Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2128-577/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
e2S-2128-577/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14615-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2128-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14615-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B. 1992 m. kovo 2 d. notarinės sutarties Nr. 2834 pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išaiškino pareiškėjui, kad teismo nutartis neužkerta kelio paduoti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka.

3. Teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis matyti, jog reikalavimas reiškiamas ne dėl fakto, kuris turi juridinę reikšmę, nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnis), o dėl teisės (asmeninės nuosavybės teisės) pripažinimo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena ir atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jeigu tarp asmenų yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės, tai pareiškėjas dėl teisės (nuosavybės teisės) pripažinimo turi kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka, o jeigu notaras nepagrįstai atsisako atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjas turi teisę atskųsti jo veiksmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimant nagrinėti teisme J. B. 2022 m. liepos 5 d. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad T. B. (pareiškėjo motina) 1992 m. kovo 2 d. notarinės sutarties Nr. 2834 pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nutartimi sudarytos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagrįsdamas reikalavimą pareiškėjas argumentavo ir pridėjo įrodymus, kad jis siekia pagal paveldėjimo teisę įgyti nuosavybės teisę į mirusios motinos paliktą turtą, be kita ko, į Butą. Notarė paaiškino, kad Butas įgytas santuokos su J. B. (J. B.) metu, todėl laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas nurodo gavęs dokumentus, iš kurių nustatė, kad 1991 m. gruodžio 9 d. sprendimu teismas nutraukė santuoką tarp B. J. P. ir B. T. V. Pasak apelianto, iš sprendimo matyti, kad T. B. atskirai nuo J. B. pradėjo gyventi prieš penkerius metus iki santuokos nutraukimo, vedė atskirą ūkį. Jų santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Ši diena pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir Šeimos kodeksą (toliau ir – SŠK) laikoma santuokos pasibaigimo diena. Buto privatizavimo sutartį T. B. sudarė 1992 m. kovo 2 d., todėl taikant tuo metu galiojusį SŠK 40 straipsnį, 21 straipsnį ir/ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, preziumuotina bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas 2022 m. liepos 5 d. pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Butą T. B. įgijo asmeninės nuosavybės teise. Pareiškime buvo nurodyta, kad nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso pareiškėjo teisė (teisėtas interesas) paveldėti visą Butą. Kol galioja (nėra paneigta) jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, pareiškėjas negali gauti dokumentų ar prašomą teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinti kitu būdu; taip pat pareiškime buvo nurodyta, kad įstatymai kitokios tvarkos tokiam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nenumato.

5.2. Nutartyje klaidingai argumentuojama, kad reikalavimas reiškiamas ne dėl fakto, kuris turi juridinę reikšmę, nustatymo (CPK 444 straipsnis), o dėl teisės (asmeninės nuosavybės teisės) pripažinimo. Pareiškėjas nėra jokiame teisiniame ginče. Teismas nenurodo, kam reikalavimas turėtų būti teikiamas dėl teisės pripažinimo, nenurodo, kam tokia teisė turėtų būti priteista. Ginčo teisenos byloje ieškovas turėtų nurodyti tinkamą atsakovą, iš kurio tokia nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą (turtą) būtų priteista ieškovui. Butas viešajame registre yra įregistruotas pareiškėjo mirusios motinos vardu. Pareiškėjo tėvas J. B. taip pat yra miręs. Pareiškėjas negali reikšti ieškinio mirusiam asmeniui. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo skųsti notaro veiksmų, jei jis tinkamai nurodė, kad yra preziumuojama, jog pareiškėjo tėvas galėjo įgyti nuosavybės teises į Butą. Vienintelis asmuo, su kuriuo teoriškai galėtų kilti ginčas šioje byloje, yra pareiškėjo sesuo, S. B.. Tačiau ji neturi jokių nuosavybės teisių į Butą, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo formuoti jai materialinių teisinių reikalavimų dėl nuosavybės teisių į šį turtą.

5.3. Net ir iškilus ginčui tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, toks ginčas nagrinėjamas ypatingąja teisena (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Nustačius pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teismo sprendimo pagrindu notaras išduos pavelėjimo teisės liudijimą į visą Butą. Dabar, remiantis teisine prezumpcija apie jungtinę nuosavybę, pareiškėjas tokių dokumentų notarui pateikti negali ir dėl to į Buto paveldėjimą teoriškai gali pretenduoti ir S. B.. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje S. B. turės galimybę pateikti savo nuomonę ir įrodymus bei ginčytis, jei turės kitokią nuomonę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto. Faktas, ar T. B. B. įgijo asmeninės nuosavybės teise, ar Butą įgijo jungtinės nuosavybės teise su J. B., turi juridinę reikšmę, nes nuo to fakto priklauso, ar pareiškėjas galės paveldėti visą Butą kaip T. B. vienintelis įpėdinis, ar tik Buto - ¾ dalis, kaip T. B. vienintelis įpėdinis (½ dalį Buto) bei J. B. įpėdinis (¼ dalį Buto).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip yra nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina T. B., kuri yra mirusi, 1992 m. kovo 2 d. sutarties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog Butas yra įgytas T. B. santuokos su J. B. metu, todėl laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teikiamu pareiškimu ir pridedamais įrodymais pareiškėjas siekia paneigti prezumpciją, kad Butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, kad nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso pareiškėjo teisė paveldėti visą Butą. Kol galioja (kol nėra paneigta) santuokos metu įgyto Buto kaip jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, pareiškėjas negali gauti dokumentų ar prašomą teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinti kitu būdu; įstatymai kitokios tvarkos tokiam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti taip pat nenumato.

10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena ir atsisakė jį priimti. Teismas nurodė, kad reikalavimas reiškiamas ne dėl fakto, kuris turi juridinę reikšmę, nustatymo, o dėl teisės (asmeninės nuosavybės teisės) pripažinimo. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai skundžiamoje nutartyje išdėstytai teismo pozicijai.

11. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008, 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018).

12. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

13. Kasacinio teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.).

14. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė siekiantis paneigti prezumpciją (neginčydamas jos egzistavimo), kad Butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, pareiškėjas siekia pakeisti turto teisinį režimą. Pareiškėjas turi įrodymus, susijusius su turto įgijimu (nenurodo, kad dokumentai yra dingę ar sunaikinti), todėl nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą remiantis tuo, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Dėl šios priežasties apelianto nurodyta analogija su pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymu yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje turės būti sprendžiama, ar galima pripažinti, jog T. B. butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, aplinkybės dėl prezumpcijos paneigimo turi būti įrodinėjamos, akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimas yra dėl teisės pripažinimo. Tai, kad asmenys, dėl kurių nuosavybės teisės kilęs ginčas ir reiškiamas reikalavimas, yra mirę, nekeičia ginčo esmės. Paveldėjimo atveju įvyksta universalus teisių perėmimas. Apeliantas pats nurodo, jog į Buto paveldėjimą teoriškai gali pretenduoti ir S. B., kuri, remiantis prie pareiškimo pateiktais dokumentais, yra priėmusi J. B. palikimą (kartu su pareiškėju). Taigi atskirojo skundo argumentai dėl reikalavimo, ginčo šalių, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas pareiškė reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo, o turto teisinio režimo nustatymas ir/ar pakeitimas negali būti nustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

17. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).

18. Atsižvelgiant į šias nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nurodė, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nepagrįstai sprendė, jog toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti, atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies - panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir pareiškėjo J. B. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič