. bendravo su tėvu būdama apie 2 metų amžiaus. Teigė, kad ji nepažįsta A. S. kaip tėvo, neturi su juo emocinio ryšio, o yra labai prisirišusi prie mamos - ieškovės. Mergaitė yra jautri, dėl stipraus susijaudinimo jai pasireiškia judesių ir motorinis tikas, prasideda traukuliai. Todėl išvykimas į užsienį be mamos gali sukelti jai stresą, tiką, traukulius, kas yra pavojinga dukters sveikatai. Todėl ieškovė kategoriškai prieštarauja dėl tokios bendravimo tvarkos, kuomet dukra gali būti išvežama pas tėvą į užsienį. Nurodė, kad bendravimo pradžioje reikia atstatyti ryšį tarp dukros ir tėvo, ir tai galima padaryti tik atsakovui lankant dukrą jos namuose ir tik dalyvaujant ieškovei, tuomet, kai atsakovas atvyks į Lietuvą savo atostogų metu.

Su kita atsakovo siūloma bendravimo tvarka (atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje pagrindinių metinių švenčių metu, taip pat tėvo dieną ir jo gimimo dieną, dukters gimimo dieną, dukters atostogų metu) ieškovė iš esmės sutiko, tik nurodė, kad atsakovas prašo labai plataus bendravimo su dukra jam gyvenant Lietuvoje, tačiau jis faktiškai gyvena Anglijoje ir nesiruošia grįžti į Lietuvą, todėl absurdiška ir netikslinga numatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri net nebus įgyvendinama. Ieškovė netrukdytų bendrauti atsakovui su dukra jos gyvenamojoje vietoje, jei atsakovas tokį norą išreikštų ir informuotų iš anksto apie savo apsilankymą.

Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimai yra vykdytinas dokumentas, kuris jo nevykdant gali būti vykdomas priverstinai. Todėl mano, kad atsakovo reikalavimai - dukrai susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku; dukters tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, ugdymo įstaigos pakeitimą, esant būtinumui, apie jos mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su dukra galimomis ryšio priemonėmis (telefonu: skambučiu ar SMS trumpąja žinute tel., elektroniniu paštu, internetu ir pan.); kad atsakovas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo nepilnametės dukters sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų jai mokytis sudarymu, - yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti patvirtinti teismo sprendimu kaip negalimi vykdyti (b.l. 86-88, 122-127).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima kai šiam bendravimui nėra kliudoma ir kai pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors šalių santykiai konfliktiški, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, tačiau prašo atsižvelgti į nutrūkusius tėvo ir vaiko ryšius ir nenustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri sukeltų vaikui neigiamas emocijas, nesaugumo jausmą ar trukdytų mokslams. Tokie ieškovės argumentai grindžiami vaiko gerove, todėl teismas juos vertina ir į juos atsižvelgia.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pati nepilnametė bendrauti su tėvu visiškai nenori. Iš jos apklausos protokolo matyti, kad tėvą ji prisimena tik iš blogosios pusės, teigia, kad tėtis jai yra sakęs, jog jos nemyli. Tačiau iš nepilnametės nupasakoto konteksto, kai atsakovas jai tai pasakė, matyti, kad tai galėjo įvykti labai senai, kai mergaitė buvo visai maža, ir jai dar reikėjo „pampersų“. Teismo vertinimu, vaiko prisiminimai iš ankstyvos vaikystės nėra patikimi, nes mažas vaikas negali teisingai suvokti jį supančios tikrovės, o taip pat ilgą laiką teisingai prisiminti įvykius. Tikėtina, kad frazę, jog tėtis jos nemyli, mergaitė išgirdo iš savo mamos, nes apklausos protokole mergaitė nurodė, jog ir mama jai yra sakiusi, kad tėtis jos nemyli (bl. 136). Darytina išvada, kad neigiamo tėvo įvaizdžio susiformavimas mergaitei yra tėvų nebendravimo ir įtemptų santykių padarinys.

Tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti, o vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai.

Tai, kad šalių dukra išreiškė nuomonę nenorinti bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, reiškia tik tai, kad prievartos priemonės atsakovui bendraujant su dukra būtų netoleruotinos ir padarytų mergaitei dar didesnę emocinę žalą. Todėl net ir nustačius konkrečią atsakovo bendravimo tvarką, šalys pirmiausia turėtų ieškoti būdų, kaip atkurti nutrūkusius ryšius, dukros pasitikėjimą atsakovu. Spręstina, kad šalys, neradusios tinkamų būdų, turėtų kreiptis pagalbos į psichologus, kas ieškovei buvo siūloma ir nagrinėjant bylą teisme (b.l. 143-144, 146).

Tačiau tai, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų ar jų negebėjimo tinkamai atstovauti nepilnametės interesus, mergaitė ilgą laiką nebendravo su savo tėvu, nesudaro pagrindo visiškai nenustatyti bendravimo tvarkos, nes tai neatitiktų nei Kasacinio teismo formuojamos praktikos, nei geriausių vaiko interesų. Todėl nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su dukra tvarka, ją pakoreguojant, atsižvelgus į ilgą nebendravimo laikotarpį, susiformavusio ryšio tarp vaiko ir tėvo nebuvimą ir tikėtinumą jį atkurti palaipsniui. Nustatytinas ne maksimalus, tačiau artimas maksimaliam ir ganėtinai intensyvus atsakovo ir dukters bendravimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje, bendravimas turėtų vykti ne tik betarpiškai, atsakovui atvykstant į Lietuvą, bet ir ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).

Teismo vertinimu, šiuo metu, esant neigiamai mergaitės nuostatai tėvo atžvilgiu ir nesant glaudaus tarpusavio ryšio, spręsti dėl šalių dukros išvykimo atostogų metu į užsienį būtų per anksti, nes pirmiausia reikia atkurti vaiko pasitikėjimą tėvu, sustiprinti jų tarpusavio ryšį. Ilgalaikis nepertraukiamas bendravimas atsakovui būnant Lietuvoje, taip pat šiuo metu neatitiktų mergaitės interesų. Teismas sprendžia, kad tik žinodama, jog netrukus galės grįžti į savo gyvenamąją vietą, mergaitė galės jaustis saugi.

1. Atsakovui gyvenant ar ilgesnį laiką viešint Lietuvoje atsakovas su dukra praleidžia kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant ją iki tos pačios dienos 20 val., taip pat sekmadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant ją iki tos pačios dienos 20 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra konkrečią dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę telefono skambučiu ar SMS trumpąją žinute ne vėliau kaip prieš dieną iki numatomo bendravimo dienos.

2. Kiekvieno trumpalaikio atvykimo į Lietuvą metu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ne mažiau kaip du kartus savaitėje, pasiimant dukrą iš jos namų 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val., o dukters mokslo metais pasiimant ją iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba iš jos namų ir grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val. Apie atvykimą į Lietuvą ir ketinimą bendrauti su dukra konkrečią dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

3. Pagrindinių metinių švenčių metu atsakovas, gyvendamas ar viešėdamas Lietuvoje, bendrauja su dukra vieną dieną, pasiimant ir grąžinant dukrą iš sutartos vietos:

Šv. Kalėdų metu, lyginiais metais - nuo gruodžio 24 d. 15.00 val. iki 21 val., o nelyginiais metais - nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki 20.00 val.;

per Naujuosius metus lyginiais metais atsakovas bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki 21 val., o nelyginiais – nuo sausio l d. 10 val. 20.00 val.

Apie ketinimą bendrauti su dukra šių švenčių metu atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

4. Per dukros atostogas atsakovas su dukra bendrauja Lietuvoje: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018-11-04 dvi savaites jos vasaros atostogų, o nuo 2018-11-04 – tris savaites jos vasaros atostogų. Atsakovas dukters motiną informuoja apie suplanuotas atostogas ir ketinimą pasiimti dukrą raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

5. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis su dukra praleidžia: tėvo dieną, atsakovo gimtadienio dieną ir lyginiais metais dukters gimimo dieną, jei ši diena yra darbo diena, pasiimdamas dukrą nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jei nedarbo diena - nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra šiomis dienomis atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

6. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo dukters pamokoms ar užsiėmimams.

7. Atsakovui gyvenant už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas bendrauja su dukra ryšio priemonėmis neribotai, tačiau atsižvelgiant į dukros dienotvarkę ir jos pageidaujamą bendravimo trukmę. Ieškovė įpareigotina netrukdyti atsakovui bendrauti ryšio priemonėmis su dukra.

8. Ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoti atsakovą apie pasikeitimus, t.y. dukrai susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims, dėl kurių atsakovo bendravimas su dukra negali vykti ir pasiūlyti perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui šalių sutartu laiku.

9. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, ugdymo įstaigos pakeitimą, esant būtinumui, apie jos mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, pasikeitusius dukros poreikius.

Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms neatitikant vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nes santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio.

Be to, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Pažymėtina ir tai, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, motina turi padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu, nes tai yra jos pareiga, nes tas iš tėvų, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas, prieštarautų vaiko interesams (CK 3.165 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis (b.l.7) ir 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 49).

Atsakovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis (b.l. 66) ir 250 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų (b.l. 49).

Ieškovė ieškiniu reiškė 3 neturtinius reikalavimus, ir vieną turtinį (dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo), iš kurių visiškai patenkinti 2 neturtiniai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardžių, vienas tenkintas iš dalies (dėl santuokos nutraukimo priežasties), taip pat pilnai patenkintas turtinis reikalavimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Atsakovas priešieškiniu pareiškė 4 neturtinius reikalavimus ir vieną turtinį, iš kurių 2 neturtiniai patenkinti visiškai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardžių), tačiau jie sutampa su ieškinio reikalavimais, todėl laikytini tik atsakovo pozicija ir nevertintini sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą. Du savarankiški neturtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies (dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir bendravimo tvarkos). Turtinis reikalavimas (dėl išlaikymo dydžio) tenkintas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikšti priešpriešiniai (ieškinio ir priešieškinio) šalių neturtiniai ir turtiniai reikalavimai, kurie iš esmės tenkinti iš dalies, ir patenkinta ir atmesta apylygė priešpriešinių šalių neturtinių ir turtinių reikalavimų dalis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 6,46 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai bei ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalį, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 3,23 Eur iš kiekvienos šalies išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, iš atsakovo pagal priteistą padidintą išlaikymo sumą valstybei priteistina 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo teikiant ieškinį ieškovė buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S. (iki santuokos – P.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2004m. rugsėjo 25d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2161, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „S.", o atsakovui - pavardę „S".

Nustatyti nepilnametės šalių dukters V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. S..

Pakeisti 2006 m. rugsėjo 07 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5459/2006 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-05-15) iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės į nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoją ieškovę A. S..

Nustatyti tokią atsakovo A. S. bendravimo su dukra V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Atsakovui gyvenant ar ilgesnį laiką viešint Lietuvoje atsakovas su dukra praleidžia kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant ją iki tos pačios dienos 20 val., taip pat sekmadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant ją iki tos pačios dienos 20 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra konkrečią dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę telefono skambučiu ar SMS trumpąją žinute ne vėliau kaip prieš dieną iki numatomo bendravimo dienos.

2. Kiekvieno trumpalaikio atvykimo į Lietuvą metu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ne mažiau kaip du kartus savaitėje, pasiimant dukrą iš jos namų 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val., o dukters mokslo metais pasiimant ją iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba iš jos namų ir grąžinant tą pačią dieną iki 20.00 val. Apie atvykimą į Lietuvą ir ketinimą bendrauti su dukra konkrečią dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

3. Pagrindinių metinių švenčių metu atsakovas, gyvendamas ar viešėdamas Lietuvoje, bendrauja su dukra vieną dieną, pasiimant ir grąžinant dukrą iš sutartos vietos:

Šv. Kalėdų metu, lyginiais metais - nuo gruodžio 24 d. 15.00 val. iki 21 val., o nelyginiais metais - nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki 20.00 val.;

per Naujuosius metus lyginiais metais atsakovas bendrauja su dukra nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki 21 val., o nelyginiais – nuo sausio l d. 10 val. 20.00 val.

Apie ketinimą bendrauti su dukra šių švenčių metu atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

4. Per dukros atostogas atsakovas su dukra bendrauja Lietuvoje: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018-11-04 dvi savaites jos vasaros atostogų, o nuo 2018-11-04 – tris savaites jos vasaros atostogų. Atsakovas dukters motiną informuoja apie suplanuotas atostogas ir ketinimą pasiimti dukrą raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

5. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis su dukra praleidžia: tėvo dieną, atsakovo gimtadienio dieną ir lyginiais metais dukters gimimo dieną, jei ši diena yra darbo diena pasiimdamas dukrą nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jei nedarbo diena - nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra šiomis dienomis atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (laišku, el. laišku ar SMS trumpąją žinute) ne vėliau kaip prieš savaitę laiko iki numatomo bendravimo dienos. Dukros atsiėmimo ir grąžinimo vietą atsakovas privalo derinti su dukters motina A. S..

6. Atsakovui gyvenant ar viešint Lietuvoje, jis turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo dukters pamokoms ar užsiėmimams.

7. Atsakovui gyvenant už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas bendrauja su dukra ryšio priemonėmis neribotai, tačiau atsižvelgiant į dukros dienotvarkę ir jos pageidaujamą bendravimo trukmę. Ieškovė įpareigotina netrukdyti atsakovui bendrauti ryšio priemonėmis su dukra.

8. Ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoti atsakovą apie pasikeitimus, t.y. dukrai susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims, dėl kurių atsakovo bendravimas su dukra negali vykti ir pasiūlyti perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui šalių sutartu laiku.

9. Ieškovė taip pat privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, ugdymo įstaigos pakeitimą, esant būtinumui, apie jos mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl dukros išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 3,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 44 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2016-06-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.