- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- 1-891-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00221-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- T. G.
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 1.2.20.6.1Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G. melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 8 d., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausiajam patruliui V. B. pateikė melagingą pareiškimą, kuriame nurodė, kad S. Š. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trenkė du kartus į krūtinę, po ko bandė automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per jį važiuoti, dėl ko 2019 m. lapkričio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48231-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Šiais veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat T. G. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 12 d., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48231-19, 2019 m. lapkričio 12 d. apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. M., parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. S. Š. sudavė jam du smūgius kumščiais į krūtinę, po ko savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį stūmė 6-7 kartus,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. papildomai apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad 2019 m. lapkričio 8 d. S. Š. savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į jo kelius apie 5-7 kartus,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. papildomai apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad S. Š. savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į jį ir jį stūmė. Šiais veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. G. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdyje paaiškino, kad automobiliu „Kia“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis važiavo namo, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, kai netrukus prie jo privažiavo automobilis „Škoda Oktavia“. Jo vairuotojas, prasidaręs langą, kažką jam rėkė. Kadangi jo automobilio langas buvo uždarytas, negirdėjo, ką žmogus rėkė. Pravėręs langą paklausė, kas yra, kas vairuotojui nepatinka. Tas vairuotojas (S. Š.) buvo kažkodėl nepatenkintas, pavažiavo automobiliu į priekį 3 metrus, sustojo ant įvažiavimo dalinai užtverdamas įvažiavimą į kiemą ir išlipo iš automobilio, nusiėmęs akinius pradėjo eiti link jo automobilio. Mano, kad nusiimdamas akinius tas vaikinas buvo pasiruošęs jį auklėti, imtis prieš jį veiksmų. Tuomet jis irgi išlipo iš automobilio. Jiems artėjant vienas prie kito, vaikinas stipriai jį stūmė į krūtinę ir jis keletą metrų atšoko atgal nuo smūgio. Pajutęs smūgį, pasakė vaikinui „ką tu čia darai ?“ ir vėl artėjo vienas prie kito, sulaukė iš vaikino dviejų smūgių iš kumščio į krūtinę. Pirma trenkė kaire ranka, paskui dešine. Po šių smūgių pasakė, „viskas, prisižaidei, kviečiu policiją“. Paskambino 112 ir papasakojo, kad yra neadekvatus vaikinas, kuris jam sudavė smūgius, todėl nori iškviesti policiją, kad parašytų pareiškimą. Kai buvo iškviesta policija, vaikinui pasakė, kad iškviesta policija ir turi laukti, užstojo vaikinui mašinos dureles, nenorėjo leisti, kad jis pasišalintų. Kadangi žmogus nesėdo į savo automobilį, pro jį nesiveržė į automobilį, pagalvojo, kad viskas nurimo ir jie ramiai lauks policijos, tačiau jam pasitraukus nuo automobilio durų, vaikinas staigiai įsėdo į savo automobilį ir jį užvedė. Tai pamatęs, atsistojo automobilio priekyje neleisdamas pajudėti iš vietos, nes buvo iškviesti pareigūnai. Vairuotojas įjungė pavarą ir pradėjo į jį važiuoti, tai tęsėsi 6-7 kartus. Jis stovėjo prieš automobilį, tarp jo ir automobilio buvo tarpas kažkiek centimetrų. Kiekvieną kartą pajudėdamas automobilis trenkdavosi į jo kelius, o vairuotojas rėkė pro langą, kad jis pasitrauktų. Jis pasakė, kad nesitrauks, nes iškviesta policija, turi laukti ir išsiaiškinti. Po tokių veiksmų S. Š. pamatė, kad jis neketina pasitraukti, išjungė variklį ir išlipo iš automobilio. Kai S. Š. taip padarė, pagalvojo, kad dabar yra saugu ir gali pasitraukti nuo automobilio priekio. S. Š. pradėjo fotografuoti jo automobilio valstybinį numerį, paskui grįžo į savo automobilį ir jie toliau laukė policijos savo automobiliuose. Atvykę pareigūnai paklausė ar negalima taikiai išsiskirstyti, tačiau jis kategoriškai nesutiko ir pasakė, kad būtinai rašys pareiškimą, nes jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Kai S. Š. išgirdo, kad jis rašys pareiškimą, irgi pasakė, kad rašys pareiškimą, nors iki to laiko jo atsakymas buvo neigiamas. Parašęs pareiškimą atidavė jį policijai ir nuėjo namo. Jis nežino, kodėl kilo konfliktas su S. Š., matyt kažkas nepatiko jo vairavime, nes atsekė jį ir ėmėsi kažkokių veiksmų. Konfliktą galėjo matyti liudytojas T. Č., kuris buvo namo balkone trečiame aukšte gal 7-10 m atsumu ir dar kitas buvo vaikinukas aikštelėje, kur jis sustojo, pavardės neprisimena, šių liudininkų nepažįsta. Su nukentėjusiuoju anksčiau konfliktų nėra turėjęs, jo nepažįsta, matė pirmą kartą gyvenime. Jis (kaltinamasis) filmavo po įvykio, kai situacija buvo nurimusi, vaizdo medžiagą, kur žmogus vartoja necenzūrinius žodus, perdavė policijai. Po įvykio kreipėsi pas medicinos ekspertus, kad užfiksuotų sužalojimus ir jie išvadoje nurodė, kad jo keliai sumušti, patinimai, mėlynės, ir tai galėjo būti padaryta automobiliu. Įvykis buvo penktadienį, o keliai pamėlo sekmadienį, palietus juos buvo skausmas. Pirmadienį apie 9-10 val. kreipėsi į ekspertus ir pasakė, kad jam sumušti keliai. Antradienį paskyrė ekspertizę, tačiau nuvykus, atsisakė daryti ekspertizę, nes dalyvavo šiame įvykyje ir automobilis. Ekspertai nurodė kreiptis į policiją, kad paskirtų užduotį. Tuomet jis kreipėsi į policijos komisariatą Mindaugo g. Tyrėjas jį apklausė kaip liudytoją ir paskyrė užduotį ekspertizei. Trečiadienį atliko ekspertizę. Jis nenaudojo jokių fizinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Kvietė policiją po antro karto. Pirmą kartą jį S. Š. stūmė, antrą kartą trenkė. Jis anksčiau nėra rašęs jokių pareiškimų policijai, nežino, kodėl liudytojas taip sako. Yra tik kartą skambinęs dėl nakties metu girtaujančių asmenų triukšmavimo. Jis negasdino S. Š., kad “bus tau dabar su pinigais”, pats nukentėjusysis taip prisigalvojo, nes nori jį parodyti kaip negatyvų, blogą, agresyvų asmenį. Didelę ieškinio sumą jis buvo nurodęs dėl patirties stokos tokiuose dalykuose, be to jo darbe didelės ieškinio sumos yra normalu. Jis nusirengė savo striukę, nes buvo nusipirkęs naujus drabužius prieš vieną ar dvi dienas, bet kai pamatė, kad žmogus ruošiasi naudoti fizinę jėgą, tai nusirengė striukę saugodamas drabužį ir save. Patvirtina, kad S. Š. pateiktoje nuotraukoje jis nufotografuotas (3 t., b. l. 4).
Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne tik jis, bet ir liudytojas policijos pareigūnas V. B. pastebėjo, kad praėjus nuo įvykio 1,5 metų, kaltinmasis yra gerokai sulysęs. Atkreipia į tai dėmesį, nes nori, kad būtų suprasta prieš ką jis turėjo reikalą. Tai tas pats žmogus, tik gerokai numetęs svorio. Paaiškina, kad 2019-11-08 jam važiuojant Olandų gatve netoli posūkio į laidojimo rūmus iš dešinės pusės stipriai jam kelią užkirto automobilis “Kia Rio”, vairuojamas T. G.. Jis staigiai stabdė, visi daiktai automobilyje atsidūrė ant grindų. Privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas. Jis sustojo paskui tą patį automobilį, užsidegus žaliai šviesai abu pasuko į kairę. Automobilis “Kia” sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo. Langas buvo praviras. Privažiavęs jis atidarė langą ir paklausė „ką tu darai, kodėl taip darai?“. “Kia” vairuotojas (T. G.) sako „ko čia žiūri, nori išsiaiškinti, lipk iš mašinos išsiaiškinsime“. Pavažiavęs į priekį jis išlipo iš automobilio, nusiėmė akinius su kuriais vairavo, nes yra trumparegis ir akiniai reikalingi vairavimui tamsiu paros metu. Automatiškai akinius nusiėmė. Išlipęs iš automobilio pasisuko eiti prie žmogaus, iškvietusio pasikalbėti. Iš automobilio “Kia” išlipo didelis, stambus žmogus (T. G.), kuris buvo įniršęs, piktas, kumščiai suspausti, kažką kalbėjo, todėl pagalvojo, kad tuoj gaus į galvą. Jam priartėjus prie jo, jį atstūmė rankomis, kad nebūtų prie jo. Niekada neneigė, kad jį atstūmė, nes buvo per arti priėjęs. T. G. nusiėmė megztinį ir vėl ėjo link jo su kumščiais. Jis vėl jį atstūmė, pasakė, kad pasitrauktų ir pats pakėlė rankas norėdamas gintis. T. G. sustojo ir pasakė, „tau jau viskas, kviečiu policiją“, išsitraukė telefoną ir iškvietė policiją. Įraše dar girdisi, kaip jis sako, „ką tu darai, kam to reikia, dėl ko taip darai ?“, bet jis iškvietė policiją. Jam pradėjus eiti link savo automobilio, T. G. ėjo iš paskos, kabinėjosi, užgauliojo, todėl jis pasakė, kad pasitrauktų nuo jo, nenorėjo, kad būtų šalia. Kai priėjo prie automobilio bagažinės, T. G. atsirėmė su kakta į jo kaktą ir sako, „nu ką, ereli, viskas, dabar tave ant pinigų padarysiu“. Po šių žodžių jis nusprendė eiti į mašiną atsisėsti, nes žmogus jam buvo nemalonus. Jo automobilis „Škoda“ buvo dalinai užstatęs įvažiavimą į kiemą. T. G. atsistojo prie durų ir sako, kad jis niekur nevažiuos. Jis paprašė pasitraukti, nes reikia perstatyti automobilį, kadangi atvažiuoja policija. T. G. pasitraukė. Kai jis atsisėdęs užvedė automobilį, T. G. atsistojo į automobilio priekį. Jis atsidarė langą ir paprašė pasitraukti, nes mašiną reikėjo perstatyti. T. G. pasitraukė, jam reikėjo pavažiuoti per pusę automobilio korpuso, nes dalinai buvau užstatęs įvažiavimą. Pavažiavęs sustojo prie šaligatvio, išjungė variklį ir išlipo iš mašinos. Perstatė automobilį, kad atvažiavusi policija nefiksuotų jam KET pažeidimų. T. G. jau buvo prie savo mašinos, todėl nuėjęs iki jo mašinos padarė nuotrauką, kurioje matosi, kaip jis stovi, telefoną laiko, gal jį filmavo. Tuo metu buvo apie 10 valanda vakaro. T. G. nusirengė striukę, nusviedė gal į mašiną, nes langas buvo atidarytas, buvo pasiruošęs antram išpuoliui. Vėliau, po policijos T. G. aprimo ir striukę apsirengė. Padaręs nuotraukas jis atsisėdo į savo automobilį ir laukė policijos. Pareigūnai greitai atvažiavo, prisistatė ir pradėjo apklausą, paklausė ar nėra nukentėjusiųjų, ar reikia greitosios pagalbos, išklausė jų versijas. Abu paliudijo, kad niekas neatsitiko. Policija išklausė jų versijas ir pasiūlė susitaikyti bei skirstytis, tačiau T. G. pasakė, kad rašys pareiškimą. Tuomet ir jis pasakė, kad rašys. Jis užtruko rašydamas pareiškimą, nes neturi patirties. T. G. greičiau tai padarė, padavė pareiškimą pareigūnui ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jis pabaigė pildyti pareiškimą, atidavė policijai ir pareigūnai išvažiavo. Tada priėjo liudytojas T. ir pasakė, kad viską matė, kad jis turi reikalų su amoraliu žmogumi, kuris visus skundžia, kad yra labai pasikėlęs, todėl turės su juo bėdų. Jis davė savo vizitinę, kontaktus ir pasakė, kad jei viskas policijos lygmeny pasibaigs, jo netraukti liudininku, o jeigu bus teismas, galės paliudyti . Jis pastovėjo ir išvažiavo namo. T. priėjo dar būnant policijai, padavė savo vizitinę. Policijai išvažiavus, dar kartą priėjo T., gal ėjo su šiukšlėmis. Policija su T. nebendravo. T. buvo savo namo balkone, kai buvo įvykis. Žmogus nenorėjo veltis iš pradžių, gal dėl to pasakė, kad konflikto nematė. Jis nesudavė T. G. kumščiais į krūtinę, tik atsistūmė nuo jo du kartus, vieną prieš nusiimant striukę, o kitą kartą jau nusiėmus ją, nes iš T. G. buvo du išpuoliai. Pamatęs, kad jis neišsigando T. G. išpuolių, pradėjo skambinti į policiją. Kai buvo antras kaltinamojo išpuolis, jis atsistojo į gynybinę pozą, atstatė kumščius. Jo kūno sudėjimas vidutinis. Keiksmažodžius vartojo besiaiškindamas su T. G. išlipus iš automobilio. Jis nesirėmė su automobiliu į T. G. kelius, nebandė važiuoti į jį, taip pat negirdėjo, kad T. G. policijos pareigūnams būtų sakęs, kad jį norėjo suvažinėti. T. G. teigia, kad pareiškimą parašęs nuėjo namo, bet tai ne tiesa, jis išvažiavo su mašina link (duomenys neskelbtini). Konflikto su T. G. jis neprovokavo, anksčiau su šiuo asmeniu konfliktų nėra turėjęs. Byloje jo pareikštą 1700 Eur civilinį ieškinį sudaro 1000 Eur neturtinė žala ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidos. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.
Liudytojas T. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo balkone 3 aukšte, rūkė ir matė konfliktą. Buvo vakaras, sustojo vienas automobilis, privažiavo kitas, atsidarė langai, apsižodžiavo vairuotojai dėl prieš tai buvusios situacijos kelyje, kažkuris iš jų pasiūlė išlipti pasiaiškinti vyriškai. Kuris vairuotojas išlipo pirmas neprisimena, gal „Škodos“. Automobilis „Škoda“ sustojo pavažiavęs į priekį, išlipo vairuotojas, pradėjo eiti link kito automobilio. Iš kito automobilio taip pat išlipo vairuotojas ir vienas į kitą ėjo agresyviai garsiai savo nuomonę reikšdami. Paskui jie išsikvietė policiją. Atvažiavo policija, paklausė ar yra nukentėjusiųjų, jo paklausė ar jis liudininkas, tačiau atsakė, kad nėra liudininkas, nes pagalvojo, kad žmonės nusprendė santykius aiškintis dėl situacijos kelyje, kurios jis nematė. Po kurio laiko išėjo į lauką, išnešė šiukšles, pamatė, kad žmogus dar stovi ir paklausė „Škoda“ vairuotojo, ar dar neišsiaiškino. Nukentėjusysis papasakojo, kad jį apkaltino, jog sumušė žmogų. Tuomet jis pasakė, kad kiek matė, nieko tokio nebuvo. Nukentėjusysis paklausė ar galės paliudyti. Kadangi kaltinamasis yra buvęs jo kaimynas, pasakė, kad nenorėtų, gal policijos lygmenyje pavyks išspręsti, bet jeigu reikės, tai gali paliudyti. Taip ir išsiskirstė. Atsimena, kad vienas automobilis šalia namo sustojo, o kitas ant kalniuko toliau. Trenksmų, smūgių nebuvo, kontaktas gal ir buvo, nes vienas į kitą agresyviai ėjo. Kai „Škodos“ vairuotojas išlipęs iš automobilio pamatė kito automobilio vairuotoją, jo entuziazmas išblėso, nes tas buvo aukštesnis ir stambesnio kūno sudėjimo, agresyvus. Nukentėjusiam save atsistumti nuo kaltinamojo vieną kartą pavyko, daugiau nematė kontakto. Pagal ūgį mažesnis žmogus, jam atrodė, kad atsistūmė nuo kito žmogaus abiem rankomis. „Škoda“ stovėjo vietoje, kur ženklas yra, ten įvažiavimas į kiemą, tai nubaustų, jeigu policija atvažiavusi būtų. Žmogus nuėjo patraukti mašiną, kitas bandė dar stabdyti, neleido lipti į mašiną, sakė „tu niekur nevažiuosi, gali pabėgti“, bet paskui atsitraukė į šoną. Tada atsisėdo žmogus į mašiną, kitas atsistojo priekyje automobilio, prie pat automobilio stovėjo. Pagal šviesas matė, kad užsivedė automobilis, nes buvo tamsu, automobilis lyg ir sujudėjo, bet jo manymu nepavažiavo, o kaip buvo iš tikrųjų, nežino. Vieną kartą taip buvo. Automobilis “Škoda” stovėjo įkalnėje, nemano, kad tokiu sujudėjimu galėjo sužaloti žmogų, smūgio nebuvo, jam nesimatė, kad “Škoda” sužalotų žmogų. Ant rankinio stabdžio stovint ir bandant į kalniuką pajudėti, sujuda automobilis, bet realiai nevažiuoja. Sunku pasakyti ar pajudėjo į priekį. Neprisimena ar buvo išjungtas variklis po sujudėjimo. Įvykio vietoje pašalinių asmenų jis nematė. Kaltinamasis yra buvęs jo kaimynas, kartais matydavo laiptinėje, atpažįsta jo balsą, pats konfliktų su juo nėra turėjęs. Kai nukentėjusysis papasakojo kuo kaltinamas, ir kai jis matė, kaip viskas vyko, pasakė nukentėjusiam, kad jo kaimynas problematiškas žmogus jeigu taip elgiasi. Vietoj to, kad atsiprašytų, pradeda vadinti žodžiais, siūlo išsiaiškinti, kviečia policiją. Gali būti, kad apibūdino kaltinamąjį kaip skundiką, tai tik jo nuomonė, apie kitus skundus nežino. Taip, kaip parašyta jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu pažodžiui nesakė. Jis pats nebandė įvykio filmuoti ar fotografuoti. Jis nematė kito liudytojo ar buvo įvykio vietoje, jo neprisimena, gal yra sutikęs, bet dabar su kauke žmonės, tai sudėtinga atskirti.
Liudytojas R. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą prie namo, kur įvyko konfliktas, jis buvo pastatęs savo automobilį, ėmė daiktus iš mašinos ir išgirdo staigų automobilio stabdymą. Susidomėjo. Pirmas automobilis kaltinamojo prisiparkavo šalikelėje, o kitas gatvėje sustojo. Nukentėjusysis iššoko iš mašinos ir puolė link kaltinamojo su keiksmais ir šaukimu dėl kažkokio konflikto kelyje turbūt. Įvyko susistumdymas. Jis žiūrėjo, kas vyksta, nes norėjo įsitikinti, ar reikia kviesti policiją, ar toliau vystytis konfliktas. Pirmas puolimas atslūgo, ėjo kalba apie policijos kvietimą. Jis (liudytojas) paėmė daiktus ir ėjo namo. Matė, kad vyrai kalbėjosi tarpusavyje, bet nekreipė dėmesio, nematė, kad būtų pavojinga situacija. Kai pirmas puolimas buvo, matė, kai nukentėjusysis agresyviai puolė kaltinamąjį, bet daugiau gąsdinama buvo, nes išlipęs iš mašinos pamatė, kad skiriasi svorio kategorijos, nenorėjo imtis toliau fizinių veiksmų. Kontaktas iš nukentėjusiojo buvo, kaltinamasis neeskalavo toliau konflikto. Nukentėjusysis pirmas priėjo prie kaltinamojo. Vienas pastūmimas į krūtinę buvo, bet didelio poveikio nebuvo. Taip pat imitavimas iš nukentėjusio pusės buvo, kad bus smūgiuojama. Tačiau svorio kategorijos buvo ne tos. Abu vyrai buvo su striukėmis, o vėliau matė kaltinamąjį be striukės, kada ją nusirengė nepastebėjo. Jis matė, kai pirmas užsipuolimas buvo, o toliau neatsimena situacijos. Kai jis išėjo, paliko vyrus stovinčius, gal jie pasitraukė nuo gatvės, nes judėjimas vyksta. Kadangi jis ne visus daiktus iš pirmo karto paėmė, tai nusileido paimti kitų daiktų. Matė, kad vyrai toliau aiškinosi situaciją, kaltinamasis su marškinėliais buvo, dar nebuvo policija atvykusi. Jis nematė, kada atvyko policija, toliau situacijos nežino. Po įvykio kitą dieną buvo susitikęs su kaltinamuoju lifte ir kaltinamasis jo prašė, kad paliudytų, ką matė. Nukentėjusio jis nepažįsta.
Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl konflikto. Atvykus į vietą, kreipėsi T. G., pasakė, kad jį užpuolė ir sudavė kitas asmuo. Buvo tamsus paros metas, T. G. ir kitas vyriškis buvo įvykio vietoje, liudininkų nebuvo. Paklausus ar reikalinga GMP, jos atsisakė. Buvo pasiūlyta jiems susitaikyti, nes akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tačiau T. G. buvo principingas, sakė, kad rašys pareiškimą. Antra pusė išgirdusi, irgi pasakė, kad rašys pareiškimą. Iš pasakojimo T. G. sakė, kad jam smūgiavo į krūtinės ląstą. Antra pusė sakė, kad „aš jį perspėjau, nes pamatęs kūno sudėjimą, persigandau ir kelis kartus perspėjau, kad nesiartintų. Bet jis nevykdė tų prašymų ir buvo pastumtas“. Užsiminė, kad kol buvo iškviesta policija ir jos laukė, T. G. buvo atsistojęs automobilio priekyje ir neleido važiuoti. Jie pasiteriavo, ar niekas iš liudininkų nematė įvykio, paklausė garsiai nuo gatvės, nes iš artimiausio namo butų į balkonus išlindo žiūrovai, tačiau jie pasakė, kad nieko nematė, todėl ir buvo pasiūlyta šalims susitaikyti. S. Š. sakė, kad norėjo priparkuoti automobilį, o T. G. jam neleido. Jis nežino, kur buvo S. Š. automobilis. Kaltinamasis T. G. įvykio metu buvo stambesnis, nei dabar teismo posėdžių salėje.
Liudytoja I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas pareiškimas T. G., į apklausą jis buvo iškviestas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. T. G. buvo apklaustas Vilniaus miesto 2 policijos komisariate, adresu Algirdo g. 20, Vilnius, 209 kab. Jam buvo išaiškintos liudytojo, nukentėjusiojo teisės, supažindintas su atsakomybe. Koks buvo apklausos būdas neatsimena. Iš situacijos užduodami klausimai, buvo rašoma iš jo žodžių ką pasakojo. Neatsimena, ar T. G. pats perskaitė protokolą, ar ji perskaitė. 2019-11-12 T. G. apklausos protokole yra jos parašas (2 t., b. l. 11-13).
Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu (apklausta nuotoliniu būdu) parodė, kad ji apklausinėjo T. G.. Asmuo buvo supažindintas pasirašytinai dėl melagingų parodymų davimo prieš kiekvieną apklausą. Ji atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame T. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl kūno sužalojimų, kuriuos teigė patyręs konflikto su S. Š. metu. Kelios apklausos buvo, nes prokurorui iškildavo klausimų, todėl reikėjo patikslinti jo parodymus. Gal dvi ar trys papildomos apklausos buvo. T. G. pirmoje apklausoje laisvai pasakojo, iškylant neaiškumas buvo apklausiamas. 2019-11-27 kaltinamasis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo su parašu, 2019-12-27 nėra jo parašo, o kodėl tiksliai neprisimena dėl pasirašymo. Spausdino prieš kiekvieną apklausą dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminio tyrimo metu jos, kaip liudytojos duotais parodymais galima tikėti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2019-11-12 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48231-19 patvirtina, kad 2019-11-12 buvo pradėtas ikiteisminis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019-11-08 apie 21.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gatvėje įvyko konfliktas tarp pranešėjo T. G. ir jam nepažįstamo vyro, kuris du kartus delnais ir du kartus kumščiais trenkė jam į krūtinę, taip pat automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas į T. G., jį stumdė, dėl ko T. G. galimai patyrė fizinį skausmą (2 t., b. l. 1-2).
Ivykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad T. G. 2019-11-08 21.51 val. telefonu pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gatvėje įvyko konfliktas tarp jo ir nepažįstamo vyro, kuris išlipęs iš automobilio “Škoda”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lindo muštis. GMP nereikia. Pranešėjas laukia, rašys pareiškimą (2 t., b. l. 8).
Šalies argumentai
T. G. 2019-11-08 pareiškime policijai nurodė, kad jam atvykus į (duomenys neskelbtini), prie jo sustojo automobilis ir pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis. Išlipęs iš automobilio paklausė, kas jam nepatinka. Priėjęs asmuo smarkiai rankomis nustūmė ir trenkė du kartus į krūtinę. Asmuo bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis užstojo mašinos dureles, paskambino policijai. Kai tik paskambino, asmuo bandė pasišalinti ir jam bandant jo automobilį užlaikyti, jis bandė per jį važiuoti. Asmens automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime T. G. pasirašė, kad yra susipažinęs su BK 236 straipsniu dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą (2 t., b. l. 9).
2019-11-12 Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiam) išaiškinimo protokolas ir liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad T. G. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jis pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį ir apklaustas tyrėjos I. M. parodė, kad 2019-11-08 apie 21.40 val. prie jo sustojusio automobilio „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas abiem rankomis, galimai iš delnų staigiai sudavė jam smūgį į krūtinę bei sudavė du smūgius kumščiais į krūtinę, pirma kaire, po to dešine ranka, po ko savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį stūmė 6-7 kartus. Iš proceso veiksmo protokolo specialaus priedo matyti, kad T. G. padarė įrašą “Iš mano žodžių surašyta teisingai. T. G.“ ir pasirašė (2 t., b. l. 10-13).
2019-11-12 nutarimu T. G. ikiteisminiame tyrime pripažintas nukentėjusiu, jam išaiškintos nukentėjusio teisės ir pareigos (2 t., b. l. 14, 15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-11-13 specialisto išvadoje Nr. G 4080/2019 (01) nurodyta, kad, remdamasis T. G. apžiūros duomenimis, specialistas nustatė, jog T. G. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant nurodytus sužalojimus. Visi nustatyti sužalojimai, įvertinus jų makromorfologinį vaizdą apžiūros (2019-11-13) metu, padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-11-08). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. G. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar, galimai paviršiais. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti apie žalojusio daikto (daiktų) skaičių. Įvertinus T. G. nustatytų sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos abiejų kelių priekiniuose paviršiuose galėjo būti padarytos ir pačiam nukentėjusiam griūnant bei kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar/ir paviršiumi (paviršiais). Poodinių kraujosruvų kairėje šlaunyje ir kairio kelio išoriniame paviršiuje lokalizacija nebūdinga griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka. T. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 22-23).
2019-11-27 Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiam) išaiškinimo protokolas ir liudytojo papildomos apklausos protokolas patvirtina, kad T. G. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jis pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį ir apklaustas tyrėjos J. J. parodė, kad 2019-11-08 asmuo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į jo kelius apie 5-7 kartus. Iš proceso veiksmo protokolo specialaus priedo matyti, kad T. G. padarė įrašą “Perskaičiau, mano žodžių surašyta teisingai. T. G.“ ir pasirašė. Apklausoje dalyvavo su savo atstovu teisininku J. J. (2 t., b. l. 31-33, 24-26).
2019-12-27 liudytojo papildomos apklausos protokolas patvirtina, kad T. G. buvo priminta, kad jis yra įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir apklaustas tyrėjos J. J. parodė, kad S. Š. savo vairuojamu automobiliu važiavo į jį ir jį stūmė savo automobiliu. Iš proceso veiksmo protokolo specialaus priedo matyti, kad T. G. padarė įrašą “Iš mano žodžių surašyta teisingai. T. G.“ ir pasirašė. Apklausoje dalyvavo su savo atstovu teisininku J. J. (2 t., b. l. 34-35).
T. G. 2019-12-27 pareiškė civilinį ieškinį dėl 9,97 Eur turtinės žalos (vaistų nuo skausmo ir gydomojo tepalo pirkimo) ir 28 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2019-12-27 nutarimu jis pripažintas civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 36, 37).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-01-24 buvo apžiūrėtos T. G. pateiktos 6 fotonuotraukos su jo kairio kelio sužalojimais (paraudimais) (2 t., b. l. 38-41).
Pranešimas apie įtarimą patvirtina, kad 2019-11-22 S. Š. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos T. G. atžvilgiu padarymo, t. y., kad jis 2019-11-08 apie 21.40 val. netoli namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje konflikto metu T. G. sudavė rankomis du kartus į krūtinę ir važiuodamas automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), į T. G. bei stumdydamas jį automobiliu, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose keliuose ir kairėje šlaunyje. 2019-11-22 ir 2020-01-16 S. Š. apklaustas kaip įtariamasis (2 t., b. l. 56, 60, 66).
2019-11-22 nutarimu S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 63).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-12-09 buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateiktas garso įrašas iš kurio matyti, kaip T. G. 2019-11-08 21.51 val. iškvietė policiją dėl konflikto, kurio metu vienas vyrukas trankosi, todėl nori pareiškimą parašyti ant jo (2 t., b. l. 70, CD laikmena prie bylos viršelio).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės 2020-01-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48231-19, pradėtą pagal T. G. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu padarymo (1 t., b. l. 7-11).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-01 nutartimi atmetė T. G. skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48231-19 nutraukimo (1 t., b. l. 12-14), o Vilniaus apygardos teismas priėmė 2020-07-31 nutartį atmesti T. G. skundą dėl 2020-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo (1 t., b. l. 16-17). ???
Iš 2020-05-20 S. Š. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo T. G. atžvilgiu pradėjimo pagal BK 235 ir 236 straipsnius bei nurodė prašymą patvirtinančias aplinkybes (1 t., b. l. 2-3).
Prokurorės Agnės Stankevičiūtės 2020-05-21 sprendimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00221-20 T. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui (1 t., b. l. 1, 2).
2020-06-22 nutarimu S. Š. pripažintas nukentėjusiu (1 t., b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 235 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai arba žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad T. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. 2019-11-08 būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 236 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, vyriausiajam patruliui V. B. pateikė melagingą pareiškimą, kuriame nurodė, kad S. Š. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trenkė jam du kartus į krūtinę, po ko bandė automobiliu „Škoda“ per jį važiuoti, dėl ko 2019-11-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48231-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat T. G., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2019-11-12, 2019-11-27 ir 2019-12-27 tyrėjų apklausiamas kaip liudytojas (nukentėjusysis) davė melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48231-19, kad 2019-11-08 S. Š. sudavė jam du smūgius kumščiais į krūtinę, po ko savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį stūmė, trenkėsi į kelius 5-7 kartus.
Kaltinamasis T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino kaltės, teigė kad jis S. Š. melagingai neįskundė ir nedavė melagingų parodymų, kad savo pareiškime ir parodymuose nurodė teisingas aplinkybes, kaip viskas buvo. S. Š. jį atsekė su savo automobiliu „Škoda“ ir užsipuolė, išlipęs iš automobilio stūmė jį rankomis, kumščiais du kartus trenkė į krūtinę, po to stūmė jį savo vairuojamu automobiliu „Škoda“, trenkėsi į jo kelius 5-7 kartus, padarė sužalojimus, kuriuos nustatė teismo medicinos specialistas savo išvadoje. Tačiau tokius kaltinamojo T. G. parodymus paneigia nukentėjusiojo S. Š. ir betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų T. Č. ir R. Č. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kilusio konflikto metu S. Š. tik pastūmė (atsistūmė) T. G., kumščiais jam į krūtinę netrenkė, automobiliu nevažiavo į T. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusio ir liudytojų parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa ir yra nuoseklūs. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai buvo teismo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jų parodymų patikimumu ir objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Be to liudytojai nepažįsta nukentėjusiojo ir kaltinamojo (žino T. G. tik kaip buvusį kaimyną, santykių nepalaikė), konfliktų su jais nėra turėję, todėl yra nešališki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojas V. B., pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą ir po konflikto bendravęs su abiem konfliktavusiais asmenimis, teismo posėdyje paaiškino, kad akivaizdžių sužalojimų ant asmenų nesimatė, todėl pasiūlė susitaikyti ir išsiskirstyti, tačiau T. G. nesutiko, sakė, kad rašys pareiškimą. Liudytojas nenurodė, kad T. G. žodžiu būtų skundęsis, jog S. Š. norėjo per jį važiuoti su automobiliu, sakė tik kad jam smūgiavo į krūtinę. Taip pat T. G. kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 2019-11-08 T. G. pareiškimas apie tai, kad S. Š. jam du kartus trenkė į krūtinę, bandė per jį važiuoti, 2019-11-12 pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48231-19 pradėjimo pagal T. G. pareiškimą, 2019-11-12, 2019-11-27 ir 2019-12-27 liudytojo T. G. apklausos ir papildomos apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad prieš duodant parodymus, jis buvo tyrėjų įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, 2019-11-22 pranešimas apie įtarimą S. Š., jo, kaip įtariamojo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2019-11-22 ir 2020-01-06 apklausos protokolai, nutarimas S. Š. skirti kardomąją priemonę, 2020-01-27 prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48231-19, teismų nutartys, kuriomis atmesti T. G. skundai dėl ikiteisminio tyrimo S. Š. nutraukimo bei kita aukščiau nurodyta rašytinė medžiaga, kuri patvirtina, kad T. G. nurodytos aplinkybės dėl jo sumušimo ir sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas įtariamajam S. Š. buvo nutrauktas.
Nors 2019-12-27 papildomai apklausiant T. G., kaip liudytoją jis nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės (apklausos protokole nėra T. G. parašo), tačiau protokole pažymėta, kad liudytojui buvo priminta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Pagal BPK 183 straipsnio 1 dalį, kai liudytojas apklausiamas papildomai, prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad T. G. 2019-12-27 papildomos liudytojo apklausos metu buvo tinkamai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, kaip ir numatyta įstatyme, todėl atsako už savo parodymų teisingumą.
Pažymėtina, kad T. G. remiasi specialisto išvada apie jam nustatytus sužalojimus (poodines kraujosruvas keliuose, šlaunyje), tačiau ši specialisto išvada nėra kategoriška dėl sužalojimo padarymo aplinkybių, nėra duomenų, kad sužalojimai buvo padaryti būtent S. Š. vairuojamu automobiliu „Škoda“. Išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos keliuose galėjo atsirasti pačiam T. G. griūnant bei kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar/ir jų paviršiais, be to sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka. Taigi ši specialisto išvada nepatvirtina, kad sužalojimus padarė S. Š. automobiliu „Škoda“. Be to specialisto išvadoje nenurodyta kokiame kojų aukštyje nustatytos kraujosruvos, nėra byloje jokių duomenų (sugretinimo), kad šių kraujosruvų vietos atitiktų „Škoda“ automobilio priekinio bamperio ar kitų detalių vietas, kuriomis galėjo būti kontaktuota su T. G.. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint T. G. krūtinės ląstą, jokių sužalojimų nėra, nors T. G. teigė, kad S. Š. jam delnais ir kumščiais sudavė į krūtinę. Teismas turi pagrindo manyti, kad T. G. galėjo policiją kviesti ir grasinti S. Š., kad „dabar tave ant pinigų padarysiu”, nes pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48231-19 jis 2019-12-27 pareiškė neadekvačiai didelės sumos (28 500 Eur) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamojo paaiškinimai, kad jis nėra teisininkas ir nežinojo ieškinių sumos vertinami kritiškai, kadangi T. G. ikiteisminiame tyrime nuo 2019-11-27 turėjo savo atstovą teisininką J. J. (2 t., b. l. 24-25, 28), su juo dalyvavo 2019-12-27 liudytojo papildomoje apklausoje ir tą pačią dieną pareiškė civilinį ieškinį. Todėl apie civilinių ieškinių sumas neturtinei žalai atlyginti už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą galėjo žinoti. Šios aplinkybės rodo, kad T. G. galėjo turėti tikslą parašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. Š., norėdamas iš jo pasipelnyti ir tyčia iškraipė įvykio aplinkybes, melagingai įskųsdamas S. Š. bei davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad T. G. kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus yra pilnai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, nes melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį ir apklausiamas tyrėjų kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus.
Kaltinime pagal BK 236 straipsnio 1 dalį T. G. nurodyta, kad jis pareiškime melagingai nurodė, jog S. Š. smarkiai rankomis nustūmė, o kaltinime pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad S. Š. abiem rankomis staigiai sudavė jam smūgį į krūtinę, tačiau byloje nustatyta, kad T. G. pastūmimas (atsistūmimas) abiem rankomis į krūtinę iš tikrųjų buvo, šią aplinkybę pripažino ir nukentėjusysis S. Š., paaiškindamas, kad jis pastūmė (atsistūmė) nuo kaltinamojo, jo išsigando, bijojo, kad jam netrenktų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai, todėl minėtą aplinkybę teismas šalina iš kaltinamojo, nes dėl jos T. G. nemelavo. Šis kaltinimo patikslinimas T. G. atsakomybės nekeičia, nes jis melavo dėl kitų aplinkybių - kumščiais į krūtinę du kartus sudavimo ir automobilio „Škoda“ į jį važiavimo, taip pat melagingai S. Š. įskundė.
T. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo ir kardomosios priemonės.
Skirdamas bausmę T. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, dirba, anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 235 straipsnio 1 dalies ir 236 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – baudą, nustatant šios bausmės dydį artimesnį minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 71-72) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su garso įrašu prie baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis S. Š. 2020-07-09 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ikiteisminiuose tyrimuose priteisimo (1 t., b. l. 25-29; 3 t., b. l. 43). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo T. G. neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48231-19, jis (S. Š.) ne kartą buvo kviečiamas į policiją, jam tekdavo išeidinėti iš darbo ir aiškintis dėl kokių priežasčių. Darbovietėje sužinojo, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ko jautėsi labai nejaukiai. Niekada neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis, todėl jo reputacija tarp kolegų pablogėjo, jautėsi pažemintas dėl vykusio ikiteisminio tyrimo. Jo atžvilgiu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. buvo apribota jo teisė laisvai judėti ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir darbo reikalais. Dėl pradėto tyrimo buvo labai susijaudinęs, ypač dėl to, kad buvo nesąžiningai apkaltintas tuo, ko nėra padaręs. Nervinė įtampa tęsėsi visą laiką, kol nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, dėl to patyrė daug moralinių išgyvenimų ir nepatogumų. Jis neturi siekio pasipelnyti iš kaltinamojo, bet mano, kad turi būti nubaustas teisingai, kad ateityje nekiltų noras kartoti tokių savo veiksmų kito asmens atžvilgiu. Neturtinę žalą vertina 1000 Eurų suma, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo, pervedant priteistą sumą į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos sąskaitą (nurodo).
Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdyje savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Teigė, kad tai yra optimali suma už neteisingą kito žmogaus kaltinimą nebūtais dalykais ir viso proceso metu patirtą įtampą. Jam asmeniškai iš kaltinamojo nieko nereikia, todėl prašo priteistą sumą pervesti į bažnyčios fondo sąskaitą, kaip nurodyta ieškinyje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo T. G. veiksmų nukentėjusysis S. Š. patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija darbe dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, turėjo aiškintis, važinėti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į apklausas ir darbe nurodyti priežastis, kodėl reikia išeiti iš darbo, turėjo gaišti savo laiką, dėl paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti buvo apribota jo teisė laisvai judėti ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir darbo reikalais, proceso metu jautė įtampą, procesas ilgai tęsėsi (daugiau nei 1,5 metų), todėl atsiradusios pasekmės sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba, užima (duomenys neskelbtini) pareigas), taip pat į tai, kad S. Š. pirmas pradėjo konfliktą, norėjo pats paauklėti nedrausmingą vairuotoją (T. G.), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo S. Š. prašoma 1000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur ir ši suma priteistina iš T. G., pervedant į ieškinyje nurodytą gavėjo sąskaitą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Taip pat nukentėjusysis S. Š. prašo priteisti 700 Eur už advokato teisines paslaugas. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl pradėto jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo buvo priverstas kreiptis į advokatą, kuris gynė jo interesus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-48231-19 nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo eigoje advokatas jį konsultavo, teikė visą būtiną teisinę pagalbą, dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, ruošė procesinius dokumentus. Už atstovavimą jis sumokėjo advokatui 500 eurų. Be to advokatas ir toliau tęsia pagalbą jau kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00221-20 ir šiai dienai už teisinę pagalbą yra sumokėjęs 200 eurų. Pateikia 2019-11-26 SEB banko mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė advokatui V. L. už advokato paslaugas 500 Eur ir 2020-05-14 mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė advokatui už teisines paslaugas 200 Eur (1 t., b. l. 28, 29; 3 t., b. l. 43).
Įvertinęs S. Š. nurodytas aplinkybes ir pateiktus mokėjimo dokumentus, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos yra objektyvios ir pagrįstos, susidarė dėl kaltinamojo T. G. neteisėtų veiksmų melagingai įskundžiant S. Š., dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į advokatą ir siekti savo teisių gynybos ikiteisminiuose tyrimuose, todėl iš kaltinamojo T. G. priteistina civiliniam ieškovui S. Š. 700 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašė išteisinti kaltinamąjį T. G. ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės T. G. naudai 690 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas (3 t., b. l. 44-52). Šis gynėjo prašymas atmestinas, nes kaltinamasis T. G. baudžiamojoje byloje nėra išteisintas, todėl priteisti jam išlaidas iš valstybės nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyriui. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Civilinio ieškovo S. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. G. civilinio ieškovo S. Š. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, pervedant šią sumą į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: auka šildymo fondui). Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš T. G. nukentėjusio S. Š. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) už advokato teisines paslaugas.
Gynėjo advokato Aido Mažeikos prašymą dėl 690 Eur advokato išlaidų priteisimo T. G. iš Lietuvos valstybės atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.