Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu taip pat nuteistas J. J., bet dėl šio asmens apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. L. ir J. J. nuteisti už tai, jog 2016-11-22, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), N. L. namų kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe po konflikto su J. V. dėl per garsiai leidžiamos muzikos N. L. tyčia galva sudavė nukentėjusiajam J. V. vieną smūgį į galvą, nuo to J. V. pargriuvo ant grindų. Po to gulintį ant grindų nukentėjusįjį bendrai su J. J. spardė – J. J. į veidą, o N. L. – į nugarą, šonkaulius – taip suduodami bendrai apie 20 smūgių padarė dvi muštines galvos žaizdas ir poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje- smilkininėje srityje, galvos smegenų kairiosios pakaušinės skilties sumušimą, veido sumušimą, nulaužė dviejų viršutinių dantų vainikus, spyriais į nugarą ir šonkaulius sukėlė fizinį skausmą, tai nukentėjusiajam J. V. bendrai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – N. L. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atmestų apeliacinio skundo prašymą dėl nuteistojo N. L. išteisinimo, apeliantas reiškia alternatyvų reikalavimą – prašo sušvelninti paskirtą bausmę, netaikant įpareigojimo dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl padarė neteisingas faktinių aplinkybių vertinimo išvadas, neatitinkančias įstatymų. Įrodymų vertinimas šioje byloje nebuvo išsamus, ištirtus įrodymus teismas įvertino atskirai nuo jų visumos, nelygino tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų, nesusiejo jų su visuma, t. y. teismas suteikė išskirtinį dėmesį nukentėjusiojo J. V. pateiktai versijai, kuri įrodymų visumos kontekste yra prieštaringa;Net teismui pripažinus, jog N. L. panaudojo fizinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, tokie N. L. veiksmai atitinka nukentėjusiojo kėsinimąsi ir N. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nukentėjusysis J. V. savavališkai pro vartus atėjo į N. L. kiemą ir pro duris įsiveržė į gyvenamąjį namą. Matė N. L. nesutikimą su tokiais jo veiksmais, ne kreipėsi į policiją dėl tariamo triukšmo, tačiau toliau savo aktyviais veiksmais provokavo konfliktą;Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės, t. y., kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apeliantas pažymi, jog jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, elgesys. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog N. L. yra dirbantis, jis yra ūkininkas, mano, jog teismo skirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje yra nelogiškas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis N. L. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl N. L. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. N. L. kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo bei nuteistojo J. J. parodymais. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2016-12-07 protokolo-pareiškimo (b. t. 1, b. l. 2–4) nustatyta, jog nukentėjusysis paaiškino, kad 2016-11-22, apie 21 val., kaimynui N. L. priklausančiame name nukentėjusįjį sumušė N. L. ir dar vienas nukentėjusiajam nepažįstamas vyras. N. L. sudavus nukentėjusiajam smūgį galva į nukentėjusiojo galvą, nukentėjusysis pargriuvo bei abu vyrai nukentėjusiajam kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusysis greitosios medicininės pagalbos buvo pristatytas į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, vėliau pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Baudžiamojoje byloje esančiame 2016-12-20 liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 21–22) nukentėjusysis J. V. paaiškina, jog 2016-11-22, apie 21 val., jam nuėjus pas kaimyną N. L. ir paprašius pritildyti garsiai grojančią muziką, N. L. nieko neatsakė, o iš karto galva trenkė nukentėjusiajam į galvą ir nukentėjusysis nugriuvo, N. spardė į nugarą, šonkaulius. Nuteistojo J. J. 2017-04-21 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 151) užfiksuoti parodymai paneigia nuteistojo N. L. versiją, kad pastarasis neva nesudavė smūgių nukentėjusiajam, nuteistasis J. J. paaiškino, jog į N. L. namus atėjo J. V., netrukus J. J. pamatė, kaip N. L. susikibo su J. V., susikibę jiedu vienas kitam sudavė smūgius, grūmėsi ant grindų.Be to, pažymėtina, jog nuteistojo N. L. parodymai yra prieštaringi. Baudžiamojoje byloje esančiame 2017-04-20 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 78) nuteistasis N. L. paaiškino: „J. V. puolė ant manęs, norėjo man suduoti smūgį, tačiau aš pasitraukiau į šoną ir smūgio nekliuvo, tačiau su J. V. nukritome ant grindų. Aš pargriuvau paslydęs. Aš susižalojau krisdamas nosį, kai J. V. krisdamas man kliudė nosį. Man iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir aš nuėjau į vonios kambarį nusiprausti“. O baudžiamojoje byloje esančiame 2017-06-01 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 116) nuteistasis N. L. paaiškino, jog V. įėjo į nuteistojo N. L. namus nukentėjusysis ir N. L. susigrūmė ir apvirto, virstant galvomis susitrenkė su V., nuteistajam N. L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis užgriuvo nuteistajam N. L. iš viršaus, N. L. norėdamas nukentėjusįjį atstumti, trenkė savo galva jam į galvą, po to abu atsistojo. Pažymėtina, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. L. paaiškino, jog gindamasis sudavė nukentėjusiajam J. V., nuteistasis N. L. ir nukentėjusysis J. V. nuvirto, virsdami susitrenkė galvomis (2017-10-30 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 57–64). Vėliau teisiamojo posėdžio metu nuteistasis N. L. jau paaiškina, jog kaimynui (nukentėjusiajam J. V.) jokių smūgių nesudavė. Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas T. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusysis buvo girtas, jis sulaukė smūgio galva į veidą. Kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-01-09 Specialisto išvada Nr. G 60/2017(03) (b. t. 40–41), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiojo sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, atsirado sumušus bukais daiktais, galbūt smogiant su galva ir spardant. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis J. V. patvirtino, jog pirmas L. smūgis buvo į galvą – su galva į galvą (2018-03-22 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 96–97).Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo N. L. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su N. L. kaltės neigimu.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis N. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016, 2K-220-895/2017).BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas nustato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-313/2012, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K- 1- 788/2015, 2K-13-507/2017). Taigi teismai, spręsdami klausimą dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes, tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį (kasacinės bylos Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K- 294/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusysis J. V. atėjo į nuteistojo N. L. namus, paprašė pritildyti muziką, tuo metu nuteistasis N. L. nukentėjusiajam smogė galva į veidą. Iš faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio nukentėjusiojo kėsinimosi į nuteistąjį N. L. ir (ar) jo turtą, kas galėjo išprovokuoti N. L. būtinąją gintį. Kasacinis teismas, analizuodamas būtinosios ginties situacijas, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-7-326/2013, 2K-416-942/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusysis įėjęs į nuteistojo N. L. namus galbūt necenzūriniais žodžiais išvadino nuteistuosius N. L. ir J. J. bei reikalavo pritildyti muziką. Akivaizdu, jog nuteistiesiems esant dviese, o nukentėjusiajam vienam, konflikto metu nukentėjusiajam nenaudojant jokių priemonių, N. L. neturėjo pagrindo gintis nuo J. V., nes nebuvo J. V. kėsinimosi. J. V. galbūt pavartoti necenzūriniai žodžiai ir reikalavimas pritildyti muziką nevertintinas kaip realus kėsinimasis, nuo kurio nuteistasis N. L. turėjo gintis. Todėl konstatuotina, jog nuteistojo N. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės, t. y., kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Nuteistieji J. J. ir N. L. paaiškino, jog konfliktas prasidėjo būtent nukentėjusiajam savavališkai įėjus į nuteistojo N. L. namus bei pradėjus abu nuteistuosius įžeidinėti, pats nukentėjusysis taip pat neneigia aplinkybės, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir susierzinęs dėl garsiai iš nuteistojo N. L. namų sklindančios muzikos, galėjo išprovokuoti konfliktą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014, 2K-24-895/2017).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, sutinka su apeliantu, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo N. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės nuteistajam N. L. skyrimo klausimą, jam paskyrė laisvės apribojimą, parinkta bausmės rūšis yra pati švelniausia iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytų bausmių, be to, N. L. paskirtas 6 mėnesių laisvės apribojimo terminas taip pat yra žymiai trumpesnis, negu numatytas BK 48 straipsnio 2 dalies laisvės apribojimo bausmės termino vidurkis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas N. L. parinko tinkamą bausmės rūšį bei terminą, todėl sušvelninti N. L. paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo netaikyti įpareigojimo dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinės nutartys 2K-445/2011, 2K-95/2014). Nuteistasis N. L. prašo apskritai neskirti jam jokio įpareigojimo. Pastebėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikia jokios pageidaujamos alternatyvos teismo paskirtam įpareigojimui, ir nereiškia prašymo pakeisti teismo paskirtą įpareigojimą į kitą BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliaciniame procese teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o to paties straipsnio 4 d. inter alia numatyta, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, jo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi šiuo atveju N. L. neišreiškus prašymo pakeisti paskirtą įpareigojimą kitu įpareigojimu, apeliacinės instancijos teismas, būdamas saistomas apeliacinio skundo ribų ir negalėdamas pabloginti nuteistojo padėties, neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva nuteistajam parinkti kitą įpareigojimą, dėl to apeliacinio skundo reikalavimas netaikyti įpareigojimo dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje atmestinas.Nors iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuteistasis N. L. ir nukentėjusysis J. V. susitaikė, nukentėjusiajam N. L. yra atlyginęs žalą, nors N. L. ir nesutinka su jo veiksmų teisiniu kvalifikavimu, bet iš principo neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, jog N. L. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-04-25 nutarimu (b. t. 1, b. l. 98–99) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 31-1-00273-14), nagrinėjamu atveju N. L. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes yra BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, draudžianti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo N. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. L. apeliacinį skundą atmesti.