- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1873-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00800-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2216-640/2018 pagal atsakovės I. M. skundą dėl bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Renema“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkė atsakovė I. M. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta: „I. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių LRV nustatyta tvarka. Pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse nustatyti lygią 8 600 Eur. Nepardavus turto antrose varžytynėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą parduoti antrose varžytinėse. Turto pardavimo kainą antrose varžytynėse nustatyti lygią 7 700 Eur. Nustatyti 100 Eur kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nepardavus turto antrose varžytynėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą parduoti ne varžytynėse apie pardavimą skelbiant viešai interneto svetainėse. Turtą parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 6 800 Eur. Nepardavus turto ne varžytynėse per 15 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos, turtą parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 6 000 Eur. Nepardavus turto ne varžytynėse per 15 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos, turtą parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 5 000 Eur. Nepardavus turto ne varžytynėse per 15 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio turto pardavimo“.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi leista vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovė I. M. skunde nurodė, kad trečiasis asmuo A. M. 2018 m. birželio 15 d. paduodamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, pradėjo įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Šio asmens atskirasis skundas sustabdė 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria leista vykdyti išieškojimą iš I. M. nuosavybės teise priklausančio turto, įsiteisėjimą iki galutine ir neskundžiama teismo nutartimi bus išspręstas klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo ir jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Nepaisant to, bankroto administratorė šaukė 2018 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimą ir 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo priimtas neteisėtas nutarimas dėl atsakovės turto pardavimo. Pažymėjo, kad šiuo nutarimu kreditoriai nenusprendė, kaip turtas bus parduodamas neįvykus antrosioms varžytynėms. Atsakovės teigimu, kreditorių susirinkime nebuvo išspręstas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos neįvykus pirmosioms varžytynėms ir suformuluota netiksli, dviprasmiška turto pardavimo tvarka, dėl kurios vykdymo ir teisėtumo ateityje kils ginčų.
4. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė MB „Renema“ prašė atsakovės skundo netenkinti, įpareigoti I. M. sumokėti užstatą galimų administravimo išlaidų kompensavimui ir skirti atsakovei 5 000 Eur baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d. Įsiteisėjus 2018 m. balandžio 10 d. teismo nutarčiai sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl I. M. priklausančio turto vertės nustatymo. Pažymėjo, kad teismas atsisakė priimti A. M. atskirąjį skundą.
5. Bankroto administratorė paaiškino, kad 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo protokole buvo padaryta aiški spausdinimo klaida, nurodant, jog neįvykus antrosioms varžytynėms bus skelbiamos antrosios varžytynės. Kreditorių nutarimo turinys aiškintinas tokiu būdu, jog antrosios varžytynės skelbiamos neįvykus pirmosioms. Administratorės nuomone, atsakovė pateikė skundą dėl byloje jau išnagrinėtų aplinkybių (dėl teismo nutarties nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą įsiteisėjimo). Pareiškėja, teikdama visiškai nepagrįstus skundus, tyčia trukdo bankroto procedūrai ir nesiekia efektyvaus bylos išnagrinėjimo. Bankroto administratorės nuomone, tokiu būdu siekiama vilkinti bankroto procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovės I. M. skundą atmetė, įpareigojo bankroto administratorę ištaisyti 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo protokole padarytą rašymo klaidą, netenkino bankroto administratorės prašymo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą išlaidoms užtikrinti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei paskyrė 2 500 Eur baudą.
7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis (kurios neįsiteisėjimo aplinkybe buvo grindžiamas atsakovės skundas) įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą dėl tos nutarties ir ją paliko nepakeistą. Atkreipė dėmesį, jog trečiojo asmens A. M. atskirasis skundas nebuvo priimtas.
8. Įvertinęs apskųstojo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį, teismas nepagrįstu pripažino atsakovės argumentą, jog patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje esą nėra nuspręsta, kaip bus parduodamas turtas neįvykus pirmosioms varžytynėms. Teismas nustatė, jog kreditorių nutarimo formuluotėje „Nepardavus turto antrose varžytynėse <...> turtą parduoti antrose varžytynėse“ padaryta rašymo klaida, kuri nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą kreditorių nutarimą.
9. Teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, jog atsakovė vilkina įmonės bankroto procedūras. Pažymėjo, kad atsakovei nuo 2018 m. birželio 13 d. buvo žinoma, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo.
10. Išsprendęs bankroto administratorės prašymą įpareigoti atsakovę sumokėti užstatą administravimo išlaidoms užtikrinti, teismas pažymėjo, kad atlyginimas administratorei už procesinių dokumentų rengimą numatytas administravimo išlaidų sąmatoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, jog trečiojo asmens A. M. paduotas atskirasis skundas nesustabdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties vykdymo, nepagrįsta. Ta nutartis A. M. nebuvo įteikta, todėl nebuvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Teismas nepagrįstai aiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d. Teismas, atsisakydamas priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, nepagrįstai nusprendė, jog šis asmuo neturi teisės paduoti atskirąjį skundą.
11.2. Nustatęs, kad kreditorių susirinkimo nutarime padaryta klaida, teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog tai netyčinė klaida. Padaręs išvadą, jog nutarime yra klaida, teismas iš esmės pripažino atsakovės skundo pagrįstumą, todėl neturėjo pagrindo skirti jai baudą.
11.3. Ginčijamas kreditorių nutarimas prieštarauja teisiniam reguliavimui, pagal kurį, neįvykus pirmosioms varžytynėms turi būti skelbiamos pakartotinės varžytynės.
Atsiliepimas
12. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorė MB „Renema“ atsiliepime į atsakovės I. M. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad teismo nustatyta klaida ginčijamame kreditorių nutarime buvo ištaisyta 2018 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti A. M. atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų procedūrinės patikros
14. 2018 m. liepos 3 d. įvyko BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimas (protokolo Nr. 3). Atsakovė I. M. (BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkė) dėl šiame susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė skundą.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus. Teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą joms konkuruojant.
17. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Kita vertus, pažymėtina, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti apskųsto kreditorių nutarimo teisėtumo, neįvertinus nutarimo turinio.
Dėl apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo vertinimo
18. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovei (bankrutavusios įmonės savininkei) priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo (antrasis darbotvarkės klausimas). Bylos duomenys patvirtina, kad šiame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas (nutarta): „I. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių LRV nustatyta tvarka. Pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse nustatyti lygią 8 600 Eur. Nepardavus turto antrose varžytynėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą parduoti antrose varžytynėse. Turto pardavimo kainą antrose varžytynėse nustatyti lygią 7 700 Eur. Nustatyti 100 Eur kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nepardavus turto antrose varžytynėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą parduoti ne varžytynėse apie pardavimą skelbiant viešai interneto svetainėse. Turtą parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 6 800 Eur. Nepardavus turto ne varžytynėse per 15 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos, turtą parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 6 000 Eur. Nepardavus turto ne varžytynėse per 15 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos, turtą parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 5 000 Eur. Nepardavus turto ne varžytynėse per 15 dienų nuo paskelbimo apie parduodamą turtą dienos, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio turto pardavimo“.
19. Atsakovė I. M. skunde nurodė, kad jos sutuoktinis (trečiasis asmuo bankroto byloje) A. M., 2018 m. birželio 15 d. paduodamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties (šia nutartimi leista vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto), pradėjo įgyvendinti teisę į apeliaciją. Pasak atsakovės, trečiojo asmens paduotas atskirasis skundas sustabdė 2018 m. balandžio 10 d. nutarties įsiteisėjimą iki galutine ir neskundžiama teismo nutartimi bus išspręstas klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo ir jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais, nurodęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria bankroto procese leista nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties, palikdamas ją nepakeistą. Atsakovė, nesutikdama su dabar apskųstąja 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, atskirajame skunde iš esmės kartoja tuos pačius argumentus.
20. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties teisinės reikšmės vertinant skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi leista BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto procese vykdyti išieškojimą iš įmonės savininkei (atsakovei) I. M. nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., yra pagrįsta ir atsitinka CPK 279 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
21. Atsakovė I. M. skunde dėl kreditorių nutarimo nurodė, kad trečiasis asmuo A. M., 2018 m. birželio 15 d. paduodamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. teismo nutarties, pradėjo įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, todėl ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimo metu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, kurios pagrindu leista nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą (dėl to turto pardavimo tvarkos ir buvo spręsta kreditorių susirinkime) esą nebuvo įsiteisėjusi. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia apeliantės pozicija nepagrįsta.
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. 2018 m. birželio 15 d. atskirąjį skundą dėl eilės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje priimtų teismo nutarčių, be kita ko, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria leistą nukreipti išieškojimą į apeliantės, kaip įmonės savininkės, turtą. A. M. teikė atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi šio asmens atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo vertinimu, tokia procesinė baigtis lemia išvadą, jog pagal A. M. paduotą atskirąjį skundą apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties nebuvo pradėtas, o ši (2018 m. balandžio 10 d.) nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., kaip yra teisingai konstatuota apskųstojoje nutartyje.
23. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės reiškiama pozicija, jog A. M. 2018 m. birželio 15 d. atskirojo skundo pateikimas sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. įsiteisėjimą.
24. Pirma, apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2009, pateikti išaiškinimai analizuojamu atveju netaikytini dėl nurodytos kasacinės ir čia nagrinėjamos bylų esminių faktinių aplinkybių neatitikties. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje spręsta dėl specifinio pobūdžio teismo procesinio sprendimo (sprendimo iškelti įmonei bankroto bylą) įsiteisėjimo sąlygų. Kasacinio teismo analizuota faktinė situacija vertinta tuo aspektu, kiek tai susiję su pateikto procesinio skundo priėmimu, kai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, tuo tarpu čia nagrinėjamu atveju faktinė situacija (dėl A. M. inicijuoto apeliacinio proceso) esmingai skiriasi.
25. Antra, būtina įvertinti reikšmingas A. M. inicijuoto teisminio proceso aplinkybes. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje konstatuota, kad A. M. neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuri jam nesukėlė teisinių pasekmių. Apeliacinio teismo įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pozicija, jog A. M. pateiktas atskirasis skundas ir su tuo susijusių procesinių klausimų sprendimas neva sustabdė išimtinai jos (atsakovės) atžvilgiu priimtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties įsiteisėjimą, aiškiai stokoja pagrįstumo.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog apeliantės teiginiai dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties įsiteisėjimo aplinkybių neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstojo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą. Juolab kad atsakovė, kurios atžvilgiu buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, realizavo savo teisę į šios nutarties peržiūrėjimą apeliacine tvarka.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apskųstojo kreditorių nutarimo turinį, nepagrįstu pripažino atsakovės argumentą, jog patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje nėra nuspręsta, kaip bus parduodamas turtas neįvykus pirmosioms varžytynėms. Teismas nustatė, jog nutarimo formuluotėje „Nepardavus turto antrose varžytynėse <...> turtą parduoti antrose varžytynėse“ padaryta rašybos klaida (rašymo apsirikimas), kuri nesudaro pagrindo naikinti apskųstą kreditorių nutarimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo bankroto administratorę ištaisyti šią rašymo klaidą. Bankroto administratorė apeliacinės instancijos teismui pateikė informaciją, patvirtinančią, jog šis teismo įpareigojimas buvo įvykdytas – 2018 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkime priimtas atitinkamas nutarimas.
28. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamo kreditorių nutarimo tekste yra akivaizdi rašybos (spausdinimo) klaida, nelemianti nutarimo neteisėtumo. Kreditorių susirinkimo protokole vietoje nurodymo (įrašo), kad nepardavus turto pirmose varžytynėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą pardavinėti antrose varžytynėse, nurodyta (įrašyta, atspausdinta), kad nepardavus turto antrose varžytynėse ir įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą pardavinėti antrose varžytynėse. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pateiktas kreditorių nutarimo turinio aiškinimas, teksto rašymo (spausdinimo) aplinkybių vertinimas yra logiškas ir pagrįstas. Nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neturėjęs teisės tokią tekstinę klaidą pripažinti netyčine. Aplinkybė, ar klaida buvo padaryta tyčia (sąmoningai), ar netyčia, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Kita vertus, nesutikdamas su apeliantės pozicija, apeliacinis teismas pažymi, jog teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliantės teiginys, jog teismas neturėjęs teisės (pagrindo) spręsti, kad rašymo (spausdinimo) klaida yra netyčinė, nepagrįstas.
29. Apeliacinis teismas negali sutikti su apeliantės argumentais, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių apraše (toliau – aprašas) išdėstytai tvarkai. Apeliantė nurodė, jog pagal apraše numatytą tvarką tuo atveju, kai pirmosios varžytynės neįvyksta jose nedalyvavus nė vienam dalyviui (aprašo 44.1 punktas) arba nė vienam dalyviui nepasiūlius lygios pradinei turto pardavimo kainai ar didesnės už ją sumos (aprašo 44.2 punktas), turi būti skelbiamos ne antrosios, o pakartotinės varžytynės. Apeliacinis teismas pažymi, jog kreditorių susirinkime nustatyta apeliantės turto pardavimo tvarka apraše apibrėžto teisinio reguliavimo nepažeidžia. Kreditorių susirinkime priimto nutarimo turinys liudija, jog turtą nutarta pardavinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taigi apraše nustatyta tvarka. Kreditorių nutarimo tekstinė analizė patvirtina, jog kreditoriai nustatė tik esminius turto pardavimo aspektus: pardavimo būdą (pardavimas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka); pradinę turto pardavimo kainą pirmosiose ir antrosiose varžytynėse; nepardavus varžytynėse – siūlymą perimti turtą hipotekos kreditoriui, o šiam neperėmus – turto pardavimą (be varžytynių) didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, ir kt. Ta aplinkybė, jog kreditorių nutarime neaptarta galimybė turtą parduoti pakartotinėse varžytynėse, neduoda pagrindo išvadai, jog turto pardavimą nuspręsta organizuoti pažeidžiant ar ignoruojant imperatyvų teisinį reguliavimą. Priešingu atveju tai sudarytų prielaidas ginčyti sudarytą varžytynių aktą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir jo procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
30. Kiti atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, tinkamai taikė teisės normas, objektyviai nustatė faktines aplinkybes ir dėl šio ginčo priėmė teisingą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl apskųstos nutarties dalies skirti atsakovei baudą
32. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės veiksmuose nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei bankroto proceso vilkinimo požymių, paskyrė jai baudą (CPK 95 straipsnis). Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, kurios sudėtine dalimi yra ir baudos atsakovei paskyrimas, nors skunde apeliantė pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjos) sprendimas, susijęs su baudos atsakovei paskyrimu, nėra šios apeliacijos objektas. Apeliacinis teismas taipogi akcentuoja, kad apskųstos nutarties dalis dėl baudos paskyrimo negali būti šios apeliacijos dalykas, nes asmens, kuriam paskirta bauda, prašymų sumažinti arba panaikinti baudą nagrinėjimo specialią tvarką nustato CPK 107 straipsnio normos.
33. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, proceso dalyviui skyrė baudą. Remiantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė, siekdama apskųstąja nutartimi jai paskirtos baudos panaikinimo, pasinaudojo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis CPK 107 straipsnyje (žr. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1836-370/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodant, kad tos nutarties dalis dėl baudos I. M. paskyrimo nėra apeliacijos civilinėje byloje Nr. e2-1873-330/2018 dalykas.