Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui Artūrui Bužavui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),., vedęs, verčiasi individualia žemės ūkio veikla, yra ūkininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018-03-04 apie 2.45 val., (duomenys neskelbtini)., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio ).

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, K. Š. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir Kauno apskrities VPK Jonavos rajono vyriausiosios patrulės T. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, alkotesterio kvitas, kuriame užfiksuotas 2,14 prom. girtumas bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. Š. kraujyje nustatyta 2,06 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo gynėjo prašymas perduoti kaltinamąjį jo motinos V. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 106-107), kuriame nurodoma, kad K. Š. visiškai prisipažino padaręs šią baudžiamąją veiką, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, žala nepadaryta, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina sutuoktinės nepilnametį vaiką, nėra įtrauktas į jokią įskaitą dėl priklausomybių, todėl mano, kad byloje yra visos sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Teigia, jog kaltinamojo mama pagal savo asmenybę atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje išvardytus laiduotojam keliamus reikalavimus, yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti K. Š. daryti teigiamą įtaką ateityje. BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse išvardintos pasekmės K. Š. ir V. Š. yra žinomos.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai apgailestavo. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija rodo, kad jis savo kaltę iš esmės pripažino. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis baustas kelis kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 46-47), Jonavos PSPC PSC psichikos ir priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė (b. l. 53), į kaltinamojo teigiamas charakteristikas (b. l. 70, 71 ), taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja siūloma V. Š. yra kaltinamojo mama. Ji yra nebausta administracine tvarka (b. l. 109), neteista (b. l. 117). Kaltinamasis su mama dažnai bendrauja, jo mama dirba (duomenys neskelbtini), ten, kur gyvena kaltinamasis su šeima. V. Š. yra įsitikinusi, jog gali daryti sūnui teigiamą įtaką su juo dažnai bendraudama. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas atleidžia K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoja skirtina V. Š., nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,06 prom. girtumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam vis tik turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams. Toks terminas kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į tai, kad asmuo tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Šioje byloje nustatyta, kad K. Š. vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,06 promilių etilo alkoholio). Veika padaryta tiesiogine tyčia. Minėtas automobilis pripažintinas K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jis atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pagal byloje esančius duomenis, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (registruotas jo vardu). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog automobilio vertė apie 13 000 – 14 000 Eur. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atsižvelgti į naujausią teismų praktiką ir nekonfiskuoti kaltinamajam priklausančio automobilio. Nurodė, kad kaltinamajam K. Š. automobilį įsigyti finansiškai padėjo jo mama V. Š.. Kaltinamojo mama turi neįgalumą, darbingumo lygis tik 35 procentai. Ji dažnai skolinasi sūnaus automobilį nuvykimui pas gydytojus, nes savo automobilio neturi. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad šis automobilis yra vienintelis turimas šeimos automobilis, kuriuo į lankomus būrelius mieste nuvežamas nepilnametis įsūnis A., o susirgus - pas gydytojus. Automobilio netekus, būtų pažeisti ir nepilnamečio vaiko interesai, todėl šeimai automobilis yra būtinas ir laikinai juo naudotis galės mama V. Š. ir žmona I. Š., kurios ir iki šiol naudojosi bendru šeimos automobiliu „Audi Q5“. Taip pat gynėjas prašo atsižvelgti į kaltinamojo K. Š. ypatingai teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir į tai, kad kaltinamasis jau padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, visiems šeimos nariams pasižadėjo niekada nekartoti savo veiksmų. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog, vykdydamas teisingumą, teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, o toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad kaltinamasis K. Š. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, jis praeityje nebuvo teistas, tačiau administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, yra ūkininkas, charakterizuojamas teigiamai, padarytą veiką vertina kritiškai, dėl jos padarymo prisipažįsta, gailisi. Vis tik, teismo vertinimu, bendrame aplinkybių fone šios aplinkybės nepripažintinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, kad, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, teisingumo principas būtų pažeistas ar šios priemonės taikymas būtų neproporcingas. Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ar netaikymo, turi pareigą vertinti ir teisės pažeidimo pavojingumą, mastą bei kitas susijusias aplinkybes. Kaip nustatyta, kaltinamasis vairavo automobilį, kai jo kraujyje nustatyta 2,06 promilių etilo alkoholio, t.y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamojo teigimu, po išgertuvių automobiliu vežė savo draugą namo. Tokiu būdu kaltinamasis sukėlė didelę grėsmę ne tik sau ir savo draugui, bet ir aplinkiniams, jų turtui. Pažymėtina tai, kad neatsakingas kaltinamojo elgesys galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes. Kaltinamojo padaryta veika itin neigiamai vertinama visuomenėje, dedamos didelės pastangos užkirsti joms kelią, tačiau kaltinamasis to nepaisė. Apie galimus neigiamus padarinius kaltinamasis turėjo pareigą susimąstyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Darydamas nusikaltimą, asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl padaryto nusikaltimo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Pastebėtina ir tai, kad į kaltinamojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes teismas jau atsižvelgė, spręsdamas dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat tokį jo neatsakingą poelgį vertindamas kaip veikiau vienkartinį, uždraudė jam naudotis specialiąja teise minimaliam terminui.

Kaltinamojo gynėjo pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad K. Š. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - taikymas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, šiuo atveju yra būtinas, taigi, automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis kaltinamajam K. Š. (registruotas jo vardu), kurį jis vairavo būdamas neblaivus, konfiskuotinas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą kaltinamojo K. Š. automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),, palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, Nr. RO584445) paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 304 - 305, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. Š., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaltinamajam K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi Q5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą kaltinamojo K. Š. automobiliui „Audi Q5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),, palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, Nr. RO584445) paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.