Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., jo atstovui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis vairuotoju, vedęs, neteistas, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, baustas administracine tvarka, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 145 str. 3 d. dėl to, kad jis 2015-10-27, 08.50 val., Šiaurės pr., Klaipėda, vairavo transporto priemonių junginį, tempė priekabą „MCCAULEY“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu ekskavatoriumi „CASE“, kurių matmenys viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius. Junginio su kroviniu aukštis 5 m. Nustatytą aukštį viršijo 1 m, neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Viršutinio krovinio dalimi užkliuvo viaduką ir apgadino per kelio važiavimo dalį esantį geležinkelio bėgių tiltą, ko pasakoje nuo krentančių šukių, buvo apgadinta antra eismo juosta važiavusi transporto priemonė. Apie eismo įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. teisme kaltę dėl protokole nurodytų pažeidimų pripažino iš dalies. Sutiko, kad važiavo be leidimo ir apgadino kitą transporto priemonę ir tiltą, dėl tokio elgesio labai gailėjosi, tačiau nepripažino, kad pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad vežė vilkiku ekskavatorių, važiuojant po tiltu išgirdo garsą, iš karto sustojo. Paskui su Opel vairuotoju kalbėjo, kaip forminti įvykį. Opel automobilis buvo apgadintas nuo tilto nudaužtu betonu, iš ekskavatoriaus bėgo tepalai. Kai Opel vairuotojas sustojo, jis surinko betono gabalus, E. Č. su automobiliu sekė jam iš paskos. Jis paskambino įmonės direktoriui, direktorius liepė pildyti eismo įvykio deklaracijos, be to, jis prašė direktoriaus, kad praneštų geležinkeliečiams. Ant kelio buvusius tepalus pavalė, nunešė nutrupėjusias betonines dalis. Tada patraukė transporto priemones, kad netrukdytų eismui. Nuo įvykio vietos pasitraukė apie 500 m, kad netrukdyti eismui, ten buvo patogesnė vieta sustoti, nes yra kelio praplatėjimas. Atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai neleido pildyti deklaracijos. Kliudė geležinkelio tiltą, todėl žinojo, kad reikia pranešti geležinkeliams. Kadangi netinkamai buvo krovinys paruoštas, todėl kliudė tiltą. Turėjo leidimą vežti negabaritinius krovinius, kadangi buvo blogai sulankstytas krovinys, jis viršijo 1 m aukštį nurodytą leidime. Policijos pareigūnams nurodė, kur padėjo tilto nuolaužas.

Duodamas pirminius paaiškinimus V. Š. taip pat nurodė, kad transporto priemones kartu su Opel vairuotoju patraukė toliau, kad surašytų deklaracijas, į platesnį kelio išsišakojimą, policijos nespėjo iškviesti, ji atvažiavo po 10 min.Policiją reikėjo kviesti iš karto, todėl labai gailisi, važiuodamas pro tiltą smūgio nepajuto. (b.l. 10).

Liudytojas A. Č. teisme paodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, V. Š. yra jo įmonės darbuotojas. Kai įvyko autoįvykis, vairuotojas paskambino ir pranešė, kad kliudė tiltą, nukrito nuo tilto betono gabalai, kliudė šalia esančią mašiną. Jis nurodė vairuotojui pildyti deklaraciją, o pats ieškojo, kam reikia pranešti, policijai ar geležinkeliečiams, tačiau beieškant, jam paskambino, kad jau policija ir geležinkeliečiai atvažiavo.

Liudytojas D. P. teisme parodė jog važiavo įmonės automobiliu Opel, kai išgirdo, kad kažkas atsitrenkė į stiklą. Jis nesuprato, nuo ko skilo stiklas, matė kaip sujuda ekskavatorius, išgirdo garsą ir skilo stiklas. Jis iš karto sustabdė automobilį, įjungė avarinį signalą. Kad nemaišyti eismui, pasitraukė toliau. Nuo įvykio iki sustojimo vietos yra apie 500 m. Toje vietoje buvo kelio išplatėjimas, patogi vieta sustoti, kad nemaišyti kitiems eismo dalyviams. Kartu su ekskavatorių vežusiu vairuotoju nuvažiavo į šalikelę pildyti deklaraciją. Neatkreipė dėmesio, kaip buvo pašalintos tilto nuolaužos nuo kelio, gal tuo metu skambino savo įmonės direktoriui, klausė, ką daryti. Jiems pildant deklaraciją atvažiavo policija, jam reikėjo rašyti paaiškinimą. Be policijos pareigūnų buvo atvažiavusių ir kitų asmenų, bet nežino, kas tokie buvo. Žalos niekas dar neatlygino, laukia teismo sprendimo. Su V. Š. apie pasišalinimą iš įvykio vietos nekalbėjo, tik aiškinosi, ar tokiu atveju reikia kviesti policiją ar pildyti deklaraciją. Policija atvažiavo po įvykio praėjus apie 15 min., jie tuo metu pildė deklaraciją, policijos pareigūnai nebeleido baigti pildyti deklaracijos.

Iš esmės tokais pačias įvykio aplinkybes D. P. nurodė ir savo pirminiame paaiškinime (b.l. 8).

Liudytojas E. Č. teisme parodė, jog vežamas ekskavatorius priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Jis automobiliu Ford Focus važiavo iš paskos tralo, nes, tralui atvažiavus į įvykio vietą, turėjo nulaipinti ekskavatorių. Po įvykio jo automobilio stiklas apsitaškė hidrauliniu tepalu. Nieko nematė, išlipus iš automobilio pastebėjo, kad tralas užkabino tiltą. Paskui priėjo prie vairuotojų, jie kalbėjo tarpusavyje Tralo vairuotojas jo paprašė nuimti nuo strėlės betoną, tą jis ir padarė. Be to, ant kelio buvo betono gabalas, V. Š. paprašė jį patraukti. V. Š. ir Opel vairuotojas pasakė, kad važiuoja nuošaliau užsipildyti eismo įvykio deklaracijas. Jis nuvažiavo iš paskos. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje, todėl eismas vyko tik antra juosta. Mano, kad protingas sprendimas buvo netrukdyti eismui ir pasitraukti atokiau į šalikelę, tai negali būti laikoma pasišalinimu. AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atvažiavo vėliau, jie apžiūrėjo ekskavatorių, žiūrėjo, kuo užkabino tiltą, paklausė, kada viskas įvyko.

Duodamas paaiškinimus pareigūnams E. Č. nurodė, kad betono gabalą, gulintį už jo automobilio jis patraukė, nes norėjo savo automobiliu pavažiuoti truputį atbuline eiga, pavažiavęs iš paskos tralo, sustojo, kol tralo vairuotojas pildė deklaraciją, atvažiavo policija (b.l. 7).

Liudytojas V. Š. teisme parodė, jog ne tarnybos metu važiuodamas pro įvykio vietą, pamatė ant važiuojamosios dalies akmenis, kiek suprato, nuskilusius nuo tilto. Per ekskavatoriaus sulenkimą matėsi nuplėšta hidraulika. Priekyje stovėjo autobusiukas ir kita mašina. Po 10 min., važiuodamas atgal, pamatė, kaip iš įvykio vietos nuvažinėja transporto priemonės, o įvykio vietoje policijos pareigūnų nesimatė, ant važiuojamosios kelio dangos jau nebuvo nubyrėjusių betoninio tilto dalių. Todėl jis paskambino į policiją, pasitikslinti, ar apie įvykį pranešta, jam atsakė, kad nieko apie įvykį nežino, jis nupasakojo, kuria kryptimi juda transporto priemonės.

Iš esmės tokais pačias įvykio aplinkybes liudytojas V. Š. nurodė ir savo pirminiame paaiškinime (b.l. 9).

Liudytojas G. B. teisme parodė, jog jis dirba AB (duomenys neskelbtini)“ ir jam atsitiktinai teko važiuoti pro tą vietą, pamatė sustojusį vilkiką, iš karto sukėlė įtarimą, kodėl sustojęs. Apsisukęs apžiūrėjo tiltą, pamatė, kad jis užkliudytas, reikėjo įvertinti jo būklę, todėl nutarė užsifiksuoti automobilio numerius. Tuo pačiu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Jis pareigūnų nekvietė. Ekskavatorininkas jam pasakė, kad policija yra iškviesta. Pirma, jis apžiūrėjo tiltą, tada apsisuko ir nuvažiavo iki mašinos. Ekskavatoriaus vairuotojas sakė, kad ant jo automobilio užkrito nuolaužos. Jis su vilkiko vairuotoju nekalbėjo, o tas, kuris lydėjo, neneigė, kad užkliuvo, sakė, kad betono nuolaužos pabiro. Jis asmeniškai pranešė įmonei apie įvykį. Kai nuo vilkiko antrą kartą sugrįžo, policija jau buvo atvažiavusi. Keista buvo, kodėl taip toli sustojo vilkikas, tačiau vikliko vairuotojas neneigė, kad kliudė tiltą. Kai sugrįžo nuo vilkiko prie tilto, kalbėjo su pareigūnais. Užsirašė jo vardą ir pavardę, prisistatė, kaip (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas. Virš 4,5 m vežant jau reikalingas specialus leidimas.

Liudytojas A. K. teisme parodė, jog yra policijos pareigūnas, į įvykio vietą nuvyko pagal gautą pranešimą iš budėtojų dalies. Kitas pareigūnas važiavo ne darbo laiku ir pamatęs įvykį pranešė budėtojams. Atvažiavus į įvykio vietą, pamatė tiltą, buvo nubrozdinta tilto viršaus apatinė dalis, nuolaužų ir šukių ant kelio nebuvo, betono luitai buvo nunešti į nuošalę, buvo ant kelio tepalų likučių, buvo ekskavatoriaus kaušo strėlė nuplėšta, padarė negabaritinio krovinio išmatavimus. Pavažiavo tolokai, nuo tilto nebuvo matyti eismo įvykio dalyvių, įvykį sukėlusį automobilį rado nuo tilto nutolusią už apie 0,5 km, netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Ten kur buvo sustojęs vairuotojas, iš tiesų buvo patogi vieta netrukdyti eismui ir pildyti deklaraciją. Kaip suprato, vairuotojai tuo metu pildė deklaraciją. Jie su kolega nusprendė rašyti protokolą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Nuvažiavus į įvykio vietą braižė įvykio schemą. Gale su autobusiuku važiavo žmogus, jo automobilis buvo taip pat apgadintas tepalais. Geležinkelio tarnyba atvažiavo ne jų iniciatyva, jie nepranešinėjo. Jei nebūtų patraukti betono gabalai, lengvoji mašina pervažiuojant per tuos betono gabalus tikrai galėjo pasidaryti žalos, bet jie buvo visiškai pašalinti iš įvykio vietos. Pradžioje V. Š. neigė, kad apgadino tiltą, paskui pripažino.

Pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog aiškinantis įvykio aplinkybes vilkiko vairuotojas V. Š. paaiškino, kad veždamas ekskavatorių, kurio aukštis viršijo jam išduotame leidime nurodytus gabaritus, kliudė viaduką, taip apgadindamas gabenamą krovinį ir kitą automobilį, vairuojamą D. P., sustojęs kiek toliau vairuotojas V. Š. patraukė nuo važiuojamosios dalies betono šukes, taigi pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai, ir nuvažiavo pildytis deklaracijos su D. P. (b.l. 11).

Liudytojas A. F. teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip liudytojas A. K., papildė, jog jiems atvykus į įvykio vietą iki liudytojo V. Š. atvykimo, asmenys nebuvo nieko apie tilto apgadinimą jiems minėję. Po to nuvyko su asmenimis prie tilto, matėsi, kad tiltas apgadintas, nukritusios nuo tilto detalės buvo rastos už 15 m. Mano, kad šalia įvykio vietos buvo galima sustoti. Asmenys nebuvo toli nuo tilto nutolę, bet jie nebuvo informavę policijos apie tilto apgadinimą. Asmenys nuo įvykio vietos buvo nuvykę apie 300-500 m, jie nebuvo toli, bet jie turėjo informuoti policijos pareigūnus apie tilto apgadinimą. Apgadinto tilto savininkas yra AB (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai buvo atvykę į įvykio vietą. Jei įvykio dalyviai patys informuotų apie įvykį apgadinto tilto savininkus, vis tiek reikėtų informuoti ir policiją, nes kelio statinys yra viešoje vietoje, o ne privačioje teritorijoje. Vairuotojas pats nurodė, kur yra patrauktos nuolaužos. Ant Opel automobilio buvo daug tepalų.

Eismo įvykio vieta užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 11A-12), automobilių, vilkiko gabenamo ekskavatoriaus, geležinkelio tilto (viaduko) apgadinimai, tepalų dėmės, betono šukės, patrauktos nuo viaduko bei leidimas gabenti negabaritinį krovinį užfiksuoti fotonuotraukose (b.l. 14-20).

ATPK 130 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje V. Š. nutrauktina.

Byloje surinkti jau minėti įrodymai patvirtina, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje tarp V. Š. vairuojamas transporto priemonių junginys kliudė ir apgadino geležinkelio tiltą, nuo kurio krentančios betono nuolaužos apgadino automobilį OPEL, vairuojamą D. P..

Galiojančiose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) pateiktas eismo įvykio apibrėžimas – tai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (12 p.).

Pagal KET 269 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo: nesukeldamas papildomo pavojaus, iškart sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojančios transporto priemonės nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą; nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai; pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus. KET 271 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog V. Š. sąmoningai ir tyčia tinkamai neįvykdė pareigos iškviesti policijos pareigūnus ir iš įvykio vietos nuvažiavo, siekdamas nuslėpti sukeltą eismo įvykį.

Pats V. Š. neigė jog pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs pareigūnams, nuosekliai paaiškino, kad su apgadinto automobilio Opel vairuotoju iš po tilto pavažiavo tolėliau, apie 500 m į priekį, kur buvo kelio praplatėjimas, kad netrukdytų eismui, nekeltų pavojaus aplinkiniams, ir galėtų išsiaiškinti, ar reikia kviesti policiją, ar gali pildyti eismo įvykio deklaraciją, skambino įmonės vadovui, pranešė apie įvykį ir prašė, kad apie įvykį praneštų tilto savininkui, šis nurodęs pildyti deklaraciją. Tilto nuolaužas nuo kelio patraukė, kad šios netrukdytų eismui, o kai nusprendė pildyti deklaraciją, atvažiavo policijos pareigūnai. Apgadinto Opel automobilio vairuotojas D. P. teisme taip pat nurodė, kad apie pasišalinimą iš įvykio vietos su V. Š. kalbos nebuvo, su V. Š. pasitraukė toliau nuo įvykio, apie 500 m, kad netrukdytų eismui. Tokias V. Š. ir D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, iš kurios matyti, jog ekskavatorių vežanti transporto priemonė stovi kelio praplatėjime, už jos stovi autobusiukas ir pareigūnų automobilis, o už transporto priemonių tolėliau matyti geležinkelio tiltas (b.l. 20). Liudytojas E. Č., kuris lydėjo V. Š. transporto priemonių junginį teisme nurodė, jog V. Š. sprendiams netrukdyti eismui ir pasitraukti atokiau į šalikelę, negali būti laikomas pasišalinimu. Liudytojas A. Č. teisme patvirtino V. Š. teiginius bei nurodė, jog iš V. Š. sužinojęs, kad šis kliudė tiltą ir apgadino kitą automobilį, V. Š. nurodė pildyti deklaraciją, o pats ieškojo, kam reikia pranešti, policijai ar geležinkeliečiams, tačiau beieškant, jam paskambino, kad jau policija ir geležinkeliečiai atvažiavo.

Teismas pažymi, jog iki atvykstant policijos pareigūnams, įvykio vietoje jau buvo AB (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso apgadintas geležinkelio viadukas, darbuotojas G. B., kuris atsitiktinai važiavo pro įvykio vietą ir pamatė apgadintą tiltą, jam privažiavus prie nutolusių transporto priemonių, šių vairuotojai eismo įvykio ir tai, kad kliudytas tiltas neneigė, jis pats asmeniškai pranešė įmonei apie įvykį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė pro šalį važiavęs liudytojas V. Š., kuris ne tarnybos metu važiuodamas pamatė apgadintą tiltą, o dar kartą važiuodamas pro įvykio vietą nebematė betono nuolaužų, o transporto priemonės buvo nuvažiavusios tolėliau nuo tilto, todėl kilus įtarimui dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, apie įvykį pranešė kolegoms. Taigi, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, joje buvo ne tik apgadintos transporto priemonės OPEL valdytojas, bet ir apgadinto kelio statinio savininko atstovas.

Įvertinęs V. Š. nuoseklius parodymus, jog minėtoje vietoje būtų sunku forminti eismo įvykį, todėl pavažiavo iki kelio praplatėjimo, o tilto nuolaužas patraukė nuo kelio važiuojamosios dalies, kad šios nekeltų grėsmės eismo dalyviams, kurie iš esmės sutapo su liudytojų D. P., A. Č. ir E. Č. parodymais, atsižvelgęs į tai, kad įvykio vietoje jau buvo ir apgadinto turto savininko atstovas G. B., kuriam atvykus įvykio nuslėpti niekas nebandė ir patvirtino, jog buvo apgadintas tiltas, o liudytojo V. Š. iškviesti policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko V. Š. ir D. P. pildant eismo įvykio deklaraciją, be to, atvykusiems pareigūnams A. K. bei A. F. V. Š. neneigė, kad tai jis apgadino tiltą ir paaiškino kur ir kodėl patraukė tilto nuolaužas, visos šios aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. Š. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio ir išvengti atsakomybės.

Nors V. Š. veiksmai – nuvažiavimas tolėliau nuo vietos, kurioje pajuto, jog apgadino kitą tranpsorto priemonę ir kelio statinį - formaliai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėtį, tačiau teismas daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog V. Š. tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės už svetimo turto apgadinimą.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Š. pavažiuodamas į priekį nuo vietos, kurioje apgadino tiltą ir kitą transporto priemonę, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, teismui nenustačius V. Š. veiksmuose tyčios, ir nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 145 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.

Byloje ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 3 dalyje, padarymo nėra. Teismo posėdžio metu V. Š. savo kaltę dėl nurodytų pažeidimų padarymo pripažino visiškai ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Šie administraciniai teisės pažeidimai taip pat įrodyti teisme apklaustų liudytojų parodymais, jų pirminiais paaiškinimais policijos pareigūnams (b.l. 7-10), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu (b.l. 11), eismo įvykio vietos schema (b.l. 11a-12), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 13), fotonuotraukomis (b.l. 14-20).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog V. Š. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 3 dalyje, sudėtys, kadangi jis vairuodamas transporto priemonių junginį, tempė priekabą su kroviniu – ekskavatoriumi, kurių matmenys viršijo leidžiamus, viršutine krovinio dalimi užkliudė viaduką ir apgadino per kelio važiavimo dalį esantį geležinkelio bėgių tiltą, ko pasekoje dėl krentančių betono šukių buvo apgadintas antra eismo juosta važiavęs automobilis Opel. Už minėtus pažeidimus V. Š. skirtinos administracinės nuobaudos.

V. Š. atsakomybę lengvina, tai jog prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – vedęs, dirba vairuotoju, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. Š. paskyrus straipsnių sankcijose numatytas dydžių nuobaudas, didesnes nei jų minimalus dydis.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 33 str., 250 str., 302² str., 302⁴ str.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

V. Š. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 145 str. 3 d., ir jį nubausti: -pagal ATPK 127 str. 2 d.– 35 Eur bauda; - pagal ATPK 145 str. 3 d. – 170 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. Š. paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir jam paskirti galutinę subendrintą nuobaudą -170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį,

ROIK: 15052725833, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.