Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-365/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
1A-664-365/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18040-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Advokatai
Remigijus Rinkevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18040-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. R. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, laiduotojui P. R.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. R. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį P. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu T. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 20 MGL (1000 eurų) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. R. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 5 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į T. R. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

T. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. T. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, kaltinant jį tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. birželio 4 d. apie 20.10 val., Vilniuje, Drujos g – Manufaktūrų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Spręsdamas klausimą dėl T. R. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas 2021-10-22 nuosprendyje, motyvuodamas BK 72 straipsnio netaikymą, nurodė, jog T. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Pabrėžė, jog ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir nurodė, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi yra panaši su administraciniais pažeidimais, kurie taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos ir/ ar veiką padariusio asmens pavojingumas visuomenei. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbiomis laikytinos tos veikos padarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio nusikaltimą). Vertindamas T. R. asmenybę, apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, o baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai bus pasiekti nustačius kaltinamajam 1 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaitimų asmenų fondą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė (toliau – ir prokurorė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti T. R. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė, vadovaudamasi teismų praktika dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, proporcingumo įvertinimo pažymi, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018), įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018).Todėl, prokurorės manymu, itin kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo T. R. padaryto nusikaltimo tapatinimas su administraciniu nusižengimu.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuspręsdamas dėl T. R. priklausančios nusikalstamos veikos padarymo – transporto priemonės nekonfiskavimo, teismas nuosprendyje nurodė, kad T. R. jau skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, sukeliančios didelius ir ilgalaikius netekimus kaltinamajam, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas kaltinamąjį varžytų labiau, negu reikia bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės vertinimu, apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai sureikšminami bei išskiriami T. R. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, sumenkinamos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes.

3.3. Manoma, kad T. R. kitų baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimas savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai kodėl šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, nėra teismų praktikoje minimi išskirtiniai atvejai. Tai, kad T. R. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis ir uždirbantis nedidelį atlyginimą, šeimos narių charakterizuojamas teigiamai, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo bei nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis gali padaryti nusikaltimą, nėra tinkamas motyvas teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė.

3.4. Prokurorės manymu, priešingai nei vertino teismas, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę jis vairavo, kai jo iškvėptame ore buvo 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, ši koncentracija gan ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y, 1,51 promilės neblaivumas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atkreipiamas dėmesys, kad darydamas veiką T. R. puikiai suvokė, kad yra neblaivus, pats pripažino, kad bare, kuriame pirko alų namo, išgėrė bokalą, o prieš tai, dieną, dar buvo gėręs apie 100 gramų trauktinės, žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą. Tai rodo didesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui, ir nors jokios pasekmės nekilo, tokiais veiksmais jis kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

3.5. Pažymima, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, T. R. nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių – jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. T. R. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes. Paskirtos priemonės šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Prokurorė mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka yra proporcingos priemonės padarytai nusikalstamai veikai yra pakankamos specialiosios prevencijos prasme.

3.6. Atkreiptinas dėmesys, kad T. R. paskirta įmoka yra daugiau nei aštuonis kartus mažesnė už jo vairuoto automobilio vertę ir, pagal T. R. žodžius, atitinka vos jo 1,5 mėnesio pajamas. T. R. nėra susituokęs, neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, gyvena su tėvais. Yra dirbantis, turi pastovias pajamas ir darbo rinkoje šiuo metu gan paklausią specialybę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų finansinių įsipareigojimų. Šių faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga priemonė, kuri neadekvačiai varžytų T. R..

3.7. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus prokurorė mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-22 nuosprendžiu nepaskirdamas T. R. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 str., todėl nagrinėjamu atveju nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu yra keistinas bei T. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu prokurorė, palaikydama apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir jo gynėjas, nesutikdami su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti ir netaikyti automobilio konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su teismo sprendimu T. R. atžvilgiu netaikyti turto konfiskavimo, todėl klausimai dėl T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, jam paskirtos bausmės pagrįstumo nespręstini, pasisakant tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti turto konfiskavimo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą asmeniui padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, neskyrė jam turto konfiskavimo, o paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 1 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL (1000 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės (ne) konfiskavimo, vertindamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką ir darydamas išvadas, kad tokia veika savo prigimtimi yra panaši su administraciniais pažeidimais, kurie taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą, akcentavo, kad administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos ir/ ar veiką padariusio asmens pavojingumas visuomenei. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju T. R. yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už nežymų pažeidimą, nesusijusį su Kelių eismo taisyklių pažeisimu, dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis (apie 700 eurų atskaičius mokesčius), neigiamų charakteristikų į bylą nepateikta, šeimos nariai charakterizuoja kaip psichologiškai jautrų asmenį, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, išgyvena, darė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertindamas veikos padarymo aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad asmens iškvėptame ore nustatyta 1,93 promilių, t. y vidutinis girtumas, o kaltinamasis tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kad kaltinamasis gauna nedideles pajamas, prie transporto priemonės įgijimo prisidėjo jo tėvai, kad šeima – kaltinamasis ir jo tėvai neturi jokios kitos transporto priemonės, dėl ko konfiskavus vienintelę transporto priemonę nepatogumus patirs ir kiti šeimos nariai, darė išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, ir pasisakydama dėl teismo išvadų tapatinant T. R. padarytą nusikaltimą su administraciniu nusižengimu, pažymi, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis bei 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, priešingai nei nuosprendyje vertino apylinkės teismas, siekė griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimo bei formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Be to, būtina pasisakyti, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K–85/2010).

10. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – T. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo klausimą, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad: BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021 ir kt.).

11. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai sureikšminami ir išskiriami T. R. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, sumenkinamos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. R. kitų baudžiamojo poveikių priemonių paskyrimas savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai (t.y. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. gauna nedideles pajamas, prie transporto priemonės įgijimo prisidėjo jo tėvai, kad šeima – T. R. ir jo tėvai neturi jokios kitos transporto priemonės, kad konfiskavus vienintelę transporto priemonę nepatogumus patirs ir kiti šeimos nariai) nėra teismų praktikoje minimi išskirtiniai atvejai. Tai, kad T. R. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis ir uždirbantis nedidelį atlyginimą, šeimos narių charakterizuojamas teigiamai, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo bei nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis gali padaryti nusikaltimą, nėra pagrindas teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 19-22), kuri ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 1,5 promilės neblaivumas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonė „Mercedes-Benz“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso T. R. (b. l. 39). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (kaip Mercedes-Benz“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2012 m. gamybos) vidutinė rinkos kaina yra 8 320 su PVM (b. l. 27). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad darydamas nusikalstamą veiką, T. R. suvokė, jog yra neblaivus, jis apklausiamas pirmosios instancijos teisme pats pripažino, kad bare, kuriame pirko alų namo, išgėrė du bokalus alaus, o prieš tai, dar buvo gėręs apie 100 gramų trauktinės, žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (b.l. 118). Taigi akivaizdu, jog T. R. suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia eismo saugumui, juolab, kad jis automobilį vairavo vasaros metu, Vilniaus miesto teritorijoje, vakare, kaip ir pats nurodė – penktadienį, kuomet tokiu metu įprastai eismas yra pakankamai intensyvus, todėl jo padarytos veikos pavojingumas, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, buvo labai didelis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą ir tai rodo didesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Ir nors jokios pasekmės nekilo (kas akcentuota skundžiamame nuosprendyje), vis tik tokiais veiksmais T. R. kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Toks neatsakingas T. R. požiūris į nustatytas teisės normas ir galimai dėl jo neteisėtų veiksmų kilsiančias neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neproporcingai suvaržytų jo teises.

13. Nėra pagrindo sutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad T. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nenumato maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje T. R. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, šiam esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes, todėl šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Todėl sutiktina su prokurorės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka yra proporcingos priemonės padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos specialiosios prevencijos prasme. Be to, įvertintina ir tai, kad T. R. paskirta įmoka yra daugiau nei aštuonis kartus mažesnė už jo vairuoto automobilio vertę ir, pagal T. R. žodžius, atitinka vos jo 1,5 mėnesio pajamas. Faktiniai duomenys, kad T. R. nėra susituokęs, neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, gyvena su tėvais, yra dirbantis, turi pastovias pajamas ir darbo rinkoje šiuo metu gan paklausią specialybę – elektrikas, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis turėtų finansinių įsipareigojimų, yra pagrindas išvadai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga ar perteklinė priemonė, kuri neadekvačiai varžytų T. R.. Tokios išvados nekeičia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas J. S. pranešimas, kuriame nurodoma, kad ji kartu su T. R. kuria šeimą, bendrą ūkį ir kartu nuomojasi butą, nurodydama, jog automobilis reikalingas judviejų šeimos produktyvesniam gyvenimui, kadangi galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes T. R. turėjo įvertinti dar prieš darydamas nusikalstamą veiką.

14. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnis – buvo taikytas netinkamai (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Prokurorės skundas yra tenkinamas ir pirmosios instancijos nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 4 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, T. R., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes-Benz“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. R. į automobilį „Mercedes-Benz“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys