Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-118-795/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-65-384/2025Nutartis · 2025-04-10Tauragės apylinkės teismas
  2. AN2-118-795/2025Nutartis · 2025-06-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-25
Bylos Nr.
AN2-118-795/2025
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00074-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Kakurinė
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-118-795/2025Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00074-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30; 21.11.10(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. M. 2025 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 9 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 400 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) 18 mėnesių atėmimas – už tai, kad jis 2025 m. sausio 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, vykusios teisėtos medžioklės su varovais metu (medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)), dalyvavo medžioklėje, būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,61 promilių neblaivumas, ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2. G. M. skundu apylinkės teismui prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo G. M. skundas tenkintas iš dalies. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir G. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje, paskirta 300 Eur baudą bei atimta teisė medžioti 1 metams 2 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimą bei, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį G. M. nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriui buvo pateiktas prašymas, kuriame buvo nurodyta, kad iš 2025 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) A. D. paaiškinimo matyti, jog 2025 m. sausio 11 d. 13 val. buvo nuspręsta medžioklę baigti ir eiti pietauti. Medžiotojams pietaujant, atvyko (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie medžiotojams atliko dokumentų patikrinimą, taip pat patikrino jų neblaivumą. A. D. pripažino, jog, kadangi jis nebuvo į medžioklės lapą įrašęs medžioklės pabaigos laiko, pasimetė ir (duomenys neskelbtini) pareigūnams nurodė, jog medžioklė dar nebaigta ir bus tęsiama po pietų, nors, prieš pradedant pietauti, medžiotojai buvo informuoti, kad medžioklė baigta. Atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) A. D. pietų metu taip pat vartojo alkoholinius gėrimus ir jam buvo nustatytas neblaivumas.

3.2. Minėtus A. D. parodymus patvirtina ir didžioji dalis medžioklėje dalyvavusių medžiotojų. Šių medžiotojų paaiškinime teigiama, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) A. D. nurodė, kad medžioklė baigta ir visi gali eiti pietauti. Visi medžiotojai susidėjo ginklus į dėklus ir į automobilius, o tada pradėjo pietauti. Jiems pietaujant atvyko (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie medžiotojams atliko dokumentų patikrinimą bei patikrino jų neblaivumą. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) A. D. nebuvo į medžioklės lapą įrašęs medžioklės pabaigos laiko, dėl to (duomenys neskelbtini) pareigūnai laikė medžioklę nebaigta. Visi medžiotojai pagrįstai tikėjo, kad A. D., nurodydamas, jog medžioklė baigta, atliko visus būtinus veiksmus ir užpildė visus reikiamus dokumentus. Pasak paaiškinimą pasirašiusių medžiotojų, esant tokiai situacijai, nepagrįstai teigiama, kad „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 2025 m. sausio 11 d. medžioklė apie 14 val. nebuvo baigta ir turėjo būti tęsiama po pietų.

3.3. Tiek priimant nutarimą, tiek skundžiamą nutartį, į minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, be to, nei A. D., nei kiti paaiškinimą pasirašę medžiotojai nebuvo apklausti, skundžiamoje nutartyje formaliai nurodant, kad „teismas, įvertinęs visus aukščiau išvardintus byloje esančius duomenis, šį medžiotojų paaiškinimą vertina kaip jų subjektyvią nuomonę, nepatvirtintą jokiais objektyviais įrodymais bei siekį padėti G. M. išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą“. Pažymėta, kad tokiu atveju teismas turėjo apklausti visus medžiotojus, kurie pasirašė paaiškinimą, bei (duomenys neskelbtini) A. D., o tik tada spręsti, ar jų parodymai yra subjektyvūs, ir ar jie siekė padėti G. M. išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Byloje nebuvo nustatinėjama aplinkybė, ar medžioklė po pietų iš tikrųjų vyko, nes ji po pietų nevyko, o kaip matyti vaizdo įrašo, medžiotojai tik aptarė galimus varymus minėtoje vietoje. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atvykę (duomenys neskelbtini) pareigūnai nurodė pateikti patikrinimui ginklus, todėl kai kurie medžiotojai vaikštinėjo su ginklais.

3.4. (duomenys neskelbtini) A. D. nebuvo jokio tikslo meluoti pareigūnams, jog medžioklė nebaigta, jeigu ji būtų buvusi baigta, tai buvo akivaizdi žmogiška A. D. klaida, nes, kaip jis pats pripažįsta, pasimetė ir nurodė minėtas aplinkybes (duomenys neskelbtini) pareigūnams. Akivaizdu, kad tam įtakos galėjo turėti ir tai, jog A. D. taip pat buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. (duomenys neskelbtini) pareigūnų patikrinimai nėra dažni, todėl asmuo, nedažnai susiduriantis su tokiais patikrinimais ar apskritai pareigūnais, patiria stresą, pasimeta ir gali pasielgti neapgalvotai. Šiuo atveju ginčas kilo dėl aplinkybės, ar medžioklė vyko, ar ji jau buvo baigta. Kitų objektyvių įrodymų, išskyrus medžiotojų ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, skundžiamu atveju nesurinkta. Pažymėta, kad, medžioklės lape nenurodžius medžioklės pabaigos laiko, ko teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, negalima preziumuoti, jog medžioklė nebuvo baigta.

3.5. Šiuo atveju G. M. administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, padarymą yra traukiamas, nesurinkus objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nepašalinus prieštaravimų, esančių administracinio nusižengimo byloje, ir remiantis vien prielaidomis. G. M. pagrįstai tikėjo, kad medžioklė yra baigta, jo ginklas buvo saugiai padėtas ir, tik (duomenys neskelbtini) pareigūnams pareikalavus, jis minėtą ginklą jiems pateikė. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-616/2022 yra nurodyta, jog „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punktas numato, kad medžioklę organizuoja ir jai vadovauja (duomenys neskelbtini), ir būtent šių taisyklių 23 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą, šiuo atveju – už teisingą medžioklės pabaigos laiko nustatymą“. Taigi G. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, sudėties.

3.6. ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 ir 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. G. M. iš pradžių buvo paskirtas 18 mėnesių teisės medžioti atėmimas, t. y. maksimalus terminas. Skiriant minėtą poveikio priemonę, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad G. M. gailėjosi dėl tariamo administracinio nusižengimo. Minėto patikrinimo metu neblaivumas buvo nustatytas 3 medžiotojams, tačiau vienam medžiotojui buvo paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, o G. M. ir kitam medžiotojui buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės, kurių terminas yra artimas minėtos poveikio priemonės maksimumui. Skundžiama nutartimi minėti administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pažeisti, nors paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo sumažintos, tačiau, nusprendus, kad medžioklė nebuvo baigta, G. M. turėjo būti paskirta 200 Eur bauda ir atimta teisė medžioti 11 mėnesių laikotarpiui.

4. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos atstovas I. K. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir G. M. apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju G. M. buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį. Apeliaciniame skunde yra keliami tiek įrodymų vertinimo, asmens kaltės klausimai, tiek ir teigiama, jog paskirtos nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra neproporcingos.

Dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimo G. M. veiksmuose

7. ANK 290 straipsnio 9 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje. (duomenys neskelbtini) departamento 2025 m. vasario 4 d. nutarime buvo nurodyta, jog nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeista Medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi iš esmės tiek ANK, tiek Medžioklės įstatyme yra įtvirtintas analogiškas draudimas. Nagrinėjamu atveju G. M. ir buvo nubaustas už tai, kad pažeidė aptartą draudimą, t. y. už tai, kad jis 2025 m. sausio 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, vykusios teisėtos medžioklės su varovais metu (medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)), dalyvavo medžioklėje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilių neblaivumas.

7.1. Iš byloje esančio G. M. 2025 m. sausio 11 d. rašyto paaiškinimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teikdamas paaiškinimą, nurodė, jog jis su alkotesterio parodymais sutinka (alkotesteriu nustatytas 0,61 promilių neblaivumas), t. y., kad jis, dalyvaudamas medžioklėje, pietų metu išgėrė ir dėl to labai gailisi (b. l. 13).

7.2. 2025 m. sausio 11 d., 14 val. 16 min., G. M. alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmu pūtimu nustatytas 0,75 promilių neblaivumas, antru pūtimu (14 val. 39 min.) nustatytas 0,61 promilių neblaivumas (b. l. 14). Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ patikra atlikta 2024 m. lapkričio 26 d. ir ji galioja iki 2025 m. gegužės 25 d. (b. l. 19).

7.3. 2025 m. sausio 11 d. 16 val. 30 min. medžioklės patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikrinamos medžioklės lapą išdavė (duomenys neskelbtini) R. V. (medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini)), tikrinamos medžioklės lapas galioja nuo 2025 m. sausio 11 d. iki 2025 m. sausio 11 d., patikrinimo metu rasti sumedžioti vienas tauriojo elnio patinas, viena lapė, vienas šernas, vienas pilkasis kiškis (b. l. 11–12). Medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžioti gyvūnai neįrašyti (b. l. 15–16).

7.4. Peržiūrėjus prie bylos pridėtą vaizdo medžiagą, matyti, kad 2025 m. sausio 11 d., (duomenys neskelbtini) pareigūnams atliekant patikrinimą, 14 val. 40 min. 22 sek. pareigūnui pranešus, jog (duomenys neskelbtini) negalės toliau dalyvauti medžioklėje dėl girtumo, kiti medžiotojai klausia, ar bus galima toliau vykdyti medžioklę, ir tariasi, kaip bus toliau vykdoma medžioklė. Vaizdo medžiagoje matyti, kad medžiotojai vaikštinėja su ginklais.

8. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. sutinka, kad jam buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas, tačiau esminis ginčas kyla dėl argumento, jog G. M. alkoholį vartojo jau po medžioklės, t. y. medžioklei pasibaigus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei medžiotojų blaivumo patikros metu, nei protokolų surašymo metu (duomenys neskelbtini) A. D. taip ir nepaneigė savo pareiškimo, kad medžioklė dar nebuvo baigta. Patikrinimas vyko ilgai, 30 medžiotojų buvo tikrinamas blaivumas, kad ir kokio lygio buvo (jeigu buvo) (duomenys neskelbtini) išgąstis ar pasimetimas, atvykus pareigūnams, per tiek laiko turėjo praeiti, t. y. (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę pataisyti ar patikslinti savo pareiškimą. Pastebėtina, kad alkoholį vartojo ne visi medžiotojai, tiksliau vartojo tik trys iš trisdešimties medžiotojų, dalyvavusių medžioklėje, todėl didžioji dauguma ir elgėsi pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus. Teigti, kad, žinodami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, absoliučiai visi medžiotojai taip ir elgsis, būtų tas pats, kaip teigti, kad visi asmenys nedarys administracinių nusižengimų, nes žino, kad tai yra draudžiama. Teisės aktų žinojimas nėra tapatus asmens elgesiui.

9. Institucijos nutarimas buvo priimtas, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai atmesti kaip neturintys realaus pagrindo, todėl laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Apygardos teismas visiškai sutinka su tokiu vertinimu. Gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, G. M. grindžia A. D. ir kitų medžiotojų paaiškinimais, kurie akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, yra neįtikinantys. Iš trisdešimties medžioklėje dalyvavusių medžiotojų po bendru atspausdintu tekstu pasirašė dvidešimt medžiotojų (tame tarpe du iš jų taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn), kiti dešimt medžiotojų nepasirašė. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojai nebuvo prisaikdinti, už melagingų paaiškinimų davimą šiuo atveju jiems negrėsė jokia atsakomybė. Nė vienas medžiotojas 2025 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) pareigūnų patikrinimo metu nepareiškė, kad medžioklė baigta.

10. Pažymėtina, jog nei bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) departamente, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo apklausti kaip liudytojus medžiotojus G. M. ir / ar jo atstovas (duomenys neskelbtini) M. M. nepateikė, o, ar byloje užtenka įrodymų, sprendžia bylą nagrinėjantis pareigūnas ir teismas. Teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl pažeidimo padarymo, todėl ir liudytojų apklausa nebuvo tikslinga. Teismų praktikoje galioja nuostata, jog įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės, ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Savo 2025 m. sausio 11 d. paaiškinime G. M. nurodė, kad, dalyvaudamas medžioklėje, pietų metu išgėrė ir viršijo leistiną normą (b. l. 13). Nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei kuris kitas medžiotojas 2025 m. sausio 11 d. nepareiškė, kad medžioklė baigta, nes medžioklė turėjo būti tęsiama po pietų, ką ir pagrindžia byloje surinkti objektyvūs įrodymai.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta į tai, jog visų medžiotojų ginklai buvo sudėti į dėklus ir saugiai padėti automobiliuose, kas suponuoja išvadą, jog medžioklė buvo baigta. Institucija savo atsiliepime teisingai pažymėjo, jog ginklai medžioklės metu gali būti ir dėkluose, ir ne dėkluose. Pagal Medžioklės taisykles abu būdai yra leistini. Medžiotojai ginklus deda į dėklus, pervažiuojant iš vieno medžioklės ploto į kitą, taip pat pietų metu ar tarp varymų. Tai nerodo medžioklės pabaigos, o greičiau yra praktinis aspektas dėl patogumo, kad ginklai būtų laikomi ne bet kur, o saugiai padėti, be to, ir pietauti su ginklu rankose nebūtų patogu. Taip pat G. M. savo apeliaciniame skunde nurodo teismų praktiką, kurioje akcentuojama, kad už teisingą medžioklės pabaigos laiko nustatymą yra atsakingas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kas atsakingas už medžioklės laiko nustatymą. Būtent (duomenys neskelbtini), kaip atsakingo už medžioklės organizavimą, pareigūnai ir klausė, ar medžioklė baigta, o šiam nurodžius, kad medžioklė nebaigta, pareigūnai po pietų patikrino medžiotojų blaivumą. Kadangi G. M. buvo nustatytas 0,61 promilių neblaivumas, tai aplinkybė, jog medžioklės pabaigos laiką nustato (duomenys neskelbtini), nešalina jo atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį.

12. Bylos medžiagoje esantys įrodymai nepalieka abejonių, kad G. M. 2025 m. sausio 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, vykusios teisėtos medžioklės su varovais metu, dalyvavo medžioklėje, būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Jo veiksmai atitinka ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuoti.

Dėl paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumo

13. Apeliaciniame skunde yra prašoma sušvelninti G. M. paskirtą administracinę nuobaudą bei sutrumpinti specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą.

13.1. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, padarymą yra numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už ANK 290 straipsnio 4 ir 9 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. Institucijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimu G. M. buvo paskirta 400 Eur bauda ir atimta teisė medžioti 18 mėnesių (1 metai 6 mėnesiai). Taigi akivaizdu, jog net ir Institucijos nutarimu G. M. buvo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios atitinka normos sankcijoje nustatytas ribas. Skundžiama apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi G. M. paskirta bauda buvo sumažinta iki 300 Eur, o teisės medžioti atėmimas sutrumpintas iki 14 mėnesių (1 metų 2 mėnesių). Sutiktina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo paskirta minimali bauda, taip pat teisė medžioti nebuvo atimta minimaliam terminui, tačiau nagrinėjamu atveju nesama pagrindo dar labiau švelninti administracinę atsakomybę.

13.2. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nei G. M. atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors pats G. M. skunde nurodo, kad jis gailėjosi dėl įvykio, tačiau tai rodo jo prieštaringą ir dviprasmišką poziciją, nes iš pradžių jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, viso likusio proceso metu tai neigė ir tvirtino, jog jo veiksmai negali būti laikomi sudarančiais administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau skunde teigia, jog gailisi ir tuo pagrindu prašo sušvelninti nuobaudą. Pažymėtina, jog toks išsakomos pozicijos dviprasmiškumas tikrai negali būti prilyginamas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ar tuo labiau sudaryti pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Akivaizdu, jog G. M. nesupranta savo veiksmų pavojingumo, nevertina jų kritiškai, nuoširdžiai nesigaili, o tiesiog tikisi, kad pavyks išvengti administracinės atsakomybės arba ji bus sušvelninta iki minimalios. Tiek šiuo metu G. M. paskirta administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra švelnesnės negu įstatyme numatytas vidurkis, o teismui nenustačius nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat bylos medžiagoje nesant duomenų, kurie patvirtintų išskirtinai teigiamą G. M. asmenybės charakteristiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo.

13.3. Skiriamomis administracinėmis nuobaudos ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama ne tik asmenis nubausti, bet ir užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui, o nagrinėjamu atveju švelnesnės nuobaudos ir trumpesnio termino administracinio poveikio priemonės paskyrimas minėtų tikslų nepadėtų įgyvendinti, nes tikėtina asmuo, jausdamasis likęs nenubaustas ar nubaustas itin švelniai, nuspręstų nebijodamas įstatyme numatytų kilsiančių pasekmių savo pažeidimus pakartoti. Įvertinus tiek pažeidėjo padarytą administracinį nusižengimą, tiek jo asmenybę, tai, jog skunde nebuvo nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti administracinę atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė G. M. buvo individualizuotos tinkamai, todėl, nesant išskirtinių aplinkybių, nesama ir pagrindo švelninti administracinę atsakomybę.

14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė