Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-05 nuosprendžiu paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Į J. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-11 10.29 val. iki 2015-05-12 11.51 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-1061-957/2016, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. R., kuriam pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nuosprendis šio nuteistojo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. G. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

5. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo neginčija, tačiau mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba paskyrus švelnesnę bausmę.

6. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Paskirdamas nuteistajam J. G. realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, jo kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos tikslus, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jį charakterizuojančius duomenis. J. G., veikdamas tiesiogine tyčia, organizavo vieno baigto nesunkaus tyčinio nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą. Pasisavintas turtas buvo grąžintas. J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad J. G., būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra teistas net 7 kartus (b. l. 69-74), baustas administracine tvarka (b. l. 67-68), nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagrįstai konstatavo, kad jam tikslinga paskirti griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 dalimi.

9. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo J. G. parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, yra tinkama ir, nagrinėjamu atveju, efektyviausia priemonė, galinti įgyvendinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti kaltininką ir paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas, nustatydamas jam galutinės bausmės dydį, bausmes subendrino netinkamai, nes paskirtos bausmės dalį turėjo pridėti ne prie visos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-05 nuosprendžiu paskirtos 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau būtent prie dar neatliktos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Toks nuteistojo J. G. skundo argumentas nepagrįstas. Bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio tvarka tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju, J. G. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2018-07-16, t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-05 nuosprendžio priėmimo. Todėl apylinkės teismas J. G. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį paskyręs bausmę, pagrįstai ją su kitu nuosprendžiu paskirta bausme bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsniu. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Todėl, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai prie griežtesnės bausmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-05 nuosprendžiu paskirtos 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (2 mėnesius), ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Taigi apylinkės teismas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, nuteistajam J. G. palankesniu - daliniu bausmių sudėjimo būdu. Nuteistajam tiek pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, tiek nustatyta galutinė subendrinta bausmė – nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti dėl J. G. skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog į J. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-11 10.29 val. iki 2015-05-12 11.51 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-1061-957/2016, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai, todėl subendrinant bausmes J. G. teisinė padėtis nebuvo nepagrįstai apsunkinta.

12. J. G. prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nesutikti su apylinkės teismo argumentais neturi pagrindo.

13. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi nuo 2015-03-24) redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju J. G. už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi nėra BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą spręsti dėl J. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

14. Vis tik teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. G., būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikomas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Nors J. G. skunde akcentuoja, kad jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikėsi probacijos sąlygų, tačiau naujų nusikaltimų darymas yra vienas iš ryškiausių kriterijų, leidžiančių daryti išvadą, jog asmens atžvilgiu taikoma probacija nėra efektyvi.

15. Iš J. G. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme J. G. atžvilgiu yra nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų, o tai, kolegijos nuomone, rodo, kad J. G. galimai ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles, savo elgesio nekeičia, nuolat įsivelia į abejotinas situacijas, todėl, įvertinus šias aplinkybes bei nuteistajam paskirtos bausmės dydį, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad J. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.