Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims S. O., L. T., Pakruojo rajono savivaldybės atstovei Nijolei Špejerienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims S. O., L. T., Pakruojo rajono savivaldybei, Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. gerai pažįsta, R. K. gyvena savo namuose (duomenys neskelbtini), jie aplink dirba žemę. R. K. gyvena sodyboje, kur daug pastatų: daržinė, tvartas, a.a. Ž. pastatytas namelis, namas, pirtis, dvi malkinės ir pan. Sodyboje yra rąstinis namas, kuriame R. K. ir gyvena 10 metų tikrai. Prieš tai jame gyveno Ž. su vyru, kuri mirė seniai. R. K. pardavė butą ir iš Ž. dukros nusipirko tą sodybą. Pati Ž. dukra ten niekada negyveno. Kada pastatyti pastatai, nežino, bet dalis pastatų pastatyti Ž. – ji pastatė pirtį, apie kitus nežino, pastatai pastatyti dar iki jo paties gimimo. Žemė R. K. buvo parduota su visais pastatais. Nėra girdėjęs, nežino jokių aplinkybių, kad Ž. dukra L. T. reikštų kokias pretenzijas R. K. dėl šių pastatų. Jis situaciją žino, nes tam kaime yra gimęs ir užaugęs nuo gimimo (duomenys neskelbtini) metais.

Liudytojas S. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. pažįsta, kaip šiuo metu vadinasi kaimas, kur gyvena pareiškėjas, tiksliai nežino, bet anksčiau šis kaimas buvo (duomenys neskelbtini). Iš R. K. jis yra įsigijęs 6 su viršum ha žemės sklypą. Žino, kad R. K. priklausė keletą žemės sklypų: vieną yra įsigijęs jis, kitą – jo vaikas, kur yra sodas, ir dar vienas, kur yra keliukas ir sodyba, kur R. K. ir gyvena. Jam žinoma, kad R. K. sodybą su žeme nusipirko iš nužudytosios Ž. dukros. Sodyboje yra daug pastatų, gal 7, jie visi priklauso vienai sodybai. Kai jis buvo mažas, gal 13-15 metų amžiaus, važiuodavo į miškelį grybauti, tai matė, kad sodyboje tie pastatai prieš 40 metų stovėjo, juose gyveno Ž., kuri dalį pastatų, gal daržinę, pastatė. Ž. pažinojo, yra jiems padėjęs: grėbęs šieną, pjovęs. Tvartas, daržinė, malkinė, rąstinis namas, klėtis buvo nuo seno. Kam tiksliai pastatai iki Ž. priklausė, nežino, girdėjo lyg P.. Pastatus pardavė R.K. Ž., kuri buvo nužudyta, dukra. Nėra nieko girdėjęs, kad kas nors reikštų kokias pretenzijas R. K. dėl šių pastatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52-916/2017).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo su laikinu žemės sklypu planu, sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi su buities abonentu, PVM sąskaitomis – faktūromis, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Klovainių seniūnijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus pažymomis apie pastatus, valstybiniu žemės nuosavybės aktu su žemės sklypo planu, Pirkimo-pardavimo sutartimis, Pakruojo rajono savivaldybės raštu, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl numerių adresų objektams pakeitimo ir suteikimo Klovainių seniūnijoje“ ir jo priedu, nustatyta, kad 2008 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas R. K. nusipirko 2,6500 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš L. T., kuris priklausė jai asmeninės nuosavybės teise pagal 2006 m. liepos 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo suteiktas nuosavybėn buvusiai savininkei E. Ž. valstiečio ūkiui steigti 1991 m. gruodžio 19 d. Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 61. R. K. 2013 m. gegužės 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 218/265 dalį šio 2,6500 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė S. O.. Žemės sklypo bendraturčiai: pareiškėjas R. K., kuriam nuosavybės teise priklauso 47/265 dalys, ir S. O., kuriam priklauso 218/265 dalių žemės sklypo, 2015 m. sausio 21 d. susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė dėl 2,6500 ha bendro žemės sklypo ploto naudojimosi tvarkos, o iš prie šios sutarties esančio plano matyti, kad statiniai yra pareiškėjo R. K. žemės sklypo dalyje. Minėtose žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas užstatytas žemės sklypo plotas – 0,2300 ha, tačiau duomenų apie žemės sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir šuliniu, nuosavybės teisės perėjimą, nėra. Pastatai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Klovainių seniūnijos pažyma patvirtina, kad seniūnija duomenų (namų knygos ar kitos informacijos) apie pastatus neturi. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius taip pat nurodė neturintis informacijos apie pareiškėjo nurodomus pastatus. Pakruojo rajono savivaldybės raštas bei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. AV-34 „Dėl numerių adresų objektams pakeitimo ir suteikimo Klovainių seniūnijoje“ bei jo priedai patvirtina, kad Pakruojo r. sav., Klovainių seniūnijoje esantiems žemės sklypams su pastatais buvo pakeisti adresai, tokiu būdu neteisingas adresas (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini), nes šis adresas pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. Iš prie pareiškimo pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių: ūkinių pastatų bei šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. balandžio 27 d., statiniams suteikti unikalūs numeriai. Minėtoje byloje nurodyta, kad rąstinis gyvenamasis namas, pažymėtas plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1911 metais, užstatytas plotas 41 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1911 metais, užstatytas plotas 68 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1911 metais, užstatytas plotas 60 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas plane 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1911 metais, užstatytas plotas 127 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas plane 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1980 metais, užstatytas plotas 13 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas plane 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1980 metais, užstatytas plotas 65 kv. m., šulinys, pažymėtas plane k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1911 metais. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į statinius, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teisę į juos.

Iš bylos rašytinių dokumentų ir teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjo nurodomi pastatai, 1991 m. gruodžio 19 d. išduotu Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 61 buvo suteiktas nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise, E. Ž. valstiečio ūkiui steigti. 1989 m. liepos 4 d. priimto ir iki 1999 m. gegužės 19 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad valstiečio ūkis yra žemės produktų ir žaliavų gamintojas, valstiečio ūkio nariais laikomi sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, giminaičiai ir kiti bendrai ūkį tvarkantys asmenys, o 4 straipsnio 2 dalis numatė, jog valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstiečio ūkio nuosavybės objektai yra žemė, pastatai, statiniai, įrenginiai, įrengimai, transporto priemonės, žemės ūkio technika, pasėliai, sodiniai ir želdiniai, gyvuliai, produkcija, prekės, lėšos ir kitas turtas. Nors byloje nėra detalesnių duomenų apie valstiečio ūkį ir jo vystymą, tačiau įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir 1991 m. gruodžio 19 d. E. Ž. išduotą Valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 61, turi būti laikoma, jog nuo 1991 m. gruodžio 19 d. teisiškai buvo įsteigtas E. Ž. valstiečio ūkis, o E. Ž. suteiktame žemės sklype esantys pastatai, kurie nurodyti žemės sklypo plane ir eksplikacijoje prie Valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 61, yra valstiečio ūkio nuosavybės objektai. Pagal paminėto Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstiečio ūkis ir jo turtas gali būti paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą, be to, pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, net nutraukus valstiečio ūkio nuosavybės teisę į žemę, valstiečio šeimai išlieka nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą bei kitą turtą ir teisė naudotis prie statinio esančia žemės sklypo dalimi (jeigu statiniai nenugriaunami) sutinkamai su įstatymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės savininkė E. Ž. naudojosi jai suteikta žeme, gyveno šiame žemės sklype esančiuose pastatuose, o jai mirus, žemę paveldėjo mirusiosios žemės savininkės dukra L. T. (pagal 2006 m. liepos 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri 2008 m. liepos 21 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į šį žemės sklypą perleido pareiškėjui R. K..

Nagrinėjamu atveju reikšminga byloje ir ta aplinkybė, jog tiek žemės 1991 m. suteikimo E. Ž. valstiečių ūkiui steigti dokumente, tiek vėlesniuose notarine tvarka patvirtintose dokumentuose: 2008 m. liepos 21 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. įpėdinei L. T. perleidžiant paveldėtą žemės sklypą pareiškėjui R. K., o pastarajam dalį šio žemės sklypo 2013 m. gegužės 21 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perleidžiant suinteresuotam asmeniui S. O., o vėliau ir pastarųjų 2015 m. sausio 21 d. sudarytame Susitarime dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra duomenys apie užstatytą 0,2300 ha žemės sklypo plotą, tačiau duomenų apie šiame žemės sklype esančių pastatų perėjimo klausimus nėra. Pastatai ir daiktinės teisės j juos, kaip minėta, neįregistruoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Įvertinus visus byloje nustatytus duomenis ir remiantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, yra pagrindas spręsti, kad E. Ž. nuosavybės teise valdė jai 1991 m. suteiktame žemės sklype esančius pastatus: rąstinį gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais, kuriuos, bei, kaip nustatyta byloje, - 2001 m. gruodžio 2 d. šiai savininkei mirus, paveldėjo jos dukra L. T., o kadangi žemės sklypo 2008 m. liepos 21 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje žemės sklype esančių pastatų perėjimo klausimas neaptartas, laikytina, jog nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui R. K. (CK 6.395 straipsnio 1 dalis). Pastatai, pareiškėjui parduodant suinteresuotam asmeniui S. O. 218/265 dalį žemės sklypo, kaip matyti iš 2013 m. gegužės 21 d. Pirkimo – pardavimo sutarties ir 2015 m. sausio 21 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, liko ir yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje. Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėjas R. K., tiek suinteresuotas asmuo L. T. bei liudytojas S. O. patvirtino, kad pastatuose iki jų perėjimo E. Ž., gyveno suinteresuoto asmens L. T. seneliai P., kuriuose liko gyventi ir žemės savininkė E. Ž. iki pat savo mirties 2001 m. Aplinkybės, jog šiame žemės sklype esantys pastatai buvo statyti P. ir Ž. šeimų, nepaneigtos. Priešingai, suinteresuotas asmuo L. T. patvirtino žinanti, jog, senuosius pastatus statė jos seneliai, o mūrinius – jos tėvai, kuriuos po tėvų mirties pardavė pareiškėjui R. K., perleisdama po statiniais esantį žemės sklypą. Teismo posėdžio metu L. T. taip pat patvirtino, kad jokių statinių dokumentų nerado, jų neturėjo ir pareiškėjui neperdavė, o pastatus pardavė kartu su žemės sklypais ir jokių pretenzijų į pastatus neturi ir į juos nepretenduoja, pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), ir nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Tačiau kasacinio teismo pažymėta, kad įrodyti, jog daiktai priklauso valstybei ar savivaldybei turi joms atstovaujantys ir (ar) jų interesus ginantys asmenys, siekiantys paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Draudimas pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl ilgalaikio valdymo vertintinas iš bylos duomenų visumos nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad jis buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn.

Byloje nėra jokių duomenų dėl įgyjamąja senatimi pareiškėjo siekiamų įgyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausymo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė jokių duomenų nei apie pastatus, nei apie jų priklausymą savivaldybei, neturi, taip pat savivaldybė daiktinių teisių pretenzijų į šiuos pastatus nurodė neturinti, kas lemia, jog savivaldybei šie pastatai nepriklauso. Minėta, jog Valstybiniu žemės nuosavybės aktu suteikiant E. Ž. nuosavybėn žemės sklypą buvo duomenys apie šiame žemės sklype esančius pastatus, tačiau pastatų teisinis statusas ir jo pasikeitimas neaptartas, pastatai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Nagrinėjamoje byloje valstybę atstovaujantis VĮ Turto bankas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pastatai priklauso valstybei. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius taip pat nurodė neturintis jokios informacijos apie pareiškėjo nurodomus pastatus. Taigi, bylos aplinkybės leidžia teigti, jog nei valstybė, nei savivaldybė jokių pretenzijų į ant 1991 m. E. Ž. nuosavybėn perduodamos žemės stovinčius statinius neturėjo, jokių pretenzijų į šiuos pastatus nereiškia ir šiuo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jie taip pat nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Teismas sprendžia, jog bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitos sąlygos, būtinos taikyti įgyjamosios senaties institutą: valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas. Pareiškėjas, kaip paaiškino pats ir teismo posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys L. T. ir S. O. bei liudytojai, nuo 2004 m. apsigyveno mirusiosios E. Ž. pastatuose, juose gyveno tiek iki žemės sklypų įsigijimo iš mirusiosios įpėdinės L. T. 2008 m., tiek jais naudojosi, pastatus prižiūrėjo ir pagal poreikį remontavo iki šiol, investavo savo lėšas, atliko kadastrinius matavimus, šiuo metu siekia įteisinti iš L. T. įsigytus pastatus. Nuo pastatų įsigijimo momento visą valdymo laikotarpį, - daugiau kaip dešimt metų, pareiškėjas ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančius statinius: gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip sa­vus, t. y. pa­reiš­kė­jas el­gė­si kaip daiktų savininkas ir su­vo­kė, kad jokie ki­ti asmenys ne­tu­ri dau­giau tei­sių į jo val­do­mus daik­tus.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 529, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į rąstinį gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1911 metais, užstatytas plotas 41 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinį pastatą, pažymėtą plane 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1911 metais, užstatytas plotas 68 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinį pastatą, pažymėtą plane 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1911 metais, užstatytas plotas 60 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1911 metais, užstatytas plotas 127 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinį pastatą, pažymėtą plane 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 metais, užstatytas plotas 13 kv. m., pagalbinio ūkio ūkinį pastatą, pažymėtą plane 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 metais, užstatytas plotas 65 kv. m., šulinį, pažymėtą plane k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1911 metais, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.