Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-810-910/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-22
Bylos Nr.: e2-810-910/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00151-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Laima Ribokaitė (pirm.)
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: J. B.
Trečiasis asmuo: V. F., Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro, Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro

Kategorijos

2.2.3.2.3Įgaliojimo terminas
2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris

Civilinė byla Nr. e2-810-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00151-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.2.3; 2.1.2.4.2.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė,sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovei advokatei M. J. K.,

atsakovei J. B., jos atstovams advokatams D. K. ir E. Z., trečiajam asmeniui V. F., jos atstovui advokato padėjėjui D. M., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarei D. B., jos atstovui advokatui M. V., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. (M. J. T. F. teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei J. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B., Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė M. J. T. F., atstovaujama globėjos L. K., 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurį 2020 m. kovo 13 d. papildė alternatyviu reikalavimu dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

2. Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) ieškovė mirė. Mirusios ieškovės procesines teises perėmė L. K., kuri palaikė pradinės ieškovės ieškinį visa apimtimi.

Šalies argumentai

3. Byloje pareikštu ieškiniu prašoma:

1.1. Pripažinti negaliojančia 2018 m. birželio 5 d. M. J. T. F. ir atsakovės sudarytą Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

arba

1.2. Nutraukti 2018 m. birželio 5 d. Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti ieškovei nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.3. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 26 d. M. J. T. F. atsakovei išduotą įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 94 368,30 Eur sumą.

Šalies argumentai

1.4. Ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. pareiškė prašymą iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už pripažinus negaliojančiu įgaliojimą ir taikant restituciją priteistiną 94 368,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad Vilniaus miesto 7-ajame notaro biure ieškovė M. J. T. F. ir atsakovė J. B. 2018 m. birželio 5 d. sudarė Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė perleido atsakovei nuosavybės teisę į du butus – (duomenys neskelbtini) (47 200 Eur vertės), ir (duomenys neskelbtini) (96 000 Eur vertės) (toliau – Butai), o atsakovė įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos bei suteikti jai teisę gyventi perduotuose Butuose bei neatlygintinai jais naudotis. Vilniaus miesto 35-ajame notaro biure 2018 m. liepos 26 d. ieškovė atsakovei išdavė įgaliojimą atstovauti jai bet kuriuose Lietuvos Respublikos bankuose, bankų filialuose ar kitose kredito įstaigose, savo nuožiūra valdyti bei disponuoti ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis bet kuriose jos vardu atidarytose sąskaitose, banko filialuose ar kitose kredito įstaigose, įnešti pinigines lėšas į sąskaitą, pervesti pinigines lėšas į kitą sąskaitą, atlikti mokėjimo pavedimus iš sąskaitos, uždaryti sąskaitą, atidaryti ieškovės vardu sąskaitą ir kt.; atlikti ieškovės vardu visus procesinius veiksmus, jos vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškinių pareiškimus, prašymus, skundus ir kt.; atstovauti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skyriuose, visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, pateikiant ir gaunant reikiamus dokumentus dėl gaunamos pensijos ir kitų socialinių išmokų, kurias turi/turės teisę gauti, nustatymo, skyrimo, perskaičiavimo bei gavimo (toliau – Įgaliojimas). Ieškinyje teigiama, kad Sutarties pagrindu atsakovė įgijo visą ieškovės nekilnojamąjį turtą, kurio vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 143 200 Eur, o Įgaliojimo pagrindu užvaldė 94 368,30 Eur ieškovės lėšų, kurias naudojo, sudarydama savo vardu terminuotų indėlių sutartis ir gaudama pajamas asmeniniams poreikiams tenkinti bei išlaikymo prievolei vykdyti, tuo tarpu pačią ieškovę apgyvendino (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų sandorių akivaizdžią turtinę naudą gavo išimtinai tik atsakovė, kuri užvaldė 237 568,30 Eur vertės ieškovės turtą, o išlaikymo prievolę vykdė pačios išlaikytinės lėšomis, be to, neužtikrino Sutartyje numatytų ieškovės teisių įgyvendinimo.

3. Ieškinyje tvirtinama, kad ieškovė, sudarydama Sutartį ir išduodama Įgaliojimą, dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudarė sau akivaizdžiai nenaudingus sandorius, dėl kurių neteko turto ir pajamų. Ieškinyje pažymėta, kad (duomenys neskelbtini). Byloje dėl (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ieškovei konstatuotas (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų, įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; dėl (duomenys neskelbtini) jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte, remiantis ieškovės sveikatos medicininiais dokumentais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Iš Teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte aprašytų ieškovės sveikatos medicininių duomenų matyti, kad: (duomenys neskelbtini). Teismo eksperto nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini).

4. Ieškinyje teigiama, kad atliktos Teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvados bei ieškovės sveikatos medicininių dokumentų duomenys patvirtina, jog ieškovė jau nuo (duomenys neskelbtini), taigi ginčijamų Sutarties ir Įgaliojimo sudarymo metu ieškovė dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti sudaromų sandorių reikšmės ir pasekmių. Tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, patvirtina ir kiti bylą pateikti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) dokumentai (praėjus vos 12 dienų po ginčijamo 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimo sudarymo); 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariato duomenys; 2018 m. gegužės 6 d., 2018 m. gegužės 19 d. policijos registruojamų įvykių duomenys. Ieškinyje pažymėta, kad prieš pat ginčijamos 2018 m. birželio 5 d. Sutarties sudarymą atsakovė net 3 kartus kreipėsi į policiją dėl (duomenys neskelbtini), taigi atsakovei, kuri yra (duomenys neskelbtini), buvo žinoma apie ieškovės (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nepaisant to, atsakovė 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. liepos 26 d. nusivedė ieškovę į notarų biurus, kuriuose buvo sudaryta Sutartis dėl Butų perleidimo atsakovei ir išduotas Įgaliojimas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškiniu prašoma 2018 m. birželio 5 d. Sutartį ir 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimą pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją (CK 1.89 straipsnio 2 dalis).

5. Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo – nutraukti 2018 m. birželio 5 d. Sutartį – ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-22285-861/2019 (duomenys neskelbtini) nustatytos tokios aplinkybės, kurios pripažintinos prejudicinėmis ir pakartotinai neįrodinėtinomis: J. B., žinodama apie M. J. T. F. sveikatos būklę ir ją suprasdama kaip (duomenys neskelbtini), neatliko jokių veiksmų, kad jos teisės ir interesai būtų atstovaujami įstatymo nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini); J. B. leido M. J. T. F. pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pajamoms gauti; 2018 m. birželio 5 d. Sutartimi įgijusi nuosavybės teisę į Butus ir už tai įsipareigojusi išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos, išlaikytinę 2018 m. rugpjūčio 24 d. apgyvendino (duomenys neskelbtini), o išlaikymo prievolę vykdė pačios išlaikytinės lėšomis; J. B. veiksmais sudaryta teisingumui prieštaraujanti situacija, kai M. J. T. F., turėdama du butus ir didelių santaupų, yra iškraustyta iš savo namų ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini); J. B., nors buvo įsipareigojusi, neužtikrino (duomenys neskelbtini) gyvenimo savo namuose; aktyvius veiksmus su ieškovės pinigais atsakovė pradėjo tada, kai apgyvendino ją (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Šalies argumentai

6. Ieškovės procesiniuose dokumentuose teigiama, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes išlaikymo prievolę vykdė pačios ieškovės lėšomis, neužtikrino ieškovės teisės iki gyvos galvos neatlygintinai gyventi perleistuose Butuose – nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. apgyvendino ieškovę (duomenys neskelbtini), už ieškovei teikiamas paslaugas mokėjo pačios ieškovės lėšomis. Be kita ko, atsakovė Sutartimi įsipareigojo rūpintis ieškovės sveikata, tačiau, nepaisant 2018 m. liepos 9 d. gydytojo duoto (duomenys neskelbtini), atsakovė pasirūpino ne (duomenys neskelbtini), bet 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimo gavimu. Net gavusi Įgaliojimą, atsakovė ne(duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. rugpjūčio 7 d., pačiai ieškovei negalint išreikšti savo valios, atsakovė pasirašė sutikimą ir kitus dokumentus (duomenys neskelbtini), po kurios ieškovei (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė, žinodama ieškovės sveikatos būklę, neatliko jokių veiksmų tam, kad ieškovės interesai būtų atstovaujami (duomenys neskelbtini). Ieškinyje teigiama, kad atsakovė, Sutartimi įsipareigojusi iki gyvos galvos išlaikyti ieškovę, išlaikymo prievolę vykdė pačios ieškovės lėšomis, kurias taip pat leido ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei papildomoms pajamoms gauti. Mokesčius už Butus, kurie Sutartimi perleisti atsakovės nuosavybėn, atsakovė mokėjo ne savo, o ieškovės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė nė vieno įsipareigojimo pagal Sutartį, tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, prašoma nutraukti Sutartį bei taikyti restituciją, grąžinant ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei perleistus Butus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, procesiniuose dokumentuose nurodė, pritaria ieškinio reikalavimams ir prašo juos tenkinti.

8. Atsakovė J. B. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovės teigimu, ji ir ieškovė yra draugės nuo 1962 metų, kartu atostogaudavo, dažnai viena pas kitą svečiuodavosi. Atsakovė turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, daug metų dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė dažnai kreipdavosi dėl (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, nuo 2014 metų ieškovei vis dažniau reikėdavo atsakovės pagalbos, ji padėdavo ieškovei susitvarkyti bute, pasiimdavo išskalbti drabužius, kartu važiuodavo pirkti maisto, savaitgalius dažnai praleisdavo atsakovės sode. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės seseriai, neliko giminių ar kitų asmenų, kurie jai padėtų. Atsakovės teigimu, ieškovė, suprasdama, kad jai reikia nuolatinės priežiūros ir rūpesčio, ne kartą siūlė užrašyti savo turtą atsakovei su sąlyga, kad ja būtų rūpinamasi, tačiau atsakovė, nenorėdama, jog draugė jaustųsi priklausoma ar ligota, sakydavo, jog kol kas tam nėra jokio būtinumo. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė kartais skųsdavosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2016 m. spalio 25 d. nuvežė ieškovę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovę lydėjo atsakovė. Pasak atsakovės, ieškovė prašė nelaikyti jos (duomenys neskelbtini), savo turto išsaugojimo ir jo perleidimo procedūras ieškovė tvarkė savo valia ir iniciatyva. Atsakovės teigimu, ieškovei sudarant ginčijamus sandorius, nei Sutartį tvirtinusiai notarei, nei įgaliojimą patvirtinusiai notarei nekilo įtarimų dėl ieškovės sveikatos būklės ar jos tikrosios valios. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės finansų tvarkymą jos buvo aptarusios dar 2018 metų pradžioje, todėl atsakovė, veikdama 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimo pagrindu, vykdydama ieškovės pageidavimą, sudarė Terminuoto indėlio sutartį, investuodama lėšas už 1,9 proc. metinių palūkanų kredito unijoje „Saulėgrąža“. Šie pinigai nėra iššvaistyti ar pasisavinti, jie padėtį į atsakovės sąskaitą abipusio susitarimo pagrindu, atitinka ieškovės valią – tai patvirtina į civilinę bylą Nr. e2YT-22285-861/2019 pateiktoje ieškovės užrašų knygutėje padaryti įrašai.

9. Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo – nutraukti Sutartį – atsakovė nurodė, kad ji tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, veikė ieškovės interesais: matydama, jog ieškovei po 2018 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) tapo reikalinga (duomenys neskelbtini), atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir sudarė sutartį dėl (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 27 d.- 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovė vėl buvo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė su (duomenys neskelbtini) sudarė papildomą sutartį dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal sveikatos būklę visiškai negali savimi pasirūpinti visose gyvenimo srityse, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog pagal ieškovės sveikatos būklę, nustatytą (duomenys neskelbtini), atsakovė parinko pačią tinkamiausią ieškovės (duomenys neskelbtini), nes ieškovės globėja namų sąlygomis negalėtų suteikti tokios priežiūros. Pasak atsakovės, ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal 2018 m. birželio 5 d. Sutartį, kuri atitinka tikrąją gerbtiną ieškovės valią, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. B. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia 2018 m. birželio 5 d. Sutartį nesutinka, prašo atmesti. Notaras sutarties šalių veiksnumą tikrina dviem būdais: 1) dokumentiniu – patikrina, ar asmuo neįrašytas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre; 2) tiesioginiu kontaktu – susitinka su asmeniu iki sandorio sudarymo, bendrauja su juo, užduoda tam tikrus klausimus. Šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo – notarė – gyvai bendravo su ieškove prieš pasirašant ginčijamą Sutartį ir nekilo jokių abejonių dėl jos gebėjimo suvokti savo veiksmų, taip pat sudaromos Sutarties esmę bei prasmę. Vien tai, kad ieškovė turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, nėra pagrindas teigti, jog ji nesuvokė savo veiksmų, sudarant Sutartį, prasmės. Notarė, prieš tvirtindama Sutartį, patikrino Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis, tinkamai išaiškino ieškovei atliekamų notarinių veiksmų esmę ir prasmę, uždavė jai papildomų klausimų tam, jog įsitikintų, kokia yra jos valia, ar ji suvokia savo veiksmus, ir notarei nebuvo jokių abejonių, kad ieškovė yra veiksni, visiškai suvokia sudaromo sandorio teisines pasekmes bei jų siekia. Trečiajam asmeniui pasirodė keista, kad ieškovė, kuriai pagal Sutartį bus teikiamas išlaikymas iki gyvos galvos, yra gerokai jaunesnė už atsakovę, tačiau ieškovė paaiškino, jog ji serga, jai sunku pačiai apsitarnauti, todėl reikalinga pagalba ir priežiūra. Tuomet trečiasis asmuo (notarė), siekdama užtikrinti ieškovės teises, pasiūlė į Sutartį įrašyti sąlygą, kad ieškovė iki gyvos galvos turės teisę neatlygintinai naudotis perleidžiamais Butais ir juose gyventi. Tiek ieškovė, tiek atsakovė sutiko. Trečiojo asmens pažymėta, kad pokalbio metu ieškovė į klausimus atsakinėjo adekvačiai, orientavosi aplinkoje, suprato, kur ji yra ir ką daro. Trečiojo asmens – notarės – veiklos stažas yra daugiau kaip 25 metai, jos profesinės veiklos reputacija neduoda jokio pagrindo abejoti notarės kompetencija ir sąžiningumu. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo žinoma jau nuo 2017 metų, jai buvo (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 9 d., t. y. praėjus mėnesiui po ginčijamos 2018 m. birželio 5 d. Sutarties sudarymo, (duomenys neskelbtini)). Ieškovės (duomenys neskelbtini) prasidėjo jau po ginčijamos 2018 m. birželio 5 d. Sutarties sudarymo – nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymėta, kad ieškinyje nurodyti atsakovės veiksmai Sutarties vykdymo metu neturi jokio ryšio su ieškovės gebėjimu suprasti Sutarties esmę jos sudarymo metu ir negali būti pagrindas teigti, jog ieškovė nesuvokė sudaromos Sutarties esmės ir prasmės. Trečiojo asmens teigimu, sudaryta Sutartis, priešingai nei tvirtinama ieškinyje, buvo naudinga ieškovei: Sutarties sudarymo metu ieškovė sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu ji buvo veiksni ir suvokė, kad (duomenys neskelbtini) ir ji ateityje negalės tinkamai pasirūpinti nei savimi, nei savo turtu. Be to, pagal Sutartį ieškovė neprarado gyvenamosios vietos – ji išsaugojo teisę iki gyvos galvos naudotis perleidžiamais Butais ir juose gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdyje ieškovė L. K., jos atstovė advokatė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, kurias patvirtina apklaustos kaip liudytojos M. J. T. F. ilgametės draugės, taip pat Teismo ekspertizės akto išvados, teismo ekspertizę atlikusios teismo ekspertės paaiškinimai teismo posėdyje, be to, papildomai pateikta 2021 m. rugpjūčio 27 d. Specialisto išvada dėl mirusios ieškovės sveikatos būklės ginčo sandorių sudarymo metu.

12. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. F., jos atstovas advokato padėjėjas pritarė ieškinio reikalavimams ir prašė juos tenkinti, remiantis ieškovės išdėstytais argumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais.

13. Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovai advokatai prašė atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 94 368,30 Eur, dėl kurių kredito unijoje „Saulėgrąža“ atsakovės vardu, tačiau suderinus su M. J. T. F., buvo sudaryta terminuoto indėlio sutartis, atsakovė, jis atstovai nurodė, kad dėl šių pinigų nebuvo ginčo; atsakovė iš karto siūlė grąžinti nurodytus pinigus, tačiau ieškovei atstovavusi, o vėliau jos procesines teises perėmusi L. K. nenurodė sąskaitos, į kurią galėtų būti pervesta aptariamų lėšų suma. Teismo proceso metu (2021 m. ) atsakovė 94 368,30 Eur sumą pervedė į mirusios ieškovės paveldėjimo bylą tvarkančios notarės depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoje „Saulėgrąža“ buvę pinigai neperduoti ieškovės teisių perėmėjai dėl jos pačios nekomunikavimo su atsakove, prašymas priteisti procesines palūkanas už nurodytą lėšų sumą, negali būti tenkinamas.

14. Teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė D. B., jos atstovas advokatas prašė ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti kaip nepagrįstą, nes šio sandorio sudarymo metu jį tvirtinusiai notarei nekilo jokių abejonių dėl M. J. T. F. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę ir pasekmes, ji notarei aiškiai išreiškė savo valią perleisti Butus atsakovei, kuri turėjo ja rūpintis iki gyvos galvos; Sutartis buvo naudinga M. J. T. F., kuri sandorio sudarymo metu paaiškino notarei, jog dėl blogėjančios sveikatos negali tinkamai savimi pasirūpinti, prižiūrėti ir tvarkyti savo turto, tuo tarpu atsakovė, nors yra vyresnio amžiaus, tačiau yra sveika ir galės užtikrinti jos poreikius.

15. Teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė A. P. nurodė, kad su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančiu įgaliojimą nesutinka, prašo jį atmesti, nes Įgaliojimo patvirtinimo metu notarei, tiesiogiai bendravusiai su įgaliotoja, nekilo jokių abejonių dėl jos sveikatos būklės, savo veiksmų esmės ir pasekmių suvokimo, jos valios suteikti atsakovei teisę atlikti veiksmus, įvardytus Įgaliojime, tikrumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

16. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti alternatyvūs ieškinio reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiais 2018 m. birželio 5 d. Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį ir 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimą, kaip sandorius, sudarytus asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti; arba 2) nutraukti 2018 m. birželio 5 d. Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį dėl to, kad atsakovė esmingai pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

17. Iš nagrinėjamoje byloje ir pridėtoje civilinėje byloje Nr. eYT-7251-861/2019 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovė, prisistačiusi artima J. M. T. F. drauge, ją prižiūrinčia, 2018 m. gegužės 11 d. buvo nuvykusi konsultuotis pas (duomenys neskelbtini), kuriam nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

19. Pradinė ieškovė J. M. T. F. ir atsakovė J. B. 2018 m. birželio 5 d. sudarė Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, kuria pradinė ieškovė perleido atsakovės nuosavybėn du butus ((duomenys neskelbtini)), o atsakovė įsipareigojo aprūpinti perleidėją gyvenamuoju plotu, paliekant jai teisę iki gyvos galvos gyventi Butuose ir naudotis jais neatlygintinai, be to, suteikti perleidėjai pilną priežiūrą ir kitokią pagalbą (tvarkyti Butus, skalbti drabužius, slaugyti, lankyti, nupirkti vaistus, suteikti kitą būtiną pagalbą; pirkti maistą bei jį gaminti; mokėti mokesčius už Butams teikiamas komunalines paslaugas). Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad Sutarties 5.2 punkte numatytoms pareigoms tinkamai vykdyti atsakovė turi teisę pasitelkti į pagalbą (pasamdyti) trečiuosius asmenis. Pagal Sutarties 5.4 punktą atsakovė, be pradinės ieškovės raštiško notariškai patvirtinto sutikimo, neturi teisės Butų parduoti, padovanoti, įkeisti, mainyti, nuomoti, suteikti panaudai ar kitokiu būdu perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Sutartis patvirtina Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Pradinė ieškovė, lydima atsakovės, 2018 m. liepos 9 d. buvo konsultuotis pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

21. J. M. T. F. 2018 m. liepos 26 d. išdavė atsakovei Įgaliojimą atstovauti jai bet kuriuose Lietuvos Respublikos bankuose, bankų filialuose ar kitose kredito įstaigose, savo nuožiūra valdyti bei disponuoti ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis bet kuriose jos vardu atidarytose sąskaitose, banko filialuose ar kitose kredito įstaigose, įnešti pinigines lėšas į sąskaitą, pervesti pinigines lėšas į kitą sąskaitą, atlikti mokėjimo pavedimus iš sąskaitos, uždaryti sąskaitą, atidaryti ieškovės vardu sąskaitą, ir kt.; atlikti ieškovės vardu visus procesinius veiksmus, jos vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškinių pareiškimus, prašymus, skundus ir kt.; atstovauti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skyriuose, visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, pateikiant ir gaunant reikiamus dokumentus dėl gaunamos pensijos ir kitų socialinių išmokų, kurias turi/turės teisę gauti, nustatymo, skyrimo, perskaičiavimo bei gavimo.

22. (duomenys neskelbtini).

23. Pradinė ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini).

24. Atsakovė J. B. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė su (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. J. M. T. F. apgyvendinta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

25. (duomenys neskelbtini).

26. (duomenys neskelbtini).

27. (duomenys neskelbtini).

28. Atsakovė J. B. 2018 m. spalio 8 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) už 880 Eur per mėnesį mokestį.

29. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 28 d. Teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. TPE-95/2019 (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eYT-7251-861/2019).

Žemesnės instancijos teismas

30. (duomenys neskelbtini).

31. (duomenys neskelbtini).

32. (duomenys neskelbtini).

33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi J. M. T. F. nustatyta globa, jos globėja bei turto administratore paskirta L. K.. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 6 d., peržiūrėjus ją apeliacine tvarka pagal suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavusios ir globėja tapti pretendavusios J. B. atskirąjį skundą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eYT-22285-861/2019; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-219-467/2020).

34. Ieškovė J. M. T. F., atstovaujama globėjos L. K., 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B., prašydama 2018 m. birželio 5 d. Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį ir 2018 m. liepos 26 d. atsakovei išduotą Įgaliojimą pripažinti negaliojančiais, kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens sudarytus sandorius (CK 1.89 straipsnis), ir taikyti restituciją.

35. Ieškovė, gavusi atsakovės ir trečiojo asmens notarės D. B. atsiliepimus į pradinį ieškinį dėl Sutarties ir Įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, 2020 m. kovo 13 d. papildė ieškinio reikalavimus, pareikšdama alternatyvų reikalavimą – nutraukti Sutartį dėl esminio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.

36. Ieškovė M. J. T. F. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi mirusią ieškovę pakeitė jos procesinių teisių perėmėja L. K..

Dėl Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos ir Įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu

37. Byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjama, kad M. J. T. F. tiek 2018 m. birželio 5 d. Sutarties sudarymo, tiek 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimo išdavimo metu dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių, sudarė sau itin nenaudingus sandorius, kurie pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad tam, jog sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu, turi būti nustatyta, kad kita šalis tokią sandorio šalies būklę suprato, žinojo ir vis tiek sudarė sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2002).

40. CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

41. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad, siekiant objektyviai įvertinti pradinės ieškovės būseną ginčijamų sandorių sudarymo metu (2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. liepos 26 d.), būtinos specialios medicinos srities žinios, byloje buvo paskirta teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizė (CPK 212 straipsnio 1 dalis). 2021 m. vasario 18 d. Teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. 78TPK-14/2021 (toliau – Ekspertizės aktas) padaryta išvada, kad J. M. T. F. 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. liepos 26 d. sandorių sudarymo metu (duomenys neskelbtini), ir, sudarydama (pasirašydama) šiuos sandorius, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suprasti sudaromų sandorių juridinės reikšmės ir numatyti jų padarinių.

42. Ieškovė, siekdama papildomai pagrįsti ginčijamų sandorių negaliojimą dėl J. M. T. F. sveikatos būklės jų sudarymo metu, pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d. Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad J. M. T. F. nuo (duomenys neskelbtini).

43. Teismas, išanalizavęs tiek Ekspertizės akto, tiek Specialisto išvados tiriamąsias dalis, vertina, kad tyrimai atlikti nuosekliai analizuojant J. M. T. F. medicininius dokumentus, kitą nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos civilinės bylos Nr. eYT-7251-861/2019 medžiagą.

44. Teismo ekspertizę atlikusi teismo ekspertė, duodama paaiškinimus 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės, tai – individualu, tačiau šiuo konkrečiu atveju iš medicininių dokumentų matyti, jog sandorių sudarymo metu reiškėsi ir (duomenys neskelbtini), medicininių duomenų visuma patvirtina, kad J. M. T. F. negalėjo suprasti savo veiksmų; teismo ekspertės vertinimu, esant tokiai simptomatikai, sunkiai tikėtina, kad J. M. T. F. galėjo savarankiškai nuspręsti vykti pas notarą, išdėstyti savo situaciją. Teismo ekspertė patvirtino, kad pagal medicininius duomenis galima daryti kategorišką išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu J. M. T. F. nesuvokė sudaromų sandorių esmės ir numatyti jų padarinių. Teismo ekspertė pažymėjo, kad pats veiksmas – sandorio sudarymas – galėjo būti suvoktas, bet esmė, pasekmės, esant tokiems medicininiams duomenims, neteikia pagrindo manyti, kad buvo suvokti (2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

45. Specialisto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad išanalizuoti duomenys leidžia teigti, jog, sudarydama 2018 m. birželio 5 d. Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį ir 2018 m. liepos 26 d. įgaliojimą, J. M. T. F. nors galimai formaliai ir suprato pačių sandorių sudarymo faktą ir sutiko juos pasirašyti, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) ji negalėjo logiškai, racionaliai, visapusiškai įvertinti, įsisąmoninti (suvokti) teisinės situacijos ir savo vaidmens joje, taip pat įsiminti ir atmintyje išlaikyti sandorių turinio bei adekvačiai įvertinti tiesioginių ir netiesioginių pasirašomų sandorių pasekmių.

46. Kartu pažymėtina tai, kad Teismo ekspertizės ir specialisto išvados, jog ginčijamus sandorius sudariusi J. M. T. F. nesuprato savo veiksmų reikšmės, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti 2018 m. birželio 5 d. Sutartį ir 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimą negaliojančiais, neįvertinus šių rašytinių įrodymų kitų byloje esančių duomenų kontekste (CPK 185 straipsnis).

47. Bylos duomenys, gauti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

48. Apklausta kaip liudytoja O. E. (J. M. T. F. kolegė ir ilgametė draugė) parodė, kad jau 2015-2016 metais būdavo (duomenys neskelbtini); 2017 metais jau nebuvo galima (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Žemesnės instancijos teismas

49. Liudytoja Z. M. (J. M. T. F. kolegė ir draugė) parodė nuolat bendravusi ir padėjusi draugei 2016-2018 metų laikotarpiu. Liudytoja jau 2016 metais suprato, kad (duomenys neskelbtini), dėl to 2016 metais vienas iš bankų net nutraukė banko paslaugų teikimo sutartį; liudytoja padėjo atidaryti sąskaitą kitame banke, kad būtų kur pervesti pensiją (2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šiuos liudytojos parodymus, be kitos bylos medžiagos, patvirtina liudytojos pateikti rašytiniai įrodymai (mirusios ieškovės sąskaitos DnB banke išrašas).

50. Byloje esančių medicininių dokumentų įrašai patvirtina, kad J. M. T. F. dėl (duomenys neskelbtini).

51. Atsakovė, prisistačiusi J. M. T. F. prižiūrinčia artima drauge, 2018 m. gegužės 11 d. (likus mažiau nei mėnesiui iki ginčijamos 2018 m. birželio 5 d. sutarties sudarymo) buvo nuvykusi konsultuotis pas (duomenys neskelbtini), kuriam nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

52. Atsakovė, įrodinėdama J. M. T. F. tikrąją valią, sudarant ginčijamus sandorius, pateikė mirusiosios užrašų knygelės originalą. Knygelėje yra atlikti tokio turinio įrašai: „Iki ligoninės padaryti: kirpykla, rūbai, įgaliojimas J., pinigai indėlis saulėgrąžoje J. vardu..“; „pas gydytoją J., notaras dėl išlaikymo; vonia pakeisti lemputę; (duomenys neskelbtini). J..“ Ieškovės teisių perėmėja L. K. prieštaravo, kad būtų remiamasi šiais įrašais, teigdama, jog pati pusseserė negalėjo padaryti tokių įrašų, nebent juos diktavo kitas asmuo. Kartu ieškovės teisių perėmėja neginčijo, kad užrašų knygelėje esančiuose įrašuose – J. M. T. F. rašysena (2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Kai byloje nėra įrodymų, teikiančių pakankamą pagrindą abejoti, kad užrašų knygelėje įrašai padaryti ne J. M. T. F., teismas negali atmesti šio rašytinio įrodymo ir juo visiškai nesivadovauti. Kartu pažymėtina, kad vien aptarti įrašai užrašų knygelėje nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog J. M. T. F., sudarydama ginčijamus sandorius, suprato savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Šis įrodymas vertintinas byloje esančių įrodymų visumos kontekste (CPK 185 straipsnis).

53. Analizuojant ginčijamų sandorių naudingumą ar žalingumą, pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, J. M. T. F. jau nuo 2016 metų (duomenys neskelbtini). Liudytojos O. E. parodymai patvirtina, kad, (duomenys neskelbtini) mirus seseriai, J. M. T. F., paveldėjusi sesers butą, (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teisių perėmėjos pozicija, kad Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga J. M. T. F., nes ji prarado visą savo nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamąjį turtą perleido, tačiau kartu iki gyvenimo pabaigos būtų užtikrintas visų svarbiausių žmogiškų poreikių tenkinimas, sveikatos priežiūra, kartu garantuojant ir teisę gyventi neatlygintinai perleistuose Butuose.

54. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2016 metų (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 26 d. Įgaliojimo išdavimas taip pat būtų atitikęs mirusios ieškovės interesus, Įgaliojimo pagrindu veikusiai atsakovei tinkamai vykdant įgaliotinės pareigas. Pažymėtina tai, kad pačiame Įgaliojime buvo išaiškintas CK 2.134, 2.135, 2.144, 2.146, 2.147, 2.148, 2.150, 2.151 straipsnių turinys, nurodant, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi ir kitais asmenimis, taip pat pareigą vengti interesų konflikto; išaiškinta įgaliotojo teisė bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinio – atsisakyti įgaliojimo. Esant tokioms aplinkybėms, nesutiktina su ieškovės teisių perėmėjos pozicija, kad Įgaliojimas buvo akivaizdžiai nenaudingas J. M. T. F. sandoris.

55. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teisių perėmėjos argumentų, kad Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis ir Įgaliojimas – du vienas kitam prieštaraujantys sandoriai, kurių sudarymas pagrindžia, jog J. M. T. F. nesuprato savo veiksmų reikšmės. Sprendimas perleisti turimą nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, kad šis išlaikytų iki gyvos galvos, ir to paties asmens įgaliojimas tvarkyti pinigines lėšas, veikiant įgaliotojo naudai ir interesais, yra suderinami, vieno jų tikslas – kad būtų užtikrintas kasdienių poreikių tenkinimas ir sveikatos priežiūra, kito – kad būtų tinkamai tvarkomos piniginės lėšos, užtikrinant geriausius įgaliotinio interesus.

56. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą vertinti, kad J. M. T. F. turėjo gana artimą ryšį su atsakove J. B.. Užrašų knygelėje atsakovės telefonas įrašytas pirmasis sąraše, keliuose puslapiuose, viename įraše yra ir atsakovės namų adresas. 2016 metais atsakovė lydėjo J. M. T. F. konsultuotis pas (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugsėjo 29 d.ir 2016 m. lapkričio 16 d.), atlikti (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 24 d.), pas (duomenys neskelbtini) (2017 m. gegužės 17 d.). Būtent atsakovė ieškodavo J. M. T. F., kai šiai neprisiskambindavo ar nerasdavo namuose, kreipdavosi į policiją, kviesdavo greitąją medicininę pagalbą, kai sutrikdavo sveikata (pvz., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. gegužės 6 d., 2018 m. gegužės 19 d.).

57. Kartu pažymėtina tai, kad J. M. T. F. pusseserė (jos procesinių teisių perėmėja) L. K. teismo posėdyje paaiškino, jog su pussesere bendravo iki 2015 metų, 2016-2017 metais nebendravo, nes slaugė sergančią savo mamą; 2018 metų balandžio mėnesį jai paskambino atsakovė J. B., pranešdama, kad J. negali prisiskambinti, kad neįsileidžia į butą, klausė, gal ji ką žinanti, kur gali būti J. L. K. nurodė, kad ji apie pusseserę nieko nežinojo, tuo metu turėjo išvykti atostogų į (duomenys neskelbtini), grįžo po 2 savaičių; nesulaukusi iš atsakovės J. B. žinių, pati jai paskambino, sužinojo, kad J. atsirado; po to apie J. sužinojo, kai ši buvo (duomenys neskelbtini).

58. Iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad ligonę aplankiusi L. K. gydytojui pasakojo, jog ligonė (jos pusseserė) gyveno savo gyvenimą; su ja L. paskutinį kartą telefonu kalbėjosi prieš dvejus metus; šių metų (2018 m.) pavasarį paskambini šeimos draugė (duomenys neskelbtini) J. ir L. pasakė, kad negali prisiskambinti ligonei, nežinanti, kur ji yra; L. išvažiavo į kelionę ir jos su J. susitarė, kad, jeigu ši suras ligonę, tai pasakys ir L.; nesulaukusi L. pati paskambino tai (duomenys neskelbtini) J. ir sužinojo, kad (duomenys neskelbtini); ta šeimos draugė (duomenys neskelbtini) J. sakė, kad „apsiformino globą“; L. mananti, kad J. pasisavinusi ligonės butą (duomenys neskelbtini) ir pinigus; pasidomėjus, kas ligone rūpinsis (duomenys neskelbtini), L. nurodė skambinti „tai, kuri ją čia atvežė“.

59. Aptarti bylos duomenys gali paaiškinti J. M. T. F. pasirinkimą, kad ja rūpintųsi atsakovė J. B., nes būtent ji ateidavo į pagalbą, kai nuo 2016 metų ėmė prastėti sveikata. Nors ieškovės teisių perėmėja teigia, kad jos pusseserės gyvenime atsakovė J. B. atsirado tik 2018 metų balandį, pirmiau aptarti bylos duomenys apie atsakovės pagalbą vykstant pas gydytojus dar 2016 metais, paneigia tokius teiginius. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 13 d. įraše užfiksuotą atsakovės paaiškinimą, kad ligonę pažįsta nuo studijų laikų ir ją prižiūri nuo 2018 m. balandžio galo, teismas vertina kaip paaiškinimą, nuo kada ta priežiūra tapo ne epizodinė, bet intensyvesnė. Be to, šiame įraše iš atsakovės žodžių nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad atsakovė bendravo su J. M. T. F. ir ankstesniu laikotarpiu, nuo 2016 metų padėjo jai rūpintis sveikata. Be to, iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 22 d. įrašo matyti, kad pati L. K., pasakodama gydytojui apie ligonę, atsakovę J. B. vadino šeimos drauge.

60. Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio galiojimo, turi būti įvertinta ir tai, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė J. B. suprato J. M. T. F. būklę, žinojo, kad ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės, ir vis tiek sudarė sandorį. Šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad atsakovė turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbo (duomenys neskelbtini). Jau nuo 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovė žinojo apie J. M. T. F. (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė lydėjo į (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat žinojo apie 2017 m. gegužės 17 d. J. M. T. (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo abejoti, kad, būdama (duomenys neskelbtini), atsakovė žinojo (duomenys neskelbtini). Ji, kaip (duomenys neskelbtini), turėjo žinoti ir (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė nurodė, kad ji nuolat palaikė ryšius su J. M. T. F., o nuo 2018 m. balandžio mėnesio intensyviai ja rūpinosi. Teismo ekspertizę byloje atlikusi teismo ekspertė paaiškino, kad trumpo pokalbio metu galima ir nesuprasti, kad (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad atsakovė, bendraudama su J. M. T. F., nesuprato ar negalėjo suprasti jos (duomenys neskelbtini) būklės rimtumo ir gebėjimo spręsti dėl sandorių, susijusių su jos turtu, sudarymo.

61. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovei buvo (duomenys neskelbtini) metai, J. M. T. F. – (duomenys neskelbtini) metai. Nepaisant tuo metu buvusios geros atsakovės sveikatos, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini) ir žinodama, kad (duomenys neskelbtini), nesuprato, kad ji asmeniškai negalės užtikrinti tokios priežiūros, kokią įsipareigojo suteikti pagal Sutartį. Tuo tarpu atsižvelgiant į Ekspertizės akto, Specialisto išvados tiriamosiose dalyse pateiktus argumentus dėl (duomenys neskelbtini), spręstina, kad ji, pasirašydama Sutartį, negalėjo tinkamai įvertinti atsakovės galimybių ją prižiūrėti ir ja visokeriopai rūpintis.

62. Pažymėtina tai, kad, duodama paaiškinimus 2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, atsakovė, paklausta, kada susitarė dėl J. M. T. F. gyvenimo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Vadinasi, dar iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini), kai po (duomenys neskelbtini), atsakovė jau buvo nusprendusi prižiūrėti ją ne perleistuose Butuose, bet atiduoti kitų asmenų priežiūrai. Teismo proceso metu nustatytos aplinkybės, kad už Butų išlaikymą (komunalines paslaugas), taip pat gyvenimą (duomenys neskelbtini) atsakovė mokėjo pačios J. M. T. F. lėšomis, be kita ko, suponuoja vertinimą, kad, jau sudarydama Sutartį ir Įgaliojimą, atsakovė žinojo, jog dėl (duomenys neskelbtini), atsakovė galės savo nuožiūra nevykdyti tam tikrų įsipareigojimų pagal Sutartį, piniginėmis lėšomis, naudodamasi Įgaliojimu, galės disponuoti ne tik įgaliotinės interesais, bet ir tenkindama savuosius.

63. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas prieina prie išvados, kad aptartų bylos duomenų, gautų iš skirtingų įrodinėjimo priemonių, analizė patvirtina Ekspertizės akte ir Specialisto išvadoje pateiktą kategorišką medicinos specialistų vertinimą, jog 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. liepos 26 d. sandorių sudarymo metu J. M. T. F., (duomenys neskelbtini), sudarydama (pasirašydama) ginčijamus sandorius, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir numatyti jų padarinių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to ieškinio reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu tenkintinas.

64. Pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.89 straipsnio 2 dalis) – ginčo Butai grąžintini mirusios ieškovės nuosavybėn, t. y. į po jos mirties paveldimo turto masę.

Dėl Įgaliojimo

65. Ieškovė prašė Įgaliojimą pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos ir įpareigoti atsakovę grąžinti J. M. T. F. lėšas, kurias atsakovė savo vardu buvo padėjusi kaip indėlį kredito unijoje „Saulėgrąža“.

66. Dėl Įgaliojimo pažymėtina tai, kad pagal CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktą įgaliojimas pasibaigia įstatymo pagrindu, kai jį išdavęs fizinis asmuo miršta arba pripažįstamas neveiksniu srityse, kuriose veikti išduotas įgaliojimas. Nagrinėjamu atveju, jeigu nebūtų nustatyta pagrindo Įgaliojimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį nuo jo išdavimo dienos ab initio (2018 m. liepos 26 d.), tai Įgaliojimas būtų pasibaigęs įstatymo pagrindu 2019 m. liepos 2 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas (duomenys neskelbtini).

67. Dar nepasidėjus teismo procesui dėl Įgaliojimo nuginčijimo, atsakovei pareiga grąžinti lėšas, kuriomis disponavo Įgaliojimo pagrindu, atsirado, kai Įgaliojimas pasibaigė įstatymo pagrindu 2019 m. liepos 2 d. Pasibaigus Įgaliojimui, atsakovė neteko teisės tvarkyti M. J. T. F. lėšas, be to, kai (duomenys neskelbtini) globėja paskirta L. K. pareikalavo grąžinti globotinės lėšas, atsakovė turėjo pareigą įvykdyti tokį reikalavimą.

68. Ginčo lėšas atsakovė grąžino tik baigiantis šios bylos teismo procesui, 2021 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 105243 pervesdama 94 368,30 Eur į notarės, tvarkančios mirusios ieškovės turto paveldėjimo bylą depozitinę sąskaitą.

69. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovė turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 94 368,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 30 d.) iki šios sumos grąžinimo į mirusios ieškovės paveldimo turto masę ((duomenys neskelbtini)), t. y. už 585 kalendorines dienas. Dėl to atsakovė į mirusios ieškovės turto paveldėjimo bylą tvarkančios notarės depozitinę sąskaitą turėtų sumokėti 7 562,40 Eur procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

70. Atsakovės argumentai, kad dėl šių lėšų nebuvo ginčo, ji jas sutiko grąžinti, tačiau pati ieškovė nenurodė sąskaitos, į kurią pervesti pinigus, nėra pagrindas nepriteisti reikalaujamų procesinių palūkanų. Atsakovė, ir nežinodama ieškovės sąskaitos, ginčo lėšas galėjo pervesti į bet kurio notaro depozitinę sąskaitą ir taip išvengti pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi šiomis lėšomis nuo bylos iškėlimo iki šių lėšų sumokėjimo į notaro depozitinę sąskaitą teismo proceso pabaigoje.

Dėl Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo

71. Pripažinus Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį negaliojančia, nelieka teisinio pagrindo pasisakyti dėl alternatyvus ieškinio reikalavimo – 2018 m. birželio 5 d. Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį nutraukti dėl esminio jos pažeidimo.

72. Tačiau kadangi teismo proceso metu buvo nustatinėjamos ir tiriamos aplinkybės, analizuojami įrodymai susiję su šio alternatyvaus ieškinio reikalavimo pagrindu, teismas išdėsto poziciją, kaip spręstų šį ieškinio reikalavimą, jeigu Sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia.

73. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia procesinė situacija, kad pradinė ieškovė J. M. T. F., ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pareiškusi (atstovaujama globėjos L. K.) (duomenys neskelbtini), teismo proceso metu mirė ((duomenys neskelbtini)), jos procesines teises perėmė įstatyminė įpėdinė (buvusi globėja) L. K..

74. Pagal CK 6.464 straipsnio nuostatas išlaikymo iki gyvos galvos sutartis baigiasi, kai miršta rentos gavėjas arba kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, ji gali būti nutraukta rentos gavėjo reikalavimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutarties pabaigos dėl rentos gavėjo mirties pasekmės priešingos pasekmėms, atsirandančioms nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl jos pažeidimo (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), todėl, rentos gavėjui pareiškus reikalavimą nutraukti sutartį ir mirus dar neišnagrinėjus bylos, sutarties pabaigos pagrindą konstatuoja tik teismas, priimdamas byloje sprendimą. Rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

75. Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju, nepaisant to, kad rentos gavėja teismo proceso metu mirė, analizuotina ir vertintina, ar ji, būdama gyva, turėjo pagrindą reikalauti nutraukti Sutartį, remdamasi tuo, kad rentos mokėtoja (atsakovė) iš esmės pažeidė Sutartį.

76. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.

77. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais.

78. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į išvardytus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties požymius ir tokios sutarties esmę, pažymėjo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). ??? ???

79. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.545 straipsnyje numatytomis sąlygomis; šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.

80. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant tokios sutarties ypatumus. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

81. Nagrinėjamu atveju reikalavimas nutraukti Sutartį buvo grindžiamas tuo, kad, įsipareigojusi užtikrinti ieškovės teisę iki gyvos galvos gyventi perleistuose Butuose neatlygintinai, atsakovė iškraustė ieškovę gyventi į (duomenys neskelbtini), už Butų išlaikymą mokėjo iš ieškovės sąskaitos; įsipareigojusi išlaikyti ieškovę savo lėšomis, už jos gyvenimą (duomenys neskelbtini) mokėjo iš ieškovės sąskaitos, be to, ieškovės lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, pajamoms gauti.

82. Jau nurodyta, kad, duodama paaiškinimus 2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, atsakovė, paklausta, kada susitarė dėl J. M. T. F. gyvenimo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Vadinasi, dar iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. atliktos (duomenys neskelbtini), po kurios (duomenys neskelbtini), atsakovė jau buvo nusprendusi prižiūrėti rentos gavėją ne perleistuose Butuose, bet atiduoti kitų asmenų priežiūrai.

83. Aplinkybė, kad už rentos gavėjos gyvenimą (duomenys neskelbtini) atsakovė mokėjo pačios rentos gavėjos lėšomis, vertintina kaip netinkamas Sutarties, grįstos pasitikėjimu, vykdymas, nepaisant atsakovės paaiškinimų, kad ji tik už du mėnesius mokėjo rentos gavėjos lėšomis, o už likusius – savo lėšomis. Be to, kaip Sutarties, kuri grindžiama rentos gavėjo ir rentos mokėtojo fiduciariniais santykiais, pažeidimas vertintina ir tai, kad už Butų, perleistų atsakovės nuosavybėn, išlaikymą atsakovė atsiskaitinėjo taip pat rentos gavėjos, kuri šiais Butais turėjo teisę naudotis iki gyvos galvos neatlygintinai, lėšomis.

84. Nagrinėjamos bylos ir pridėtos civilinės bylos dėl globos nustatymo duomenimis, atsakovė, veikdama Įgaliojimo pagrindu, 2018 m. rugsėjo 21 d. iš M. J. T. F. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) persivedė 46 621 Eur sumą, o M. J. T. F. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) uždarė. Atsakovė, įrodinėdama, kad nesisavino M. J. T. F. piniginių lėšų, pateikė 2018 m. spalio 1 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur sumai, sudarytą 12 mėnesių terminui tarp Kredito unijos ,,Saulėgrąža“ ir J. B., 2018 m. spalio 17 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur sumai, sudarytą 12 mėnesių terminui tarp Kredito unijos ,,Saulėgrąža“ ir J. B., 2019 m. sausio 10 d. terminuotojo indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 65 000 Eur sumai, sudarytą 12 mėnesių terminui tarp Kredito unijos ,,Saulėgrąža“ ir J. B.. Pažymėtina tai, kad atsakovė, turėdama Įgaliojimą, visas M. J. T. F. lėšas galėjo be kliūčių ir nepatogumų tvarkyti pačios lėšų savininkės vardu. Tuo tarpu, veikdama pagal Įgaliojimą ir pervesdama M. J. T. F. lėšas į savo sąskaitas, sudarydama dėl įgaliotinės lėšų indėlių sutartis savo vardu, atsakovė veikė interesų konflikto situacijoje (CK 2.134, 2.135 straipsniai), juolab kad (duomenys neskelbtini).

85. Nors įvardyto pobūdžio pažeidimai nesusiję su gyvybiškai svarbių J. M. T. F. poreikių neužtikrinimu, tačiau atsakovės elgesys, kai, matydama rentos gavėjos sveikatos būklę ir suprasdama faktinį jos (duomenys neskelbtini), išlaikymo prievolę vykdė pačios rentos gavėjos lėšomis, be to, tenkino ir savo asmeninius poreikius, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teiktų pagrindą konstatuoti esminį pažeidimą, suponuojantį pagrindą Sutartį nutraukti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Pripažinti negaliojančia 2018 m. birželio 5 d. M. J. T. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą Butų perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti M. J. T. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. liepos 26 d. M. J. T. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 562,40 Eur procesinių palūkanų, kurias atsakovė turi sumokėti į M. J. T. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą tvarkančios Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. S.-M. depozitinę sąskaitą.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė