Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019-10-11 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje asmeninio konflikto metu tyčia rankos nagais subraižė A. Š. kaklo kairę pusę ir kairės plaštakos nykštį, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje ir kairės plaštakos nykštyje.

G. D. buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2019-10-11 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje asmeninio konflikto metu tyčia tampė nepilnametį M. S. už rūbų bei sudavė du smūgius kumščiu į kairę krūtinės pusę ir kairį petį, dėl ko M. S. sukėlė fizinį skausmą.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota 3 vnt. vaizdo įrašų apžiūra, kuriuos pateikė prijungimui prie įtariamosios apklausos protokolo G. D.. Pirmame vaizdo ir garso įraše (V_20191011_174307) matyti, kad koridoriuje yra šviesių plaukų moteris, apsirengusi šviesiais treningais, galimai A. Š., bei aukšto ūgio lieso sudėjimo šviesių trumpų plaukų jaunuolis, vilkintis geltonu džemperiu su kapišonu, su akiniais, galimai M. S.. Daugiau koridoriuje nieko nėra. G. D., kuri laiko telefoną, eina artyn šių žmonių šaukdama: „nu, parodyk, kur man eit, parodyk, kur man dabar eit, ką“. Jaunuolis kažką burba po nosimi, o A. Š. atsuka nugarą. G. D. klausia: „kodėl, kai filmuoju, nešneki, kur man dabar eit, ką tu čia man nurodinėji ką, snarglyne.“ A. Š. klausia: „ką tu čia provokuoji?“ G. D. klausia: „ką aš čia provokuoju, ką jis čia man nurodinėja, kur man eit?“ A. Š. sako: „mano ranka kruvina.“ G. D. sako: „tai mažiau su peiliais lakstyk, gerai.“ A. Š. sako: „mažiau tampykis ir stumdykis.“ G. D. sako: „eik tiktais, melage, pamatysi, parašysiu pareiškimą“ A. Š. sako: „aišku, rašyk, ko tyli, ko tyli, ar aš su tavim kalbu, ką, ar girdi tu, smarve, savo katinų kraigą pasidedi prie durų.“ G. D. sako: „šuniukų.“ A. Š. sako: „ar ne, katinienės dukra, [necenzūrinis žodis], žiurke, tu [necenzūrinis žodis].“ G. D. klausia: „kiek tu turi žvėrių - tris, ką tu žinai, tu mažiau su peiliais lakstyk, debile.“ G. D. įeina į butą, kažką pasiima, eina į virtuvę. Tuo metu visą laiką filmuojamos grindys, kepamos ant dujinės viryklės bulvės. G. D. eina į koridorių, o A. Š. kažką pasako. G. D. klausia: „ar tu lauki, tuoj atvažiuos, nepergyvenk“ ir įeina į butą bei pasakoja kažkam: „ėjo pro šalį, kai trenkė man per petį, specialiai, dabar kažkaip apsilenkė, kai jau iškviečiau policiją, dabar jau gražiai apėjo, o jinai man duoda, supranti, per petį, nu, S. išlėkė, nepričiom tas, nieko jis nematė, nieko jis išvis net nežino, kas buvo, atvare su tokiu, pastoviai, pastoviai užgaulioja“. G. D. išeina į koridorių. Girdisi A. Š. balsas: „tai taip, tegu kviečia, pažiūrėk dabar, trenk, trenk, bus liudininkė, trenk ko netrenki.“ G. D. klausia: „ko tu negali pro mane praeit?“ G. D. ir A. Š. klykia viena ant kitos. A. Š. sako: „aš ėjau su tuščiu puodu.“ G. D. sako: „tavo motina tokia pat žiurke, ir tu krysa [necenzūrinis žodis]; jinai, praeidama pro mane, sudavė į petį, dabar, kai iškviečiau policiją, dabar padarė lanką, gražiai apėjo.“ A. Š. sako: „tau daugiadienės, ne man.“ G. D. klykia: „koks tavo reikalas, žiurke, ką aš veikiu, koks tavo reikalas, debile, mano gyvenimas, gausi baudą.“ A. Š. atsako: „tu man dvoki savo samagonu.“ G. D. sako: „nelįsk prie manęs.“ A. Š. klykia: „tu mane stūmei, tu mane stūmei.“ Kadre atsiranda M. S. veidas, kuris sako: „filmuok toliau.“ G. D. sako: „aš tau sakau, tu praeidama mane iš virtuvės.“ A. Š. sako: „tu mane, aš ėjau su tuščiu puodu, tu man trenkei, ne aš.“ G. D. sako: „todėl, kad aš ginuos visą laiką, ko tu mane užkabini, kai aš einu iš virtuvės visą laiką.“ A. Š. sako: „tai tu mane pasiginei, kai aš ėjau; kur tavo policija?“ G. D. klausia: „prie ko čia mano policija?“ A. Š. su ironija sako: „aš esu labai trapi, aš turiu neįgalumą.“ G. D. sako: „kaip tu mane pavadinai, invalide?“ A. Š. sako: „tai tu taip sakei policininkams: aš labai trapi, labai trapi, ir tu nesinervuok, nes priešinsultinis ištiks.“ G. D. sako: „žiurke tu, dar pasityčiok iš manęs, pamatysi.“ G. D. pareina į butą ir pasakoja: „jinai negali pro mane praeit, jinai būtinai turi mane užkabint su pečiu, jinai negali, jinai negali va taip normaliai praeit, ji, išeidama iš virtuvės, trenkė į petį, o dėl to aš ją ir pasivijau; specialiai užkabino mane, supranti, nematei kaip jinai atrodė, kai pamate mane virtuvėj; klausykit, aš ne invalidė ir aš ne našlaitė, jinai ką tik mane pažemino, ką tik prie viso koridoriaus; už žmogaus įžeidimą ir orumo pažeminimą jinai atsakys; jinai negali ramiai būti, suprantat; aš kiek metų čia gyvenu, manęs niekas nėra užkabinęs, aš negaliu nieko užkabinti ir aš niekada gyvenime nieko neužkabinu, negaliu, supranti, aš lūžtu, koja lūžta; jinai dabar ką tik iš manęs išsityčiojo, o aš viską užsirašiau.“ G. D. išeina į koridorių, kuriame iš tolo girdisi A. Š. balsas. G. D. įeina į virtuvę, kur matosi A. Š. ir M. S. kojos. G. D. klausia: „tu negali pro mane praeiti?“ A. Š. atsako: „iš nieko mane.“ G. D. sako: „tu su peiliu buvai.“ A. Š. atsako: „su tuščiu puodu, jeigu būčiau ėjus, aš ėjau bulvių skustis, tu mane dasiginei.“ G. D. sako: „jeigu tu mane...aš ginsiuos.“ A. Š. sako: „aš į šūdą rankų nekišu.“ G. D. klausia: „tu mane šūdu išvadinai, dar kaip,- invalide, kuom, - našlaite?“ A. Š. sako: „tu pati sakei - turi neįgalumą.“ G. D. sako: „neįgalumas žinai kas yra, durnike?“ A. Š. atsako: „vaikštai su aparatu, tai tu negirdi, jeigu vaikštai su aparatu, aš tai žinau, visą laiką žviegi, taip, nuo pusę šešių šiandien geri.“ G. D. klausia: „o tu nežviegi?“ A. Š. sako: „negaliu miegot.“ G. D. sako: „todėl, kad tavo motina žiurke, kam užkliuvo mano dujų balionas?“ M. S. sako: „nes nesaugiai.“ Prasideda klyksmas abiejų moterų, todėl neįmanoma suprasti. A. Š. sako: „eik paėst.“ G. D. sako: „žiurke tu, atsakysi už kiekvieną žodį.“ G. D. pareina į butą. Antrame vaizdo ir garso įraše (V_201910-11_180034) vaizdas nėra aiškus. Girdisi galimai policijos pareigūno balsas, kuris sako: „nu, pasakokit kas čia atsitiko.“ G. D. pasakoja: „nu buvo tokia situacija, kad kaimynė sako, davai išsikepam bulvių, aš pjausčiau bulves, atėjo...(nesuprantama) ji greitai lakstė ir mes tiesiog susitikom tarpdury, mane užkabino; tiesiog jinai nuo pat pirmos dienos, kai aš čia gyvenu, jinai pastoviai mane pjauna; mane išvadino virtuvėje invalide; aš esu našlaitė, ji mane užgaulioja“. Policijos pareigūnas klausia: „konfliktuojat?“ G. D. atsako: „aš nieko nesakau, aš turiu neįgalumą, bet...“ A. Š. klausia: „tavo ranka, ar mano ranka kruvina, tu mane puolei?“ G. D. sako: „situacija tokia, kad aš pavyzdžiui...“ Girdisi dar vieno vyriškio balsas: „kai išgeri čia vietos tau visada mažai.“ A. Š. sako: „taip, mažai vietos.“ Dar vienas moteriškas balsas, galimai policijos pareigūnės, sako: „kaimynė pasiskundė, kad jūs nepilnametį vaiką tampėt.“ A. Š. sako: „taip tampė sūnų mano.“ Policijos pareigūnė sako: „jums tada reikėtų išvadas gal tada daryt.“ G. D. sako: „nesuprantu, apie ką jūs čia dabar?“ A. Š. sako: „tu mano sūnų tampei, aš liudininkė.“ G. D. sako: „tikrai netampiau.“ A. Š. sako: „taip, aš pradėjau tave raminti.“ G. D. sako: „ką tu čia meluoji.“ A. Š. sako: „tu žiurke mane vadinai.“ G. D. sako: „taip, aš ir dabar galiu pavadint, tu man gryna žiurkė.“ A. Š. sako: „mane žiurke vis tiek vadina.“ Policijos pareigūnas sako: „jūs pati įrašinėjat pokalbį ir pati įžeidinėjat.“ G. D. sako: „man jinai panaši į žiurkę.“ Policijos pareigūnas sako: „man nesvarbu, į ką jinai panaši, jūs viešoj vietoj įžeidinėjat žmogų.“ G. D. klausia: „o mane, kai pavadino invalide, galima?“ A. Š. sako: „tai tu sakyk policininkams...“ Policijos pareigūnas sako: „ji nevadino jus taip.“ G. D. sako: „čia ne pravardžiavimas yra, jeigu žmogus yra panašus į tą...“ Policijos pareigūnas sako: „jūs mane pavadinkit taip.“ Girdisi vyriškio balsas: „klausykit, kambary visas koridorius skamba, baikit čia nesąmones, tau kai prigeri, čia vietos visą gyvenimą mažai, aš tai sakiau, nebe pirmas pareiškimas, esi nuomininkė, iškraustysim.“ A. Š.: „ačiū, S..“ G. D.: „ar tu matei, kas čia atsitiko?“ Policijos pareigūnė prašo: „pone, ar jūs galite nešaukti, mes visi puikiai viską girdim.“ G. D. klausia: „gal man parodyt pažymėjimą?“ Policijos pareigūnė klausia: „kokį pažymėjimą?“ G. D. sako: „kad turiu neįgalumą.“ Policijos pareigūnas sako: „čia nesvarbu.“ G. D. sako:“ aš kitaip nemoku kalbėt.“ Policijos pareigūnas klausia: „ko jūs iš policijos norit, pareiškimą norit rašyt ant žmogaus, su kuriuo sukonfliktavot?“ G. D. atsako: „taip, dabar ne.“ Policijos pareigūnas sako: „ikiteisminio tyrimo veiksmų mes su jumis atlikinėti negalime, pareiškimo ėmimas yra vienas procesinių veiksmų, tai tada išsiblaivius, - Purienų gatvė 48, žinot kur komisariatas?“ Policijos pareigūnė reikalauja: „dabar jūs prie to paties savo dokumentą man pateikit, kokia pavardė jūsų?“ G. D. nurodo: „D..“ Policijos pareigūnė klausia: „o gal jūs norėtumėt rašyti pareiškimą?“ A. Š. atsako: „jo, norėčiau, sūnų „ačkariku“ išvadina, sakau, tai pati nešioji akinius.“ G. D. sako: „aš ne invalidė, supratai?“. A. Š. atsako:“tu mane žiurke, va prie policininkų...“ G. D. sako: „tu man panaši į žiurkę.“ G. D. įeina į savo butą. Trečiame vaizdo ir garso įraše (V_201910-11_182003) matomas koridoriaus vaizdas, kuriame matosi dvi, tarpusavyje kalbančios, moterys, kurių viena galimai A. Š.. Ką jos kalba, nesigirdi, nes atstumas gan didelis - apie 5-10 metrų. Po to G. D. įeina į savo butą ir šaukia kažkam: „nu pliotkininkės, jinai už tuos žodžius, pamatysi, tegu pliotkina, žiurke yra, supranti, pliotkina, loja, kaip kalė, kurva, pastoviai.“ (1 t., b. l. 134-136).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji G. D. viso proceso metu kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (A. Š. atžvilgiu), neigė, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ji 2019-10-11 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu tyčia rankos nagais subraižė A. Š. kaklo kairę pusę ir kairės plaštakos nykštį, tuo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą: nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje ir kairės plaštakos nykštyje.

Tai, jog kaltinamoji smurtaudama nežymiai sužalojo A. Š., patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų A. Š., M. S., liudytojų Ž. M., I. S., S. B. parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai.

Pareiškime A. Š. parodė, jog bendro naudojimo koridoriuje asmeninio konflikto metu kaimynė G. D. tampė ją už rūbų bei rankos nagais subraižė jai kaklą ir rankos nykštį (1 t., b. l. 7-10). Nukentėjusioji A. Š. viso proceso metu iš esmės nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes dėl jai padarytų sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su kaltinamąja praeidamos jos susidūrė pečiais, o po to kaltinamoji ją pasivijo ir pradėjo tampyti už rūbų, rankų nagais subraižė jai kaklą ir kairės rankos nykštį (1 t., b. l. 39-42). Apklausiama papildomai nurodė, kad atvykusiems policijos pareigūnams parodė sužalotą pirštą, o kaklo nerodė, nes manė, kad jie patys matė (1 t., b. l. 53-56). Akistatos metu teigė, kad G. D. ją puolė nagais, tai yra perbrėžė jai nagais kaklą kairėje pusėje ir kairės rankos nykštį. Teigė, kad tuo metu rankose už abiejų rankenų laikė puodą su dangčiu, arbatinį šaukštelį, difuzerį (1 t., b. l. 150-153). Teisme nurodė analogiškas įvykio aplinkybes ir teigė, kad jokio peilio rankose ji neturėjo, patikslino, kad sužalojimus kaltinamoji jai padarė dešine ranka. Kaltinamosios pateiktame pirmame vaizdo ir garso įraše (V_20191011_174307) girdisi A. Š. teiginiai „mano ranka kruvina“; „mažiau tampykis ir stumdykis“; „tu mane stūmei, tu mane stūmei“; „tu mane, aš ėjau su tuščiu puodu, tu man trenkei, ne aš“; „tai tu mane pasiginei, kai aš ėjau“, antrame vaizdo ir garso įraše (V_201910-11_180034) „tavo ranka, ar mano ranka kruvina, tu mane puolei“ (1 t., b. l. 134-136). Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais dėl jai padaryto sužalojimo, kadangi juos patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti A. Š. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai kaklo kairėje (kaklo apatinio trečdalio kairėje pusėje išilginės krypties juostos formos nubrozdinimas 1,4x0,2 cm, padengtas virš odos iškilusiu šašu) ir kairės plaštakos nykštyje (kairės plaštakos nykščio spinduliniame paviršiuje įstrižas nubrozdinimas 0,3x0,2 cm, padengtas virš odos iškilusiu šašu). Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad rasti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 4-6 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą (2020-10-16), o jos kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių poveikių bukais kietais daiktais, kurie konstatuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 109). Nors kaltinamoji G. D. viso proceso metu teigė, kad nukentėjusioji rankoje laikė peilį, kuriuo galėjo pati įsipjauti į kairės rankos nykštį, tačiau tokius jos parodymus paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, kad rankose ji neturėjo peilio, tiek specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotos aplinkybės, kad nubrozdinimai nukentėjusiosios kairės plaštakos nykštyje nėra būdingi traumai, padarytai peilio ašmenimis. Be to, specialisto paaiškinimuose nurodyta ir tai, kad tikėtina, jog minėti nubrozdinimai galėjo būti padaryti pirštų nagais (1 t., b. l. 112-114).

Nors nukentėjusysis M. S., liudytojai Ž. M., I. S. ir S. B. nukentėjusiosios A. Š. sužalojimų aplinkybių nematė, tačiau analizuotini tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, kadangi jie turi įrodomąją vertę, jeigu yra įvertinami pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Tai, jog sužalojimai nukentėjusiajai padaryti būtent šio įvykio metu patvirtino ir nukentėjusiosios sūnus M. S.. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tuo metu žaidė kompiuterinius žaidimus, kai iš koridoriaus išgirdo mamos šauksmą. Išbėgęs į koridorių pamatė, kad jo mama stovi priešais kaimynę G. D.. Pribėgęs prie mamos ir pamatė, kad mamos ranka yra kruvina, o taip pat jai buvo įdrėkstas kaklas (1 t., b. l. 72-73). Teismo posėdyje jis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes bei patikslino, kad matė puodą ir difuzerį, padėtus ant žemės, nei peilio, nei šaukštelio nematė. Teigė, kad iki to įvykio mamai nebuvo jokių sužalojimų rankoje ar ant kaklo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati kaltinamoji teigė, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno iki šio įvykio ji nematė. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina liudytojų I. S. ir S. B. parodymai. Liudytoja I. S. teismo posėdyje parodė, kad tiek su nukentėjusiąją, tiek su kaltinamąją nesipyksta, konfliktų neturi. Tą vakarą buvo namuose ir pas juos atbėgo A. Š. ir sakė, kad G. D. ją užsipuolė, fiziškai pastūmė. Matė, kad A. Š. ant rankos yra įbrėžimas, nukentėjusioji atbėgusi pati rodė tą įbrėžimą. Po to A. Š. rodė sužalojimą ant kaklo. Liudytojas S. B. teismo posėdyje patvirtino, kad tą vakarą atėjo A. Š. ir pasakė, kad ant jos ir jos sūnaus puola G. D.. Tuo tarpu liudytoja Ž. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad rankos pirštą susižalojo prasilenkimo metu su kaltinamąją G. D. (1 t., b. l. 90-93). Liudytojos A. T. teismo posėdyje duotų parodymai nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiosios ar kaltinamosios nurodytų įvykio aplinkybių – liudytoja teigė įvykio nemačiusi ir negirdėjusi, apie įvykį nieko nežinanti.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti - konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Iš bylos aplinkybių matyti, kad iki nurodyto įvykio kaltinamosios ir nukentėjusiosios santykiai ilgus metus buvo konfliktiški. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė ne nukentėjusioji A. Š., o kaltinamoji G. D. (1 t., b. l. 33-36). Tarpusavio konfliktą filmavo taip pat ne nukentėjusioji, o kaltinamoji. Visgi, iš pateiktų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad kaltinamoji pareigūnus iškvietė ir pretenzijų nukentėjusiosios elgesio atžvilgiu turėjo ne dėl kokių nors padarytų sužalojimų ar fizinio skausmo sukėlimo jos atžvilgiu, tačiau dėl patiriamo užgauliojimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajai įvykio metu būtų padaryti kokie nors sužalojimai, priešingai, sužalojimai nustatyti būtent nukentėjusiajai A. Š..

Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad G. D. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų – A. Š.. Darydama minėtus veiksmus kaltinamoji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, tai suvokdama, norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl įvertinus kaltinamosios objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, todėl kaltinamosios G. D. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

G. D. taip pat buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2019-10-11 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu tyčia tampė nepilnametį M. S. už rūbų bei sudavė du smūgius kumščiu į kairę krūtinės pusę ir kairį petį, dėl ko M. S. sukėlė fizinį skausmą. Tačiau byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. D. smurtavo prieš M. S..

Kaltinamoji G. D. viso proceso metu kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuosekliai neigė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiek A., tiek jos sūnus vaikščiojo po koridorių, tačiau ji A. sūnaus nelietė, jo už rūbų netampė, jam jokių smūgių nesudavė (1 t., b. l. 141-143). Akistatos metu ir teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios sūnaus netampė ir jokių smūgių jam nesudavė (1 t., b. l. 150-153). Kaltinamosios pateiktame garso įraše (V_201910-11_180034) girdisi, kaip nukentėjusiajai pareigūnams teigiant, kad kaltinamoji „tampė“ jos nepilnametį sūnų, G. D. pareigūnams kategoriškai tą neigia („tikrai netampiau“) (1 t., b. l. 134-136).

Pareiškime užfiksuota, kad A. Š. nurodė, jog bendro naudojimo koridoriuje asmeninio konflikto metu kaimynė G. D. tampė jos nepilnametį sūnų M. S. už rūbų bei sudavė du smūgius kumščiu jam į kairę krūtinės pusę ir kairį petį, dėl ko jos sūnus patyrė fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo jos sūnus į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 16-18). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimas gautas praėjus daugiau nei mėnesiui po šio įvykio (2019-11-20). Kaltinamosios pateiktame garso įraše (V_201910-11_180034) girdisi, kad pareigūnei sakant G. D.: „kaimynė pasiskundė, kad jūs nepilnametį vaiką tampėt“, A. Š. tvirtina: „taip, tampė sūnų mano“ (1 t., b. l. 134-136), tačiau pastebėtina, kad vien rūbų tampymu fizinis skausmas asmeniui nėra sukeliamas. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. Š. taip pat nurodė tik tai, kad G. D. tampė M. S. už džemperio (1 t., b. l. 39-42). Tik antrosios apklausos ir akistatos ikiteisminio tyrimo metu, jau po parašyto pareiškimo, nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad konflikto metu jos nepilnamečiui sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas – teigė, kad G. D. sudavė du smūgius jam kumščiu į kairį petį ir kairę krūtinės pusę. Teigė, kad savo pirmoje apklausoje nurodė, kad G. D. sūnų tampė, tačiau neparašė, kad jam sudavė, nes jai pasirodė, kad tampyti ir suduoti smūgius tai yra vienas ir tas pats (1 t., b. l. 53-56, 150-153). Teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad kaltinamoji griebė sūnui už kairės pusės. Teigė, kad sūnus buvo su plačiu džemperiu, o G. D., laikydama džemperį ir suėmusi į kumštį, sūnui smūgiavo į kairę pusę. Tuo tarpu M. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kaimynė, atsisukusi į jį, priėjo arčiau bei porą kartų kumščiu trenkė į jam kairį petį ir dar du kartus trenkė į viršutinę krūtinės dalį bei tampė jo džemperį. Teigė, kad jausmas jam buvo nemalonus, kažkiek buvo ir fizinio skausmo (1 t., b. l. 72-73). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad kaltinamoji jam sudavė keturis smūgius. Tuo tarpu teisme nukentėjusysis M. S. parodė, kad kaltinamoji jį puolė, sugriebė už džemperio ir tampydama už jo sudavė du kartus į petį ir į krūtinės viršutinę dalį. Teigė, kad kai jam buvo suduoti smūgiai, juto skausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei nukentėjusiojo M. S., nei nukentėjusiosios A. Š. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo pakankamai nuoseklūs. Be to, į įvykio vietoje buvęs M. S. atvykusiems pareigūnams jokių pretenzijų nenurodė. Byloje nei vienas iš liudytojų nepatvirtino aplinkybių, kad kaltinamoji G. D. smurtavo M. S. atžvilgiu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2A-5/2014).

Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad G. D. sudavė du smūgius kumščiu į kairę krūtinės pusę ir kairį petį, taip sukėlė fizinį skausmą M. S.. Todėl konstatuotina, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, M. S. atžvilgiu, visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamosios naudai. Dėl to G. D. dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, bausmės tikslus, nustatytas jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios G. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajai G. D. įvykio metu neblaivumas alkotesterio pagalba arba kraujo mėginiu nebuvo nustatinėjamas. Be to, neblaivumas atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti laikomas tik tada, kai nustatoma, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Byloje nėra tikslių duomenų apie G. D. neblaivumo lygį, be to, kaltinamoji nenurodė vartojusi alkoholį, todėl negalima nustatyti, ar neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir visos abejonės traktuojamos kaltinamosios naudai. Kartu paminėtina ir tai, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja konfliktuoja ne pirmą kartą, gyvena tame pačiame name, konfliktai nėra susiję būtent dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdama neteista (1 t., b. l. 115), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 116-118), dirbanti (1 t., b. l. 120). Atsižvelgiant į tai, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį už numatytą bausmės vidurkį. Kaltinamajai skirtini įpareigojimai ir draudimai, teismo vertinimu, darysiantis teigiamą įtaką jos elgesiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų (prie 1 tomo bylos viršelio) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. pripažinti kalta pagal 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š.) ir nuteisti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

G. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. S.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.