Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Daivai Armalienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono sav., nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gruodžio 21 d. apie 2.00 val. kelyje Akmenės rajone, kelyje Kruopiai-Jautmalkiai, apie 4 kilometre, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę automobilį Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gruodžio 21 d. 2.24 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARDJ-0016 (patikros Nr. 2196480), nustatytas 2,70 % (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. po pietų, vakare, savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje išgėrė alkoholio ir važiavo į Gruzdžius pažiūrėti krepšinio varžybų. Po krepšinio varžybų vyko baliukas. Ten šiek tiek gėrė alkoholio. Tiksliai nežino kiek, apie 100-200 g stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės. Grįžtant jį sustabdė policijos pareigūnai. Su nustatytu neblaivumu sutinka, buvo tikrintas 2 kartus. Jam buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas 2.24 val. Jį policijos pareigūnai sustabdė kelyje Kruopiai-Jautmalkiai. Iki Žagarės buvo likę, kažkur 15 km. Kai vairavo, jautėsi išgėręs. Labai atsiprašo. Nežino, bet taip gavosi. Vairuoja 19 metų, nuo 18 metų. Anksčiau nebuvo baustas už analogiškus nusižengimus. Už kelių eismo taisykles yra buvęs baustas: už neužsegtą diržą, už draudimą. Eismo įvykių nėra turėjęs. Nėra piktybinis pažeidėjas. Gyvena kartu su I. K.. Pažįsta ją virš 2 m., buvo draugiški santykiai, kartu gyvena pusmetį. Ji turi vaikų. I. K. jo elgesiui gali daryti įtaką, nes yra geras žmogus ir supratingas. Jo poelgis palietė ir ją, nes ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Reikia vaikus pas daktarus vežti. Be vairuotojo pažymėjimo bus sunku. Sugyventinė I. K. apie įvykį iš jo sužinojo, paskambino jai ir pranešė, kai paleido iš areštinės. Jos reakcija buvo bloga į šitą jo poelgį. Gėrė ne jos namuose, o išėjęs iš jos namų į savo sodybą. Sugyventinė jį palaiko, nes mato kaip jis pergyvena ir kaip nemiega naktimis. Tą dieną jis su ja susiginčijo ir jis išėjo į savo namą. Vaikai yra nepilnamečiai, prie jų nevartoja alkoholio. Sugyventinė nematė, kaip jis išgėręs išvažiavo. Buvo tame pačiame miestelyje, bet kitu adresu. Automobilis VW Passat B6 priklauso jam. Kai vairavo išgėręs, nesijautė, kad tiek gali „įpūsti“, jautėsi išgėręs, bet negalvojo, kad tiek promilių galėtų būti. Su I. daug kalbėjo apie tai ir dabar tebekalba. Išvadas ateičiai yra padaręs, nes tai pakeitė visą jo gyvenimą. Sausio 6 d. turėjo įsidarbinti Latvijos įmonėje, kadangi nebegali vairuoti, teko atsisakyti darbo. Daugiau gyvenime tokių įvykių nebus niekada. Nežino, ar buvo ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. rugpjūčio 14 d., kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji – buvusi sugyventinė K. pavardės nebeprisimena. Tada gyveno Kaune. Daug metų Kaune gyveno ir dirbo. Turėjo su sugyventine nemalonumų, tada išvažiavo į tėviškę – Joniškio rajoną, ir nuo 2024 m. gegužės mėn. ten gyvena. Iš darbo 2024 m. gruodžio 23 d. išėjo, nes buvo alergiškas tokiam darbui, taip pat turėjo problemų su nugarą ir stuburu. Tuose kraštuose nėra darbų. Yra dirbęs vadovu ir vadybininku, ne jo sveikatai tas darbas buvo. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (duomenys neskelbtini) straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,70 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. D. K. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu D. K. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis D. K. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos I. K. 2025 m. sausio 17 d. prašymas atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b. l. 113-114).

Kaltinamasis D. K. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo sugyventinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. D. K. yra neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie D. K. pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 36-38), iki nusikalstamos veikos padarymo, per vienerių metų laikotarpį, buvo baustas administracine tvarka už vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštus, administracinė nuobauda galiojanti (t. 1, b. l. 41-51). Kaltinamasis yra nedirbantis, nuo 2025 m. sausio 8 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 104-105). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Nusikalstama veika žala nepadaryta, byloje civilinių ieškinių pareikšta nėra.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą I. K. yra kaltinamojo sugyventinė. I. K., kuri siekia būti laiduotoja yra neteista (t. 1, b. l. 117), neturi administracinių nusižengimų (t. 1, b. l. 116). Turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 118-120), su kaltinamuoju sieja artimi santykiai, gali daryti teigiamą įtaką D. K. elgesiui. Iš I. K. paaiškinimų teisme matyti, kad sugyventinė pasitiki savo sugyventiniu ir palaiko jį, gali įtakoti sugyventinio elgesį, patarti. Sugyventinio elgesį vertina kaip netinkamą ir visiškai jam nebūdingą. Teigė, jog tokie įvykiai daugiau nepasikartos. I. K. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką D. K. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, po įvykio patirti nepatogumai ir padarytos išvados turės kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog D. K. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, įvertinus kaltinamojo turimą vairavimo patirtį, tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas susisiekimo funkcijoms vykdyti, padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, artimą minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams ir trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 21 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 74-75).

Nagrinėjant bylą kaltinamajam D. K. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 21 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-00839 (t. 1, b. l. 131-134), iš kurios matyti, kad už D. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 150,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – automobilio Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. K0051495, išduotas D. K. vardu, esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

D. K. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalys).

D. K. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti D. K. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą D. K. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 21 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Volkswagen Passat B6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. K0051495 išduotą D. K. vardu, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti D. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai I. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.