Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – N. R., jos atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 23-ANR_N-924-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. 2021 m. balandžio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2021 m. kovo 7 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu būdama viešoje uždaroje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), komercinio renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu, buvo trijų asmenų grupėje kartu su K. K., G. A., nesilaikant Nutarimo Nr. 1226 2.1.5.1. punkto (viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis), 2.1.5.2. punkto (vyresni nei 6 metų asmenys, viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną) punktų, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21131066173 medžiagos 2–3 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 23-ANR_N-924-2021 už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą N. R. skirta 500 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21131066173 medžiagos 1 lapas).

Skunde N. R. atstovas prašo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teigiama, kad pareigūnai nesiėmė visų priemonių tinkamai išanalizuoti situaciją, nustatyti būtinuosius administracinio nusižengimo požymius – nenustatė esminių aplinkybių ir faktų, todėl negalėjo priimti objektyvaus ir teisėto sprendimo. N. R. veiksmuose nėra būtinojo administracinės atsakomybės kilimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį požymio – subjektyviosios pažeidimo pusės.

Pažymima, kad N. R. ne dalyvavo komerciniame renginyje, o 2021 m. kovo 27 d. buvo pakviesta dalyvauti audiovizualinių kūrinių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ filmavimuose, kurie buvo tiesiogiai transliuojami internetiniame portale (duomenys neskelbtini) bei televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“. Filmuodamasi šiuose audiovizualiniuose kūriniuose N. R. vykdė savo profesines pareigas pagal iš anksto parengtą scenarijų. Dalyvaujant filmavime buvo vadovaujamasi jo autorių pateikiamais nurodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijomis „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“ (toliau – Rekomendacijos). Organizatoriai iš anksto informavo apie kompleksines priemones (testavimas, veido apsauginės kaukės, atstumo laikymasis bei rankų, patalpų dezinfekavimas), kurių reikės laikytis, užtikrino, kad visos priemonės, reikalingos saugumui, būtų suteikiamos. Filmavimo, kuris vyko neviešoje uždaroje patalpoje, metu buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų (dėvėti veidą dengiančią apsauginę kaukę, laikytis saugaus atstumo ir kt.), išskyrus atvejus, kuomet filmuojant audiovizualinį kūrinį turėjo būti užfiksuotas „STOP kadras“, kuris sukurtų efektą, kad yra fotografuojamasi prie „(duomenys neskelbtini)“ arba tuo metu, kai N. R. buvo nugrimuota filmavimui ir turėjo pereiti iš vienos patalpos į kitą ir tą padaryti taip, kad nebūtų sugadinamas grimas ar kt. Atliekant minimus filmavimo elementus buvo laikomasi 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“ numatyto reikalavimo, kad jei kontaktas yra būtinas, tai turi būti apribotas jo laikas, nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemonės) nenaudojamos, jei dėl darbo specifikos asmuo negali jų dėvėti, pvz. aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu. Šios aplinkybės rodo, jog N. R. yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl savo profesinių pareigų vykdymo. N. R. atvykus į „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas COVID-19 testas ir ji turėjo neigiamą COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) testo atsakymą, neturėjo jokių užkrečiamų ligų požymių, todėl ji negalėjo sukelti pavojaus išplisti COVID-19 ligai.

Skunde teigiama, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis sudaro sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms, ir tai suprasdamas to siekia ir taip nori elgtis. Aukščiau aptartos aplinkybės, skundo autoriaus teigimu, patvirtina, kad N. R. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės, nes ji, vykdydama savo darbines funkcijas ir filmuodamasi audiovizualiniame kūrinyje, negalėjo numatyti ir suprasti, kad turint neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą bei laikantis 2020 m. gegužės 18 d. Rekomendacijų galima sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms. Byloje nesurinkta įrodymų, jog nebuvo laikomasi higienos reikalavimų dėl COVID-19 ligos plitimo, todėl visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamos N. R. naudai. Visa tai suponuoja išvadą, kad N. R. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numato ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir jos objektyviųjų požymių administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Skunde taip pat pažymima, kad ne tik nebuvo aiškinamasi ir vertinama aplinkybė, kaip galima sudaryti sąlygas išplisti COVID-19 ligai turint neigiamą šios ligos testo atsakymą, bet taip pat neatsižvelgta į ANK 15 straipsnio nuostatas, jog asmuo neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu neviršijo savo įgaliojimų, bei ANK 21 straipsnio nuostatas, kad neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Skundo autoriaus vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad tiek surašant protokolą, tiek ir priimant nutarimą nebuvo nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, kurios buvo esminės.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad N. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinėje nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus tyrimo metu surinktus, byloje esančius įrodymus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. paaiškino, kad karantino metu filmavimai vykdavo pakankamai dažnai. Viskas būdavo taip, kad grimą daranti visažistė būdavo su kauke, filmuotojai taip pat būdavo su kaukėmis. ,, (duomenys neskelbtini)“ organizatoriai pakvietė ją sudalyvauti minėtame renginyje, įteikti apdovanojimą ir pasirodyti ant raudono kilimo, sudalyvauti filmavime. Ji sutiko, taip ji atliko savo darbo funkciją. Visą informaciją dėl renginio organizavimo, tvarkos, reikalavimų organizatoriai atsiuntė el. paštu. Į (duomenys neskelbtini) buvo galima patekti tik atlikus COVID-19 testą ir gavus neigiamą atsakymą. Kiekvienam atlikėjui buvo nustatytas laikas, kada daromas grimas, atlikėjai taip pat turėjo savo kambariukus, kuriuose turėjo būti ir laukti, kada bus iškviesti atlikti savo funkciją. Kambariukuose buvo suskirstyti po 4-5 žmones. Kambariukuose reikėjo dėvėti kaukes, koridoriuose taip pat vaikščiojo su kaukėmis, tačiau kai buvo padarytas grimas, vaikščiojo be kaukių, kad nesugadintų grimo. Filmavimo metu kaukių atlikėjai nedėvėjo. Ji pati buvo prasirgus COVID-19 liga, buvo padaryti testai, todėl jautėsi saugiai. Ką tiksliai veikė inkriminuojamo nusižengimo dieną 20.07 val., nepamena. Apie pažeidimą ji buvo informuota pareigūnės skambučiu, ją informavo, kad yra paskirta bauda, kurią reikės susimokėti, tačiau nebuvo paaiškinta už ką bei kodėl. Mano, kad nubausta nepagrįstai, palaiko skundą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. atstovas advokatas Vytautas Geležinis teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nes nutarimas yra nepagrįstas. Teigė, kad neaišku, už kokį pažeidimą bei kuriuo metu padarytą pažeidimą asmuo nubaustas. N. R. pažeidimo padarymo metu buvo atvykusi į ,,(duomenys neskelbtini)“ audiovizualinių kūrinių filmavimuisi. Prieš patenkant į areną, jai buvo atliktas testas. Tuo metu buvo numatyta, jog asmuo dėl darbo specifikos gali nedėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kaip reikia elgtis. Kaukės nebuvo dėvimos, kai vyko filmavimas arba kai buvo atlikėjas nugrimuotas ir einama filmuotis. Duomenų, paneigiančių, kad pareiškėja filmavosi audiovizualiniame kūrinyje, nesilaikė scenarijaus ir nesilaikė taisyklių, nėra. Be to, visos aplinkybės, kurios yra neaiškios, neįrodytos, privalo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Liudytojas H. D. teismo posėdžio metu parodė, kad vyko audiovizualinio kūrinio filmavimas, kurio metu buvo laikomasi saugumo priemonių, vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, rekomendacijomis. Ruošiantis filmavimui buvo papildomai pasitelkiamos apsaugos priemonės, tokios kaip asmenų testavimas, kas nebuvo tuo metu privaloma. Filmavimas susidėjo iš tiesioginio filmavimo ir intarpų, nufilmuotų iš anksto. Filmavimai buvo sudėlioti griežtais grafikais, kurie vyko apie savaitę laiko. Žmonės atvykdavo į filmavimą nustatytu laiku. ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomota tik filmavimui arenoje. Tai nebuvo komercinis renginys. ,,(duomenys neskelbtini)“ esanti pagrindė salė buvo teritorija, skirta filmavimui, tačiau pasiruošimas, grimas, persirengimas vyko ne pagrindinėje salėje, o kambariukuose. Asmenys į filmavimą atvyko su pakvietimu. Žmonės buvo informuoti, kad jei serga kvėpavimo ligomis, turi pranešti iš anksto ir nedalyvauti. Taip pat buvo nurodyta, jog bus privalomas testavimas, arba reikia atsinešti neigiamą testo rezultatą, kaukės bus dėvimos pagal rekomendacijas. Iš pradžių dalyviams buvo skambinama, vėliau siunčiami pranešimai dėl reikalavimų ir su laiku siunčiama vis patikslinta informacija. Žmonės į areną buvo įleidžiami pagal grafiką, scenarijų ir sąlygas, t. y. buvo tikrinama, ar asmuo yra sąraše, ar turi neigiamą COVID testo rezultatą, jei ne, tuomet siunčiamas testuotis. Kaukių nedėvėjimas buvo susijęs tik išimtinai su filmavimu ir patekimu į filmavimo aikštelę, kad nenusivalytų grimas. Visa informacija buvo nurodyta dalyviams. Atlikėjai buvo suskirstyti atskiruose kambariukuose, buvo laikomasi saugaus atstumo. Kaukės buvo privalomos visur iki tol, kol buvo atlikėjas nugrimuojamas. Po grimo, jei reikalinga pasiruošti filmavimuisi, kaukė nebuvo dėvima. Buvo filmuojami du pasirodymai. Vienas – raudonasis kilimas, buvo filmuojamas nuo 17.30 val. iki po 19 val., kurio metu dalyviai eina raudonu kilimu, duodamas interviu. Kitas filmavimas – audiovizualinis kūrinys, nuo 19.30 val. iki 23.00 val. Buvo nufilmuotos dalys, kurios buvo skirtos archyvui, tiesioginiam eteriui, kita vaizdo medžiaga nufilmuota anksčiau, todėl transliuojamas vaizdas tiesiogiai per televiziją buvo sudarytas iš kelių filmavimų. Pašaliniai asmenys negalėjo patekti į areną, todėl neteisingai nurodyta, jog buvo vykdomas komercinis renginys. Atlikėjai, dalyvavę ,,(duomenys neskelbtini)“ filmavime, atliko darbines funkcijas.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnė, kuri administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą. Tiesioginės transliacijos metu, kai buvo transliuojamas renginys, žmonės pranešinėjo policijai apie galimai daromus pažeidimus karantino metu. Buvo gauta ne mažiau kaip 50 pranešimų, kurie buvo užregistruoti policijos registruojamų įvykių registre. Buvo surinkta medžiaga ir pradėta administracinio nusižengimo teisena. Surašant nutarimą buvo nurodyta, jog pažeidimas padarytas viešoje vietoje, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vieša vieta yra vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu turi teisę dalyvauti kiti asmenys. Vaizdo įraše matyti, kad buvo ne tik grupės ,,(duomenys neskelbtini)“ narės, bet ir kiti asmenys. Buvo nustatyta, kad 19.52 val. – raudonas kilimas, N. R. koridoriuje – 20.07 val., pasirodyti pagal scenarijų turėjo 21.27 val. Administracinio nusižengimo nutarimas surašytas remiantis nuotrauka. Nurodyta valanda administracinio nusižengimo protokole ir nutarime gali būti neteisinga dėl techninės klaidos. N. R. apie pažeidimą buvo informuota telefonu. Protokolas buvo surašytas po to, kai pareiškėja apie pažeidimą buvo informuota telefonu.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gavęs užduotį atlikti vaizdo įrašo analizę. Atlikus vaizdo įrašo peržiūrą, buvo pastebėtos trys moterys, kurios eina be burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių. Viena iš moterų buvo atpažinta kaip N. R.. Duomenys buvo fiksuojami tarnybiniame pranešime. Mano, kad laikas, nurodytas vaizdo įraše, atitiko realų laiką.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis (ANK 5 straipsnis), todėl administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, nusižengimą tiriančios institucijos išvados dėl nusižengimo sudėties, asmens kaltės ir faktinių aplinkybių vertinamos kaip pagrįstos, kai įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Teismas, išanalizavęs skundo ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, surinkęs ir ištyręs papildomus įrodymus, daro išvadą, jog N. R. veikoje pagrįstai nustatyta ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis ir ji pagrįstai pripažinta kalta, padariusi šį administracinį nusižengimą.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl kiekvienu atveju būtina nurodyti konkretų teisės akto reikalavimą, kurį kaltininkas pažeidė. Be to, 4 dalyje numatytos kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys, kuriose numatyta griežtesnė atsakomybė už 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kai jie padaryti esant dviems papildomoms aplinkybėms: 1) minėtų teisės aktų pažeidimai padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą ir 2) sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Tai, kad N. R. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina ir įrodo pačios N. R. paaiškinimai, liudytojo H. D. parodymai, liudytojų A. K. ir T. K. parodymai, rašytiniai bylos duomenys – vaizdo įrašo medžiaga, fotonuotrauka, tarnybiniai pranešimai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo papildytas Ypač pavojingų užkrečiamų ligų sąrašas į jį įtraukiant COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir įvestas karantino režimas.

Pagal minėto Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.

N. R. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2021 m. kovo 27 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. punktas įpareigojo asmenis viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas), o 2.1.5.2. punktas numatė pareigą vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną).

Policijos registruojamų įvykių suvestinės duomenys, liudytojos A. K., T. K. parodymai patvirtina, jog vykstant renginio „(duomenys neskelbtini)“ transliacijai per televiziją gauta daugybė pranešimų apie galimus karantino pažeidimus, t. y. kaukių nedėvėjimą viešoje vietoje, būriavimąsi, o peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, užfiksuota, jog 20.07 val. N. P. „(duomenys neskelbtini)“ koridoriumi eina nedėvėdama kaukės, paskui ją eina kiti asmenys. N. R. neneigė, kad nusižengimo padarymo metu „Žalgirio arenoje“ buvo ir neneigė, kad ji vaikščiojo koridoriais nedėvėdama nosį ir veidą dengiančios veido kaukės, tačiau teigė, kad tai nebuvo komercinis renginys, nes vyko filmavimas, kurio metu ji atliko savo darbines funkcijas. Teismas, įvertinęs N. R. paaiškinimus, liudytojo H. D. parodymus, atstovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, sutinka su skundo argumentu, jog renginio, vykusio inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu viešoje virtoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, negalima vertinti komerciniu renginiu, kurie, vadovaujantis aukščiau minėto Nutarimo 2.2.8 p., buvo draudžiami. Kaip parodė H. D., atsižvelgiant į nustatytus ribojimus dėl koronaviruso infekcijos, buvo atsisakyta surengti komercinį renginį, tačiau buvo filmuojami du audiovizualiniai kūriniai, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose dalyvavo tik iš anksto pakviesti atlikėjai. Tai patvirtino ir N. R.. Faktą, kad tai buvo audiovizualinio kūrinio filmavimas, patvirtina ir aplinkybės, jog būtent tiesioginės televizijos transliacijos metu žiūrovai ėmė pranešinėti apie galimus karantino taisyklių pažeidimus. Nepaisant to, kad inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu vyko audiovizualinio kūrinio filmavimas ir transliacija, tai neatleido nuo pareigos tiek filmuojantiems asmenims, tiek besifilmuojantiems asmenims laikytis Nutarimo reikalavimų dėl kaukių dėvėjimo su išimtimis, numatytomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“. Šių Rekomendacijų 5.1 punktas numatė pareigą visiems be išimties filmavime dalyvaujantiems asmenims, vyresniems nei 6 metų, t. y. tiek filmavimo grupės darbuotojams, tiek ir dalyviams, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, jeigu filmavimas vyksta atvirose erdvėse (turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose) ir viešose uždarose vietose. 5.3 punktas numatė, jog nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemones) nenaudojamos, jei dėl darbo specifikos asmuo negali jų dėvėti, pvz. aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu. Taigi, šios Rekomendacijos numatė, kad apsaugos priemonės gali būti nenaudojamos tik tuo atveju, jeigu žmogus negali jų dėvėti dėl darbo specifikos, pavyzdžiui, aktoriai, masinių scenų dalyviai, tačiau tik filmavimo scenų metu. Tuo metu, kai nevyksta filmavimo veiksmas, ši išimtis negalėjo būti taikoma. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja be kaukės kartu su kitais asmenimis buvo užfiksuota ne filmavimo metu, o atlikėjai einant koridoriumi. Inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė, jog kaukės galima nedėvėti tarp filmavimo scenų. Numatė išimtį nedėvėti kaukės tik filmavimo scenų metu. Pažymėtina, jog Rekomendacijos parengtos sveikatos apsaugos ministerijos, specialiai skirtos filmavimams, todėl neabejotinai rengiant šias nuostatas buvo įvertintos ir aplinkybės dėl grimo. Pažymėtina, jog N. R. savo paaiškinimuose pripažino, jog kaukes turėjo dėvėti kambariukuose bei koridoriuose. Liudytojas H. D. taip pat parodė, kad pagrindinė teritorija filmavimui buvo pagrindinė salė (2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 12:00 s – 12:34 s), kaukių nedėvėjimas buvo susijęs tik išimtinai su filmavimu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir nuotraukos matyti, kad N. R. administracinio nusižengimo padarymo metu nesifilmavo ir nesiruošė kitoms darbinėms funkcijoms atlikti. Kadangi nei Nutarimo, nei Rekomendacijų nuostatos nenumatė išimties nedėvėti veido kaukės tuo metu, kai nėra tiesiogiai vykdomos darbo funkcijos – tarp pasirodymų, filmavimų ir pan., šiuo atveju, išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ filmavimo zonos, veido kaukę buvo privaloma dėvėti. Be to, kaip matyti vaizdo įraše, kiti asmenys, išėję prieš N. R. ar po jos į koridorių, dėvi veido kaukes. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog tai, kad buvo vykdomos profesinės pareigos dalyvaujant filmavime, atsakomybės dėl Nutarimo 2.1.5.2. punkte nurodytų reikalavimų tarp filmavimų nešalina.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nors, kaip yra akcentuojama skunde, N. R. dalyvavo audiovizualinio kūrinio filmavime, tačiau būtent tuo metu, kai buvo užfiksuota einanti koridoriumi nedėvinti kaukės, filmavimas, kurio metu, ji vykdė savo kaip atlikėjos veiklą, nevyko.

Nagrinėjamu atveju, peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad N. R. išeidama iš patalpos į koridorių, kartu su kitomis grupės narėmis išlaiko atstumą nuo jų. Matyti, kad ji eidama koridoriumi prieina prie sienos ir pasilenkia, galimai padėdama buteliuką su vandeniu ir nueina. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad ji būtų stoviniavusi ir bendravusi su kitomis atlikėjomis. Pažymėtina, kad N. R. pati pirma, atskirai nuo kitų dviejų grupės narių ėjo koridoriumi. Kaip minėta, išėjusi iš filmavimo patalpos, pareiškėja praėjo koridoriumi ir jos nebesimato vaizdo kameros fiksavimo lauke. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nepagrįstai inkriminuotas Nutarimo 2.1.5.1 punkto reikalavimų nesilaikymas, kad ji nurodytu laiku buvo trijų asmenų grupėje, todėl ši aplinkybė yra šalintina iš kaltinimo.

Teismas pažymi, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime neteisingai nurodytas nusižengimo padarymo laikas. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašą, matyti, jog N. R. užfiksuota einanti koridoriumi be kaukės ne 17.30 val., o 20.07 val., kaip užfiksuota ir nuotraukoje. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti vaizdo stebėjimo kamerų netinkamu laiko fiksavimu. Liudytoja A. K. patvirtino, jog nusižengimas fiksuotas iš vaizdo kamerų įrašų, o pažeidimo laikas protokole ir nutarime neteisingai nurodytas dėl techninės klaidos. Esant šiems duomenims, teismas konstatuoja, jog N. R. administracinio nusižengimas padarymo laikas yra ne 17.30 val., o 20.07 val., todėl ši aplinkybė patikslintina. Teismas skundo nagrinėjimo metu buvo informavęs atstovą, apie tai, kad ši aplinkybė gali būti tikslinama, todėl darytina išvada, kad tai teisės į gynybą nepažeis.

Nors Pareiškėjai ir buvo nustatytas neigiamas COVID-19 ligos rezultatas (b. l. 24), vis dėlto, tokios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jos veiksmų laikyti nepavojingais ir savaime nešalina atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi, kaip pripažįstama teismų praktikoje, imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19, bet ir šiuo virusu dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-554-954/2021, AN2-529-593/2020), be to, COVID-19 ligos simptomai pasireiškia ne iš karto po apsikrėtimo, ir net testu jis gali būti nenustatomas praėjus trumpam laiko tarpui po galimo užsikrėtimo. Todėl šiuo atveju bet koks visuomenės sveikatos srities teisės aktų, susijusių su COVID-19 pažeidimas, padarytas karantino metu sukėlė pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamai ligai, t. y. COVID-19. Pažymėtina, jog visas šias aplinkybes N. R. būdama suaugusi, brandi asmenybė, neabejotinai suvokė ir suprato, jog nedėvėdama kaukių kai jos privalomos, sukelia pavojų šiai ligai išplisti, net jeigu ji nusižengimo dieną ir turi neigiamą testą, todėl konstatuojama, jog N. R. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, t. y. kaltė.

Skunde vadovaujamasi ir 21 straipsniu nurodant, jog pagal ANK neatsako asmuo, kuris ANK numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Pažymėtina, jog atliekant filmavimą, vykdant darbines funkcijas, nebuvo nurodyta, jog galima nedėvėti kaukės ir neatliekant darbinių funkcijų. Liudytojas H. D. tik patvirtino, jog organizuojant filmavimus, buvo vadovautasi tuo metu galiojusiomis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, kurios, kaip nustatyta, nenumatė galimybės nedėvėti kaukės, kuomet tai nėra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, todėl skundo argumentai dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos ANK 21 straipsnyje, atmetami kaip nepagrįsti, kaip ir skundo argumentai dėl ANK 15 straipsnyje numatytų aplinkybių, nes reali žala šiuo atveju nenustatyta, be to, N. R. negali būti tinkamu subjektu, kadangi nevykdo profesinių pareigų, kurių įgaliojimus nustatytų įstatymai ar kiti teisės aktai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad N. R. 2021 m. kovo 7 d. apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu viešoje uždaroje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vykusių „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo be veidą ir nosį dengiančios kaukės, tuo pažeidė minėto Nutarimo 2.1.5.2 punkto reikalavimą ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį buvo nubausta pagrįstai. Naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjai skirta teisingai, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, patikslinant nusižengimo padarymo laiko aplinkybę bei pašalinant aplinkybes, jog nusižengimas padarytas komercinio renginio metu ir buvo pažeisti Nutarimo 2.1.5.1 punkto reikalavimai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patikslinti administracinio nusižengimo nutarime nurodytą administracinio nusižengimo padarymo laiką, nurodant, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 20.07 val.

Iš Kauno miesto Nemuno policijos komisariato tyrėjos A. K. 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo pašalinti aplinkybę, kad N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.5.1 punkto reikalavimus ir tai, kad nusižengimas padarytas komercinio renginio metu.

N. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 23-ANR_N-924-2021 palikti galioti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21131066173 medžiagą grąžinti Kauno rajono policijos komisariato skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.