Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“, trečiasis asmuo V. Š. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Inkomsta“ 3 391,85 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, kad 2015-10-27 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonei „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežant negabaritinį krovinį, kuris viršijo viaduko (tilto) leidžiamą aukštį, buvo apgadintas tiltas ir automobilis „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad buvo nustatyta, jog transporto priemonės „DAF“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, be to, jis buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje. Eismo įvykio metu transporto priemonė „DAF“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą draudimo sutartį buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“). Ieškovė nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, išmokėjo 3 391,85 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą žalą (A. E. – 420,89 Eur suma ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2 970,96 Eur suma) ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-26 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Inkomsta“ 3 391,85 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 391,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Eur žyminį mokestį ieškovei ADB „Gjensidige“; priteisti iš atsakovės 9,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog V. Š. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvertinęs įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-890/2016 duomenis, teismas konstatavo, jog atsakovės darbuotojas V. Š. neturėjo teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę su kroviniu (ekskavatoriumi), kadangi krovinį vežė neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Nustatyta, kad yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, dėl to ieškovei iš atsakovės priteista 3 391,85 Eur žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Inkomsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:Apeliantės nuomone, byloje nėra nė vieno TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59 punkte numatytų pagrindų tokiam draudiko reikalavimui atsirasti;Šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo, vairuodamas atsakovės transporto priemonę, buvo neteisėtas transporto priemonės valdytojas. Tokių aplinkybių ir ieškovė byloje neįrodinėjo. Krovinio vežimas neturint Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, nepatenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliavimo sritį, o teismas šią teisės normą aiškino ir taikė neteisingai.Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, atsakovė iškreipia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos turinį ir nepagrįstai bando susiaurinti jos taikymo apimtį. Atsakovės veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti – ji eksploatavo transporto priemonę, neturėdama tam leidimo, kurį imperatyviai įpareigoja turėti norminiai teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, jame pareikštą prašymą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės (draudiko) atgręžtinio reikalavimo atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos sumos priteisimo. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-10-27 įvyko eismo įvykis, jo metu apdraustai transporto priemonei sunkvežimiui „DAF FTG 95XF.480“ vežant ekskavatorių buvo kliudytas tiltas, esantis (duomenys neskelbtini), ir apgadinta transporto priemonė „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Inkomsta“ 2015-03-03 sudaryta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ieškovė (draudikas) buvo apdraudusi automobilį „DAF FTG 95XF.480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu iki 2016-03-13. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (draudikas) išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiesiems A. E. 420,89 Eur sumą ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ – 2 970,96 Eur sumą. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta“ dėl 3 391,85 Eur sumos priteisimo.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Inkomsta“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti, nurodo, kad nėra teisės aktuose numatytų pagrindų ieškovės, kaip draudiko, atgręžtiniam reikalavimui atsirasti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą.Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1018 straipsnio reglamentavimą, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai draudikas gali reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, yra išimtys iš bendrosios CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad subrogacija netaikoma, be kita ko, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Vienas iš minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintų atvejų – kai atsakingas už žalos padarymą asmuo padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokia nuostata įtvirtinta ir Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.3 papunktyje. Ieškovė ADB „Gjensidige“, reikšdama reikalavimą atsakovei, be kita ko, rėmėsi ir minėta įstatymo nuostata. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑02-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-890/2016 V. Š. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas, skiriant baudą. Iš minėto teismo nutarimo duomenų nustatyta, kad V. Š., vairavo transporto priemonių junginį, tempė priekabą su kroviniu (ekskavatoriumi), kurių matmenys viršijo Susisiekimo ministerijos nustatytus leidžiamus dydžius, – junginio su kroviniu aukštis buvo 5 m, nustatytą aukštį viršijo 1 m, neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Minėtame teismo nutarime nurodytos nustatytos aplinkybės, kad V. Š. veiksmuose yra paminėtų administracinių teisės pažeidimų sudėtys, kadangi jis, vairuodamas transporto priemonių junginį, tempė priekabą su kroviniu – ekskavatoriumi, kurių matmenys viršijo leidžiamus dydžius, viršutine krovinio dalimi užkliudė viaduką ir apgadino per kelio važiavimo dalį esantį geležinkelio bėgių tiltą, dėl krentančių betono šukių buvo apgadintas antra eismo juosta važiavęs automobilis „Opel Movano“. Šios aplinkybės byloje laikytinos nustatytomis (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2, 3 punktai).Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. ATPK 145 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde nurodomų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Nustatyta, kad apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015, buvo sprendžiamas klausimas, ar transporto priemonės vairavimas neturint galiojančios privalomos techninės apžiūros patenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto apibrėžtį; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-390-701/2015, taip pat buvo sprendžiamas ginčas, kai atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta (baigė galioti) privalomoji techninė apžiūra. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šiuo atveju transporto priemonės „DAF FTG 95XF.480“ vairuotojas neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduodamo leidimo važiuoti nurodytu transporto priemonių junginiu, kurių matmenys viršijo leidžiamus dydžius. Taigi nagrinėjamu atveju teisės aktų keliami reikalavimai yra susiję su transporto priemonę valdančiu subjektu ir jam suteiktinomis teisėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantė.Atsakovė UAB „Inkomsta“ nepasirūpino, kad nurodytu atveju būtų gautas teisinį pagrindą važiuoti tokia transporto priemone suteikiantis reikiamas teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas leidimas. Transporto priemonės valdytojui toks leidimas nesuteiktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės darbuotojas V. Š. teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę su kroviniu (ekskavatoriumi), kurios matmenys viršija leidžiamus, neturėjo, nes važiavo be važiuoti tokiu atveju reikalingo Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Ginčo dėl ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dydžio nekilo. Atsakovės apeliaciniame skunde argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo apeliantė nenurodė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimą palikti nepakeistą.