Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė ‚Turto bankas“, P. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, nurodė, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kadangi manė, kad po sutuoktinės mirties likęs nekilnojamasis turtas, kuris buvo registruotas pareiškėjo vardu, priklauso jam. Tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjęs likusį turtą valdyti – perėmė sutuoktinės asmeninius daiktus, prižiūrėjo likusį žemės sklypą, mokėjo mokesčius už jį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. R.. Po jos mirties liko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu (duomenys neskelbtini) įgytas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis, J. R. mirė būdama santuokoje su V. R., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) J. R. turėjo vieną vaiką – P. K..

8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, suinteresuoto asmens ir liudytojo nurodytos aplinkybės, patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties perėmė jos asmeninius daiktus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, likusius po mirties, pareiškėjas liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktine, rūpinosi jam ir jo sutuoktinei priklausiusiu turtu, mokėjo mokesčius, valdo šį turtą kaip savo iki šiol. Tai patvirtina kartu su pareiškimu pridėta sodininkų bendrijos „Kalneliai“ 2022 m. kovo 25 d. pažyma Nr. 23/03/2022 apie sumokėtus mokesčius. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Notaro pažyma patvirtina, kad J. R. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į pareiškėjo sutuoktinės turtą, prieštaravimų nepareiškė.

11. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad V. R. iki sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja, po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasis su juo toliau kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. R. priėmė po sutuoktinės J. R. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis pareiškėjas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.