- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-827-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos, kredito mokesčio, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 86,89 EUR negrąžinto kredito; 13,03 EUR kredito mokesčio; 506,28 EUR palūkanų; 8,99 EUR delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2012-01-21 pradinė kreditorė UAB „Credit Day“ su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteiktas 89,86 EUR kreditas 45 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 13,03 EUR kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė kreditą turėjo grąžinti iki 2012-03-06, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovo BnP Finance AB 2016-11-23 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. Ieškovė 2016-11-23 elektroniniu paštu ir 2016-11-24 registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-01-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės E. V. ieškovei BnP Finance AB naudai 86,89 EUR skolos, 13,03 EUR kredito mokesčio, 100 EUR palūkanų, 8,99 EUR delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 208,91 EUR sumą nuo 2016-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš jos ieškovės naudai priteista 86,89 EUR negražinto kredito, 13,03 EUR kredito mokesčio. Sutartimi šalys susitarė, kad uždelsusi sumokėti įmokas, atsakovė įsipareigoja mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius, todėl ieškovės reikalavimas dėl 8,99 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 506,28 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 2016-11-23 (1724 d.). Tarp šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygos numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, mokamos netesybos ir palūkanos sudaro 121,67 proc. metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, ir į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kuris pripažįstamas silpnesniąja sutarties šalimi, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanos yra nepagrįstai didelės vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 100 EUR (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 100 EUR palūkanų. Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei proporcingai patenkintai ieškinio daliai, priteistos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-01-25 sprendimo dalį dėl mokėjimo palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovei 506,28 EUR mokėjimo palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė prašė priteisti mokėjimo (pelno palūkanas), dėl kurių buvo susitarta šalių sutartyje, todėl atsakovei negrąžinus kredito nustatytu terminu, kyla pareiga sumokėti mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais.Atsakovė teismui nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, nors ieškinys atsakovei buvo įteiktas tinkamai. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis ir atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydžio ir savo iniciatyva vertinti palūkanų atitiktį protingumo kriterijui, juo labiau palūkanas mažinti 5 kartus.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ginčas byloje kilo dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirminė kreditorė UAB „Credit day“ ir atsakovė 2012-01-21 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12432 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei suteiktas 300 Lt (86,89 EUR) kreditas 45 kalendorinių dienų terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2012-03-06, kartu sumokėdama 45 Lt (13,03 EUR) kredito mokestį. Šalys taip pat susitarė dėl 121,67 procentų dydžio metinės palūkanų normos. Tarp pirminės kreditorės ir ieškovės 2016-11-23 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovei perleista reikalavimo teisė į atsakovę. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl 506,28 EUR palūkanų priteisimo ir priteisė ieškovei 100 EUR palūkanų.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovė prašė priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta šalių sutartyje, todėl atsakovei negrąžinus kredito Sutartyje nustatytu terminu, kyla pareiga sumokėti mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.Šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 6.1. punkte nurodyta kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties specialiosiose sąlygoje nurodytas palūkanas už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinę palūkanų normą sudaro 121,67 procentai. Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, tai yra, iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 9.1. punktu šalys susitarė, kad, jeigu kredito davėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku arba sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytai pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties 6 skyriuje bei Sutarties specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas. Tuo pačiu punktu šalys nustatė, kad tai atvejais, kai kredito gavėjas laiku nesumoka mokėtinų palūkanų, kitų kreditą sudarančių sumų, tai jis privalo kredito davėjai sumokėti 0,05 proc. palūkanų (netesybų) už kiekvieną pradelstą dieną (minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą). Taigi, matyti, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pelno palūkanų priteisimo.Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais sumažinta prašoma priteisti palūkanų suma, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti pelno palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas bei taikė Vartojimo kredito įstatyme numatytą netesybų dydį. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 121,67 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kaip minėta anksčiau, šalys susitarė (Sutarties 6 punktas) dėl pelno palūkanų mokėjimo tvarkos, palūkanų dydžio (121,67 procentai). Atsakovei kreditas buvo suteiktas 45 dienų laikotarpiui, šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2012-01-21, kreditas turėjo būti grąžintas 2012-03-06, atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, vadovaujantis Sutarties 6.2 punktu, kuriame šalys susitarė, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, bei esant nustatymam faktui, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, darytina išvada, kad atsakovė iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jai Sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis, todėl privalo mokėti pelno palūkanas.Kaip teisingai nurodo apeliantė apeliaciniame skunde atsakovė šalių sudarytos Sutarties sąlygų neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma (121,67 procentai) buvo ženkliai mažesnė už tuo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį (didesnis kaip 200 procentų). Atsakovė kredito sutarties nevykdo daugiau nei 5 metus, kitos nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Kadangi ieškovė pelno palūkanas prašo priteisti už naudojimosi kreditu laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę (2012-03-06) iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo (2016-11-23), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti 506,28 EUR pelno palūkanas.Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina padidinant iš atsakovės ieškovei priteistą pelno palūkanų sumą iki 506,28 EUR už ieškovės apskaičiuotą laikotarpį nuo 2012-03-06 iki 2016-11-23. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista 100 EUR palūkanų dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimą, taikymo pakeisti – priteisti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovės iš viso 506,28 EUR palūkanas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 EUR žyminis mokestis, 121 EUR procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 136 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą.
Padidinti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovės E. V. priteistas 100 EUR palūkanas iki 506,28 EUR.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. V. 15 EUR žyminį mokestį ieškovei BnP Finance, AB, sumokėtą už apeliacinį skundą.