Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-888-397-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-08-29Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
1A-888-397-2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00447-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Majauskienė
Nuteistasis
V. M.
Nukentėjusysis
E. M.
Advokatai
Gintautas Balseraitis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-888-397-2013

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00447-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.; 2.4.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistojo gynėjui advokatui Gintautui Balseraičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus numatytsu BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, V. M. paskirta subendrinta bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimai nustatytini visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Iš V. M. priteista 1279,50 Lt (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt devyni litai, 50 centų) išlaidų nukentėjusiojo E. M. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti E. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 12 d. apie 0.30 val. ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia vieną kartą ranka smogė E. M. į veido sritį, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžimą 48 danties srityje ir tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

V. M. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-29 nuosprendį ir bylą nagrinėti iš esmės. Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, kadangi nepadarė BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o išlikę prieštaravimai tarp jo ir kitų asmenų parodymų bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis pasakė, kad rugpjūčio 11 nakties metu apie 23 val. ėjo su draugais į šventę (duomenys neskelbtini) mieste ir prie (duomenys neskelbtini) pamatė būrį žmonių. Kartu su juo ėjo L. S., V. A.. Priėjęs prie jų, paklausė kas vyksta, jam pasakė, kad muša Š., su kurio broliu jis draugauja. Š. mušė E. M.. Matė, kaip jis sudavė viena smūgį Š. i veidą. Tada ištiesęs rankas puolė į tarpą. Sakė, kad nemuštų Š.. Tada E. M. puolė V. M. ir metė jį ant žemes. (E. M. lanko (duomenys neskelbtini) esanti sporto klubą (duomenys neskelbtini) ir jame treniruojasi kovinius menus). Jam nukritus ant žemes ant jo užkrito ir E. M.. Nukritus jiems ant žemes jis išgirdo kaip E. M. sudejavo. Atskėlęs nuo žemės jis su draugais nuėjo. Nuosprendyje esantis įrašas, kad V. M. pajautė, kad sudavė nukentėjusiajam per žandikaulį neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu nebūdingas griuvimo traumai ir negalėjo gautis nukentėjusijam atsitrenkiant grumtynių metu į kito asmens alkūnę, būdingas smūgio sudavimui. Jis nesakė, kad trauma galėjo atsirasti jam pasisukus ir sudavus į veidą. Trauma galėjo atsirasti E. M. metant jį į žemę ir ant jo užgriuvus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. M. pripažino kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas V. M. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinių ieškinių klausimus išsprendė tinkamai.

Šalies argumentai

V. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobektyviai ir nuopsrendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepašalinti prieštaravimai yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. M. parodė, kad ėjo link šventės ir pamatęs, kad muša Šuopį, puolė į tarpą ir pajuto, kad sudavė nukentėjusiajam per žandikaulį. Nukentėjusysis E. M. nurodė,kad susitiko su draugais: M. G., D. S., D. N., A. M., Rudzevičiumi, mieste ir ėjo į šventę. Einant pamatė, kaip muša S.. Jis priėjo ir išskyrė. V. M. taip pat puolė D. S.. E. M. stojo skirti, ir V. M. jam smūgiavo. Smūgio išvengė, ir du kartus jį parmetė ant žemės, palaikė, kad nusiramintų. Kaltinamasis puolė jį smūgiuodamas ir kitaip nebuvo galimybės apsiginti. Jie atsistojo ir susitarė, kad baigia, kad viskas gerai ir daugiau muštynių nebus. Kai susitarė, kad jis nieko nedarys, nukentėjusysis nusisuko eiti su savo draugais ir išgirdo kažką atbėgant. Atsisukęs pamatė V. M., kuris jam smogė į žandikaulį, smūgiavo iš šono, draugai sakė, kad kažką buvo įsidėjęs į ranką. Tuo metu šalia buvo T. Š., ar matė, nežino, bet galėjo matyti. Aplinkui buvo daug žmonių, jie stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. Tas paskutinis smūgis buvo netikėtas, gavo jį iš už nugaros. Po smūgio krito ant žemės ir neteko sąmonės. Sąmonę atgavo gal apie trečią valandą nakties.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: A. M., D. N., D. S., M. L., M. G.. Liudytojas A. M. tiesiogiai matė konfliktą, viskas greitai įvyko. Matė, kai kaltinamasis priėjo iš nugaros prie E. ir trenkė jam. Sudavė su kumščiu į dešinį žandikaulį. Tuo metu buvo gal 5 metrai nuo jų. Kai sudavė į žandikaulį, E. parkrito, jie jį nešė iki motorolerio. Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis konfliktavo su E. M. iš pradžių žodžiais, paskui apsistumdė ir E. M. pargriovė jį ant žemės todėl, kad kaltinamasis kėlė grėsmę aplinkiniams žodžiais, grasinimais. Jis girdėjo grasinimus, bet tiksliai atkartoti negali, neatsimena. M. L. patvirtino, kad V. M. puolė E., E. gynėsi ir parvertė ant žemės. Po smūgio E. buvo ant V. užkritęs. M. L. puolė skirti, patraukė M. nuo V.. Po to jie abu atsistojo, bet po kelių sekundžių pradėjo stumdytis. Kai baigėsi konfliktas ir jie kalbėjosi, E. nusisuko į parko pusę ir M. V. jam trenkė į žandą. E. parkrito bei prarado sąmonę, ir jie jį nunešė. Liudytojas A. B. matė, kaip V. sudavė smūgį E., kad buvo pargriuvę, bet M. L. patraukė juos. Paskui, kai atsisuko, jau pamatė E. gulintį be sąmonės, paskui jį draugai nunešė. Jie buvo priėję pasižiūrėti. To paskutinio smūgio jis nematė. M. G. matė, kaip kaltinamasis trenkė E. iš kumščio. E. smūgio metu buvo nusisukęs nuo kaltinamojo šonu. Po konflikto visi išsilakstė, o jis pasiliko, nes M. E. buvo be sąmonės.

Byloje nustatyta, kad Šakių mieste vyko šventė. Nukentėjusysis E. M. eidamas su draugais pro savivaldybės pastatą pamatė būrį jaunuolių ir du besimušančius vaikinus, iš kurių atpažino, kad mušamas pažįstamas D. S.. E. M. besimušančius ėmė skirti, tačiau besitesiančio konflikto metu, V. M. sudavė nukentėjusiajam į žandikaulį, ko pasekoje nukentėjusiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. M. neneigia vykusių muštynių fakto ir nurodo, kad E. M. puolė jį ir metė ant žemės bei užkrito pats, nuteistasis dar išgirdo kaip nukentėjęs sudejevo, tačiau jis atsikėlęs nuėjo. Tokia apelianto iškelta versija yra paneigta nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie tiesiogiai matė, kaip V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam pribėgęs iš nugaros, nuo ko pastarasis prarado sąmonę. Nukentėjusio parodymų tikrumą patvirtina ir tai, kad apie nuteistąjį, tai yra asmenį, kuris viešoje vietoje atliko smurtinius veiksmus, patvirtino liudytojai A. M., D. N., M. L., M. G., tiesiogiai matę smūgio sudavimo momentą bei aplinkybes.

Teismui tikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino ir liudytojai, tikėti ir vadovautis buvo pagrindo dar ir dėl to, kad jie patvirtinti rašytine bylos medžiaga, duomenų, kad nukentėjęs turėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, sąmoningai duodamas parodymus prieš jį, nėra. Pats apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad sudavė nukentėjusiam per žandikaulį. Specialisto išvadoje Nr. G 321/12(10) (b. l. 11-13) konstatuota, kad E. M. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas 48 danties srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ir pan., vieno smūgio pasėkoje. E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. 2013 m. sausio 2 d. paaiškinime dėl E. M. sužalojimo, specialistas A. J. detalizavo, kad sužalojimas nebūdingas griuvimo traumai ir negalėjo gautis nukentėjusiajam atsitrenkiant grumtynių metu į kito asmens alkūnę. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui.

Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam, o jo teiginiai, jog jis tik su ranka, kurią buvo ištiesęs link E. M. stūmė, netyčia sudavė nukentėjusiajam per žandikaulį, sukdamasis kliudė veidą Ernestui, yra neteisingi.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. M. atliko naktį, sutemus, tačiau apšviestoje vietoje, netoli vykusios šventės, kurioje buvo daug žmonių. Vieta priešais (duomenys neskelbtini) pastatą atvira, nėra aptverta tvoromis ir patekimas į ją nėra apribotas ar apsunkintas, čia laisvai gali vaikščioti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto padarytos nusikalstamos veikos apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai ir atitinka visus nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Pirmos instancijos teismas, ištyrus įrodymus, visiškai pagrįstai nustatė, kad V. M. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia vieną kartą ranka smogė E. M. į veido sritį, padarė E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skiriant bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis, numatant galimybę bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Civilinių ieškinių klausimas išsprestas tinkamai. Nukentėjusiajam priteistas 5000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, atitinkantis teismų praktiką ir nėra akivaizdžiai per didelis. Valstybiniės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apibūdinantys nukentėjusiojo sportinę formą, kad jis sporuoja ir lanko sporto klubą „Audra“ ir treniruojasi kovinius menus, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos padaryta išvada, kad nukentėjusiajam sužalojimą padarė būtent V. M.. Priešingai, byloje esanti (duomenys neskelbtini) sporto klubo (duomenys neskelbtini) prezidento charakteristikoje nurodoma, kad E. M. nuo 2001 metų lanko (duomenys neskelbtini) sporto klubą, aktyviai sportuoja, ir yra ne vienų varžybų bei turnyrų prizininkas. 2012 metų vasarą sportininkas intensyviai sportavo, kadangi ruošėsi dalyvautispalio mėnesį vyksiančiose Lietuvos moksleivių dziudo pirnmenybėse. E. stropus, pareigingas, paslaugus, neturintis žalingų įpročių, draugiškas. Byloje nustatyta ir tai, kad būtent nukentėjusysis pasinaudodamas savo sportinėmis žiniomis bandė V. M. nuraminti ir konfliktą baigti taikiai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Evaldas GražysRegina Majauskienė