Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-1282-236/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
2-1282-236/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00614-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Suinteresuotas asmuo
J. D.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1282-236/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00614-2014-4.Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr.B2-1007-343/2015 bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ prašymu uždarosios akcinės bendrovės „Litfina“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Litfina“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Kirkiliavas“, 2014 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino BUAB „Litfina“ kreditorių finansiniai reikalavimus.

Šalies argumentai

2014 m. lapkričio 18 d. administratorius UAB „Kirkiliavas“ pateikė prašymą dėl BUAB „Litfina“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius nurodė, kad Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) laikotarpiu 2006 m. rugsėjo 13 d. – 2010 m. gruodžio 20 d. atliko įmonės mokestinį patikrinimą ir nustatė, jog laikotarpiu 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 16 d. bendrovėje nesilaikyta Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, nenustatyta faktinių įrodymų, patvirtinančių PVM sąskaitomis faktūromis įformintas ūkines operacijas tarp BUAB „Litfina“ ir UAB „Vilateksus“, UAB „NBR“, UAB „Plastalfa“, nepavyko nustatyti, už ką BUAB „Litfina“ minėtoms įmonėms mokėjo. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog UAB „Sikera“ remonto darbų neatliko, nepatvirtinti UAB „DPK“ atlikti darbai (įmonė neigia atlikusi darbus ir gavusi už tai pinigus iš BUAB „Litfina“), nerasta įmonė UAB „Vikolas“, kuri neva už faktiškai mokamą atlygį atliko remonto darbus.

Paskirtam bankroto administratoriui įmonės dokumentai ir turtas yra neperduoti, nors tą padaryti įpareigojo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis. Nuo 2008 m. liepos 30 d. B UAB „Litfina“ akcininku ir direktoriumi tapo T. R.. 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo atleista 10 įmonės darbuotojų, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. atleisti likę įmonės darbuotojai, išskyrus tris darbuotojas, kurios buvo nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogose.

Kreditoriaus VMI sutiko dėl BUAB „Litfina“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o suinteresuotas asmuo J. D. prašė UAB „Litfina“ bankroto nepripažinti tyčiniu, nes VMI patikrinimo akte nurodyti sandoriai to nepatvirtina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi pripažino BUAB „Litfina“ bankrotą tyčiniu ir nutarė atlikti kitus, su bankroto pripažinimu tyčiniu susijusius veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos BUAB „Litfina“ tyčinio bankroto požymius: pagal Kauno apskrities VMI 2010 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. AU 16-65 2008 metais UAB „Litfina“, neatsiskaičiusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, akcininkams grąžino 203 866,40 Lt paskolų, be to, 101 609 Lt buvo išmokėta kredito įstaigoms, 5 847,83 Lt buvo išmokėta tiekėjams, direktorei buvo išduotas 1 054,80 Lt avansas prekėms pirkti ir 485 000 Lt avansas pastato įsigijimui, 1 050,85 Lt sumokėta VMI, nors skola buvo 40 983,41 Lt. Iškėlus UAB „Litfina“ bankroto bylą, bankroto administratoriui nei įmonės dokumentai, nei turtas perduoti nebuvo. Pagal įmonės dokumentus įmonei vadovavo T. R., tačiau banko sąskaitų tvarkytoja buvo J. D., kuri yra nuteista pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3067-70/2009 ir jai paskirta 3 120 Lt bauda už mokesčių nemokėjimą po to, kai buvo įspėta ir už tai, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 25 d. Remiantis VMI atlikto patikrinimo aktu yra nustatyta eilė sandorių, priešingų bendrovės interesams, kai ūkinės operacijos vyko ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos. Patikrinimo metu nustatyta, jog dokumentuose kaip UAB „Sikera“ yra ne UAB „Sikera“ rekvizitai, todėl nustatyti, ar ji atliko remonto darbus, kaip nurodo BUAB „Litfina“, nėra galimybės. Nepagrįstai buvo sumokėti pinigai UAB „DPK“, taip pat šiai įmonei nepagrįstai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-1054/2014) nustatyta, jog kitos įmonės – BUAB „NBR“ – bankrotas pripažintas tyčiniu dėl sutarčių sudarytų su UAB „Litfina“.

Šių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nevykdė pareigos kelti įmonei bankrotą, sąmoningai blogino įmonės finansinę padėtį, sudarydami nuostolingus ir nesąžiningus sandorius, nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, administratoriui neperduoti įmonės dokumentai ir turtas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą BUAB „Litfina“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį ir bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Skundžiamoje nutartyje teismas kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių nurodo aplinkybę, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, tačiau šios aplinkybės nedetalizuoja, nenurodo, kokias pareigas ir kuris įmonės valdymo narys netinkamai vykdė, nenurodė, kaip toks galimas pareigų nevykdymas įtakojo įmonės finansinę būklę ir kaip nuosekliai bei kryptingai buvo siekiama UAB „Litfina” bankroto.

2. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai sprendžiama, ar tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai svarbu, kad siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 648/2013).

Skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė kurie įmonės vadovų veiksmai sukėlė tyčinį įmonės bankrotą. Įmonė nemoki tapo 2008 m. o 2008 m. liepos 25 d. keitėsi įmonės vadovai, įmonės akcijos buvo parduotos T. R., kuris tapo ir įmonės vadovu. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas turėjo įvertinti, kuris vadovas netinkamai vykdė įstatyme jam nustatytas pareigas, tyčia privesdamas įmonę prie bankroto.

3. Byloje nepakanka įrodymų, liudijančių apie tyčinį blogą UAB ,,Litfina“ valdymą, kad UAB „Litfina” bankrotą būtų nulėmusi netinkama bendrovės vadovo (apeliantės J. D.) veikla. Galimai UAB „Litfina“ bankrotą nulėmė verslo nesėkmė 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, o ne tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmonės vadovai sąmoningai blogino įmonės finansinę padėtį, sudarydami nuostolingus ir nesąžiningus sandorius.

Tiek pareiškėjas BUAB „Litfina“ bankroto administratorius, tiek Kauno apygardos teismas išvadą apie nuostolingus ir nesąžiningus sandorius padarė remdamiesi Kauno apskrities VMI 2010 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. AU 16-65. Patikrinimo akte nurodyti sandoriai buvo sudaryti 2004-2006 m., kuomet įmonė dirbo pelningai, jos finansinė padėtis buvo gera, todėl jais nebuvo siekiama įmonės bankroto. Vien ekonomiškai nenaudingų ar nuostolingų sandorių fakto nepakanka, kad šį požymį būtų galima laikyti pagrindu tyčiniam bankrotui pripažinti.

5. BUAB „Litfina” nemoki tapo 2008 m., kai pasikeitė įmonės vadovas. Naujasis vadovas T. R. nesiėmė priemonių, kad įmonė toliau vykdytų veiklą, deklaruotų mokesčius ir atsiskaitytų su valstybės institucijomis.

6. Suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).Taigi iki 2008 m., pagrindinė įmonės vadovo pareiga buvo tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų - dalyvių interesus.

Atsiliepimas

Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje pakanka teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad įmonė buvo valdoma netinkamai ir buvos siekiama jos bankroto. Kaip siekis privesti įmonę prie bankroto vertinama ir faktinė situacija, kai vadovas, esant įmonei nemokiai, nesikreipia dėl bankroto bylos jai iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

BUAB „Litfina” bankroto administratorius atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad yra įrodyta, jog tyčiniais veiksmais buvos siekiama įmonės bankroto. Pripažinus bankrotą tyčiniu, nepriklausomai nuo to, kurio vadovo veiksmais įmonė privesta prie bankroto, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atskleista galima nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Byloje sprendžiamas klausimas, ar UAB „Litfina“ bankrotas pripažintas tyčiniu tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes.

Požymiai, kada bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu, numatyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje. Pripažinti bankrotą tyčiniu teismas gali nustatęs bent vieną ar kelis iš šių požymių, dėl kurių kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Šis požymių sąrašas yra orientacinis, nebaigtinis.

Apeliacinio teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), kad buvo sudaromi nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.), kad įmonės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai) (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Taigi egzistuoja keletas įstatyme numatytų orientacinių požymių UAB „Litfina“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. liepos 25 d. įmonei vadovavo J. D., o po 2008 m. liepos 30 d. T. R..

Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad didžioji dalis faktinių aplinkybių, kurių pagrindu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, yra konstatuotos būtent Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Litfina“ mokestinio patikrinimo akte Nr. AU16-65 apie 2006 m. rugsėjo 13 d. – 2010 m. gruodžio 20 d. atliktą įmonės mokestinį patikrinimą. Šis patikrinimo aktas nėra nuginčytas ir jame konstatuotos UAB „Litfina“ bankrotą pripažinti tyčiniu reikšmingos faktinės aplinkybės, kad įmonė nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, kad apskaita buvo tvarkoma netinkamai, kad įmonė formindavo fiktyvius mokėjimus.

Be to, byloje nepaneigta, kad 2008 m. liepos 30 d. keičiantis įmonės vadovams, nebuvo tinkamai perduoti įmonės dokumentai ir turtas, jie visi neperduoti ir paskirtam bankroto administratoriui. Apeliantė J. D. pagal bankų AB Swedbank ir AB DNB banko pažymas buvo įmonės sąskaitų tvarkytoja, naudotoja ir 2008 metų liepą pasikeitus įmonės vadovui. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu J. D. pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo iš dalies nebėra galimybės nustatyti UAB „Litfina“ veiklos, turto, kapitalo ir įsipareigojimų struktūros. Vėlesnis vadovas T. R. iš karto po paskyrimo atleido įmonės darbuotojus, taigi faktiškai nutraukė įmonės veiklą, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė (bankroto byla iškelta tik Kauno apygardos teismo 2014-08-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2269-343/2014), kas teismų praktikoje taip pat pripažįstama veiksmu, turinčiu vedimo prie bankroto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad įmonė nebuvo valdoma tinkamai.

Apeliantės argumentai, kad iki 2008 m. liepos 30 d. įmonė buvo moki, todėl jos vadovai neturėjo fiduciarinių pareigų prieš įmonę ir neatsakingi už nenaudingų sandorių sudarymą, atmestini kaip nepagrįsti. Jau minėta, kad įmonė sudarinėjo ne tik nenaudingus, bet apskritai formindavo neegzistuojančius sandorius (pavyzdžiui, fiktyviai buvo forminami sandoriai su UAB „NRB“, kurios bankrotas 2014 m. kovo 24 nutartimi civilinėje byloje N. B2-1016-480/2014 taip pat pripažintas tyčiniu, su UAB „Vitateksus“ realiai nevykdžiusia veiklos nuo 2005 m., UAB „Plastalfa“), taip įmonės lėšas naudojant ne įmonės veiklai, ne pelno siekimui. Tokie veiksmai net ir įmonei esant mokiai neatitinka atsakingo, sąžiningo įmonės valdymo sampratos ir standartų, be pagrindo mažina jos turto vertę ir taip veda prie nemokumo (bankroto).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte konstatuota ir tai, kad pagal Darbo inspekcijos patikrinimą įmonėje rasti 4 darbuotojai, dirbantys be darbo sutarčių, neįdarbintas ir po 2008 m. liepos 30 d. vadovo pareigas ėjęs T. R., nustatyti mokestiniai pažeidimai, o pagal Juridinių asmenų registro duomenis registro tvarkytojui įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė tik už 2007 metus. Visi šie paminėti faktai rodo įmonės netinkamą valdymą, vadovų pareigų netinkamą atlikimą.

Teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturi pareigos atskirti, kurio asmens vadovavimo laikotarpiu įmonė yra privesta prie bankroto. Dažnai toks atskyrimas (kaip yra ir nagrinėjamu atveju) neįmanomas, nes veiksmai, vedantys prie tyčinio bankroto, nustatyti kelių buvusių vadovų vadovavimo laikotarpiu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris be kita ko kaip nagrinėjamu atveju gali pasireikšti fiktyvių sandorių apskaitymu, siekiant mokestinių ir kitokių finansinių padarinių įmonei, tai gali būti pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai. Tam nėra būtina nustatyti aiškią takoskyrą ir konstatuoti vieną iš dviejų priežasčių (tyčinis blogas įmonės valdymas ar verslo nesėkmė) lėmė įmonės nemokumą ir bankrotą. Pakanka nustatyti, kad tyčinis blogas įmonės valdymas tam turėjo įtakos, nes dėl jo nagrinėjamu atveju ne pagal paskirtį (pagal fiktyvius sandorius) buvo naudojamos įmonės lėšos.

Visos šioje nutartyje ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės yra aiškios, konkrečios, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nebuvo nurodyti konkretūs veiksmai, įtakoję UAB „Litfina“ bankrotą.

Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip teisėtą, pagrįstą ir tinkamai motyvuotą, palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas