Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-08-29Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-29
Bylos Nr.
1-52-876/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00447-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
E. M.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00447-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5; 1.2.26.2.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui L. F., kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiajam E. M., jo įstatyminiam atstovui R. M., Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2012 m. rugpjūčio 12 d. apie 0.30 val. ant šaligatvio prie Šakių rajono savivaldybės pastato, esančio Šakiuose, Bažnyčios g. 4, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia vieną kartą ranka smogė E. M. į veido sritį, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžimą 48 danties srityje ir tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. M. paaiškino, kad rugpjūčio 11 d. nakties metu, po 23 val., ėjo su draugais iš namų link šventės ir prie savivaldybės pamatė būrį žmonių – gal apie aštuonis. Ėjo ne vienas, kartu su juo buvo L. S., V. A.. Pažįstamų tarp jų nebuvo. Priėjo prie jų ir paklausė, kas vyksta. Jam pasakė, kad muša Š., su kurio broliu jis draugauja. Š. mušė E.. Matė, kaip jis sudavė į veidą vieną smūgį. Tada puolė į tarpą ir su ranka stūmė, sakė, kad nemuštų, ranką buvo ištiesęs link Ernesto, o už nugaros buvo Š.. Pajautė, kad sudavė nukentėjusiajam per žandikaulį. Sukdamasis kliudė veidą E.. Nustūmė E., pasikėlė Š., ir jie išėjo. Aplinkui buvo kitų asmenų. Tada išgėręs nebuvo, ar nukentėjusysis buvo išgėręs tada, nežino. V. M. teigia, kad tikrai nesivijo M. ir jam nesudavė. V. M. nurodė, kad jo ūgis – 1,84 m.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad mušė S.į, o jie išskyrė. Susitiko su draugais: M. G., D. S., D. N., A. M., R., mieste ir ėjo į šventę. Einant pamatė, kaip muša S.. Jis priėjo ir išskyrė. Tada prisistatė dar pora draugų, tarp jų buvo Š. ir jis puolė muštis. M. taip pat puolė ant D. S.. E. M. stojo skirti, ir V. M. jam smūgiavo. Pirmo smūgio išvengė ir jį parmetė ant žemės. Antrą sykį stojosi ir nieko nesakęs vėl puolė, tada E. M. jį vėl parmetė. Panaudojo imtynių veiksmą – V. M. parmetė ir palaikė, kad nusiramintų. Metė du kartus ant asfalto. Kaltinamasis puolė jį smūgiuodamas ir kitaip nebuvo galimybės apsiginti. Jie atsistojo ir susitarė, kad baigia, kad viskas gerai ir daugiau muštynių nebus. E. M. norėjo tik išskirti juos. Kai susitarė, kad jis nieko nedarys, nukentėjusysis nusisuko eiti su savo draugais ir išgirdo kažką atbėgant. Atsisuko ir pamatė M., kuris E. M. smogė į žandikaulį, smūgiavo iš šono, draugai sakė, kad kažką buvo įsidėjęs į ranką. Tuo metu šalia buvo T. Š., ar matė, nežino, bet galėjo matyti. Aplinkui buvo daug žmonių, jie stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. Tas paskutinis smūgis buvo netikėtas, gavo jį iš už nugaros. Po smūgio E. M. krito ant žemės ir neteko sąmonės. Sąmonę atgavo gal apie trečią valandą nakties. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Civilinis ieškinys – 20 tūkstančių litų. Jis lanko dziudo, ruošėsi varžyboms patekti į Lietuvos rinktinę ir su treneriu specialiai treniravosi, buvo specialus maistas, norėjo stoti į karo akademiją, su tuo ir susijęs civilinis ieškinys. Nori stoti į karo akademiją, ten labai žiūri sveikatą ir dėl traumų gali būti daug problemų.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šalia, kai tai įvyko, matė smūgį. Jie buvo netoli savivaldybės ir pamatė konfliktą, kai E. M. susikivirčijo su T.. Pamatė, kai atėjo tas žmogus, kuris sudavė draugui, ir tada jie susikivirčijo. Kaltinamasis susistumdė su E., tada jie pargriuvo. M. krito ant šaligatvio, kai jį E. metė. E. jį parmetė užkišdamas koją, paguldė ir laikė, kol nusiramino. Po metimo jie abu kartu krito ant žemės, jeigu gerai pamena. M. trenkėsi į šaligatvį su nugara, o Ernestas tiesiai ant jo krito. Kaip M. gynėsi nuo to metimo, nepamena. Viskas greitai įvyko, gerai visko ir nepamena. E. laikė jį už kaklo ir klausė „ar jau ramus?“. Ar atsiklaupęs, ar atsigulęs laikė E., A. M. nepamena, tik laikė už kaklo, kad nieko nedarytų V.. Jis bandė išskirti, tuomet jie antrą kartą pargriuvo ant šaligatvio. Jis vėl bandė išskirti. Kai antrą kartą krito, tai po to padavė rankas ir susitaikė. Tada kaltinamasis priėjo iš nugaros prie E. ir trenkė jam. Sudavė su kumščiu į dešinį žandikaulį. Tuo metu liudytojas buvo gal 5 metrai nuo jų. Tai buvo seniai ir gal visko gerai neatsimena. Kai sudavė į žandikaulį, tai E. parkrito, jie jį nešė iki motorolerio. Jo parodymai tiek, kiek atsimena, teisingi, tą vakarą nebuvo išgėręs. V., jam atrodė, buvo išgėręs, tai matėsi iš jo koordinacijos, iš kalbos.

Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie susitiko su draugais – M., M., S. ir išėjo į miestą. Pamatė konfliktą prie savivaldybės – buvo grupelė žmonių ir priėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tuo metu buvo D. sumuštas. Kas jį sumušė, liudytojas nežino. M. supratęs, kad yra jo draugas, pradėjo aiškintis ir juos taikyti. M. aiškinosi, dėl ko vyksta konfliktas, ką jis išsiaiškino, nežino. Jis buvo šalia jo, bet negirdėjo pokalbio. Paskui atėjo asmuo, kurio D. N. nepažįsta, tada atėjo kaltinamasis ir pradėjo aiškintis, tada apsistumdė. Bandė taikytis ir norėjo sukirsti rankomis, ir M. nusisuko, tuo metu nuo kaltinamojo gavo smūgį į veidą iš nugaros. Tiksliai nežino, kuri vieta M. buvo sužalota. Dėl ko vyko konfliktas, nežino, jis nesikišo į konfliktą. Kaltinamasis konfliktavo su M. iš pradžių žodžiais, paskui apsistumdė ir M. pargriovė jį ant žemės todėl, kad kaltinamasis kėlė grėsmę aplinkiniams žodžiais, grasinimais. D. N. girdėjo grasinimus, bet tiksliai atkartoti negali, neatsimena. Dabar praėjo daug laiko, ir visko tiksliai atkartoti negali, todėl parodymai truputį skiriasi. M. pargriovė tam, kad apramintų kaltinamąjį, griovė vieną kartą. Kai pargriovė, tai kaltinamąjį užgulė ir paskui jį ramino. E. sportuoja ir moka visokių veiksmų. Po metimo E.buvo užkritęs ant kaltinamojo. Kai metė, tai kaltinamąjį E. prilaikė tam, kad jis krisdamas nesusižalotų.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. nurodė, kad per šventę vyko muštynės prie savivaldybės. Jis buvo su draugais: V., K., B., M.. Jie ėjo pro paštą ir jų paprašė cigarečių, jie neturėjo ir norėjo jiems duoti į galvą. Kas prie pašto prie jų prisikabino, nežino. Tada jie pabėgo ir paprašė pagalbos M., kuris yra jo draugas. Jis apgynė. D. S. įvykį matė. Jis negavo smūgių. Su kuo mušėsi E., nematė, neatsimena veido to, kuris sudavė E.. E. buvo sužalotas.

Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilius – jo pažįstamas tik po to įvykio, iki tol žinojo tik jo pravardę. Su M. nebendrauja. Viskas vyko prie savivaldybės, datos neatsimena tiksliai. Per šventę V. su E. susimušė. M. atėjo prie T. Š. ir jie sukivirčijo – pabaksnojo per petį ir trenkė iš galvos jam į veidą. Sužalojimų nebuvo padaryta, tik truputį skaudėjo po smūgio, tėvams pasakė, kad skauda dantis ir pasakė, kad susimušė. Iš kažkur su dviem asmenim atėjo V. ir atsistojo į jų tarpą, atkišo rankas ir pasakė: „nelysk daugiau prie T.“, liepė E. jo nemušti. Tada priėjo E. ir atliko metimą. E. V. padarė metimą, jie abu krito ant šaligatvio. Matė, kai partrenkė vieną kartą, daugiau nematė. Matė, kaip E. krito kartu su V., po smūgio E. užkrito ant V.. Nuo jų buvo apie 10 metrų atstumu, įvykio vietoje buvo apšviesta nuo gatvės. T. Š. pasiėmė V. ir jie nuėjo, o kur buvo E., jis nematė. Sako tai, kiek matė, nes ne viską matė. Nematė, kad V. trenktų E.. Kalbos apie susitaikymą jis negirdėjo, kai kalbėjo E. su V.. Prie pašto T. Š. niekieno neprašė cigarečių.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. nurodė, kad iki įvykio V. nepažinojo, o su E. mokėsi toje pačioje mokykloje. Su E. nėra draugai, tik pažįstami. Kai davė parodymus tyrėjui, nežinojo kaltinamojo pavardės, o pravardė – „Snikeris“. Tą vakarą susitiko su B., J.. Nuėjo į šventę ir po šventės pamatė prie savivaldybės susibūrimą ir matė, kaip E. M. kalbėjo su T. Š.. Po kelių minučių jie susistumdė, apsikeitė keliais smūgiais, ir tada T. pabėgo. Š. nebuvo padaryti sužalojimai. Dėl ko mušėsi Š. su E., jis nežino. Po kelių minučių atėjo V., ir tada jie pradėjo kalbėti su E.. V. puolė E., E. gynėsi ir parvertė ant žemės. Po smūgio E. buvo ant V. užkritęs. M. L. puolė skirti, patraukė M. nuo V.. Po to jie abu atsistojo, bet po kelių sekundžių pradėjo stumdytis. E. V. vėl pargriovė, jis vėl juos išskyrė. Trečią kartą, kai puolė, jis jau neskyrė. Kai baigėsi konfliktas ir jie kalbėjosi, E. nusisuko į parko pusę ir V. jam trenkė į žandą. E. parkrito bei prarado sąmonę, ir jie jį nunešė. Kai vyko V. su E. konfliktas, jis stovėjo netoli, gal už kokių 3 metrų. Buvo tamsu, tikrai nematė, ar V. ką nors turėjo rankoje, ar ne.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su E. yra pažįstami per jo brolį R.. Su M. L. ir K. J. buvo Šakiuose šventėje. Į šventės pabaigą pamatė, jog prie savivaldybės susirinkusi didelė grupė žmonių ir nuėjo pažiūrėti. Matė konfliktą tarp E. M. ir T. Š.. Paskui įsikišo kaltinamasis, jie tarpusavyje pasikeikė, paskui M. pargriovė kaltinamąjį. Juos bandė išskirti M. L.. Paskui pamatė, kaip M. buvo pargriuvęs, o kaltinamasis nuėjo tolyn. Matė, kaip V. sudavė smūgį E., kad buvo pargriuvę, bet M. L. patraukė juos. Jis tuo metu nuėjo prie draugių pasikalbėti. Paskui, kai atsisuko, jau pamatė E. gulintį be sąmonės, paskui jį draugai nunešė. Jie buvo priėję pasižiūrėti. To paskutinio smūgio jis nematė.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. nurodė, kad atvažiavo pas pusbrolį E. M. pasisvečiuoti. Jie išėjo į šventę, sutiko draugą, kuriam kažkas atsitiko, jis norėjo padėti. Sustojo visai netoli prie pastato. Tada įvyko konfliktas, E. norėjo padėti išspręsti konfliktą. Tada priėjo kaltinamasis ir trenkė iš pasalų E.. E. su tuo asmeniu kalbėjo. Jis atakavo E., norėjo jėga išspręsti konfliktą. Tada E. jį sugriebė, abu nugriuvo ant žemės. E. sakė, kad baigtų, jie kartu su kaltinamuoju nuėjo į šoną pasikalbėti ir norėjo taikytis, tada jam kaltinamasis trenkė iš pasalų. E. stovėjo tuo metu, kai jam trenkė. E. nematė, kad jam trenks, jis tuo metu kabėjosi su kitu berniuku. Kaltinamasis stovėjo per vidurį tarp E. ir to kito berniuko. M. G. matė, kaip kaltinamasis trenkė E., trenkė iš kumščio. E. smūgio metu buvo nusisukęs nuo kaltinamojo šonu. Matė, kaip E. konfliktavo su Š.. Jie abu bandė trenkti vienas kitam, vienas kitam smūgiavo iš galvos. Kai E. konfliktavo su Š., kažkaip atsirado tas vyresnis asmuo ir jis griebė E.. Jie su E. nevartojo alkoholio tą vakarą. Po konflikto visi išsilakstė, o jis pasiliko, nes E. buvo be sąmonės.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. nepažįsta, jis – draugo draugas, nukentėjusiojo taip pat nepažįsta. Ėjo su draugu S. iš šventės, susitiko kaltinamąjį, tada persigalvojo ir norėjo grįžti į šventę. Ėjo atgal ir kažkas sušuko, kad muša Š.. Išgirdo kaltinamasis ir ėjo skirti. Jis juos išskyrė. Po to išgirdo šauksmus. Daugiau nieko nežino. Įvykio metu buvo toli nuo jų ir nieko nematė, dar buvo daug žmonių ir jie trukdė matyti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. nurodė, kad jie su A. ėjo į šventę, sutiko Vilių ir visi kartu ėjo į šventę. Tada išgirdo šaukiant, kad muša Š.. V. nubėgo ir juos išskyrė. Paskui matė, kaip jie susikabino ir pargriuvo. Jis nukentėjusiojo įvykio metu nematė. Jis nematė smūgių, nematė, kas kam sudavė. Kartu su V. nebėgo, nes nepažinojo to vaikino, tai kam jam kištis. V. M. – jo draugas, o nukentėjusiojo nepažįsta. Jis nematė, kad V. būtų sužalotas. Tą vakarą jis buvo išgėręs, A. taip pat buvo išgėręs.

Iš teismo posėdžio metu perskaitytų liudytojo A. M. parodymų (b. l. 34-35) matyti, kad 2012 metų rugpjūčio 11 dieną apie 23 valandą jis su draugais ėjo link šventės, vykusios Šakiuose, Lingio parke. Einant link Šakių rajono savivaldybės pastato pamatė, kad ten būriuojasi asmenys ir kažkas vyksta. Jis su draugais, tarp jų ir E. M., nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Priėjus arčiau E. M. pamatė savo draugą D. S., kuris buvo su dar dviem savo draugais, kurių nepažinojo. Vienam iš D. S. draugų iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu jie nesimušė, o tik D. S. aiškinosi žodžiais su kažkokiu vaikinu. Tada E. M. puolė juos skirti, kad neįvyktų muštynės. Kai E. M. įsikišo, jie liovė konfliktuoti. Tuo metu iš minios atbėgo jaunuolis pravarde „Snikeris“ ir pastūmė E. M.. Jie susikibo ir E. M. jį parguldė ant žemės. Tada paklausė: „ar apsiraminai?“, o kai vaikinas patvirtino, kad apsiramino, E. M. jį paleido. Jam atsikėlus jis vėl sukonfliktavo su E. M.. E. M. dar kartą minėtą jaunuolį paguldė ant žemės. Kai jaunuolis patvirtino, kad nurimo, jį paleido ir atsistoję sukirto rankomis. E. M. nusisukus eiti minėtas jaunuolis jam iš nugaros smogė į veido dešinę pusė. Po smūgio E. M. parvirto ir neteko sąmonės. Kad minėtas jaunuolis būtų mušęs gulintį E. M., jis nematė.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojo D. N. parodymų (b. l. 36-37) matyti, jog mieste jis susitiko su savo draugais, tarp jų ir su E. M., su kuriais apie 23.30 val. ėjo į šventę, vykusią Šakiuose, Lingio parke. Einant pro Šakių rajono savivaldybės pastatą pamatė besibūriuojančius 15-20 jaunuolių. Priėjus prie ten stovinčio jaunuolio, kaip vėliau sužinojo D. S., kuris yra E. M. draugas, pastarasis E. M. pasakė, kad kažkas jam trenkė už nieką. Tada E. M. su D. S. tarp stovinčių jaunuolių pradėjo ieškoti asmens, kuris smogė D. S.. Maždaug po pusvalandžio prie D. priėjo jaunuolis, su kuriuo jie pradėjo kalbėtis ir vėliau susistumdė. Kai jie susistumdė E. M. stojo į tarpą ir juos išskyrė. Po keleto minučių prie pastumto jaunuolio priėjo kitas vaikinas, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, ir jie pradėjo kalbėtis. Vėliau stambus vaikinas pradėjo kai kuriuos vaikinus stumdyti, klausdamas, kuris vaikinas konfliktavo su jo draugu. Tada E. M. priėjo prie minėto jaunuolio ir liepė jam ramintis. Matėsi, kad stambus vaikinas buvo neblaivus. Jis E. M. liepė nesikišti ir pastūmė E. M.. Jis užkliuvo už šaligatvio trinkelių ir parvirto. E. M. greitai atsistojo ir minėtą jaunuolį parvertė ant žemės. Parverstą vaikiną E. M. prispaudęs ranka laikė prie žemės ir klausė, ar jau nusiramino. Kai jaunuolis patvirtino, kad nusiramino, E. M. jį paleido. Tačiau atsistojęs jis vėl pradėjo konfliktuoti su E. M.. Jis bandė pora kartų suduoti E. M., tačiau nepataikė. Tada E. M. minėtą jaunuolį dar kartą parvertė ant žemės ir vėl laikė prispaudęs galvą. Vaikinui nurimus jį paleido, o atsistojus sukirto rankomis ir sutarė baigti konfliktą. E. M. nusisukus eiti jam prieš tai pargriautas vaikinas kumščiu smogė į veido dešinę pusę. Nuo smūgio E. M. parkrito.

Iš teismo posėdžio metu perskaitytų liudytojo D. S. parodymų (b. l. 38-39) matyti, kad 2012 metų rugpjūčio 11 dieną jis su keletu draugų iš Gelgaudiškio atvyko į Šakius, kur vyko šventė. Iš pradžių jie pasivaikščiojo po miestą, o po to nuėjo į Lingio parką, kur vyko šventė. Būnant šventėje vienam iš draugų paskambino mama ir liepė ateiti iki „Iki“ parduotuvės. Jiems nuėjus ir grįžtant atgal iš šalutinės gatvės link jų atėjo penkių nepažįstamų jaunuolių kompanija ir paprašė cigarečių. Atsakius, kad cigarečių neturi, minėti jaunuoliai jiems visiems smogė į veido sritį. Gavę po smūgį jie pradėjo bėgti. Draugai nusuko gatve pro paštą, o jis nubėgo link Šakių rajono savivaldybės pastato. Prie kultūros namų pastato jį pasivijo keturi iš anksčiau užpuolusių jaunuolių, vienas iš jaunuolių užsimojo smogti, tačiau tuo metu priėjo E. M. ir minėtą jaunuolį nustūmė. Jis kartu su E. nuėjo į kitą gatvės pusę prie E. draugų. Vėliau prie jų prisijungė ir jo draugai. Minėti keturi jaunuoliai taip pat stovėjo netoliese. Vienas iš jaunuolių jį pavadino „lopu“, tada į konfliktą įsikišo E., ir jie su minėtu jaunuoliu sukonfliktavo. Jaunuolis vardu V. bandė suduoti E., tačiau nepataikė. E. jį paguldė ant žemės. Kai visa tai vyko, nematė, nes jis kartais nusisukdavo kalbėti su savo draugais. E. minėtam jaunuoliui liepė nusiraminti, tačiau jam vėl atsistojus nenurimo, todėl E. jį dar kartą pargriovė ant žemės. Tačiau atsistojus abu sukirto rankom ir sutarė, kad konfliktas yra baigtas. E. M. nusisuko eiti ir paėjus keletą žingsnių pribėgęs prie jo iš nugaros pusės V. smogė jam į veido dešinę pusę. Po smūgio E. M. parvirto, o V. nubėgo.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojo V. A. parodymų (b. l. 54-55) matyti, jog 2012 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis su draugu ėjo į šventę, kuri vyko Lingio parke. Mieste eidami link šventės sutiko V. M., kuris nuėjo kartu su jais. Einant pro Šakių rajono savivaldybės pastatą pamatė, kad ten būriuojasi žmonės. O priėję arčiau pamatė, kad nepažįstamas jaunuolis muša T. Š.. V. stojo į konfliktuojančių jaunuolių tarpą ir bandė juos išskirti. Jie susistumdė ir du kartus buvo parvirtę. Kai antrą kartą parvirto atsikėlė tik V.. Kai prie konfliktuojančio T. Š. ir kito jaunuolio priėjo V., nepažįstamas jaunuolis elgėsi agresyviai, bandė prasmukti pro V. ir suduoti T. Š.. Kas buvo, kai jie parvirto, nematė, nes užstojo aplink stovintys asmenys.

Iš teismo posėdžio metu perskaitytos specialisto išvados Nr. G 321/12(10) (b. l. 11-13) matyti, kad E. M. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas 48 danties srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ir pan., vieno smūgio pasėkoje. E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Minėtas sužalojimas nebūdingas griuvimo traumai ir negalėjo gautis nukentėjusiajam atsitrenkiant grumtynių metu į kito asmens alkūnę. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinamajame akte nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios, kaip nurodoma, atitinka BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. V. M. neprisipažino, kad vijosi E. M. ir jam sudavė. Jis teigė, kad gynė T. Š., kurį mušė nukentėjusysis – puolė tarp jų ir su ranka stūmė, ranką buvo ištiesęs link E., pajautė, kad sudavė nukentėjusiajam per žandikaulį, sukdamasis kliudė veidą E., tačiau tokie teisiamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. M. davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino liudytojai: A. M., D. N., D. S., M. L., M. G.. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis puolė ant D. S., o E. M. norėjo juos išskirti, ir V. M. jam smūgiavo. Du kartus jis V. M. parmetė ant žemės. Tada jie sutarė, kad baigia muštynes, tačiau nukentėjusiajam nusisukus eiti su savo draugais ir, išgirdus kažką atbėgant, atsisukus V. M. netikėtai jam iš šono smogė į žandikaulį. Po smūgio E. M. krito ant žemės ir neteko sąmonės. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojai: A. M., D. N., D. S., M. L., M. G., kurie nurodė matę, kaip V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kartu su kaltinamuoju įvykio metu buvęs V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo toli ir nieko nematė, be to, dar buvo daug žmonių, kurie trukdė matyti. Kartu su V. M. buvę L. S. ir T. Š. teigė, nematę smūgių, nematę, kas kam sudavė nurodė, nematę, kad V. trenktų E.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo ir šių liudytojų iškeltą versiją, kad E. M. buvo sužalotas griūdamas, grumtynių metu atsitrenkdamas į V. M. alkūnę, specialisto paaiškinime paneigė teismo medicinos ekspertas. Kaip matyti, šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis E. M. nurodė teisingas ir nuoseklias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu paties kaltinamojo ir liudytojų L. S. ir T. Š. parodymai prieštarauja ne tik kitiems parodymams, tačiau ir specialisto išvadai bei specialisto paaiškinimams, kuriuose nurodoma, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, vieno smūgio pasėkoje, nebūdingas griuvimo traumai ir negalėjo gautis nukentėjusiajam atsitrenkiant grumtynių metu į kito asmens alkūnę; būdingas smūgio sudavimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam, o jo teiginiai, jog jis tik su ranka, kurią buvo ištiesęs link E. M. stūmė, netyčia sudavė nukentėjusiajam per žandikaulį, sukdamasis kliudė veidą E., yra neteisingi.

V. M. suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą, padarė E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodamas smūgius teisiamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes nenumatė savo veiksmų pasekmių, todėl baudžiamojon atsakomybėn trauktinas dėl kilusių pasekmių, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

V. M. taip pat pateikti kaltinimai pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip nurodoma kaltinime, V. M. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia vieną kartą ranka smogė E. M. į veido sritį, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. M. atliko naktį, sutemus, tačiau apšviestoje vietoje, netoli vykusios šventės, kurioje buvo daug žmonių. Vieta priešais Šakių rajono savivaldybės pastatą atvira, nėra aptverta tvoromis ir patekimas į ją nėra apribotas ar apsunkintas, čia laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurie matė kaltinamojo veiksmus. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog V. M. kitų asmenų akivaizdoje tyčia vieną kartą ranka smogė E. M. į veido sritį. V. M. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia smogė į veido sritį E. M..

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – apšviestoje vietoje netoli vykusios šventės metu, kur buvo ir kitų asmenų, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, nes naudotas smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi darytina išvada, kad V. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Pats teisiamasis padarytos baudžiamosios veikos nepripažino, iš jo teiginių spręstina, jog jis konstatuoja, kad tyčia jis smūgio nesudavė. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 138 str. 1 d. numatyta: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. M. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Kaltinamasis yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, mokosi (duomenys neskelbtini), taip pat prižiūri nepilnametę dukterį, nes sutuoktinė mokosi, neteistas, baustas administracine tvarka. V. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau V. M. veiksmuose šių aplinkybių nenustatyta. BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, tinkamiausia laikytina laisvės apribojimo bausmė, kuri už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina mažesnė negu numatytos bausmės vidurkis. Inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, todėl jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimą gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi mažesnė negu bausmės vidurkis už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., nustatytinas 12 mėnesių, už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., – 6 mėnesių. BK 48 str. 4 d. nurodoma, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. šiuo metu mokosi, padeda auginti nepilnametį vaiką, jam skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų V. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog nustatytinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimai nustatytini visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 20000 Lt neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis teigia, jog dėl traumos jam dažniau skauda galvą, ji svaigsta, kartais skauda ausį, atsiradęs žandikaulio tirpimas, operacijos metu E. M. buvo pašalinta dalis kaulo, dengiančio 48 dantį, bei patį dantį, į apatinį žandikaulį dešinėje pusėje įvestas virbalas, užfiksuotas sąkandis. E. M. taip pat nurodo, kad beveik šešias savaites privalėjo laikytis minkšto maisto dietos, kurį jam gamino bei per šiaudelį maitino, slaugė jį bei prižiūrėjo tėvai. E. M. neteko 14 kg svorio. Prieš įvykį jis rengėsi 2012 m. vasaros sporto rungtynėms, buvo suderinęs mitybą, tačiau dėl sužalojimo prarado sveikatą ir varžybose dalyvauti negalėjo. Šią aplinkybę iš dalies pagrindžia Šakių sporto klubo „Audra“ 2013 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. 13A-48 (b. l. 120). Teismas pripažįsta, kad E. M. dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų – baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl ilgo gydymo buvo apribotos galimybės bendrauti, dėl sužalojimo pobūdžio – treniruotis, dalyvauti varžybose. Būdamas jauno amžiaus prarado dantį, ir tai nėra atstatoma, nukentėjo žandikaulis – civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo ir dabar jaučiantis jo tirpimą.

E. M. civiliniame ieškinyje, be to, nurodo, kad dėl patirtos traumos jam gali nepavykti įgyvendinti savo svajonės – lieka neaišku, ar dėl sužalojimo atitiks stojant į Lietuvos karo akademiją asmenims taikomus sveikatos reikalavimus, t. y. nebegalės pasirinkti planuotos profesijos, tačiau teismas konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, jog tokios pasekmės gali kilti. Tačiau teismo nuomone, nukentėjusiojo šiuo metu patiriami neigiami išgyvenimai, taip pat ir dėl baiminimosi būsimos operacijos – kaip ši trauma atsilieps ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti ir pan., yra reikšmingi ir atitinkamai įvertintini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jeigu ateityje dar atsirastų papildomų išlaidų dėl nagrinėjamų V. M. nusikalstamų veiksmų kilusių padarinių, nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmais, suaugusiojo nepilnamečiui, V. M. šiuo metu nedirba, aktyviai darbo neieško – nėra registruotas darbo biržoje, tačiau jis mokosi ir augina nepilnametę dukterį, nes jo sutuoktinė mokosi. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis neturi jokio turto. Šios aplinkybės patvirtina, jog teisiamojo finansinė padėtis yra sunki, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės yra laikino pobūdžio, nes teisiamasis yra jauno amžiaus, darbingas, mokosi, nepilnamečio vaiko priežiūra taip pat nėra pastovaus pobūdžio, taigi kaltinamojo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui šiuo atveju neturi. Būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog E. M. buvo suduota netikėtai nakties metu, tačiau apšviestoje viešoje vietoje, netoli vykusios šventės metu, taigi stebint daugeliui mažo miestelio, kuriame gyvena nukentėjusysis, asmenų. Konfliktas įvyko dėl teisiamojo V. M. nesusivaldymo ir emocijų proveržio.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-253/2009, 2K-303/2006), teismas konstatuoja, jog E. M. priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už E. M. gydymą dėl 2012 m. rugpjūčio 12 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 1279,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis litus, 50 centų) sumą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašais (b. l. 21-23), todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti V. M. subendrintą bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įpareigojimai nustatytini visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1279,50 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt devynių litų, 50 centų) išlaidas nukentėjusiojo E. M. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai, kurios juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Vilniuje, Kalvarijų g. 147, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) “Swedbank”, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Nuorašas tikras.

Teisėjos parašas.Teisėja Judita Sungailaitė