Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-12-06 · Administracinė byla Nr. I-4272-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
I-4272-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02251-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
D. B., UAB „Resolution valuations“
Atsakovas
Turto vertinimo priežiūros tarnybai
Trečiasis asmuo
A. S., UAB „VG-3“, UAB „Litectus“
Advokatai
Eglė Subačienė, Povilas Juzikas
Administracinė byla Nr. I-4272-580/2013Proceso Nr. 3-61-3-02251-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatui Povilui Juzikui ir advokato padėjėjai Eglei Subačienei,

atsakovo atstovams Linai Lizūnaitei, Dianai Bogdanovai, Monikai Jakumei ir Steponui Deveikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir UAB „Resolution valuations“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., UAB „VG-3“ ir UAB „Litectus“ dėl išvadų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. B. ir UAB „Resolution valuations“ prašo panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) 2013-05-31 išvadas Nr. RC-32(13), Nr. RC-33(13) ir RC-31(13) (toliau visos kartu – Išvados).

Paaiškino, kad UAB „Resolution valuations“ Tarnybos 2013-06-03 raštu Nr. T(1.13)A2-950(13) „Dėl išvadų pateikimo“ buvo informuotas, kad Tarnyba išnagrinėjo VĮ Registrų centro 2013-04-02, 2013-04-03 ir 2013-04-09 prašymus Nr. (1.12.3)s-1435, (1.12.3)s-1533 ir (1.12.3)s-1405 dėl turto vertintojo D. B. UAB „Resolution valuations“ vardu parengtų turto vertinimo ataskaitų Nr. LT-13-03-25-6327 (toliau – ir Ataskaita Nr. 6327), LT-13-03-29-6349 (toliau – ir Ataskaita Nr. 6349) ir LT-13-03-25-6328 (toliau – Ataskaita Nr. 6328; toliau visos kartu – Ataskaitos) atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnyje bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 (toliau – Metodika), nustatytiems reikalavimams, ir priėmė išvadas. Kartu su minėtu 2013-06-03 raštu buvo gautos atsakovo 2013-05-31 išvados dėl Ataskaitų Nr. 6327, 6349 ir 6328 atitikties Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikoje nustatytiems reikalavimams Nr. RC-32(13) (toliau – ir Išvada dėl ataskaitos Nr. 6327), Nr. RC-33(13) (toliau – ir Išvada dėl Ataskaitos Nr. 6349) ir RC-31(13) (toliau – ir Išvada dėl Ataskaitos Nr. 6328). Išvadose dėl Ataskaitų Nr. 6327 ir Nr. 6349 nustatyta, kad jos neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 29, 62.4 ir 83.5 punktų reikalavimų. Išvadoje dėl Ataskaitos Nr. 6328 nustatyta, kad ji neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 bei 83.5 punktų nustatytų reikalavimų.

Turto vertintojas D. B. pagal užsakovų A. S., UAB „VG-3“ ir UAB „Litectus“ užsakymą atliko poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) poilsio pastatas), poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) poilsio pastatas), ir prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) prekybos pastatas), vertinimą ir pareiškėjo UAB „Resolution valuations“ vardu parengė turto vertinimo Ataskaitas Nr. 6327, Nr. 6349 ir Nr. 6328.

Pažymėjo, kad Tarnyba Metodikos 29 punkto nuostatą aiškina taip, kad turto vertintojas privalo vadovautis informacija, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad Metodikos 29 punkto reikalavimas negali būti aiškinamas taip, kad nepriklausomai nuo faktinės teisėtos vertinamo turto būklės, šio turto vertė nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis, kadangi toks vertinimas reikštų vertinimo metu neegzistuojančio turto vertės nustatymą, kuris prieštarautų turto vertinimo pagrįstumo principui. Metodikos 29 punkte nėra įtvirtintas reikalavimas vertinant turtą naudotis būtent ta informacija, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Metodikos 29 punktas negali būti aiškinamas kitaip, nei kaip įpareigojimas turto vertintojui vertinant turtą naudotis jam pateiktais (žinomais) faktiniais duomenimis ir (arba) viešai prieinama informacija, kuri rodytų faktinę vertinamo objekto būklę iki turto vertinimo dienos ir vertinimo metu, su sąlyga, kad ši faktinė padėtis yra atsiradusi teisėtu pagrindu. Tokį aiškinimą papildomai pagrindžia jungiamieji žodžiai „ir (arba)“, dėl kurių nagrinėjama nuostata aiškinama alternatyviai. Tarnyba išvadą, kad D. B. privalėjo vadovautis įregistruotais pastatų plotais, – galimai padarė remdamasi Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 (toliau – Nekilnojamojo turo vertinimo taisyklės), 45.8 punktu, pagal kurį skaičiavimai turi būti atlikti remiantis įvykusiais rinkos sandoriais ir aktualiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais vertinamo turto kadastro duomenimis. Minėta nuostata turi būti taikoma kartu su Metodikos 29 punktu. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45.8 punkto nuostata yra panaikinta. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą pagrindinis turto vertinimo ataskaitai keliamas reikalavimas – jos atitiktis Įstatymo 22 straipsnio ir Metodikos bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimams, o šie reikalavimai rengiant Ataskaitas Nr. 6327 ir Nr. 6349 nebuvo pažeisti.

(duomenys neskelbtini) poilsio pastato vertės pagrįstumą patvirtina tai, jog rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlikus nugriautos (duomenys neskelbtini) poilsio pastato rūsio patalpos R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9 ir R-10 ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas bendras šio pastato plotas sumažėjo nuo 334,22 kv. m iki 256,54 kv. m, yra teisėti, atlikti laikantis Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose numatytų reikalavimų. Šių patalpų griovimo darbai buvo atlikti pagal prie Ataskaitos Nr. 6327 pridedamą Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotą 2008-08-28 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poilsio pastato rekonstrukcijos projektą. Viešajame registre įregistruotas poilsio pastato plotas sumažėjo nugriautų rūsio patalpų plotu. D. B. šias aplinkybes išdėstė Ataskaitoje Nr. 6327.

(duomenys neskelbtini) pastato kadastro duomenys buvo nustatyti daugiau nei prieš 30 metą. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje esančių planų ir R. R. kadastrinių matavimų pagrindu parengtų planų palyginimo, matyti, kad įregistruotas (duomenys neskelbtini) pastato bendras plotas ir Ataskaitoje nurodytas bendras plotas vizualiai nesiskiria, o tai reiškia, kad įregistruoto ir faktinio ploto skirtumą lėmė pasikeitusios patalpų plotų apskaičiavimo taisyklės (metodika), o ne rekonstrukcija, kapitalinis remontas ar kokie nors kiti statybos darbai. Pagal galiojančių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 144, 144.2 ir 144.2.1 punktus, skaičiuojant pastato patalpų plotus pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotai nėra skaičiuojami. Analogiška taisyklė įtvirtinta Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintame aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310. Dėl plotų skaičiavimo taisyklių besiskiriantis įregistruotas ir Ataskaitoje nurodytas pastato plotas įtakos vertei neturi, nes faktinis pastato plotas liko toks pats. Ataskaitoje Nr. 6349 pateikta informacija apie šio pastato vertės nustatymą bei paaiškinta, kad ploto skirtumas nėra esminis (tik apie 5 proc.), todėl tiek vertinimo užsakovui.

Turto vertintojo veiksmai, kuriais nagrinėjamų poilsio pastatų vertinimas būtų atliktas pagal viešajame registre įregistruotus pastato kadastro duomenis, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, atitiktų Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo – dokumento klastojimo – sudėtį. Jeigu Metodikos 29 punktas būtų aiškinamas ir taikomas taip, kaip tai daro Tarnyba, susidarytų ydinga praktika, kai, neįregistravus faktinio teisėtu pagrindu atsiradusio vertinamo objekto bendro ploto pokyčio ar pokyčio, atsiradusio dėl pastato plotų skaičiavimo taisyklių pasikeitimo, turto vertintojas arba būtų priverstas atsisakyti atlikti vertinimą arba neturėtų kitos išeities kaip atlikti veiką, atitinkančią dokumentų klastojimo nusikaltimo sudėtį.

Pasikeitusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poilsio pastatų plotų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre priklauso nuo šių pastatų savininkų (užsakovų), o ne nuo turto vertintojo valios. D. B. turėjo pareigą nustatyti poilsio pastatų rinkos vertę Įstatymo 2 straipsnio 10 punkto prasme, t. y. apskaičiuoti pinigų sumą, už kurią poilsio pastatai galėtų būti parduoti jo vertinimo dieną, sudarius komercinį sandorį, kai abi sandorio šalys veikia be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Poilsio pastatai vertinimo dieną galėtų būti parduoti už vertę, apskaičiuotą pagal faktinius ir teisėtu pagrindu atsiradusius šių pastatų plotus, o ne pagal viešajame registre įregistruotus plotus. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poilsio pastatų vertinimas buvo atliktas siekiant patikslinti šių objektų mokestinę vertę pagal individualiu vertinimu nustatytą rinkos vertę, turto vertintojas privalėjo vadovautis faktiniais poilsio pastatų plotų pokyčiais, kadangi jie lemia vidutinės rinkos vertės, o tuo pačiu – ir mokestinės vertės pasikeitimą.

Pažymėjo, kad Ataskaitose Nr. 6327, Nr. 6349 ir Nr. 6328 pateiktos formulių, skaičiavimų eiliškumo, skaičiavimų rezultatų apimtys yra pakankamos. Atsakovas neteisingai vertina Įstatymo sąvoką „turto vertės skaičiavimai“ ir Metodikos sąvoką „skaičiavimų sekos“. Tarnyba šias sąvokas suvokia kaip įpareigojimą turto vertintojui, pateikti visus matematinius veiksmus, nors nei Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte, nei Metodikos 62.4 ir 83.5 punktuose tokio reikalavimo nėra. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė yra pagrįsta skaičiavimais, kai joje nurodomos formulės, atliekamų veiksmų eiliškumas, tarpiniai ir galutiniai rezultatai ir kiti duomenys. Visų matematinių veiksmų nurodymas yra neprotingas ir betikslis, nes skaičiavimai atlikti, naudojantis visuotinai pripažintoje ir legalioje Microsoft Excel programoje sudaryta skaičiuokle, remiantis Ataskaitoje pateiktomis skaičiavimo sekomis ir formulėmis. Skaičiavimo modelis, kuris yra UAB „Resolution valuations“ intelektinė nuosavybė, skirtas lyginamuoju metodu nustatyti lyginamųjų objektų pataisas bei vertinamo turto vertę, sukurtas UAB „Resolution valuations“ turto vertinimo departamento specialistų, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos statistikos katedros bei Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Statybos fakulteto Statybos technologijos ir vadybos katedros specialistais. Esant abejonių dėl Ataskaitose pateiktų skaičiavimų, juos galima patikrinti, atliekant skaičiavimus raštu, naudojant programinės įrangos algoritmą. Atsakymuose į Tarnybos paklausimus dėl Ataskaitų Nr. 6327, Nr. 6349 ir Nr. 6328 pateikti detalūs skaičiavimų paaiškinimai.

Tarnyba be pagrindo remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-22 sprendimo motyvais, nes šis sprendimas buvo priimtas byloje, dalyvaujant kitoms šalims, esant kitoms faktinėms aplinkybėms, dėl ko jis neturi pareiškėjams prejudicinės galios. Tarnyba nėra konstatavusi, kad pataisos koeficientai nustatyti netinkamai, o tik nurodo, jog nėra nurodyta koeficientų skaičiavimo seka ir kt. Pažymėjo, kad Tarnybos Metodikos 62.4 ir 83.5 punktų aiškinimo ir taikymo praktika yra skirtinga. Pavyzdžiui, turto vertintojo N. S. apmokestinimo tikslu parengtoje negyvenamųjų administracinių patalpų turto vertinimo ataskaitoje Nr. LT-13-03-12-6291 šio pastato vertės skaičiavimai pateikiami analogišku būdu ir apimtimi kaip D. B. rengtose Ataskaitose Nr. 6327, Nr. 6349 ir Nr. 6328, tačiau, kaip matyti iš Tarnybos 2013-04-26 rašto Nr. T(1.13)A2-649(13) „Dėl išvados pateikimo“, atsakovas N. S. rengtos ataskaitos neatitikties minėtoms nuostatoms nenustatė.

Atsakovo Išvadoje dėl Ataskaitos Nr. 6327 pasisakyta, jog tariamai neteisingai suapvalinta lyginamuoju metodu nustatyta vertinamo turto vertė. Tarnybos nurodomas Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 22.4 punktas netaikomas individualiam turto vertinimui, tik turto vertinimui masiniu būdu. Atliekant individualų vertinimą, apvalinimo taisyklės nėra apibrėžtos, todėl turto vertintojas ne apvalina turto vertę, o ją priima atsižvelgdamas į vertinimo kontekstą. Vertės patikslinimas iki 710 000 Lt, o ne iki 715 000 Lt esminės reikšmės galutinei turto vertei neturi, vertės sumažėjimas – apytiksliai 0,7 proc.

Tarnyba Išvadoje dėl Ataskaitos Nr. 6328 nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prekybos pastato patalpų neužimtumo lygio prognozavimas yra nepagrįstas, todėl pajamų metodo taikymas naudojant nepatikimus duomenis negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu. Pareiškėjų įsitikinimu, Tarnybos išvada dėl (duomenys neskelbtini) prekybos pastato neužimtumo lygio nepagrįstumo yra neteisinga, kadangi atsakovo nurodytą Europos vertinimo standartų (2012) 6 dalies 6.1 punktą atitinka toks užimtumo lygis, koks nurodytas Ataskaitoje Nr. 6328. Šioje ataskaitoje atsižvelgta ne tik į visą prekybos centrų rinkos konjunktūrą, tačiau ir į atskirą segmentą – prekybos centrus, esančius Klaipėdos miesto centre. Šio segmento prekybos centrų neužimtumo įvertinimas yra esminis, kadangi šie prekybos paskirties pastatai, kaip ir (duomenys neskelbtini) prekybos pastatas, yra išsidėstę per kelis aukštus.

Negalima visų trijų vertinamo prekybos centro aukštų neužimtumo prognozuoti pagal sėkmingų vieno aukšto prekybos centrų, tokių kaip „Akropolis“, „BIG“, „BIG2“, „Studlendas“ ir kt., kadangi šių prekybos centrų neužimtumo lygis yra pakankamai mažas, o triaukščių prekybos centrų antro ir trečio aukšto neužimtumo rodikliai įprastai būna ženkliai didesni. Todėl turto vertintojas pagrįstai vertinamo objekto pirmo aukšto neužimtumo prognozę nustatė, atsižvelgdamas į bendrus vieno aukšto prekybos centrų neužimtumo rodiklius, t. y. 5–10 proc., o antro ir trečio aukšto – pagal Klaipėdos mieste esančių trijų aukštų prekybos centrų neužimtumo rodiklius, kurių 2009–2012 m. antro aukšto neužimtumo vidurkis – 53 proc., trečio aukšto – 54 proc. Pirmam aukštui Ataskaitoje prognozuojamas 5 proc. pirmojo aukšto neužimtumas, antram ir trečiam – pirmaisiais prognozuojamo laikotarpio metais – 50 proc, o tolesniu laikotarpiu – 5–10 proc. kasmet mažėjantis, ir tai visiškai atitinka Europos vertinimo standartų 6.1 punkto reikalavimą atsižvelgti ne tik į bendrą kontekstą, tačiau taip pat ir į kitus turto vertei reikšmingus dalykus.

Ataskaitoje Nr. 6328 prognozuojamą (duomenys neskelbtini) prekybos pastato pirmo–trečio aukšto neužimtumo rodiklių pagrįstumą, patvirtina tai, kad šių rodiklių vidurkis pirmaisiais prognozuojamo laikotarpio metais yra apytiksliai lygus nurodytam nesėkmingų prekybos centrų patalpų neužimtumui, t. y. 34 proc. Tarnyba, rengdama Išvadą Nr. 6328, neatsižvelgė į tai, kad prognozuojamas užimtumas yra ilgalaikis ir kad tolesniu laikotarpiu prognozuojamas antro ir trečio aukšto neužimtumo mažėjimas po 5–10 proc. kasmet. Dėl nesuprantamų priežasčių Išvadoje dėl Ataskaitos Nr. 6328 abejojama dėl to, kokiai veiklai naudojamas antras aukštas, nors (duomenys neskelbtini) prekybos pastato paskirtis – prekybos, todėl viso prekybos centro geriausias panaudojimas tol, kol nėra atliktas paskirties pakeitimas, yra prekybos veiklai. Profesionalios pastatų valdymo bendrovės UAB „BPT Real Estate Services“, kuri pagal ilgalaikę pastatų valdymo sutartį rūpinasi (duomenys neskelbtini) prekybos pastato technine priežiūra, eksploatacija, patalpų nuoma, marketingu ir pan., 2013-06-17 raštas „Dėl pastato patalpų užimtumo“ patvirtina, jog nuo 2012-08-13, kai pastate buvo išnuomota 1165 kv. m pirmo aukšto patalpų (0 proc. neužimtumas), 0 kv. m – antrame aukšte (100 proc. neužimtumas) ir 331 kv. m – trečiame aukšte (65 proc. neužimtumas). Nuo 2012-08-21 iki 2013-06-17 nepavyko išnuomoti papildomų patalpų, taigi šiuo metu pastato bendras faktinis visų aukštų pastato neužimtumo vidurkis yra 55 proc., faktinis antro aukšto neužimtumas – 50 proc. didesnis nei pirmųjų prognozuojamų laikotarpio metų antro aukšto neužimtumo rodiklis ir 15 proc. didesnis nei šių metų trečiojo aukšto neužimtumo rodiklis. Tarnyba neprašė D. B. atsakyti į klausimus, susijusius su vertinamo objekto neužimtumo lygio prognozavimu, taip nesuteikdama galimybės vertintojui paaiškinti visas reikalingas aplinkybes iki Išvados priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Ataskaitoje Nr. 6327 vertinamo pastato plotas, įrašytas Nekilnojamojo turto registre, sudarė 334,22 kv. m, o turto vertintojas D. B. vadovavosi rekonstrukcijos projektu, pagal kurį pastato plotas dėl nugriauto rūsio patalpų sumažėjo iki 256,54 kv. m. Ataskaitoje Nr. 6349 turto vertintojas taip pat vadovavosi faktiniu pastato plotu, o ne viešame registre įrašytu, remdamasis matininkės R. R. parengtais planais. Įstatymai imperatyvai įtvirtina, jog teisingais laikomi tie nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie įrašyti viešame registre. Teisės aktai nenustato išimčių, kuriomis remiantis tuo atveju, jeigu kadastro duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, nesutampa su faktiniais, būtų galima vadovautis pastaraisiais. Rekonstrukcijos projektas ar parengtas nekilnojamojo daikto planas negali būti laikomas teisėtu pagrindu vadovautis šiuose dokumentuose nurodytu, o ne viešame registre įregistruotu pastato plotu, kadangi pasikeitęs pastato plotas laikomas teisingu tik nuo jo įrašymo viešame registre. Nagrinėjamu atveju dėl pastatų ploto duomenų pakeitimo į kadastro tvarkytoją nebuvo kreiptasi, sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo taip pat nebuvo priimtas. Nekilnojamojo daikto kadastro rodiklių pakeitimus įregistravus viešame registre, atitinkamai yra perskaičiuojama ir mokestinė vertė. Minėtų veiksmų neatlikus, nekilnojamojo daikto savininkas negali tikėtis, kad mokestinė daikto vertė būtų perskaičiuota atlikus individualų turto vertinimą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą gali būti pripažintas dokumentų klastojimu. Vertinamų pastatų ploto duomenys pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo, todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas tokius duomenis laikyti melagingais. Vertinimo veikla vertintojui yra profesinė veikla, todėl vertinimas turi būti atliktas pagal šiai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Turto vertintojas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų vertinimo užsakovo ir visuomenės interesus, nes vertintojo, t. y. tam tikros srities specialisto, turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Turto vertintojas, matydamas neatitikimą tarp faktinių ir įregistruotų pastato ploto duomenų, turėtų informuoti vertinimo užsakovą apie galiojančių teisės aktų reikalavimus bei atsisakyti vertinti objektą. Nors ir nustačius nekilnojamųjų objektų rinkos vertę pagal faktinius jų ploto duomenis, šių daiktų pardavimas vyktų remiantis viešame registre įrašytais duomenimis, kadangi nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys registruojamos Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėjo, kad pareiškėjai klaidingai interpretuoja Metodikos 29 punkto nuostatą dėl joje pateiktos alternatyvos. Minėta teisės akto nuostatos alternatyva reiškia, kad vertintojas gali naudotis jam užsakovo pateiktais duomenimis, tačiau tik tokiu atveju, jeigu atitinkamos informacijos nėra viešame registre. Metodikos 29 punktas nelaikytinas prieštaraujančiu Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėms. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės yra aukštesnės galios teisės aktas, kadangi priimtos Vyriausybės, o Metodika patvirtinta finansų ministro įsakymu. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45.8 punkto reikalavimas buvo panaikintas tik nuo 2013-04-19, tačiau vertinimo atlikimo ir Ataskaitų surašymo metu (2013 m. vasario–kovo mėnesiais) jis buvo galiojantis ir privalomas vertintojui. Minėtų taisyklių 45 punkte buvo įtvirtinta, jog taikant masinį vertinimą, vertinamo nekilnojamojo turto mokestine verte Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Įstatymą, jeigu nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka 45 punkte nustatytus reikalavimus.

Nepriklausomai nuo skaičiavimų sudėtingumo, jie turi būti pateikti Ataskaitose ar jų prieduose taip, kad dėl jų nekiltų papildomų klausimų nei ataskaitos naudotojui, nei ataskaitos tikrintojui. Europos vertinimo standartų (2012) 5-ame standarte „Vertinimo ataskaita“ 4 dalies 4.1.5 punkte numatyta, jog ataskaita negali būti dviprasmiška, kokiu nors būdu klaidinti skaitytoją ar sukurti neteisingą įspūdį. Tai, jog turto vertintojas naudojosi visuotinai pripažinta programine skaičiuokle Microsoft Excel bei specialiai lyginamųjų objektų pataisoms nustatyti specialistų sukurtu skaičiavimo modeliu (kuris nėra oficialiai aprobuotas), savaime nereiškia skaičiavimų rezultatų teisingumo. Visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui ir sąmoningai neteisingam jų pateikimui turto vertinimo ataskaitose. Turto vertintojų rengiamos ataskaitos sukelia pasekmes visai valstybės ekonominei sistemai ir rinkos situacijai. Pareiškėjų atsakymuose pateiktų skaičiavimų logika nėra suprantama asmeniui, neturinčiam specialių žinių turto vertinimo srityje.

Teismų sprendimai yra pagalbinė priemonė aiškinant teisės normas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra konkretizuojama Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, 33 punkto nuostata, susijusi su pataisos koeficientų skaičiavimų parodymu turto vertinimo ataskaitose. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje turto vertinimas atliktas remiantis anksčiau galiojusiais teisės aktais, tačiau tiek iki 2012-05-01 galiojusi Turto vertinimo metodika, tiek nuo 2012-05-01 įsigaliojusi Metodika įtvirtina reikalavimą dėl skaičiavimų parodymo ataskaitose, todėl teismo suformuluota taisyklė aktuali vertinant ir nuo 2012-05-01 parengtas turto vertinimo ataskaitas, ir tikrinant jose pateiktų pataisų apskaičiavimus. Konstitucinis Teismas 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimuose konstatavo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-22 sprendimas yra įsiteisėjęs, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai rėmėsi jame suformuluotomis nuostatomis kaip teisės šaltiniu.

Atkreipė dėmesį, kad individualiam vertinimui taikomos bendros skaičių apvalinimo taisyklės, pagal kurias, jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra 5 arba didesnis, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra mažesnis negu 5, paskutinis reikšminis skaitmuo lieka nepakitęs.

Ataskaitoje Nr. 6328 nėra nurodyta, kad prekybos centro pirmo aukšto patalpų neužimtumas priimamas atsižvelgiant į bendrus vieno aukšto prekybos centro neužimtumo rodiklius, nurodytus Ataskaitos Nr. 6328 20 puslapyje. Priešingai, Ataskaitoje Nr. 6328 pateiktoje 14 lentelėje pateikiami keturių prekybos centrų „Kiras“, „Herkaus galerija“, „Manto namai“, „Megaplaza“ visų trijų aukštų neužimtumo duomenys, nurodytas pirmo aukšto paskaičiuotas vidurkis – 17 proc. bei padaryta išvada, kad atsižvelgiant į esamą miesto centre esančiuose prekybos centruose prekybos patalpų neužimtumą ir jo kitimo tendenciją, prognozuojamas vertinamų patalpų pirmo aukšto vidutinis neužimtumas – 5 proc. Todėl nesuprantamas pareiškėjų argumentas, kad pirmo aukšto neužimtumo lygis pagrįstai nustatytas atsižvelgiant į bendrus vieno aukšto prekybos centro neužimtumo rodiklius, nurodytus Ataskaitos Nr. 6328 20 puslapyje. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Tarnybos Išvadoje buvo keliamos abejonės dėl palyginimui naudoto prekybos centro „Megaplaza“, o ne vertinamo objekto, antro aukšto paskirties.

Visi turto vertės nustatymui naudojami duomenys turi būti pagrindžiami Ataskaitoje, o ne vėliau pateikiamuose turto vertintojo paaiškinimuose ar dokumentuose. Pareiškėjų pateiktas dokumentas buvo parengtas tik iškilus klausimui dėl pastato neužimtumo duomenų prognozės pagrįstumo, o ne prieš surašant Ataskaitą Nr. 6328. Nors pareiškėjai ir pateikė prekybos centro „Megaplaza“ neužimtumą pagrindžiantį dokumentą, tačiau kitų šios ataskaitos 41 puslapyje nurodytų prekybos centrų neužimtumo duomenys liko nepagrįsti.

Nekilnojamojo turto savininkas (vertinimo užsakovas), norėdamas sumažinti jam tenkančią mokestinę naštą, pirmiausia turi pats pasirūpinti teisinių šio nekilnojamojo daikto dokumentų sutvarkymu bei aktualių kadastro duomenų įregistravimu viešame registre, kaip numato teisės aktai. Neatlikęs teisės aktuose nurodytų veiksmų, nekilnojamojo daikto savininkas turi prisiimti visą riziką ir pasekmes, atsiradusias dėl savo paties neveikimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškėjų skundu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad skundžiami administraciniai aktai naikintini skunde nurodytais pagrindais. Mano, kad Tarnyba netinkamai vertino turto vertintojo D. B. turto vertinimo ataskaitas ir nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudą, nesant pažeidimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litectus“ pareiškėjų skundą palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Mano, kad D. B. išdėstyti argumentai ir motyvai bei pateikti įrodymai visiškai pagrindžia jų reikalavimus ir yra pakankami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VG-3“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „VG-3“ ir UAB „Litectus“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vieną tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta A. S. ir UAB „VG-3“ bei UAB „Litectus“ atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-05-31 išvadų Nr. RC-32(13), Nr. RC-33(13) ir RC-31(13) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad turto vertintojas D. B. pagal užsakovų A. S., UAB „VG-3“ ir UAB „Litectus“ užsakymus atliko poilsio pagrindines tikslines paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), poilsio pagrindinės tikslinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir prekybos pagrindinės tikslinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą ir pareiškėjo UAB „Resolution valuations“ vardu parengė turto vertinimo Ataskaitas Nr. 6327 (t. 1, b. l. 19–52), Nr. 6349 (t. 1, b. l. 53–89) ir Nr. 6328 (t. 1, b. l. 90–136).

VĮ Registrų centras 2013-04-02 raštu Nr. (1.12.3)s-1405, 2013-04-03 raštu Nr. (1.12.3)s-1435 ir 2013-04-09 raštu Nr. (1.12.3)s-1533 prašė pateikti išvadas dėl UAB „Resolution valuations“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų Nr. 6328, Nr. 6327 bei Nr. 6349 atitikties Įstatymo 22 straipsnio ir Metodikos reikalavimams (t. 1, b. l. 16, 17, 18). Atsakovas 2013-04-08 raštu Nr. T(1.13)A2-503(13), 2013-04-11 Nr. T(1.13)A2-547(13), 2013-04-12 Nr. T(1.13)A2-568(13) bei 2013-04-26 raštu Nr. T(1.13)A2-663(13) kreipėsi į pareiškėją D. B. ir prašė pateikti atsakymus į nurodytus klausimus, susijusius Ataskaitų rengimu (t. 1, b. l. 137–138, 139–140, 141, 142). Turto vertintojas į minėtus raštus atsakė 2013-04-18 raštais Nr. LT-13-04-18-DB-01 ir LT-13-04-18-DB-02 bei 2013-04-30 raštu Nr. LT-13-04-30-DB-03 (t. 1, b. l. 143–152, 160–165; t. 2, b. l. 167–170). Dėl informacijos apie ataskaitų rengimą buvo kreiptasi ir į UAB „Resolution valuations“ (t. 2, b. l. 165; t. 3, b. l. 71–72, 184–185) bei gauti šios bendrovės atsakymai (t. 2, b. l. 167–170, 171–174; t. 3, b. l. 90–99, 186–191, 192–197). Išanalizavusi surinktą medžiagą, Tarnyba surašė 2013-05-07 išvadą Nr. GT-36(13)-I, kurioje konstatavo, kad Ataskaita Nr. 6328 parengta nesilaikant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 punkto reikalavimų (t. 1, b. l. 179–180). Atsakovas 2013-05-14 išvadoje Nr. GT-41(13)-I nurodė, kad rengiant Ataskaitą Nr. 6327, nesilaikyta Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 29, 57, 58, 62.4, 73 ir 76 punktų reikalavimų, o rengiant Ataskaitą Nr. 6349 – Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 29 ir 62.4 punktų reikalavimų (t. 1, b. l. 173–178). Tarnyba 2013-05-07 teikimu Nr. GT-36(13)-T (t. 1, b. l. 172) bei 2013-05-14 teikimu Nr. GT-41(13)-T (t. 1, b. l. 170–172) kreipėsi į Garbės teismą ir prašė iškelti turto vertintojui drausmės bylą. Garbės teismas 2013-05-16 vykusiame parengiamajame posėdyje nutarė iškelti D. B. drausmės bylą ir ją nagrinėti 2013-03-50 Garbės teismo posėdyje (t. 2, b. l. 3–4). Apie tai pareiškėjas informuotas Garbės teismo 2013-05-16 raštu Nr. T(1.13)A2-798(13) (t. 1, b. l. 181). Atsakydama į pareiškėjo D. B. 2013-05-17 prašymą Nr. LT-13-05-17-DB-03, Tarnyba 2013-05-20 raštu Nr. T(1.13)A2-833(13) (t. 4, b. l. 12) ir 2013-05-24 raštu Nr. T(1.13)A2-878(13) (t. 4, b. l. 13) pateikė su drausmės byla susijusią medžiagą. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą 2013-05-30 posėdyje (t. 2, b. l. 7–10), priėmė sprendimą Nr. GT-35(13)-S, kuriame konstatavo, kad turto vertintojas Ataskaitas Nr. 6328 ir Nr. 6349 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 bei 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų, o Ataskaitą Nr. 6327 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies bei Metodikos 29, 62.4 ir 83.5 punktų reikalavimų. D. B. nutarta skirti drausminę nuobaudą – pastabą (t. 1, b. l. 185–193). Tarnyba 2013-05-31 priėmė prašomas panaikinti išvadas Nr. RC-31(13), Nr. RC-32(13) ir RC-33(13). Išvadoje Nr. RC-31(13) konstatuota, kad Ataskaita Nr. 6328 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 bei 83.5 punktų, o Išvadose Nr. RC-32(13) ir RC-33(13) nurodyta, kad Ataskaitos Nr. 6327 ir Nr. 6349 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 29, 62.4 bei 83,5 punktų reikalavimų (t. 1, b. l. 195–197, 198–199; t. 2, b. l. 1–2).

Turto vertinimas buvo atliktas nekilnojamojo turto apmokestinimo tikslu. Nekilnojamojo turto apmokestinimo sąlygas reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal bendrą taisyklę turtas apmokestinamas nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktas nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės apibrėžimas. Tai – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto masinio vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis ir 22 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kiekvienam subjektui kreiptis į teistą įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymo saugomus interesus. Tai reiškia, kad įstatymas numato kreipimosi į teismą sąlygą – turimų teisių pažeidimą, kuris gali būti pašalinamas teismo sprendimu patenkinus pareikštą reikalavimą. Iš to išplaukia, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Tarnybai sutinkamai su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi priėmus sprendimą dėl Išvadų atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsniui, šis sprendimas pats savaime pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nekeičia. Šioje byloje ginčijamos Turto vertinimo ataskaitos sudarytos nekilnojamojo turto mokesčio mažinimo tikslu, tai reiškia, kad teisinę reikšmę pareiškėjui turi ne pati ataskaita, tačiau mokesčių administratoriaus sprendimas sumažinti ar atsisakyti sumažinti nekilnojamojo turto mokestį. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos dėl VĮ Registrų centro sprendimų, kurie paremti turto vertinimo ataskaitų taikymu (Nr. I-4750/2013, I-4753/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-502-988-13 išaiškinta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada dėl vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams negali būti administracinės bylos dalyku kaip nesukelianti teisinių pasekmių. Nors šioje nutartyje nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita yra tarpinis dokumentas priimant Garbės teismo sprendimą, kai išvados dėl turto vertinimo ataskaitos atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsniui parengiamos su Garbės teismo veikla nesusijusiu tikslu pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį, nustatantį teisinį turto vertinimo ataskaitos statusą, ir nėra dokumentu, kuriuo remiamasi Garbės teismui priimant sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo sutinkamai su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28-29 straipsniais, tačiau yra konstatuota, jog Išvadoje nėra privalomų nurodymų suinteresuotiems asmenims. Išvada nepanaikina turto vertinimo ataskaitos, tačiau po išvados priėmimo pasikeičia ataskaitos teisinis statusas, nes ataskaita nelaikoma teisinga, o neteisinga ataskaita negali būti pateikiama kitiems administravimo subjektams administraciniams sprendimams priimti.

Teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-502-988-13 išaiškino turto vertinimo ataskaitos teisinį statusą ir nurodė, kad turto vertinimo ataskaita yra vienas iš įrodymų, neturintis teismui iš anksto nustatytos galios ir galintis būti atmestu, jeigu yra duomenų dėl jos nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Dokumentas, kuriame nėra privalomų nurodymų suinteresuotiems asmenims nėra administracinio teismo nagrinėjimo dalyku. Dėl tokio dokumento panaikinimo iškelta administracinė byla turi būti nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius