Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-27 · Administracinė byla Nr. I-735-189/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
I-735-189/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02710-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Jūra Marija Strumskienė, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
VĮ Registrų centras
Trečiasis asmuo
Turto vertinimo priežiūros tarnybos, UAB „Resolution valuations“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-0735-189/2014Proceso Nr. 3-61-3-02710-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant atsakovo VĮ Registrų centras atstovui Antanui Tumelioniui ir Indrai Burneikaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovei Dianai Bogdanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Turto vertinimo priežiūros tarnyba, UAB „Resolution valuations“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro 2013-06-13 sprendimu Nr. 40 nuspręsta netenkinti A. S. prašymo dėl nekilnojamojo turto - poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Poilsio pastatas) mokestinės vertės patikslinimo pagal turto vertintojo D. B. UAB „Resolution Valuations“ vardu parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11–13).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutikdama su atsakovo sprendimu su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijos 2013-06-13 sprendimą Nr. 40 (toliau – ir Sprendimas).

Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiškėjos užsakymu turto vertintojas D. B. UAB „Resolution valuations“ vardu parengė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Poilsio pastato turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita). Poilsio pastato rinkos vertė 2013-02-06 dienai buvo nustatyta 710 000 Lt, atlikto vertinimo tikslas – pastato mokestinės vertės patikslinimas. Gavusi Ataskaitą ir įsitikinusi, kad masiniu vertinimu nustatyta Poilsio pastato vertė skiriasi daugiau kaip 20 proc. nuo individualiu vertinimu nustatytos mokestinės vertės, pareiškėja su 2013-03-07 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama patikslinti Poilsio pastato mokestinę vertę (b. l. 9). Registrų centras 2013-04-03 paprašė Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba, TVPT) pateikti išvadą dėl Ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, TVVPĮ) 22 straipsniui ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika) nustatytiems reikalavimams. Tarnyba ištyrusi surinktą medžiagą, parengė Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas) 2013-05-14 išvadą Nr. GT-41(13)-I, kurioje nurodė, jog Ataskaita parengta nesilaikant Įstatymo 22 str. ir Metodikos reikalavimų (I t. b. l. 146–151). Garbės teismas išnagrinėjęs drausmės bylą 2013-05-30 priėmė sprendimą Nr. GT-35(13)-S, kuriuo pripažinto, kad vertintojas Ataskaitą parengė nesilaikydamas Metodikos 29, 62.4 ir 83.5 punktų bei Įstatymo 22 str. 4 d., 13 p. reikalavimų (I t. b. l. 163–171). Garbės teismo sprendimu D. B. buvo paskirta nuobauda – pastaba. Pastabos teisėtumas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bylos Nr. I-4274-580/2013.

Tarnyba Garbės teismo sprendimo pagrindu 2013-05-31 priėmė išvadą Nr. RC-32(13) (toliau – ir Išvada, I t. b. l. 172–173), kuria nusprendė, kad Ataskaita neatitinka Turto vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 29, 62.4 ir 83.5 punktų reikalavimų. Išvada buvo apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla I-4272-580/2013).

VĮ Registrų centras Tarnybos Išvados pagrindu priėmė 2013-06-13 sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Poilsio pastato vertės patikslinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovo Sprendimas yra neteisėtas visų pirma dėl to, kad neteisėta ir nepagrįsta pati Tarnybos Išvada. Be to, nepaisant priimtos Išvados, Ataskaita atsakovo sprendimo priėmimo metu buvo teisinga ir galiojanti. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos Išvada pati savaime negalinti sukelti jokių pasekmių, kol ji nėra nuginčyta teisme. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad atsakovas, pareiškėjos atžvilgiu negalėjo priimti neigiamo sprendimo vien Išvados pagrindu, nes Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo teismo sprendimo, kuriuo būtų nuginčytas Ataskaitos teisingumas. Pažymėjo, kad pagrindas panaikinti atsakovo Sprendimą yra ir tai, kad Tarnybos Išvada surašyta Garbės teismo 2013-05-30 sprendimo pagrindu. Tuo tarpu skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Garbės teismo 2013-05-30 sprendimo teisėtumas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-4274-580/2014). Pabrėžė, kad Ataskaitos teisingumo nustatymas patenka į Tarnybos ir teismo, o ne į Garbės teismo kompetenciją. Garbės teismas remdamasis tik procedūrinio pobūdžio Tarnybos išvada, nustatė, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimų ir tuo pagrindu skyrė nuobaudą vertintojui ir tik po to, Garbės teismo sprendimo pagrindu buvo priimta Išvada dėl Ataskaitos teisingumo. Pareiškėjos teigimu, susidarė ydinga situacija, kai atsakovo Sprendimas buvo priimtas Tarnybos Išvados pagrindu, o pastaroji Išvada, Garbės teismo, veikiančio viršijant kompetenciją, sprendimo pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo (I t. b. l. 186–190) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad tiek atsakovas, tiek Tarnyba veikė teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjos argumentai dėl Garbės teismo sprendimo byloje nėra reikšmingi, nes atsakovas priimdamas Sprendimą, Garbės teismo išvada nesirėmė. Pažymėjo, jog, kaip nustatyta, Ataskaita buvo parengta pažeidžiant Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-25 nutarimu Nr. 1049 (toliau – ir Taisyklės) 45.5, 45.6, 45.8 punktų reikalavimus, tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokių argumentų, paneigiančių atsakovo nustatytus Ataskaitos trūkumus.

Nesutiko su argumentais, kad jei Tarnybos sprendimas dėl Ataskaitos butų teigiamas, tai atsakovė nebūtų turėjusi kliūčių pareiškėjos atžvilgiu priimti teigiamo pobūdžio sprendimą. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovas Sprendimą priėmė įvertinęs tai, kad Ataskaitoje nurodomas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vertinamo pastato plotas skyrėsi, nes plane pažymėtos rūsio patalpos yra nugriautos, tačiau atlikti nekilnojamojo turto nugriovimo darbai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiavimai buvo atlikti nesinaudojant aktualiais Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, tuo buvo pažeistas Taisyklių 45.8 punktas. Atitinkamai pagal neregistruotus duomenis Ataskaitoje nustatyta turto vertė negali būti lyginama su vidutine rinkos verte nustatyta masinio vertinimo būdu, kuri, be kita ko, fiksuojama atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre registruotus kadastrinius matavimus. Atsakovo teigimu, tokiu būdu nėra galimybės įgyvendinti Nekilnojamojo turto mokesčio 8 str. 2 dalies reikalavimo, jog turto vertintojo nustatyta mokestinė vertė turi daugiau kaip 20 proc. skirtis nuo nekilnojamojo turto vertės nustatytos atlikus individualų vertinimą.

Nurodė, kad, kaip nustatyta Įstatymo 23 str. 1 d., ataskaita laikoma teisinga tol, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties ir kol ji nėra nuginčyta teisme. Todėl Tarnybai 2013-05-31 priėmus išvadą Nr. RC-32(13), atsakovas privalo ja vadovautis bei laikyti Ataskaitą neatitinkančia nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Apibendrindamas nurodė, jog atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Tuo tarpu pareiškėja skundo argumentais nepagrindė Sprendimo turinio neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimo (I t. b. l. 33–37) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Tarnyba neteisingai aiškina Įstatymo 23 str. 1 d. nuostatą. Šiuo aspektu nurodė, kad Ataskaitos teisingumo klausimas gali būti sprendžiamas tiek teisme, tiek pačioje Tarnyboje, nes įstatymas nenumato, kad Tarnybai priėmus išvadą dėl ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams, tokią išvadą turėtų patvirtinti tik teismas. Įstatymas suteikia teisę tik skųsti tokį Tarnybos sprendimą teismui.

Nepagrįstais vertino ir pareiškėjos argumentus, jog Tarnybos Išvada dėl Ataskaitos atitikties buvo surašyta remiantis Garbės teismo 2013-05-30 sprendimo pagrindu. Nurodė, kad Garbės teismas sprendime nesprendė Ataskaitos teisingumo, šiuo sprendimu Garbės teismas tik konstatavo vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus.

Pažymėjo, jog Turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas reiškia turto vertintojo padarytus pažeidimus, už kuriuos jam gali būti paskirta nuobauda, o tai gali būti pagrindu Tarnybai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisėta. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Garbės teismas išnagrinėjęs vertintojo veiksmus rengiant Ataskaitą, sprendime konstatavo teisės aktų pažeidimus. Tuo tarpu Garbės teismui išnagrinėjus vertintojo drausmės bylą, Tarnyba priėmė atitinkamą išvadą dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams.

Apibendrindami nurodė, kad Ataskaitos vertinimo procedūra nebuvo pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Resolution valuations“ atsiliepimo (I t. b. l. 184–185) argumentais prašė patenkinti pareiškėjos skundą pilna apimtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 13 –14) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovo sprendimas teisėtas, todėl naikinti sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Resolution valuations“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijos 2013-06-13 sprendimo Nr. 40 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja VĮ Registrų centras pateikė prašymą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – poilsinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., mokestinės vertės patikslinimo, nes pagal pareiškėjos prašymu UAB „Resolution valuations“ parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 39–143), Poilsio pastato mokestinė vertė nustatyta masinio vertinimo būdu buvo 20 proc. didesnė nei atlikus individualų vertinimą. Tuo pagrindu pareiškėja atsakovo prašė, kad Poilsio pastato mokestine verte būtų laikoma Ataskaitoje nurodyta individualiu vertinimu nustatyta mokestinė vertė. Kartu su prašymu atsakovui pateikė UAB „Resolution valuations“ parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 39–143).

Atsakovas 2013-04-02 raštu Nr. (1.12.3.)s-1435 kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išvadą dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje bei Metodikoje nustatytiems reikalavimams (I t. b. l. 38).

Tarnyba atsakovui parengė 2013-05-31 išvadą Nr. RC-32(13), kurioje nustatyta, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 62.4, 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų (I t. b. l. 172–173).

Atsakovas 2013-06-13 priėmė sprendimą Nr. 40 netenkinti pareiškėjos prašymo ir nekeisti nekilnojamojo turto – poilsinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mokestinės vertės patikslinimo pagal UAB „Resolution valuations“ parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11).

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2014-01-01) 8 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog turto vertintojui suteikiama galimybė vadovautis nekilnojamojo turto mokestine verte, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, tačiau tai nėra įstatymų leidėjo įtvirtintas ir turto vertintojui nukreiptas besąlyginis paliepimas. Galimybė nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoti pagal individualaus turto vertintojo nustatytą nekilnojamojo turto vertę įgyvendintina tuo atveju, kai nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nustatytos atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų. Tačiau procentinis skirtumas turi būti pagrįstas taip, kad turto vertintojui, atliekančiam turto vertinimą masinio nekilnojamo turto vertinimo būdu, nekiltų abejonių dėl individualaus turto įvertinimo išvados dėl vertės nustatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-17-174/2007).

Atsakovas gavęs pareiškėjos prašymą dėl Poilsio pastato mokestinės vertės nustatymo ir Ataskaitą, vadovaudamasis Įstatymo 26 str. 2 d. 3 p. kreipėsi į Tarnybą dėl išvados pateikimo. Tarnyba pateiktoje Išvadoje konstatavo, jog Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 29, 62.4, 83.5 punktų reikalavimų. Išvadoje nurodė, kad nors Ataskaitoje ir buvo nurodytos taikytos formulės, skaičiavimo rezultatai, tačiau nebuvo parodyti turto sandorių pataisų koeficientų skaičiavimai, o tuo tarpu nepateikus išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvo galimybės patikrinti, ar atlikti skaičiavimai teisingi. Tuo pagrindu buvo konstatuoti Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.4, 83.5 punktų pažeidimai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vertintojui buvo žinomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie vertinamo Poilsio pastato plotą, ir tai, kad pasikeitęs pastato plotas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau vertintojas nustatydamas turto vertę vadovavosi faktiniu, o ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotu pastato plotu, buvo konstatuotas ir Metodikos 29 punkto, kuriame nustatyta, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu, pažeidimas.

Kaip nustatyta, pareiškėja skundo argumentais iš esmės nepateikia prieštaravimų dėl Ataskaitos neatitikties Įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 29, 62.4, 83.5 punktų reikalavimams. Pareiškėja skundžiamo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės motyvuoja sekančiais aspektais, t. y. tuo, kad neigiamo pobūdžio Sprendimo priėmimą sąlygojo būtent neigiama Tarnybos 2013-05-31 Išvada; nepaisant priimtos Tarnybos Išvados, Ataskaita atsakovo Sprendimo priėmimo metu buvo teisinga ir galiojanti, nes, pareiškėjos teigimu, priešingai, nei nurodo atsakovas, pati Išvada negali sukelti jokių pasekmių, kadangi Išvados patvirtinimui reikalingas teismo sprendimas, o Sprendimo priėmimo metu, Ataskaita Įstatymo 23 str. 1 d. prasme buvo galiojanti; Tarnybos išvada priimta Garbės teismo, veikiančio viršijant kompetencijos ribas, 2013-05-30 sprendimo pagrindu, nes Ataskaitos teisingumo nustatymas nepatenka į Garbės teismo kompetenciją, o būtent šiuo Garbės teismo sprendimu ir buvo konstatuotas Ataskaitos neatitikimas Įstatymo ir Metodikos atitinkamoms nuostatoms.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014 yra išaiškinusi, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Įstatymo 23 str. 1 d. aiškintina sistemiškai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galią turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis išvada kaip ataskaitos paneigimą konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos išvados statusas turi būti aiškiai įtvirtintas įstatymo galią turinčiame akte, o išvada be tokio įtvirtinimo reiškia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Iš paminėtų nuostatų aiškinimo, darytina išvada, jog Tarnybos Išvada nėra tas dokumentas, kuriuo vienareikšmiškai galėtų būti paneigtas Ataskaitos teisingumas. Tai tik Tarnybos nuomonė dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui, kuri galėtų turėti teisinės reikšmės kilus ginčui. Bylos medžiaga nustatyta, jog be Įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 29, 62.4, 83.5 punktų pažeidimų, Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija Sprendime nurodė, jog dėl skaičiavimų sekos ir pagrindimo nebūvimo Ataskaita neatitiko ir Taisyklių 45.5 ir 45.6, punktų reikalavimų, be to, Ataskaitoje nurodomas vertinamo pastato plotas neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto, t. y. skaičiavimai buvo atlikti nesinaudojant aktualiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais kadastro duomenimis, o tai nulėmė dar ir Taisyklių 45.8 punkto pažeidimo konstatavimą. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas priėmė neigiamą Sprendimą atsižvelgiant tik į tai, kad jau buvo priimta neigiama Išvada. Minėta, jog atsakovas ginčo atveju turi teisę atsižvelgti į Tarnybos parengtą išvadą, be to, šiuo atveju, prašymų nagrinėjimo komisija papildomai konstatavo Taisyklių 45.5, 45.6 ir 45.8 punktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga teigti, kad tik Tarnybos Išvada turėjo įtakos neigiamo pobūdžio Sprendimui priimti. Papildomai pažymėtina, kad tai, kad vertintojas D. B., UAB „Resolution valuations“ vardu rengdamas Poilsio pastato vertinimą nesilaikė Įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 29, 62.4, 83.5 punktų reikalavimų konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-12-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4274-580/2013, kurioje buvo nagrinėjamas Garbės teismo 2013-05-30 sprendimo Nr. GT-35(13)-S teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes Ataskaita Sprendimo priėmimo metu Įstatymo 23 str. 1 d. prasme buvo galiojanti, o Išvados, kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas, neteisėtumui konstatuoti reikalingas teismo sprendimas. Aukščiau aptartais argumentais nurodyta, jog Ataskaitos neatitikimas Įstatymo, Metodikos, Taisyklių nuostatoms yra įrodytas. Taip pat, šiuo aspektu, svarbu pažymėti, jog ir pati pareiškėja skunde nekėlė ginčo ir nepasisakė dėl nustatytų teisės aktų nuostatų pažeidimų pagrįstumo.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentais ir dėl to, kad būtent Garbės teismo sprendimu buvo konstatuotas Ataskaitos neatitikimas Įstatymo ir Metodikos atitinkamoms nuostatoms. Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas priimdamas Sprendimą Garbės teismo sprendimu nesivadovavo, o kaip jau nustatyta, Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija vertindama Ataskaitą pati papildomai nustatė dar ir Taisyklių 45.5, 45.6 ir 45.8 punktų pažeidimus. Todėl, nėra teisinio pagrindo padarytai išvadai, kad Sprendimas buvo priimtas Garbės teismo sprendimo pagrindu.

Atsižvelgiant į ginčo faktinių aplinkybių visumą (nustatyti Įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto Metodikos 29, 62.4, 83.5 punktų, taip pat papildomai nustatyti Taisyklių 45.5, 45.6 ir 45.8 punktų pažeidimai), darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija 2013-06-13 sprendimu Nr. 40, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą Poilsio pastato mokestinę vertę patikslinti pagal pateiktą Ataskaitą. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad vertintojui skaičiavimus atlikus remiantis kitais duomenimis (t. y. pagal faktinį pastato plotą) nei užfiksuotais Nekilnojamojo turto registre, t. y. Ataskaitoje naudojant Nekilnojamojo turto registre neregistruotus kadastrinius matavimus, Ataskaitoje nustatyta nekilnojamojo turto vertė, nagrinėjamu atveju, negali būti lyginama su vidutine rinkos verte nustatyta masinio vertinimo būdu, kuri fiksuojama atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre registruotus kadastrinius matavimus.

Pabrėžtina, jog pareiškėja skundo argumentais nepaneigė (ir neginčijo) atsakovo Sprendime konstatuotų atitinkamų teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl remiantis bylos medžiaga, proceso šalių argumentais, teisės aktų analize, tenkinti pareiškėjos skundą jame išdėstytais argumentais ir panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijos 2013-06-13 sprendimą Nr. 40 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti A. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaJūra Marija StrumskienėLiudmila Zaborovska