Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2905-917/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
1-2905-917/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2905-917/2020
TeisminioprocesoNr.1-1-33780-20-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Pošienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,nukentėjusiajai R. M.,kaltinamajam A. M. ir jo gynėjai advokatei E. N.,laiduotojai V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto su kartu gyvenančia sutuoktine R. M. metu, tyčia, virtuvėje suėmęs R. M. už rankų stumdė ją ir sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į ranką. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. M. atsitraukus į svetainę, atėjo paskui ir iš medinio pagalio nuolaužos sudavė vieną smūgį į kairę veido sritį. Po to ranka sudavė dar vieną smūgį į dešinę veido sritį. Taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą smakro kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše ir dešiniame dilbyje, kas atitinka nežymų nukentėjusiosios R. M. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinimo neginčija, galisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas paaiškino, kad tą dieną su sutuoktine R. M. sukonfliktavo dėl nenupjautos žolės. Nei nukentėjusioji, nei jos sūnus žolės nenupjovė, kad ir kiek jų buvo prašoma, ir dar kaltinamąjį aprėkė už tai. Jis grįžęs iš užsienio turėjo ir ją išlaikyti, ir jos suaugusį sūnų išlaikyti, bendrų vaikų neturi. Visada perka sau cigarečių, tai ir tam vaikui nuperka. Po to konflikto vakare apsiramino. Ž. R. sakė, kad reikia kažkaip vaikams atsidėkoti, alkoholiu ar kuo. Tai ji nuvažiavo nupirkti alkoholio ir kaltinamajam 6 alaus. Vėliau atėjęs į kambarį pamatė, kad ta kompanija jau be jo geria už jo pinigus pirktą alkoholį, tai užpyko. Nukentėjusioji tuomet ištraukė 16 € ir jam į veidą šveitė. Kaltinamasis jau buvo išgėręs 6 alaus, todėl nuėjo namo, praeidamas dar pavadinau negražiai, ir įeidamas namo kažkaip užsirakino iš vidaus. Po to prasidėjo trenksmai į duris, į langus, o jis kol atsikėlė, kol priėjau prie durų atrakinti, tai tos durys jau buvo atidarytos. Jis paklausė, ko jie čia laužiasi, tai jie tada kaltinamąjį užsipuolė. Atsidūrėme tarp virtuvės ir svetainės durų, R. M. buvo viduryje, už jos sūnus, kuris rankose laikė peilį - raudoną stalinį peilį. Namuose buvo įrašas, nes viskas filmuojama kameromis, bet R. įrašus panaikino. Video matėsi, kad ji nešėsi peilį. Vaiko draugas dvi savaites pas juos gyveno, nors sakė, kad tik dvi dienas. Kai grįžo namo iš policijos, tai atrodė, kad vagys buvo, nes namuose viskas išnešta, nusukta, lempos net ir tos. R. M. turėjo raktus nuo namo. Viskas išnešta buvo, visokie daiktai, žoliapjovės - viskas. Jis sudavė R. M. smūgius, ir su pagaliu sudavė. Rankose pagalį laikė, tai per ranką jai sudavė tikrai. Nieko neginčija, galėjo ir atlikti tokius veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Dėl neblaivumo gali būti, kad painiojasi. Specialisto išvados neginčija. Tai pirmas tokio dydžio konfliktas. Dėl ištuokos kreipėsi pati R. M.. Procesas vyksta teisme. Labai gailisi dėl šio įvykio. Prašė nukentėjusios atleidimo. Pas ją važiavo tris kartus, bandė susitaikyti, bet ji atstūmė. Ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę, nes tyrėja vis siūlė jam neskubėti, neturėjo patirties ir advokato. Gali pažadėti teismui, kad daugiau naujų nusikalstamų veikų nebus gyvenime.

Kaltinamajam A. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:

-pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad apklausiama R. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. M., savo sūnumi E. P. ir sūnaus draugu D. K.. Su A. M. santuokoje gyvena ketvirtus metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Namai, kuriuose gyvena, nuosavybės teise priklauso jos uošviams. Įprastai, su sutuoktiniu sutaria gerai, tačiau būdamas neblaivus, sutuoktinis tampa agresyvus, priekabus. Pastaruoju metu, vyras vis dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, o tai reiškia, kad tarp jų dažniau kyla konfliktai. 2020-08-22 ji, sutuoktinis, jos sūnus ir jo draugas buvo namuose, minėtu adresu. Dienos metu, visi dirbo prie namo, lauke. Vakare, sumanė šiek tiek atsipalaiduoti, atsigerti alkoholinių gėrimų. Buvo namo kieme, pavėsinėje. Apie 21.00 val., sutuoktinis jai prikaišė, kad jos sūnus yra toks pats kaip jo tėvas (jos buvęs vyras), neva vartoja alkoholinius gėrimus. Ji paaiškino sutuoktiniui, kad sūnus nėra alkoholikas, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o ir šiandien, po dienos darbų, vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau nepadaugindamas jų. Taigi, tarp jų su sutuoktiniu kilo šioks toks žodinis konfliktas, po kurio ji su sūnumi ir jo draugu nuėjo į namo vidų. A. M. liko lauke, pavėsinėje. Apie 22.00 val., su sūnumi ir jo draugu išėjo į lauką, prie namo, parūkyti. Rūkydami kalbėjosi, o tuo metu, jos sutuoktinis iš pavėsinės ėjo į namus. Eidamas, pavadino juos lochais. Nė vienas nekreipė dėmesio į tai, ką pasakė sutuoktinis ir toliau šnekėjosi. Netrukus, norėjo grįžti į namus, tačiau darydama duris suprato, kad A. M. namo duris kabliuku užrakino iš vidaus. Beldė į duris, į langus, tačiau durų vyras neatidarė. Įvertinusi, kad kabliukas, kuriuo rakinamos durys yra silpnas, ji stumtelėjo namo duris, kabliukas nukrito it durys atsidarė. Jai įėjus į namus, virtuvėje ją pasitiko A. M. ir be jokios priežasties puolė, ėmė šaukti. Vyras suėmęs ją už rankų stumdė, rėkė, kad išeitų iš namų. Paėmęs medinį pagalį (nepastebėjo iš kur jį paėmė) į dešinę ranką, vyras vieną kartą sudavė juo jai į kairę ranką (į alkūnę). Nuo smūgio, medinis pagalys lūžo į keletą dalių. Ji ėmė raminti vyrą, sakė, kad išeis iš namų. Visgi vyras nenurimo, toliau skleidė agresiją. Ji, kartu su savo sūnumi ir jo draugu ėmė atsitraukinėti iš virtuvės į svetainę, o sutuoktinis ėjo paskui. Atėjęs į svetainę, vyras iš medinio pagalio nuolaužos sudavė jai smūgį į kairę veido sritį (kairį skruostą, paliečiant ir smakrą). Po šio vyro veiksmo, ji grįžo į virtuvę, norėdama paimti savo mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų išsikviesti policiją. Jai ketinant kviesti policiją, vyras dešine ranka (negali nurodyti delnu ar kumščiu) sudavė jai dar vieną smūgį į dešinę veido sritį. Savo veiksmais vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Iškart po minėtų vyro veiksmų, jos sūnus iškvietė policiją. Išgirdęs, kad kviečia pagalbą, sutuoktinis ėmė rinkti jos daiktusir išmetė į lauką, prie namų. Dėl šio įvykio, į medikus nesikreipė, tačiau pamažu pradeda jausti skausmą sumuštose kūno vietose, tad prireikus, į medikus kreipsis vėliau. A. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau policijos niekada nėra jam kvietusi. Turi nešiojamas vaizdo stebėjimo kameras, kurios būna namuose, tačiau įvykio metu kameros buvo išjungtos. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (T.1., b.l. 6-15);

-liudytojo E. P. parodymais nustatyta, kad yra R. M. sūnus. Kartu su motina ir patėviu A. M. apie kelis mėnesius gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2020-08-22 ji, mama, patėvis ir jo draugas D. K. dienos metu dirbo prie namo, tvarkė aplinką. Po darbų išgėrė šiek tiek alkoholio. Jis asmeniškai išgėrė vieną 0,3 l talpos buteliuką mikso. Patėvis gėrė alaus, tačiau kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali. Po dienos darbų jis su draugu įėjo į namus, kuriuose šiek pabuvo ir tuomet apie 22 valandą su mama ir D. išėjo į kiemą parūkyti, o patėvis tuo metu iš kiemo nuėjo į namus. Parūkę norėjo grįžti atgal, tačiau jiems į namus įeiti nepavyko, durys buvo užrakintos. Suprato, kad patėvis iš vidaus užsirakino. Beldė į langus, šaukė, kad įleistų, tačiau jis nereagavo. Tada mama patraukė duris ir jos atsidarė, kiek pamatė vėliau, kabliukas laikęs duris išlūžo. Tada įėjo į namus. Tik įėjus į vidų, virtuvėje pasitiko patėvis, kuris pradėjo elgtis agresyviai, šaukė, kad jie išeitų. Vartojo necenzūrinius žodžius, kurių dabar minėti nenori. Tuomet suėmęs motiną už rankų abejomis rankomis kelis kartus pastūmė. Motina jam pasakė, kad jie išeis, tik prašė leisti susirinkti daiktus. Jis neleido ir toliau rėkė išeiti bei pasiėmęs medinį pagalį į dešinę ranką (pagalys buvo padėtas šalia) motinai vieną kartą sudavė į kairės rankos alkūnę. Nuo smūgio pagalys sulūžo į kelias dalis. Jis labai išsigando, todėl pradėjo trauktis link išėjimo. Motina taip pat traukėsi. Nežino ar tuo metu kai jie atsitraukinėjo patėvis dar smurtavo prieš motiną, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai, tačiau net ir jiems atsitraukiant patėvis vis tiek skleidė agresiją. Jie iš virtuvės atėjo iki svetainės, kurioje kažkuriuo metu patėvis vieną kartą dešiniu delnu sudavė motinai į veidą. Jis iš karto pasiėmė savo mobilųjį ir paskambino bendruoju pagalbos skambučiu 112. Kai patėvis išgirdo, kad kviečia policiją, jis ėmė iš namų jų daiktus ir juos metė į kiemą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė patėvį. Jų su patėviu santykiai niekada nebuvo labai geri, tačiau jo akivaizdoje patėvis anksčiau nėra smurtavęs prieš motiną. Patėvis piktnaudžiauja alkoholiu, jį vartoja kasdien. Po konflikto jie su motina išsikraustė iš patėvio namų (T.1.,b.l. 48-50);

-liudytojo D. K. parodymais nustatyta, kad yra E. P. draugas. 2020-08-22 jis, E., jo mama R. ir patėvis A. dienos metu dirbo prie jų namo, tvarkė aplinką. Po darbų išgėrė šiek tiek alkoholio. Jis išgėrė kelis stikliukus degtinės. Kiek ir ko E. patėvis išgėrė nurodyti negali. Po dienos darbų su E. grįžo į jo namus, bendravo. Prie jų prisijungė ir jo motina. Apie 22 valandą vakaro jie trise išėjo į kiemą parūkyti, o patėvis iš kiemo įėjo į namus. Parūkę norėjo grįžti atgal, tačiau į namus įeiti nepavyko, durys buvo užrakintos. Suprato, kad E. patėvis iš vidaus užsirakino. E. ir R. beldė į langus, šaukė, kad jis įleistų, tačiau A. nereagavo. Tuo metu jis nuėjo iki kieme esančio lauko tualeto. Po kelių minučių grįžęs pamatė, kad namų durys atidarytos, išgirdo iš vidaus rėkiantį A.. Įėjęs į virtuvę išgirdo, kad A. veja lauk E. ir R., keikiasi. Pamatė, kad jis laiko medinį pagalį dešinėje rankoje ir juo trenkė R. į alkūnę (neprisimena kurios rankos). Nuo smūgio pagalys sulūžo į tris dalis. R. ramino A., tačiau jis nenurimo, toliau rėkė ir liepė išeiti. Jie vengdami tolimesnio konflikto traukėsi link išėjimo. Nepastebėjo ar tuo metu kai jie atsitraukinėjo patėvis dar smurtavo prieš motiną, nes viskas vyko labai greitai, be to jis buvo už E.. Jie iš virtuvės atsidūrė svetainėje. Po to kažkuriuo metu E. paskambino policijai. Kai patėvis išgirdo, kad kviečiama policija, ėmė iš namų E. ir R. daiktus ir juos mėtė į kiemą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė E. patėvį (T.1., b.l. 53-55);

-liudytojo O. L. parodymais nustatyta, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020-08-22 dirbo kartu su kolege R. J. radijo šaukiniu "1735". Apie 22 val. 17 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo patėvis kelia barnį, muša jo mamą. GMP atsisako. Visi laukia namuose. Į įvykio vietą nuvyko apytiksliai po 12 minučių. Atvykus juos kieme pasitiko pranešėjas E. P., kuris atrodė susijaudinęs. E. P. paaiškino, kad jo patėvis A. M. ir motina R. M. žodžiu sukonfliktavo, dėl ko patėvis pradėjo stumdyti jo motiną bei mediniu pagaliu trenkė jai į kairę ranką. Po to patėvis ranka sudavė dar vieną kartą jai į veido kairę pusę. E. P. paaiškino, kad labai išsigando patėvio, todėl paskambino bendruoju pagalbos skambučiu 112, po ko patėvis pradėjo mėtyti jo ir motinos asmeninius daiktus į kiemą. Neprisimena ir nieko negali paaiškinti kaip E. sureagavo į patėvio reiškiamą agresiją, neprisimena ar minėjo, kad E. pagrasino patėviui peiliu. Šalia stovėjo R. M., kuri atrodė labai susijaudinusi, ant moters smakro, kairėje pusėje buvo matyti nubrozdinimas ir patinimas, moteris taip pat skundėsi kairės rankos skausmais. R. M. paaiškino, kad jos neblaivus sutuoktinis A. M. iš pradžių jos ir sūnaus neįsileido į namus, po to kai ji ir sūnus E. P. vis dėl to įėjo į namus, A. M. medine lazda trenkė R. M. vieną kartą į kairę ranką ir po to dar sudavė į veidą. Moteris greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Po to nuėjus į namo vidų, juose rastas A. M., kuris paaiškino, kad nori skirtis su R. M., dėl ko iš namų išmetė jos daiktus. Daugiau nieko neaiškino. Smurtu įtariamą asmenį sulaikė ir pristatė į areštinę (T.1., b.l. 58-60);

- specialisto išvada Nr. G 2047/2020 (02), konstatuota, kad: 1. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: nubrozdinimas smakro kairėje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairėje alkūnėje, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva dešiniame dilbyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. 3. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (T.1., b.l. 65);

-įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu išimtas medinis pagalys (sulūžęs į dalis). Įvykio vieta fotografuota, sudaryta foto lentelė (T.1., b.l. 6-24);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulės R. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2020-08-22 apie 22 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras A. M. gim. (duomenys neskelbtini) m. lazda vieną kartą trenkė žmonai R. M. gim. (duomenys neskelbtini) m. per veidą ir vieną kartą per kairę ranką taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. M. sūnų E. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. grasino užmušti, puolė su lazda. E. P. išsigandęs, kad jo nesužalotų patėvis jam pagrasino peiliu ir išbėgo kviesti pagalbos. R. M. GMP pagalbos atsisakė, ant smakro kairėje pusėje matėsi nubrozdinimas ir patinimas, skundėsi kairės rankos skausmais. Patikrintas blaivumas ir nustatytas 0,08 promilių girtumas. E. P. nesužalotas, jam nustatyta 0,37 promilių girtumas. Dėl didelio susijaudinimo nei E. P., nei R. M. negalėjo nurodyti kur lazda ir peilis, paaiškino, kad nusiramins kol atvyks tyrėjas ir visus įvykio metu panaudotus įrankius suras ir perduos tyrėjui. A. M. sulaikytas 2020-08-22, faktinis sulaikymo laikas 23 val. 00 min. (T.1., b.l. 36-39);

-daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas sulūžęs medinis pagalys. Pagalys nufotografuotas, sudaryta foto lentelė. 2020-09-04 minėtas objektas perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugyklą (T.1., b.l. 66-69, 71-73);

-faktiniais duomenimis nustatyta, kad A. M. laikinai sulaikytas. Jam 23 val. 25 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1, 28 promilių girtumas. 2020-08-24 15 val. 10 min. A. M. nutarimu paleistas į laisvę (T.1., b.l. 92-95).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. M. pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, tarpusavio žodinio konflikto su kartu gyvenančia sutuoktine R. M. metu, A. M. tyčia, virtuvėje suėmęs R. M. už rankų stumdė ją ir sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į ranką. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. M. atsitraukus į svetainę, atėjo paskui ir iš medinio pagalio nuolaužos sudavė vieną smūgį į kairę veido sritį. Po to ranka sudavė dar vieną smūgį į dešinę veido sritį. Taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą smakro kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše ir dešiniame dilbyje, kas atitinka nežymų nukentėjusiosios R. M. sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, t.y.sutuoktinę, ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo prisipažinimą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios, liudytojų parodymai. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. prašė perduoti A. M. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l.84), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įstaigose nesigydė ir neregistruotas (b.l. 86-89). Teisiamas jis pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja V. M. yra kaltinamojo motina. Ji nurodė, kad A. M. jos patarimų klauso, yra jai geras ir rūpestingas sūnus, su kuriuo labai dažnai bendrauja. V. M. auna mažas pajamas, yra pensijinio amžiaus, todėl prašo laidavimą taikyti be užstato. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visą bylos situaciją, kaltinamojo bei laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį teisme palaikė (b.l. 34). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, veido bei rankų sumušimus, ko pasėkoje atsirado hematomos. Patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, vengė aplinkinių žmonių, atsirado nepasitikėjimo savimi ir baimės jausmas, nemiga. Bijojo pasikartojančio smurto namuose. Lankėsi Kauno apskrities moterų krizių centre, kur jai buvo teikiamos psichologo paslaugos (b.l. 145).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal byloje nustatytus faktus nekyla abejonių, kad nukentėjusioji R. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-121-697/2020 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiama į tai, jog specialisto išvada Nr. G 2047/2020 (02), konstatuota, kad: 1. R. M. nustatyta: nubrozdinimas smakro kairėje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairėje alkūnėje, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairiame rieše, kraujosruva dešiniame dilbyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. 3. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (T.1., b.l. 65). Taigi, teismui nekyla abejonių dėl to, kad sumušta nukentėjusioji patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Tai, kad nukentėjusioji dėl šio įvykio lankėsi pas psichologus, byloje yra patvirtinantys duomenys (b.l. 145). Atsižvelgiant į nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiajai, kaltinamojo turtinę padėtį, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra mažintina iki 1500 €, ir toks priteistinos žalos dydis, teismo manymu, atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. M. 2020 m. spalio 22 d. bankiniu pavedimu iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 300 eurų civilinio ieškinio užtikrinimui, tad nuosprendžiui įsiteisėjus, šios lėšos nukreiptinos tiesiogiai civilinio ieškinio padengimui, paminėtą sumą išminusuojant iš nukentėjusiajai R. M. priteitinos civilinio ieškinio sumos (1500eurų - 300eurų =1200 eurų)

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinis pagalys (sulūžęs į tris dalis) perduotas saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugyklą (T.1., b.l. 71-73), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. M., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusios R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. M. priteisti 1500 eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. M. 2020 m. spalio 22 d. bankiniu pavedimu iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Kauno apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įneštus 300 eur (tris šimtus eurų) civilinio ieškinio užtikrinimui, nukreipti nukentėjusios R. M. civilinio ieškinio padengimui (1500eurų - 300eurų =1200eurų).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinį pagalį (sulūžęs į tris dalis) perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugyklą (T.1., b.l. 71-73), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė