Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1221-516/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-18
Bylos Nr.: e2-1221-516/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01080-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, BUAB Budmeda

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1221-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01080-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. netiesioginį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Budmeda“, nemokumo administratorius J. U., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. pateikė teismui netiesioginį ieškinį, kuriame prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniui pateikti ir priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Budmeda“ iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 31 278,96 Eur nepagrįstą praturtėjimą, 9 383,69 Eur palūkanas, pripažinti neteisėtais penkis BUAB „Budmeda“ pervedimus atsakovei ir taikyti restituciją – priteisti BUAB „Budmeda“ iš atsakovės 8 026,53 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Nurodė, kad yra BUAB „Budmeda“ kreditorius. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Budmeda“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė J. U.. Bankrutuojančios įmonės dokumentų analizė atskleidė, kad 2006–2007 m. UAB „Budmeda“ pervedė atsakovei 27 714 Lt (8 026,53 Eur) už LUAB „Daigilė“. Šie mokėjimai buvo atlikti be jokio teisinio pagrindo, taip pat buvo pažeistas mokėjimų kreditoriams eiliškumas. Be to, BUAB „Budmeda“ 2006–2007 m. iš savo sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“, pervedė atsakovei 69 500 Lt (20 128,59 Eur). Šie mokėjimai buvo atlikti avansu už produkciją, kurios įmonė niekada neįsigijo. BUAB „Budmeda“ 2006–2007 m. iš sąskaitos, esančios AB „SEB bankas“, pervedė atsakovei 38 500 Lt (11 150,37 Eur), už kuriuos taip pat jokios produkcijos neįsigijo ir jokios naudos negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. K. netiesioginį ieškinį atsakovei AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys BUAB „Budmeda“, nemokumo administratorius J. U., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 buvo priimtas BUAB „Budmeda“ atsisakymas nuo patikslinto ieškinio atsakovei AB „Vilniaus gelžbetonio konstrukcijų gamykla Nr. 3“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei civilinė byla Nr. e2-11119-1101/2021 nutraukta. Minėtoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 31 278,96 Eur skolą ir 9 383,69 Eur palūkanas, pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. gegužės 25 d. atliktus mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma – 8 026,53 Eur, ir taikyti restituciją, taip pat priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir BUAB „Budmeda“ kreditorius D. K.. Nutartis, kuria ieškinio atsisakymas priimtas ir byla nutraukta, įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 17 d.

5. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 BUAB „Budmeda“ nemokumo administratorius pareiškė ieškinį, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. K. siekia pateikti netiesioginį ieškinį BUAB „Budmeda“ ir jos kreditorių interesais, todėl pripažintina, kad pagal materialųjį teisinį santykį ginčo šalys yra tos pačios. Civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 BUAB „Budmeda“ administratorius buvo pareiškęs analogišką reikalavimą dėl 31 278,96 Eur skolos ir 9 383,69 Eur palūkanų priteisimo, 2006–2007 m. atliktų mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma 8 026,53 Eur, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kaip ir ieškovas siekiamu paduoti netiesioginiu. Be to, analogiški reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 buvo pareikšti pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) ir remiantis aplinkybe, kad dėl pervestų sumų UAB „Budmeda“ su atsakove jokių sandorių nesudarė, už šias sumas jokios produkcijos iš atsakovės neįgijo. Taigi ieškinys buvo pareikštas tokiu pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir siekiamas paduoti netiesioginis ieškinys.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos kitos sudėties teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. 2021 m. rugpjūčio 25 d. nemokumo administratorius, pavėlavęs pateikti dubliką į atsakovės atsiliepimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė nemotyvuotą (nepagrįstą) atsisakymą nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021.

6.2. Administratorius civilinėje byloje Nr. eB2-198-580/2021 informavo Vilniaus apygardos teismą, kad BUAB „Budmeda“ bankroto procedūra yra baigta. Būtent dėl administratoriaus veiksmų, nukreiptų prieš įmonės interesus ir/ar neveikimo, atsirado realus poreikis teikti netiesioginį ieškinį šioje byloje, nes nemokumo administratorius jau aiškiai išreiškė savo valią, kad neketina imtis veiksmų dėl įmonės turtinės padėties pagerinimo.

6.3. Nepaisant to, kad ieškinys dalyje dėl 31 278,96 Eur buvo grindžiamas CK 6.315, 6.242, 6.246 straipsniais ir tik dalyje dėl 8 026,53 Eur buvo paremtas CK 1.82, 6.66 straipsniais, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, suklydo manydamas, kad visas ieškinys grindžiamas tik CK 6.66 straipsnio nuostatomis, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį visa apimtimi.

6.4. Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau įmonės nemokumo administratoriui atsisakius ieškinio, ieškovui liko vienintelis teisinis instrumentas apginti savo teises – teikti netiesioginį ieškinį.

6.5. Civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2-2952-910/2021 šalys nesutampa, nes šioje byloje ieškovu yra kitas asmuo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 nedalyvavo suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas proceso įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Gausiai ir nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratos, nurodoma, kad tapatumas nustatomas įvertinus tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad dėl ieškovo D. K. ieškinyje reiškiamų reikalavimų jau yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021, kuria priimtas BUAB „Budmeda“ atsisakymas nuo patikslinto ieškinio atsakovei AB „Vilniaus gelžbetonio konstrukcijų gamykla Nr. 3“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiai bei civilinė byla Nr. e2-11119-1101/2021 nutraukta. Teismas, įvertinęs civilinėse bylose pareikštus reikalavimus, konstatavo, kad abiejose bylose sutampa ginčo šalys, ginčo dalykas ir pagrindas, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti ieškinį.

14. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 ir šioje civilinėje byloje sutampa ieškinių dalykas (reikalavimai), tačiau atskirajame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog abiejose bylose sutampa šalys ir pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindas.

15. Apelianto nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2-2952-910/2021 šalys nesutampa, nes šioje byloje ieškovu yra kitas asmuo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 nedalyvavo suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos ir bylos pagal įmonės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, pareikštą ieškinį šalių tapatumo, kaip kriterijaus ieškinių tapatumui nustatyti, pažymi, kad bankroto procese nemokumo administratorius, reikšdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-11119-1101/2021), atstovauja /atstovavo tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir ieškovo interesams. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu ir taipogi veikia BUAB „Budmeda“ (įmonės) bei jos kreditorių interesais (jo interesas – pačios įmonės ir visų jos kreditorių (kreditorių visumos) teisių ir interesų gynimas). Pastebėtina, kad ieškinio netiesioginis pobūdis būtent ir pasireiškia tuo, kad pirmiausiai ginamas bankrutuojančios įmonės interesas, t. y. iš įmonės skolininkų priteistos sumos sugrįžta į bankrutuojančios įmonės turto masę, o netiesioginį ieškinį pareiškusio kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovo) reikalavimas toliau tenkinamas bendra tvarka, kurią nustato bankroto procedūros taisyklės. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ir civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 yra bylos šalių sutaptis.

18. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalių tapatumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad į šią civilinę bylą yra įtraukti tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje tiek teismo iniciatyva, tiek motyvuotu šalių prašymu, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šiuo atveju tretieji asmenys į bylą įtraukti paties ieškovo iniciatyva ir jų įtraukimas nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio netapatumą šalių aspektu.

19. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tapačios, nes ieškovas remiasi tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021, t. y. tuo, kad UAB „Budmeda“ 2006–2007 metais be jokio teisinio pagrindo atliko mokėjimus (8 026,53 Eur sumos) atsakovei AB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ už UAB „Daigilė“, be to, UAB „Budmeda“ 2006–2007 metais atsakovei avansu už produkciją sumokėjo 31 278,96 Eur, tačiau jokios produkcijos neįsigijo ir naudos negavo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs išnagrinėtos bylos ieškinyje ir šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinių faktinio pagrindo tapatumo. Pastebėtina, kad apeliantas šiame ieškinyje tik išplėtė jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jas papildė naujais argumentais, tačiau esmingai naujų faktinių aplinkybių ieškinyje nenurodė. Todėl keliant reikalavimą dėl to paties dalyko, teismas negali tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pareikštas ieškinys, vertinti iš naujo.

21. Civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 ieškinio reikalavimai buvo grindžiami CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana) (Pauliano ieškinys). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje netiesioginiu ieškiniu apeliantas, reikšdamas tapačius reikalavimus ir nurodydamas analogiškas faktines aplinkybes, ieškinį grindžia CK 1.82 straipsnio, 6.242 straipsnio, 6.246 straipsnio, 6.315 straipsnio ir 6.66 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad tų pačių atsakovės UAB „Budmeda“ veiksmų, atliktų tomis pačiomis aplinkybėmis, nurodymas ar teisės normų pakartojimas naujame ieškinyje, tik jau prašant pripažinti sandorius negaliojančiais kitais teisniais pagrindais, nereiškia naujo ieškinio faktinio pagrindo suformulavimo. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas nurodant daugiau teisės normų, nei buvo nurodyta civilinės bylos Nr. e2-11119-1101/2021 ieškinyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad abiejų ieškinių pagrindai skiriasi. Kaip jau minėta, byloje taikytinų tesės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020). Taigi, neatsižvelgiant į tai, koks ginčo teisinis kvalifikavimas yra nurodytas besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente, ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Tuo tarpu ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, kuris šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tapatus išnagrinėtos civilinės bylos ieškinio pagrindui.

22. Nors apeliantas D. K. atskirajame skunde teigia, kad nemokumo administratorius civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 pateikė nemotyvuotą (nepagrįstą) atsisakymą nuo ieškinio, todėl iškilo poreikis teikti netiesioginį ieškinį šioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje konstatuota, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, apeliantas civilinėje byloje Nr. e2-11119-1101/2021 dalyvavo trečiojo asmens statusu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir civilinė byla nutraukta, neskundė (nors tokią teisę turėjo). Atsižvelgiant į tai, netiesioginio ieškinio pateikimas, kai jo šalys, dalykas bei pagrindas yra tapatus jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) išnagrinėtam ieškiniui, neatitinka teismo sprendimo res judicata (teismo išspręstos bylos) teisinės galios principo, t. y. kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant naują civilinę bylą.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė