Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės N. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė N. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei V. J. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki ieškovės gyvos galvos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Ieškinyje nurodyta, jog pagal 2009 m. birželio 9 d. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0417222 nuo 2009 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. birželio 8 d. ieškovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygio priežastis 27.1. ligos arba būklės, diagnozės kodas pagal TLK-10 F31.6). Pagal 2011 m. gegužės 31 d. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0616261 nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygio priežastis 27.1. ligos arba būklės, diagnozės kodas pagal TLK-10 F31.4). Pagal 2014 m. gegužės 8 d. darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0796246 nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2041 m. gegužės 10 d., t. y. iki ieškovei sukaks 65 m., paliktas tas pats 40 proc. darbingumo lygis.

3. Nurodė, jog ieškovei susirasti kokį nors darbą, turint tokį darbingumo procentą ir kuris būtų tinkamas pagal jos sveikatos būklę, faktiškai neįmanoma. Ieškovės teigimu, galimybių gauti didesnes pajamas iš esmės ji neturi arba jos labai menkos. Nurodė, kad tokių galimybių ieškojo ir ieško, tik iki šiol jų nerado ir nebesitiki rasti. Ieškovė galėtų dirbti tik kažkokį darbą namuose sėdėdama. Be to, ieškovei negerai nei ilgai sėdėti, nei per ilgai stovėti, turi pajudėti, tam tikru laiku turi pagulėti, kad stuburas atsipalaiduotų. Nors jau ne vieneri metai, kai ieškodama darbo ieškovė registruojasi Užimtumo tarnyboje, darbo pasiūlymų pagal savo sveikatos būklę ir savo galimybes negavo. Anot ieškovės, Užimtumo tarnyboje pastarajai pasakė, kad ji galėtų ir nebesiregistruoti, kaip darbo ieškantis asmuo, nes jai tinkamų darbų faktiškai nėra arba jie pasitaiko labai retai. Todėl vienintelis ieškovės pragyvenimo šaltinis išlieka netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu yra 354 Eur. Nurodo, jog gaunamos pensijos dydis nėra pakankamas pragyvenimui, kad galėtų sveikai maitintis, išlaikyti būstą, tinkamai rūpintis sveikata, apsirengti ir kt. Pažymėjo, kad jai diagnozuota virš penkiolika įvairių ligų, todėl vaistams per mėnesį vidutiniškai reikia apie 70 Eur.

4. Ieškovės teigimu, kai dukra augo, ji (ieškovė) ją visiškai išlaikė. Nurodė, kad V. augo be tėvo, nes jis paliko jas, kai V. buvo 6 mėnesiai. Ją užaugino faktiškai viena pati. Padėjo ir ieškovės tėvai. Iki mokyklos dukra lankė savaitinį darželį, nes ieškovė dirbo pamainomis ir negalėjo tuo metu kitaip ja pasirūpinti. Ieškovės manymu, dukra (atsakovė) galėtų mokėti prašomą išlaikymo dydį. Toks išlaikymo dydis (350 Eur) užtikrintų ieškovei maždaug minimalios mėnesinės algos dydžio pajams per mėnesį.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė aplinkybes, susijusias su gyvenimo sąlygomis iki atsakovei suėjo 16 metų, t. y. jog iki 2010 metų ieškovė, senelė L. K. (ieškovės motina), atsakovė bei atsakovės sesuo (ieškovės dukra J. D., gim. (duomenys neskelbtini)) gyveno visos kartu senelei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu, ieškovė vartojo alkoholį, vedė amoralų gyvenimo būdą, buvo ne kartą už tai bausta administracine tvarka, ne kartą patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Gyvendamos kartu su ieškove, senelė, sesuo ir atsakovė nuolat kentėdavo nuo ieškovės fizinio bei psichologinio smurto. Nurodė, kad senelė išimtinai stengėsi dėl atsakovės ir jos sesers, daug dirbo namuose, taupė pinigus. Senelė gamindavo valgyti, skalbė drabužius, tvarkė butą, rūpinosi V. ir J.. Ieškovė neprisidėjo finansiškai, nes ieškovės gaunamos pajamos buvo išleidžiamos alkoholiui, kuriam ieškovė turi priklausomybę. Ieškovė vogdavo pinigus iš senelės, daiktus iš parduotuvių, iš svetimų asmenų, už tai jai buvo skirtos piniginės baudos. Ieškovė pirko daiktus išsimokėtinai, kurių negalėjo sau leisti, dėl ko nuolat turėjo skolinius įsipareigojimus, kuriuos, kaip ir baudas, tekdavo apmokėti senelei. Ieškovė dažnai iš parduotuvių vogdavo alkoholį. Namuose nuolat kildavo barniai, ieškovė atvesdavo savo sugėrovus, vykdavo muštynės. Vieną kartą iš buto balkono iškrito ir mirtinai susižalojo girtas ieškovės draugas, kurį negyvą surado atsakovės sesuo. Seseriai tai buvo didelė psichologinė trauma, kurios pasekmės išliko ir iki šiol. Negalėdama atlaikyti ieškovės psichologinio ir fizinio smurto, būdama 16 metų, atsakovė išėjo iš namų gyventi pas savo klasės draugo tėvus Iloną ir A. K.. Jau nuo 15 metų ji po mokyklos kiekvieną dieną važiuodavo su klasės draugu A. K. pas jį į namus. Jie kartu darydavo pamokas, atsakovę maitino, vakare I. K. parveždavo atsakovę namo. A. tėvai palaikė ją morališkai, domėjosi jos mokslais, organizavo jos laisvalaikį, faktiškai jie, o ne ieškovė rūpinosi atsakove nuo 2009 metų. Nuo 2010 m. K. pilnai išlaikė atsakovę, mokėjo būsto išlaidas, nes atsakovė gyveno pas juos, pastarieji apmokėdavo maitinimo išlaidas, apmokėdavo atostogų, laisvalaikio, kitas išlaidas.

7. Atsakovė pažymėjo, kad dėl ieškovės psichologinio smurto naudojimo artimųjų atžvilgiu, vengimo atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei kitų priežasčių 2016 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovė buvo paskirta J. D. laikina globėja. 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18379-897/2017 ieškovei buvo apribota motinos valdžia dukros J. D. atžvilgiu. Teismo sprendimu sesers nuolatine globėja buvo paskirta atsakovė. Tuo metu atsakovei buvo 21 metai, ji buvo netekėjusi, jai reikėjo išlaikyti save ir seserį, todėl dirbo tris darbus, nuomojosi būstą. Atsiliepime nurodė aplinkybes, susijusias su sesers sveikatos būkle (tiek fizine, tiek psichologine), ypatingos priežiūros bei vaistų poreikį. Anot atsakovės, ieškovė dukra nesidomėjo, auklėjime nedalyvavo, gera valia išlaikymo neteikė, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį.

8. Atsakovė taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su jos finansine padėtimi – paaiškino, kad šiai dienai teikia J. (sesei) paramą, nes ji mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir jai nėra 24 metų, kadangi J. dėl nugaros skausmų turėjo nutraukti darbo santykius su UAB „Vitaresta“, kur nuo 17 metų dirbo valytoja. J. šiuo metu yra 19 metų, ji gyvena su atsakove, mokosi Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre kasdienėje klasėje pagal bendro ugdymo programą. Pati atsakovė 2013 metais po mokyklos baigimo įstojo į Vilniaus universitetą į valstybės nefinansuojamą studijų vietą į bakalauro studijų programą Ergoterapiją. Atsakovė nurodo, kad būtent I. ir A. K. suteikė finansinę paramą jai tuo metu, o taip pat dėl sunkios finansinės padėties atsakovė pasinaudojo valstybės parama – studijų kainos kompensavimu iš valstybės biudžeto, todėl šiai dienai ji turi įsipareigojimų už minėtus banko suteiktus kreditus studijoms. Atsakovė pažymėjo, kad 2016 metais jai buvo sunku išlaikyti net save, o papildomai atsirado išlaidų – sesers išlaikymas. Todėl buvo priversta prašyti kredito įstaigos paskolų gyvenimo išlaidoms suteikimo. Atsakovė nurodo, kad šias paskolas išmokės tik 2033 m., o jos buvo panaudotos ne atsakovės poreikiams tenkinti, o ieškovės įstatyminės pareigos vykdymui – išlaikyti ieškovės dukrą.

9. Be to, atsakovė nurodė aplinkybes, susijusias su pablogėjusia savo sveikatos būkle, kurią lėmė fizinis bei psichologinis smurtas šeimoje iš ieškovės pusės, taip pat ieškovės nusišalinimas nuo motinos pareigų dukrų atžvilgiu, t. y. ieškovė vengė atlikti savo pareigas vaikams, negalėjo atliepti emocinių, fizinių poreikių, todėl atsakovė sunkiai dirbo įvairius fizinius darbus, kurie lėmė sveikatos pablogėjimą, taip pat sumažino galimybes gauti didesnes pajamas.

10. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus J. išlaikymo išlaidoms kompensuoti atsakovei paskirta išmoka, sudaranti 343 Eur, iš kurių 196 Eur yra globos (rūpybos) tikslinis priedas ir 147 Eur pagalbos pinigai, tačiau reikia ne mažiau 550 Eur per mėnesį. Todėl papildomai prie 343 Eur socialinės išmokos atsakovė turi prisidėti mažiausiai apie 200 Eur per mėnesį prie sesers išlaikymo. 2023 m. atsakovės uždirbamos pajamos per mėnesį apytiksliai sudaro 600 Eur. Šių pinigų užtenka tik prisidėti prie paramos teikimo J. (apie 200 Eur/mėn.), apmokėti finansinius įsipareigojimus bankams už suteiktus kreditus (apie 80-85 Eur/mėn., sumokėti savarankiškai besidraudžiančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoką (58,63 Eur mėn.), sumokėti už atsakovei asmeninės nuosavybės priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius (apie 80-100 Eur/mėn.). Taip pat atsakovė nurodė, kad kas du metus savo lėšomis privalo kelti profesinę kvalifikaciją Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimo pratęsimui, kuris yra privalomas vykdant asmeninio trenerio veiklą. Apsirengti, transportui, mokėjimui už mobilųjį telefoną, internetą, sveikatos priežiūrai, kitoms išlaidoms atsakovei lieka apie 200 – 170 Eur per mėnesį. Iš jų skiriama vaistams, vizitams pas gydytojus apie 30 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog priteisus po 350 Eur išlaikymą ieškovei iki gyvos galvos, ji (atsakovė) liktų absoliučiai be lėšų pragyvenimui, taip pat nukentėtų ieškovės pilnamečio vaiko J. D. interesai, nes jai reikalinga parama, kol ji mokosi ir netapo finansiškai nepriklausoma. Nurodė, kad šiuo metu yra ištekėjusi, gyvena kartu su sutuoktiniu ir iš vienos atsakovės uždirbamų pajamų, pastaroji negalėtų pragyventi ir teikti paramą seseriai, t. y. sutuoktinis prisideda prie šeimos išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad be minėto nekilnojamojo turto, atsakovei priklauso viena transporto priemonė.

11. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nutyli, jog turi nuosavą būstą Antakalnio mikrorajone, Tverečiaus gatvėje, taip pat nuslėpė duomenis apie jai (ieškovei) priklausančią transporto priemonę, įsigytą 2021 m. gruodžio 13 d. Nurodė, kad ieškovei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto masė lygi atsakovei priklausančio turto masei. Atsakovė paaiškino, jog teismui pripažinus, kad palikėjos L. K. mirties dieną N. K. buvo reikalingas išlaikymas, ieškovė įgijo teisę į ½ palikėjos L. K. palikimo. Tokiu būdu, atsakovei su ieškove lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė du butai: butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurie atsakovei buvo palikti senelės testamentu. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės konfliktinius santykius, atsakovė kreipėsi į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto atidalijimo, civilinėje byloje Nr. e2-9352-1193/2023. Buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas N. K. asmenine nuosavybe, o butas esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas V. J. asmenine nuosavybe, išmokant N. K. dalį kompensacijos. Ieškovės vertinimu ši parama (išlaikymas butu ir pinigine kompensacija) yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė neturi teisės reikalauti išlaikymo iš atsakovės, kadangi ši parama iš atsakovės pusės jau yra suteikta remiantis 2022 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje e2A-999- 460/2022 bei taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9352-1193/2023.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

12. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė ieškinio reikalavimus bei papildomai nurodė, kad neužtenka pinigų pragyvenimui, jai skiriama daug vaistų, ne visi vaistai ar tyrimai kompensuojami. Atsakovės teigimu, vaistams išleidžia apie 200 Eur, žiemą buto komunaliniai mokesčiai sudaro 150 Eur, o maistui nebelieka. Paaiškino, jog šiuo metu maistą perka jaunesnioji dukra, kuri namuose taip pat gamina maistą, tvarko namus. Anot ieškovės, V. jai niekada gyvenime nėra padėjusi. Tuo tarpu ieškovė dukra rūpinosi, užtikrino visus jos poreikius, viską dėl jos darė. Paaiškino, kad po to, kai V. tėvas paliko šeimą, susipažino su kitu vyru (atsakovės patėviu), su kuriuo susilaukė antros dukros – J.. Tuo metu patėvis apsigyveno kartu, t. y. bute gyveno ieškovė, atsakovė, atsakovės sesuo J. bei senelė (ieškovės motina). Pokyčiai, anot ieškovės, įvyko tuomet, kai sugyventinis pradėjo prieš ieškovę kelti ranką, vartoti alkoholį. Pati ieškovė nurodė niekada nekėlusi rankos prieš vaikus, net blogo žodžio nebuvo pasakiusi. Paminėjo apie V. pirktą kompiuterį perėjus į vidurinę mokyklą, už kurį sumokėjo ieškovė bei ieškovės motina bendrai, taip pat kambario baldus – stalą. Ieškovė išsakė, kad V. susidraugavo su klasioku A. K., jie pradėjo kartu gyventi. Išsakė, kad sužinojo apie galimus A. ir V. lytinius santykius, o paklausus dukros, ar tai ne per anksti, anot ieškovės, ji buvo užpulta, jai buvo trenkta per veidą ir pasakyta, jog tai ne jos reikalas. Ieškovė posėdžio metu taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių, anot ieškovės jai buvo apribota motinos valdžia dukros J. atžvilgiu. Pažymėjo, kad buvo apgauta V.. Anot ieškovės, V. ją apgavo ir dėl paveldėto turto – butų. Nurodė, kad susitarė, jog visą turtą aprašys V., nusprendė, kad kai mirs jos (ieškovės) motina, dviejų kambarių butas liks per pusę dukroms (V. ir J.), o senas butas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, liks ieškovei. Tačiau atsakovė, atvykusi su savo vyru nurodė, kad nupirko butą Visagine už 4 000 Eur, privertė ieškovę ten važiuoti, o ieškovei nesutikus ir grįžus į savo butą, atsakovė pradėjo ją (ieškovę) varyti iš namų. Nurodė, kad V. vyras, atvykęs kartu su tėvais, viską atjungė – elektrą, vandenį, dujas, vandens vamzdžius nupjovė, išlaužė kranus. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo važiuoti maudytis pas pažįstamus, šviesos nebuvo, todėl gyveno su žvakėmis, vėliau nusipirko lempas su baterijomis. Ieškovės teigimu, ji nuolat ieško darbo internetinėse svetainėse, skambina nurodytu telefonu, tačiau darbo rasti nepavyksta. Pažymėjo, kad darbas turi būti namuose, nes ji negali nei per ilgai sėdėti, nei stovėti. Dėl sveikatos turėjo nustoti dirbti. Paskutinį kartą dirbo apie 2020-2021 m., pandemijos metu. Paminėjo, kad gauna kompensaciją už šildymą (minėti 150 Eur susidaro atmetus kompensaciją). Ieškovė išsakė, jog su V. santykiai pašlijo nuo tos dienos, kai ji (dukra) paskambino ir pasakė, jog reikia eiti pas notarą. V. augino iki 16 metų, nes nuo to laiko V. išėjo su vaikinais. Pažymėjo, kad prie V. alkoholio nevartojo, teigė, kad negerdavo kiekvieną dieną, būdavo šventės, kai giminaičiai buvo gyvi, ruošdavo stalą, būdavo alkoholio. Paaiškino, kad niekada neturėjo vairavimo teisių, niekada nevairavo, o senas automobilis VW Passat yra padovanotas pažįstamo, gero žmogaus, kad ieškovė galėtų bent automobilyje nakvoti tuomet, kai atsakovė ir jos vyras varydavo ją iš namų. Dėl V. ir jos vyro padarytos žalos butui, anot ieškovės, buvo darytas remontas, kuris kainavo daugiau nei 4 000 Eur. Remonto darbus apmokėjo I. C., ji iš jo pasiskolino, o jis paėmė kreditą.

13. Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Akcentavo, kad atsakovės atžvilgiu ieškovės motinos valdžia nebuvo apribota, o tai leidžia traktuoti, kad dukrą augino mama, mažiausiai iki 16 metų. Pažymėjo, kad ieškovei išlaikymas (didesnis ar mažesnis) turėtų būti priteistas, kadangi reikia išlaikyti būstą, o su ieškovės pajamomis riba arti ar žemiau skurdo. Tuo tarpu atsakovė traktuotinas kaip sveikas asmuo, dirbantis, turintis specialybę (išsilavinimą) ir savo turtinę padėtį gali pagerinti. Taip pat nurodė, kad atsakovė klaidingai interpretuoja teisės būti išlaikomai savo vaikų realizavimą priteisus palikimo dalį iš ieškovės motinos, kadangi šis palikimas su atsakove nesusijęs, ieškovė atsikovojo savo motinos palikimo dalį.

14. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikystėje, kiek save prisimena, namuose visada buvo rėkiama, keikiamasi, žeminama, visada būdavo alkoholis, rūkalai, o kartais ir šlapimo smarvė. Motina pastoviai girtuokliaudavo. Viskas prasidėjo nuo susipažinimo su patėviu. Iš pradžių jie gerdavo kartu, po to, kai jis išėjo iš namų, ji gerdavo su kaimynėmis, kartais nepažįstamais vyrais, žmonėmis, galų gale gėrė viena. Nuo 7 iki 12 metų ieškovė nuolat siuntė V. pirkti alkoholio. Pradžioje tai darė iš savo pinigų, o kai šie baigdavosi reikalaudavo močiutės, prašydavo auksą priduoti į lombardą, skolindavosi pinigus iš kitų žmonių. Kai močiutė pinigų neduodavo prasidėdavo skandalai – nuo barnių, ginčų, o pasibaigdavo smurtu ir prieš atsakovę ir prieš močiutę. Atsakovė pažymėjo, kad gynė močiutę, todėl ir duodavo, ir gaudavo atgal pati. Teigė, kad prisimena, kaip motina lupo močiutę su televizoriaus antena, o pas atsakovę buvo tiek išrautų plaukų, kad į mokyklą eidama negalėjo paslėpti plikos zonos. Smurtas šeimoje buvo tarsi norma. Patėvis ateidavo į kambarį (kuriame gyveno V. ir močiutė), lipdavo ant močiutės, tvirkindavo, o atsakovė bandė užsislėpti, įsivaizduodavo, kad miega, kad jos nepastebėtų, namuose buvo išprievartavimo grėsmė (tiek dėl patėvio, tiek kitų vyrų namuose). Anot atsakovės, ieškovė apie tai žinojo, kadangi buvo užsiminusi barnio su sugyventiniu metu. Atsakovė nurodė, kad rūpinosi jaunesne seserimi, rytais rengdavo, važiuodavo į darželį, po to į mokyklą. Paaiškino, kad grįžtant iš mokyklos, įėjus į laiptinę jai drebėdavo keliai, širdis. Nors buvo dienų, kai ieškovė negėrė, ji dažnai išsikviesdavo greitąją pagalbą į Vasaros ligoninę, buvo ten apie 25 kartus, važiuodavo išsiblaivyti, parašyta, kad gulėjo dėl alkoholizmo. Atsakovė išsakė, kad buvo psichologiškai palaužta ir tuo metu A. rašė, kad nebenori gyventi, vėliau vis dažniau pasilikdavo pas A. tėvus po mokyklos, nes namuose pilnavertiškai mokytis nebuvo galimybės. Pas A. tėvus gyveno 5 metus iki 21-erių, kol tapo J. globėja (tėvas jos atsisakė, o su močiute negalėjo gyventi, nes pastaroji gyvena su ieškove). Iki J. suėjo 18 metų, nuo 12 metų abi seserys buvo priskirtos VšĮ Žiburio fondui, kur lankė psichologus, turėjo bendrą koordinatorių ir socialinį darbuotoją. Anot atsakovės, šiuo metu J. nutraukė santykius su ja, nes galimai motina pasiūlė kažką daugiau po to, kai atsakovė atsisakė tenkinti sesers norą dėl didelės pinigų sumos. Taip pat atsakovė paaiškino, kad leido motinai gyventi bute, tačiau ji 30-40 m³ karšto vandens išpildavo pro balkoną, o atsakovė buvo buto savininkė, todėl atvažiavo su vyru sustabdyti tai, kadangi, anot atsakovės, ieškovė taip manipuliuodavo norėdama, kad atsakovė parduotų butą, išmokėtų skolas, nupirktų jai (ieškovei) kitą. Pažymėjo, kad ieškovei 48 metai, ji darbingo amžiaus žmogus, kuris gyvendamas asocialų gyvenimo būdą, vartodama alkoholį suniokojo savo sveikatą. Paaiškino, kad pati turi traumą, dėl kurios jos fizinis krūvis turėtų būti mažesnis, be to, šiuo metu yra nėščia ir po kelių mėnesių išeis į dekretą, todėl iš esmės turi mažiau nei ieškovė. Išsakė, kad negali motinos išlaikyti ir dėl finansinių priežasčių, ir principų, kadangi ieškovė nedalyvavo atsakovės vaikystėje, ji tiesiog ją sugadino. Nurodė, kad priėmusi paveldėtą turtą, turėjo išnaudoti visas sukauptas pajamas sumokant apie 10 000 Eur skolų, kad priimtų turtą.

15. Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad ieškovė buvo traukta tiek administracinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn, buvo teista. Atkreipė dėmesį, kad motinos valdžios apribojimas buvo nustatytas dėl ieškovės psichologinio smurto naudojimo artimųjų atžvilgiu, vengimo atlikti savo pareigas auklėti vaikus, ji neparuošė vaiko visuomenei. Nurodė, kad ieškovei jau buvo suteiktas išlaikymas – buvo suteikta palikimo dalis ir kompensacija sumokėta. Akcentavo, kad atsakovė laukiasi, artimiausiu metu dėl savo darbo specifikos turės labai mažas pajamas, o taip pat turi ir savo įsipareigojimus, todėl priteisus išlaikymą ieškovei, atsakovė turės išlaikyti save, savo nepilnametį vaiką ir dar motiną, kai tuo tarpu vaiko interesai yra prioritetiniai prieš motinos interesus.

16. Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. iš esmės patvirtino aplinkybes, susijusias su jos (liudytojos) sūnaus A. ir V. draugyste. Išsakė, kad V. sūnui skambindavo 10 val. vakaro ir vėliau, būdavo apsiverkus, prašydavo atvažiuoti, sakė, kad namie yra girta mama, triukšmauja ir ją skriaudžia, taip pat telefonus sakė, kad nenori gyventi. Tokiu metu autobusai nevažiuodavo, todėl sūnus prašydavo nuvežti pas V. ir liudytoja su sutuoktiniu jį nuveždavo, o patys laukdavo automobilyje. Sūnus pasakodavo, kad V. namuose pastoviai renkasi visokios kompanijos, jie išgėrinėja, keikiasi, barasi. Ieškovė pakelia ranką prieš savo mamą, t. y. V. močiutę. Kažkuriuo momentu I. K. nutarė pakalbėti su N., atnešė tortą ir buvo pakviesta į virtuvę, ieškovė paklausė, ar gers vyno. Tiek I. K., tiek ieškovės motina atsisakė, todėl N. pasakė, kad išgers viena. Po to, kai ji išgėrė, pareiškė, kad jei V. pastos, ieškovė paduos liudytojos sūnų į teismą. I. K. nurodė, jog tai skambėjo kaip grasinimas. Per tas 30-40 min., kol buvo bute, N. lengvai išgėrė butelį vyno. Liudytoja patvirtino, kad V. vis dažniau užvažinėdavo pas A., vaikai kartu mokėsi, namuose pavalgydavo, vėliau jie parveždavo V. į namus. Nurodė, kad stengėsi V. palaikyti morališkai ir finansiškai, padėdavo mokytis. Kai važiavo atostogauti, imdavo ją su savimi. Ir kaip visus vaikus, aprūpindavo V. būtiniausiais daiktais, apmokėjo telefono sąskaitas, pirko higienos priemones, sąsiuvinius, vadovėlius, pravažiavimo bilietą, rūbus, avalynę. Jos mama visai nesidomėjo dukra, net kai sirgdavo. Pažymėjo, kad V. turi stiprius galvos skausmus (migreną), dėl ko kviesdavo net greitąją pagalbą. V. stengėsi būti savarankiška, kai buvo vyresnėse klasėse įsidarbino dirbti kurjere. Vėliau V. įstojo į ergoterapiją, mokslai buvo mokami. Kai buvo šeimos pasitarimas, su sūnumi nusprendė, kad lėšas, kurias šeima atidėjo A. mokslams, panaudos apmokėti pirmuosius studijų metus V.. Kai V. studijavo, lankydavo močiutę, labai ją mylėjo, stengėsi ją padėti. Liudytojos teigimu, V. močiutė skundėsi, kad ieškovė atima pinigus, atsiveda kompanijas į namus ir pakelia ranką prieš senelę. Vaikai abu mokėsi ir dirbo, vėliau priėmė sprendimą pradėti savarankišką gyvenimą ir nuomojosi butą. Bendrai V. liudytojos namuose pragyveno apie 6 metus, iki globos. Po kažkurio laiko A. ir V. išsiskyrė, praėjo metai ir kiekvienas iš jų jau turėjo savo šeimas. Pažymėjo, kad su V. per visus šiuos metus sugebėjo išsaugoti gerus ir šiltus santykius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) (atsakovė šioje byloje), motina. Taip pat ieškovė turi dukrą J. D., gimusią (duomenys neskelbtini)

18. Ieškovei nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gegužės 8 d. išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0796246, galiojanti iki 2041 m. gegužės 10 d.). Ieškovei konstatuotos įvairios ligos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, lėtinė kaklo ir juosmens radikulopatija, idiopatinė podagra, 2 tipo cukrinis diabetas be komplikacijos, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, lėtinis rinitas, miopija, širdies nepakankamumas, vestibulinės funkcijos sutrikimai, rankos piršto celiulitas ir kt. (2024 m. sausio 3 d. DOK-1501).

19. Ieškovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija (2023 metais buvo 352,85 Eur) ir vienišo asmens išmoka (2023 metais – 34,89 Eur). Ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje.

20. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Antakalnio rajone (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas).

21. Taip pat, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad butas ieškovei atiteko po motinos mirties, Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-999-460/2022 nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos L. K. mirties dieną (2020 m. gegužės 20 d.) ieškovei N. K. buvo reikalingas išlaikymas, dėl ko ieškovė N. K. įgijo teisę į ½ (vieną antrąją) dalį palikėjos L. K. palikimo (privalomoji palikimo dalis). Taip pat šiuo sprendimu pripažinta negaliojančia atsakovei V. J. 2020 m. rugsėjo 9 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1-3605, dalis, kuria atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinta negaliojančia atsakovei V. J. 2021 m. gegužės 13 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 3017, dalis, kuria atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ buto su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

22. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9352-1193/2023 buvo patvirtinta ieškovės V. J. ir atsakovės N. K. pateikta taikos sutartis, kuria atidalintos aukščiau nurodyto turto dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant N. K. asmeninės nuosavybės teisę į butą/patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 62 000 Eur), o V. J. asmeninės nuosavybės teisę į butą/patalpą-butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 85 000 Eur). Ta pačia taikos sutartimi V. J. įsipareigojo sumokėti N. K. 10 500 Eur piniginę kompensaciją už V. J. tenkančią didesnę atidalijamo turto dalį, sumokant kompensaciją per 12 mėnesių, išdėstant jos dalies mokėjimą kas mėnesį po 875 Eur į N. K. priklausančią banko sąskaitą banke.

23. Atsakovė, remiantis byloje esančiais duomenimis, 2017 metais baigė Vilniaus universiteto bakalauro studijų programą Ergoterapija ir jai suteiktas ergoterapijos bakalauro laipsnis ir ergoterapeuto kvalifikacija. Be to, atsakovė studijų laikotarpiu yra paėmusi 5 paskolas banke Swedbank, AB, paskolų grąžinimo terminas – 2033 m. balandžio 30 d., per mėnesį mokama suma – apie 85 Eur. Atsakovė verčiasi individualia veikla, jos pajamos – artimos minimalioms. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė laukėsi kūdikio (taigi, artimiausiu metu ji rūpinsis naujagimiu, galimybės dirbti ir gauti pajamas bus apribotos). Kaip minėta anksčiau, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovei taip pat diagnozuoti sveikatos sutrikimai (radikulopatija, juosmens sritis, kitų ir nepatikslintų juosmeninės stuburo ir dubens dalių raiščių patempimas, migrena be auros).

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (CK 3.205 straipsnio 4 dalis).

25. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir CK 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003). Remiantis CK 3.206 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

26. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis bei kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams, pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, taip pat – ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes.

27. Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors ieškovė galimai atitinka įstatymo numatytą kriterijų išlaikymui iš pilnamečio vaiko gauti nedarbingumo aspektu (yra iš dalies nedarbinga), tačiau, teismo vertinimu, ji nėra visiškai nedarbinga. Ieškovei nustatytas 40 proc. darbingumas savaime nereiškia, kad ji neturi objektyvių galimybių dirbti ir gauti bent minimalias pajamas. Pati ieškovė pripažino, kad galėtų dirbti namuose, pvz., sėdimą darbą ir pan. Pažymėtina, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, jai šiuo metu yra 48 metai. Teismui ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji dėtų pakankamas ar bent minimalias pastangas darbui susirasti. Vien pačios ieškovės paaiškinimai, kad kartais paskambina telefonu pagal skelbimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie epizodiniai jos atlikti veiksmai laikytini pakankamais dedant pastangas savo turtinei padėčiai pasigerinti.

28. Kita vertus, netgi konstatavus, jog ieškovė darbo nesusiranda dėl objektyvių priežasčių, ši aplinkybė taip pat nesudarytų pagrindo ieškinio tenkinimui.

29. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovė netinkamai vykdė savo pareigą atsakovę auklėti, prižiūrėti, ja rūpintis, sudaryti palankias sąlygas jai visapusiškai vystytis, išlaikyti, neparuošė dukters savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Remiantis atsakovės paaiškinimais, kuriuos visiškai patvirtino liudytoja apklaustos I. K. parodymai, atsakovei būnant nepilnamete, motina vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai (išpešė plaukus, žemindavo, mušė ir pan.) prieš atsakovę, jos seserį, močiutę, vedėsi nepažįstamus asmenis į namus, su kuriais namuose girtaudavo, taip sukeldama nepilnametei atsakovei nesaugumo jausmą, rodydama netinkamą pavyzdį. Be to, ieškovė vogdavo pinigus iš močiutės, taip pat vogdavo iš parduotuvių, tokiu elgesiu rodydama absoliučiai netinkamą pavyzdį nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad dėl tokių gyvenimo sąlygų atsakovė buvo priversta išeiti iš motinos namų pas giminystės ryšiais apskritai nesusijusius asmenis, kurie ne tik ją visiškai išlaikė, rūpinosi, palaikė morališkai, bet vėliau ir išleido į mokslus, už juos sumokėjo (pirmą semestrą).

30. Pažymėtina, kad tokius atsakovės paaiškinimus patvirtina ne tik liudytojos parodymai, bet ir rašytiniai byloje esantys dokumentai: įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį ir administracinių nusižengimų registro duomenys, kuriuose užfiksuota, jog ieškovė jau nuo 2001 metų vykdė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus (vagystes), už kurias ji buvo nuteista ir nubausta.

31. Be to, teismo įsitikinimą atsakovės paaiškinimų ir liudytojos parodymų tikrumu sustiprina ir aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18379-897/2017 ieškovei buvo apribota motinos valdžia dukters J. D. atžvilgiu, o jos globėja buvo paskirta būtent atsakovė. Taip pat prie bylos pateiktuose dokumentuose (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. liepos 22 d. Šeimos aplankymo aktas Nr. A715-2928/16 (2.13.2.13-AD15), Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2017 m. vasario 6 d. raštas Dėl informacijos pateikimo apie N. K. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Nr. ŠPC-2017/2/3) užfiksuota, jog N. K. socialinėms darbuotojoms lankantis jos namuose, būdavo randama neblaivi, neigė akivaizdžius faktus, rodančius alkoholio vartojimo problemą, be to, sumušė savo motiną, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie ieškovės alkoholio vartojimą 2016 metais Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms taip pat nurodė ir mažesnioji dukra bei motina. Ieškovės motina taip pat darbuotojoms nurodė ir aplinkybes apie svetimų asmenų lankymąsi šeimos namuose ir alkoholio vartojimą. Taip pat, netgi teismui sprendimu priteisus išlaikymą jaunesniajai dukrai, ieškovė jo geranoriškai nevykdė, išlaikymo išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui (Antstolės Astos Stanišauskienės 2023 m. gegužės 16 d. raštas Reg. Nr. S023-8219). Be to, motinai neteikiant išlaikymo, jį teikė Vaikų išlaikymo fondas, o susidaręs įsiskolinimas buvo priteistas teismo sprendimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4699-484/2020) ir taip pat perduotas vykdyti priverstinai (Antstolės Daivos Prunskienės 2021 m. vasario 11 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68/2016). Nors šie teismų sprendimai yra priimti jau atsakovei būnant pilnamete, tačiau sistemiškai vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, rodo, jog ieškovei daug anksčiau buvo įprastas būtent toks gyvenimo būdas, kurio ji nekeitė ir atsakovei tapus pilnamete.

32. Įvertinus aptartus įrodymus kaip visumą, darytina išvada, jog ieškovė, dar atsakovei būnant nepilnamete, vedė netinkamą gyvenimo būdą, kuris ne tik nesudarė tinkamų sąlygų atsakovei augti ir vystytis, tačiau dar ir darė žalą, atsakove tinkamai nesirūpino, jos neišlaikė (tą darė atsakovės močiutė / ieškovės motina, o vėliau – svetimi žmonės).

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieškinio tenkinimas byloje nustatytomis aplinkybėms neatitiktų teismų praktikoje pripažįstamo išlaikymo priteisimo kompensacinio (plačiąja prasme) tikslo, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra ir yra teisinis pagrindas atleisti pilnametį vaiką V. J. nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą motiną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

34. Ieškovė N. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

35. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė 1 200 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (2023 m. spalio 25 d. DOK-168834 – 600 Eur sumokėta pagal 2023 m. spalio 19 d. sąskaitą; 2024 m. vasario 23 d. DOK-29759 – 350 Eur sumokėta pagal 2024 m. vasario 22 d. sąskaitą; 2024 m. balandžio 11 d. DOK-57560 – 250 Eur sumokėta pagal 2024 m. balandžio 9 d. sąskaitą).

36. Kadangi ieškinys yra atmestas, iš ieškovės atsakovės naudai yra priteistinos jo patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-02719 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.