- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1310-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09939-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2022 m. liepos 14 d. gautas ieškovo A. M. (toliau – ir ieškovas) ieškinys S. P. (toliau – ir atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovui A. M. nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovės sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus.
3. Teismas iš ieškinio nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. M.. 2022 m. vasario mėnesį šalys susipyko ir atsakovė su vaiku išvyko atostogoms į Vokietiją. Atsakovė negrįžta iki šiol, vaiko negrąžino. Ieškovas nurodo atsakovės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Vokietija, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, šalių nepilnamečio vaiko vardu 2022 m. kovo 8 d. deklaruotas išvykimas į Vokietiją. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byla turi tarptautinį elementą. Ieškinio dalykas yra susijęs su Vokietija, todėl spęstina dėl bylos teismingumo.
4. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Vokietija yra Europos Sąjungos valstybės narės, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo yra susijęs su tėvų pareigomis, todėl šio reikalavimo teismingumo klausimui išspręsti taikytinos 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio 2000 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 1347/2000 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo“ (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatos. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė ir nepilnametis vaikas nuo 2022 m. kovo mėnesio gyvena Vokietijoje, todėl šiuo metu nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Atsižvelgęs į tai, bei į bendrąją reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu neteismingas Lietuvos teismams.
6. Teismas nurodė, kad Reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10 ir 12 straipsniuose įtvirtinti papildomi teismingumo kriterijai atskirose situacijose: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten nuolatinę gyvenamąją vietą (9 straipsnis), jurisdikcija vaiko grobimo atvejais (10 straipsnis) ir jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis). Teismo vertinimu, Reglamento 9, 10 straipsniuose ir 12 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės šiuo atveju netaikytinos, nes nenustatyta joms taikyti būtinų faktinių aplinkybių (nėra nenutrūkstamos jurisdikcijos taikymo sąlygų, vaiko grobimo atvejo, nesprendžiami santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos pripažinimo negaliojančia reikalavimai).
7. Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nustatyta tik viena iš būtinųjų jurisdikcijos prorogacijai taikytinų sąlygų – vaiko esminis ryšys su Lietuvos Respublika (vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad Lietuvos teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion (ieškinio pateikimo teismui dieną, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-443/2016), aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus (Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punktas).
8. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės sutikimu gali būti laikoma aplinkybė, jog dėl kilusio ginčo mediacija vyko Lietuvoje, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip aiškiai išreikštu ar nedviprasmišku atsakovės pritarimu dėl bylos jurisdikcijos. Nors šiuo atveju tarp šalių kilusiam ginčui įstatyme yra nustatyta privaloma mediacija, tačiau tai nėra ginčo nagrinėjimas teisme. Vien tai, jog mediacijos procesas vyko Lietuvoje, dar nereiškia, jog atsakovė sutiko dėl ginčo jurisdikcijos Lietuvos teismams.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovui civilinėje byloje Nr. e2-14891-1164/2022 jau buvo nustatytas terminas pateikti teismui įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovės sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus. Minėtoje byloje jau buvo pateikta pažyma dėl teisminės mediacijos. Teismas nelaikė šios pažymos tinkamu atsakovės sutikimo įrodymu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas A. M., atstovaujamas advokatės A. G., prašo panaikinti 2022 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartimi netinkamai aiškintos ir taikytos jurisdikcijos taisyklės bei nepagrįstai padaryta išvada, jog Lietuvos teismai nėra teismingi nagrinėti bylą dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Atsakovė pagrobė vaiką ir neteisėtai išvežė jį į Vokietiją. Nepaisant to, vaikas nuolatinės gyvenamosios vietos Vokietijoje neįgijo ir šiai dienai net neturi pastovios buvimo vietos. Nuo atvažiavimo į Vokietiją vaiko mama net 3 kartus pakeitė buvimo vietą, neturi jokio pastovaus darbo ir apsistoja pas įvairius pažįstamus žmones (draugus, seserį). 2022 m. balandžio 8 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko pagrobimo. Šiai dienai ieškovui Vokietijoje paskirtas advokatas, kuris inicijavo teisminį procesą dėl neteisėto vaiko pagrobimo, tačiau sprendimas šiai dienai dar nėra priimtas. 2022 m. balandžio 26 d. buvo pateiktas prašymas vykdyti privalomąją mediaciją, kurios metu buvo deramasi dėl taikaus ginčo išsprendimo, geranoriško vaiko grąžinimo į Lietuvą. Atsakovė mediaciją vykdyti sutiko, tačiau taikus susitarimas nebuvo pasiektas. Dėl šios priežasties 2022 m. birželio 8 d. ieškovas pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, civilinės bylos Nr. e2-14891-1164/2022. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. 2022 m. liepos 14 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame buvo pateikta argumentacija dėl bylos teismingumo, pridėti papildomi rašytiniai įrodymai, tačiau skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
10.2. Tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau – kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo. Naujos valstybės narės (toliau – prašomoji valstybė narė) teismams jurisdikcija gali būti priskiriama tik laikantis labai griežtų sąlygų. Reglamento 9 straipsnis taikomas tik „teisėto“ persikėlimo atvejais, jis nėra taikomas vaiko pagrobimo kontekste. Vaikas teisėtai persikelia, kai vienam iš tėvų yra leidžiama išsivežti vaiką į kitą valstybę narę be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo arba kai toks sutikimas yra duodamas. Jei manoma, kad vaiko išvykimas yra neteisėtas, Reglamento 9 straipsnis nėra taikomas ir teismas turėtų remtis Reglamento 10 straipsniu.
10.3. Lietuvos Respublikos teismas yra tinkamesnis nagrinėti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pirma, vaikas gimė Lietuvoje, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir visą laiką nuo gimimo gyveno Lietuvoje. Atsakovė vaiką į užsienį išsivežė slapta, nurodydama, jog su vaiku vyksta atostogų, tačiau vaiko į Lietuvą iki šios dienos negrąžina. Atsakovė su vaiku neturi jokios pastovios gyvenamosios vietos Vokietijoje. Šiai dienai atsakovė dar kartą pakeitė buvimo vietą ir naujo adreso ieškovui nenurodo. Vaikas Vokietijoje nelanko jokios ugdymo įstaigos ir neturi jokių interesų. Vaikas nuo rugsėjo mėn. turėjo būti leidžiamas į darželį Lietuvoje. Lietuvoje gyvena vaiko tėtis, kuris turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje vaikas visą laiką nuo gimimo gyveno, t. y. butas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Šiame bute yra visi vaiko daiktai, tai yra jo įprastinė aplinka. Lietuvoje gyvena vaiko tėtis, seneliai, vaiko šeimos gydytojas, ugdymo įstaiga, į kurią vaikas bus leidžiamas nuo rugsėjo mėn. Vokietijoje vaikas neturi jokių interesų, o vaiko motina iki šio momento kartais ieškovui nurodo, kad liks gyventi Vokietijoje, o kartais - kad vis dar atostogauja Vokietijoje ir tą daryti planuoja iki 6 mėnesių (tai patvirtina prie ieškinio pridėtos telefono žinutės). Vien vaiko išvykimo į užsienį deklaravimas nesudaro pagrindo laikyti, kad šiuo metu yra pasikeitusi jo gyvenamoji vieta. Vaikas Vokietijoje šiai dienai yra tik apie 4 mėnesius, t. y. ne ilgą laiko tarpą. Ieškovas niekuomet neleido kitais tikslais, nei atostogoms, išvežti vaiką iš Lietuvos. Neteisėtas vaiko išvežimas nesuteikia atsakovei pranašumo (iš neteisės negali kilti teisė). Atsakovė nėra gavusi ieškovo sutikimo išvežti vaiką gyventi į Vokietiją. Nors vaikas laikinai yra apsistojęs Vokietijoje, tačiau ten jokių interesų neturi ir nėra pagrindo daryti išvados, jog pasikeitė vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Antra, atsakovė sutiko, jog Lietuvoje būtų vedamas mediacijos procesas, kas netiesiogiai patvirtina jos sutikimą nagrinėti ginčą Lietuvos teisme. Trečia, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau – kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2022 m. vasario mėnesį šalys susipyko ir atsakovė su vaiku išvyko atostogoms į Vokietiją, atsakovė šalių nepilnamečio vaiko vardu 2022 m. kovo 8 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją. Ieškovas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko pagrobimo. Šiai dienai ieškovui Vokietijoje paskirtas advokatas, kuris inicijavo teisminį procesą dėl neteisėto vaiko pagrobimo, tačiau sprendimas šiai dienai dar nėra priimtas. 2022 m. birželio 8 d. ieškovas pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, civilinės bylos Nr. e2-14891-1164/2022. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. 2022 m. liepos 14 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų atsakovės sutikimą nagrinėti bylą Lietuvos teisme ir kad bylos Lietuvos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų vaiko interesus.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į ESTT praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje B. M. prieš R. Ch., C-497/10 PPU, 51 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 26 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo teismui momentu Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalies prasme buvo Lietuvoje.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovė kartu su nepilnamečiu šalių sūnumi, kuriam (duomenys neskelbtini) suėjo 2 metai, išvyko 2022 m. vasario mėn. į Vokietiją, išvykimą deklaravo 2022 m. kovo 8 d. Ieškovas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko pagrobimo. Nuo vaiko išvežimo momento (2022 m. kovo 8 d.) iki ieškinio dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui priteisimo, teismui pateikimo momento (2022 m. birželio 8 d. ieškovas pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, civilinės bylos Nr. e2-14891-1164/2022, kuris buvo paliktas nenagrinėtas) praėjo 3 mėnesiai. 2022 m. liepos 14 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji, ekonominių ir socialinių interesų vieta iki išvykimo buvo Lietuvoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog šiuo metu nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovė ir nepilnametis vaikas nuo 2022 m. kovo mėnesio gyvena Vokietijoje.
17. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje, tačiau Reglamente „Briuselis II bis“ nustatytos ir specialiosios teismingumo taisyklės, pavyzdžiui, vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), kai vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos susiformavimo valstybėje, į kurią vaikas atvyko, nepakanka šios valstybės teismų jurisdikcijai pagrįsti pagal reglamentą.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio reglamento 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 46 punktas).
19. Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo (šiuo atveju – Lietuvos) valstybei, į kurią vaikas atvežtas (šiuo atveju – Vokietija), būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir 2) išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų. Taigi, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-943/2021, 42 punktas). Nagrinėjamuoju atveju šios sąlygos nenustatytos. Nėra sąlygos, kad išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo (Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio a punktas), nes ieškovas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko pagrobimo. Nėra sąlygos, kad vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka (Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio b punktas), nes nuo vaiko išvežimo momento (2022 m. kovo 8 d.) iki ieškinio dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui priteisimo, teismui pateikimo momento (2022 m. birželio 8 d.) praėjo 3 mėnesiai. Nustačius šios sąlygos nebuvimą, nebeaktualu tampa spręsti dėl Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio b punkto i–iv papunkčiuose nurodytų sąlygų egzistavimo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju netaikytinos Reglamento 9, 10 straipsniuose įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės, nes nenustatyta joms taikyti būtinų faktinių aplinkybių (nėra nenutrūkstamos jurisdikcijos taikymo sąlygų, vaiko grobimo atvejo).
21. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vadovaujantis Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsniu jurisdikciją nagrinėti turi Lietuvos Respublikos teismai, todėl pirmosios instancijos 2022 m. liepos 18 d. nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.