Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3793-484/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-22
Bylos Nr.: eI-3793-484/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01966-2019-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: T. Ž.
Atsakovas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

Administracinė byla Nr. eI-3793-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01966-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundus atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba ar atsakovė) 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185; 2) įpareigoti atsakovę dėl jos skundo nedelsiant priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo; 3) priteisti jos naudai iš atsakovės Tarnybos 127 000 Eur turtinės žalos, padarytos nesuteikus jai iki šiol advokato; 4) priteisti jos naudai iš atsakovės Tarnybos 100 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos, padarytos nesuteikus jai advokato apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje; 5) priteisti jos naudai iš atsakovės Tarnybos 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio1 dalis, 6.258 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis); priteisti jos naudai iš atsakovės Tarnybos visas jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu ir taip pat 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ( CK 6.210 straipsnio1 dalis, 6.258 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.2.3 (NTP-2)-19-NT-6-1562 atsisakė suteikti jai 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teisme dėl pirkimo-pardavimo sandorio modifikavimo ir restitucijos taikymo, t. y. pirkėjo teisių perkėlimo, motyvuodama tuo, kad ji nėra sumokėjusi skolos už ankščiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nors, pareiškėjos teigimu, iš tikrųjų jokios antrinės teisinės pagalbos ji realiai nebuvo gavusi.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovei teikė Gyventojų metinę pajamų ir turto deklaraciją bei nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties neturi realios galimybės padengti išlaidų už anksčiau nesuteiktą jai antrinę teisinę pagalbą kitose bylose. Be to, atkreipia dėmesį, kad pati Tarnyba ne kartą savo raštais „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į Valstybinė mokesčių inspekciją su prašymais suteikti jai informaciją, ar jos atžvilgiu yra vykdomas priverstinis įsiskolinimo už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą išieškojimas. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo Tarnybą, kad yra išduoti vykdomieji raštai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš jos ir jie yra pateikti vykdyti antstoliams, tačiau turimais duomenimis įsiskolinimas dar nėra visiškai padengtas dėl jos sunkios turtinės padėties, pajamų neturėjimo ir pan. Minėtų aplinkybių pareiškėja neneigia, tačiau akcentuoja, jog nurodytos sumos iš jos priteistos už realiai nesuteiktą antrinę teisinę pagalbą kitose bylose dar nuo 2010-2013 metų, o kai kurie sprendimai net nebuvo jai įteikti iki šiol ir todėl liko neapskųsti, nors tokia teisė išlieka, kai jai bus paskirti advokatai.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovės prašė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr.KT20-N11/2018 (byloje Nr.17/2017), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsniu, ir teigia, kad nuo 2013 metų iki šiol yra registruota Užimtumo tarnyboje ( ankščiau – Darbo birža) kaip bedarbė, labai sunkiai serga, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo nedarbinga, iki šiol gydosi reabilitacijoje, yra neįgali, be to, 10 metų yra socialiai remiamas asmuo. Tvirtina, kad dėl darbdavių bankrotų tapo visiškai nemoki, net negauna skurdžiausios socialinės pašalpos iš rūpybos skyriaus, neturi nei turto, nei realių pajamų (viskas yra areštuota), gyvena faktiškame skurde, badauja, todėl negali pasisamdyti privataus advokato ir apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Dėl to mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2 ir 6 dalimis, VGTPĮ 12 straipsniu ir atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį jai neabejotinai priklauso 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Nurodo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VGTPĮ (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu ji buvo suteikta kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino nebuvo apmokėtos nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr.KT20-N11/2018 (byloje Nr.17/2017) pripažino, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ar bylose, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2019 m sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas, pagal kurį, tais atvejais, kai asmeniui antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti dėl to, kad jam tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ar bylose, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, jis gali pateikti motyvuotą prašymą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ir Tarnyba turi teisę atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi jo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra tam tikri įstatyme nustatyti jos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. Visą informaciją apie pareiškėjo sunkią turtinę padėtį Tarnyba turi teisę surinkti pati.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad visa prašoma informacija Tarnybai buvo pateikta el. paštu 2019 m. balandžio 11 d. Tarnybai pranešė, kad: jokio instituto Lietuvoje nėra baigusi, todėl neturi ką pateikti; jos darbo stažas 32 metai, amžius (duomenys neskelbtini) metų, pajamų nėra, socialinė pašalpa beveik niekada nemokama. Nurodo, kad prie šio elektroninio laiško pridėjo: VĮ Registro centro išrašo kopiją apie viso turto areštą; bankroto administratoriaus UAB „Lausona” 2018 m. liepos 13 d. kreditorinio reikalavimo Nr. SS-20 kopiją; Klaipėdos m. savivaldybės rūpybos skyriaus pažymos kopiją; Užimtumo tarnybos pažymos kopiją; med. pažymos kopiją; AB „Swedbank” išrašo kopiją apie Garantinio fondo paskirtos išmokos nusavinimo; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties kopiją BUAB „Baltijos eksporto grupė” bankroto byloje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 19 d. tais pačiais Tarnybos atsakingų darbuotojų el. pašto adresais išsiuntė Neįgalumo tarnybos išduoto sprendimo kopiją ir Neįgalumo pažymėjimo kopiją, kadangi nurodyti dokumentai buvo gauti vėliau. Pažymi, kad Tarnyba neprašė patikslinti prašymo ar pateikti papildomų dokumentų, tačiau jos sudaryta Komisija, pareiškėjos įsitikinimu, tyčia, sąmoningai melagingai 2019 m. balandžio 29 d. sprendime nurodė, kad ji per Tarnybos nustatytą terminą nurodytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl antrinė teisinė pagalba jai neteiktina. Pareiškėjos teigimu, toks sprendimas neatitinka minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų ir LVAT praktikos nurodytoje administracinėje byloje. Skunde pažymi, jog tam, kad asmuo galėtų veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir (arba) įgyvendinti savo teisę į teisingą procesą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tam tikrais atvejais ir inter alia (be kita ko) civilinėse bylose valstybei kyla pozityvi pareiga suteikti asmeniui nemokamą teisinę pagalbą atsižvelgiant inter alia į pareiškėjų interesus byloje, jų finansinę padėtį, civilinio pobūdžio ginčų perspektyvas teismuose, nacionalinės teisės sudėtingumą (Airey prieš Airiją, 26 punktas). Mano, kad šiuo atveju Tarnyba piktnaudžiavo savo teisėmis ir suinteresuotai veikė prieš ją, tuo jai padarydama didelę žalą ir nuostolius.

Papildomai nurodo, kad 2019 m. gegužės 17 d. prašymu ji vėl kreipėsi į atsakovę, prašydama patikslinti ginčijamą sprendimą ir nurodyti, kokius dokumentus buvo jai iš tikrųjų pateikusi ir pratęsti terminą nepagrįsto sprendimo apskundimui, tačiau atsakovė jokio atsakymo iki šiol nepateikė ir tyčia delsia tai atlikti, toliau darydama jai žalą.

Nurodo, kad dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų jai smarkiai pablogėjo sveikata, kamuoja fiziniai skausmai ir dvasinis sukrėtimas, ji yra morališkai sumenkinta ir pažeminta, pablogėjo santykiai šeimoje, tarp pažįstamų ir giminaičių, kamuoja nuolatinė nemiga, neranda ramybės dėl savo grubiai pažeistų teisių, prarado pasitikėjimą Tarnyba, teismais ir Valstybe. Padarytą neturtinę žalą pareiškėja vertina 100 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš jos tyčia atimtas visas turtas, kurį prašo priteisti jos naudai iš atsakovės, taip pat prašo priteisti 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (el. byla, I t., 1-8 psl.).

Pareiškėja taip pat padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-7-7184; 2) įpareigoti atsakovę dėl jos skundo nedelsiant priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti jos naudai iš atsakovės Tarnybos 127 000 Eur turtinės žalos, patirtos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo; 4) priteisti jos naudai iš Tarnybos 100 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją, nesuteikus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje; 5) priteisti jos naudai iš atsakovės Tarnybos 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis); priteisti jos naudai iš Tarnybos visas pareiškėjos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu ir taip pat 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ( CK 6.210 straipsnio1 dalis, 6.258 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja paaiškina, kad Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.2.3 (NTP-2)-19-NT-7-1784 atsisakė individualizuoti jos sudėtingą turtinę padėtį ir suteikti jai 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr.e2-93-512/2018 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo apskundimo Klaipėdos apygardos teismui, motyvuodama tuo, kad ji nėra sumokėjusi skolos už ankščiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja teigia, kad jokios antrinės teisinės pagalbos nebuvo gavusi ir realiai ji jai niekada nebuvo suteikta.

Pareiškėja detalizavo, kad 2019 m. sausio 2 d. nustatytos formos skubiu prašymu, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-7, kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje civilinėje byloje. Nors sprendimas turėjo būti priimtas iš karto arba per 5 darbo dienas, Tarnyba tik 2019 m. sausio 29 d. įteikė savo sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėja teigia, kad Tarnyba tyčia vilkino kuo skubiau priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paduodant apeliacinį skundą civilinėje byloje, išsiuntė jai perteklinį 2019 m. sausio 7 d. raštą Nr.(2.3) NO-2-96 dėl skolos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nors pati žinojo, kad šią skolą išieško antstoliai. Pažymi, kad Tarnybai buvo žinoma, jog advokato pagalba jai yra reikalinga skubiai (apeliacinis skundas turėjo būti parengtas iki 2019 m. sausio 30 d.), tačiau tyčia atsisakė skirti advokatą ir padarė jai turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėja šiame skunde iš esmės pakartoja skunde dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 išdėstytus argumentus dėl jos teisės į teisminę gynybą. Remiasi Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr.KT20-N11/2018 (byloje Nr.17/2017), ir LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018. Nurodo, kad Tarnybai nagrinėjant jos prašymą dėl individualios situacijos įvertinimo ir antrinės teisinės pagalbos skyrimo, visa prašoma informacija buvo pateikta el. paštu 2019 m. balandžio 11 d. Pažymi, kad Tarnyba neprašė patikslinti prašymo ar pateikti papildomų dokumentų, tačiau Tarnybos sudaryta Komisija, pareiškėjos įsitikinimu, tyčia, sąmoningai melagingai 2019 m. balandžio 29 d. sprendime nurodė, kad ji per Tarnybos nustatytą terminą nurodytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų ir LVAT praktikos nurodytoje administracinėje byloje. Tarnyba piktnaudžiavo savo teisėmis ir suinteresuotai veikė prieš pareiškėją, tuo jai padarydama didelę žalą ir nuostolius.

Šalies argumentai

Papildomai nurodo, kad 2019 m. gegužės 17 d. prašymu vėl kreipėsi į atsakovę, prašydama patikslinti sprendimą ir nurodyti, kokius dokumentus buvo jai iš tikrųjų pateikusi ir pratęsti terminą nepagrįsto sprendimo apskundimui, tačiau atsakovė jokio atsakymo iki šiol nepateikė ir tyčia delsia tai atlikti, toliau darydama jai žalą.

Nurodo, kad dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų jai smarkiai pablogėjo sveikata, kamuoja fiziniai skausmai ir dvasinis sukrėtimas, ji yra morališkai sumenkinta ir pažeminta, pablogėjo santykiai šeimoje, tarp pažįstamų ir giminaičių, kamuoja nuolatinė nemiga, neranda ramybės dėl savo grubiai pažeistų teisių, prarado pasitikėjimą Tarnyba, teismais ir Valstybe. Padarytą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur. Atsižvelgiant i tai, kad iš jos tyčia atimtas visas turtas, kurį prašo priteisti jos naudai iš atsakovės, taip pat prašo priteisti 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (el. byla, I t., 133-141 psl.).

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (el. byla, II t., 1-4 psl.). Tarnyba informuoja, jog išimtiniams atvejams įvertinti konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, Tarnyboje yra sudaryta komisija, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (1.2) NO-3-9 „Dėl komisijos sudarymo nagrinėti asmenų prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą išimtiniais atvejais“ (toliau – Komisija). Vadovaudamasi Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.2) NO-3-3 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gaunamų prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išimtiniais atvejais nagrinėjimo Komisijos reglamento patvirtinimo“, 11 punktu Komisija, vertindama ir nagrinėdama asmenų prašymus dėl išimties taikymo, privalo atsižvelgti į VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės garantuojama teisinės pagalbos teikiamo principus: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisme pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įtvirtintų šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14 punktuose bei į „Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-12 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. IR-16 redakcija) (toliau – Aprašas).

Dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185

paaiškina kad Komisija, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja atitinka Apraše nurodytus kriterijus, 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-818 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir informaciją per 7 dienas. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymus, 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. (2.5) NO-2-1155 ir raštu Nr. (2.3) NO-2-1829 pratęsė pareiškėjai terminą dokumentų pateikimui iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėja iki nurodyto termino nepateikė dokumentų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, Tarnyba ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

Dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-7-7184 atsakovė paaiškino, kad Komisija, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėjas atitinka Apraše nurodytus kriterijus, kreipėsi 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-818 į pareiškėją, prašydama pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir informaciją per 7 dienas. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymus, 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. (2.5) NO-2-1155 ir raštu Nr. (2.3) NO-2-1829 pratęsė pareiškėjai terminą dokumentų pateikimui iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėja iki nurodyto termino nepateikė dokumentų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, Tarnyba papildomai įvertino ir tai, kad Tarnybos sprendimo priėmimo momentu, buvo suėjęs apeliacinio skundo padavimo naikinamasis terminas. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 307 straipsnis, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundą padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalis įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra asmens teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti ir pareiškėjo skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nebūtų nagrinėjamas teisme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 buvo priimtas 2018 m. gruodžio 31 d., todėl apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

Papildomai pažymėta ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama Tarnybai 2019 m. sausio 2 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. KLTP-1-7, jau žinojo apie priimtą Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018. Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas priimtas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, o tai reiškia, kad buvo suėjęs naikinamasis apeliacinio skundo padavimo terminas, kuris pagal teisinį reglamentavimą nėra atnaujinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba padarė išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams šioje byloje nagrinėjamu atveju būtų neperspektyvus.

Dėl pareiškėjos skunduose nurodytų argumentų, kad Tarnyba turėjo vadovautis LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, atkreipia dėmesį, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas Tarnybos sprendimas, kuris priimtas remiantis iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusia VGTPĮ redakcija, teisėtumo ir pagrįstumo, kai dar nebuvo priimtas Aprašas. Taip pat teigia, kad Tarnyba neprivalėjo vadovautis pareiškėjos nurodytu Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018 (byloje Nr. 17/2017), nes minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas pasisakė dėl teisinės pagalbos teikimo pagal VGTPĮ 2013 m. gegužės 9 d. redakciją baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kai atstovavimą būtina užtikrinti teisingumo interesais. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. KT20-N11/2018 (byloje Nr. 17/2017), atsakovės įsitikinimu, šiose bylose neturi jokios esminės reikšmės.

Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos reikalavimu priteisti turtinę ir neturinę žalą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nurodo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, būtinų norint įvertinti jos individualią situaciją ir praleido naikinamąjį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo išnagrinėti vadovaujantis Įstatymo ir Aprašo nuostatomis, todėl, Tarnyba daro išvadą, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – jos neteisėtų veiksmų. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Dėl šių aplinkybių atsakovė mano, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjos prašomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, pageidavo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 ir sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-7-7184, kuriais, pareiškėjai turint įsiskolinimą valstybei už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir įvertinus jos individualią situaciją, atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. sausio 2 d. pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. sausio 1 d. prašymą, reg. Nr. (2.3) KLTP-1-6, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (el. byla, II t., 5-9 psl.). Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo 2018 m. gruodžio 29 d. ieškinio Klaipėdos apylinkės teismui kopiją (el. byla, II t., 10-14 psl.).

Tą pačią dieną pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. sausio 2 d. prašymą, reg. Nr. (2.3) KLTP-1-7, suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, kurioje pareiškėja yra atsakovė, apskundimo Klaipėdos apygardos teismui (el. byla, II t., 17-21).Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 kopiją (el. byla, II t., 22-34).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-96 „Dėl prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad atitinkamais Tarnybos sprendimais, priimtais laikotarpiu nuo 2010-2012 metų (rašte išvardinti sprendimų priėmimo datos ir numeriai) pareiškėja buvo įpareigota sumokėti antrinės pagalbos išlaidas, tačiau Tarnybos Klaipėdos skyrius iki šiol nėra gavęs duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra sumokėjusi visas nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnyba šiame rašte pažymėjo, kad remiantis VGTĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba paprašė pareiškėjos per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos išsiųsti patvirtinimą, kad ji yra apmokėjusi visas valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą (el. byla, II t., 78-79 psl.).

Pareiškėja 2019 m. sausio 18 d. pateikė prašymą, reg. Nr. (2.3) NTP-9-272, Tarnybai skubiai priimti sprendimą dėl 2019 m. sausio 2 d. prašymo, nurodydama, kad nepasiturintiems asmenims teisinė pagalba turi būti prieinama nepriklausomai nuo to, kad jie yra skolingi valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą (el. byla, II t., 77 psl.).

Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimi, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kadangi ji nevykdė savo pareigos ir neapmokėjo skolos valstybei (el. byla, II t., 80-81 psl.).

Dėl tų pačių priežasčių ir tuo pačiu įstatymo pagrindu Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-7-1563 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo. Pareiškėja pastarąjį Tarnybos sprendimą apskundė teismui. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019 buvo atmestas. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2019 m. sausio 29 d. Tarnybai pateikė prašymą, reg. Nr. (2.3) NTP-9-468, panaikinti priimtą Tarnybos 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-7-1563 ir spręsti klausimą iš naujo, įvertinant jos individualią situaciją (el. byla, II t., 16 psl.).

Pareiškėja Tarnybai 2019 m. sausio 29 d. pateikė prašymą, reg. Nr. (2.3) NTP-9-469, prašydama panaikinti priimtą 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 ir spręsti klausimą iš naujo, įvertinant jos individualią situaciją (el. byla, II t., 16 psl.).

Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-818 „Dėl Jūsų prašymų peržiūrėti priimtus sprendimus“ paaiškino pareiškėjai, kad Tarnyba, vertindama jos gyvenimo lygį ir turtinę padėtį, turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį (ar jis didėjo, ar sumažėjo, palyginti su praėjusių dviejų metų ketvirčiu iki pareiškėjo kreipimosi mėnesio rodiklius), pareiškėjo turtinę padėtį, pareiškėjo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Tarnyba, vertindama galimybes savarankiškai save atstovauti, taip pat turi atsižvelgti į pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją. Atsižvelgdama į tai, šiuo raštu Tarnyba paprašė pareiškėją per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėja 2019 m. vasario 18 d. pareiškimu, reg. Nr. (2.3)NTP-9-820 kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėją, prašydama pratęsti Tarnybos 2019 m. vasario 5 d. raštu nustatytą terminą pateikti informaciją apie sunkią turtinę padėtį, motyvuodama tuo, kad serga ir jai suteiktas nedarbingumas iki 2019 m. kovo 1 d. imtinai (prašyme nurodyta 2018 m. kovo 1 d. laikytina rašymo apsirikimu) (el. byla, II t., 35 psl.).

Tarnyba 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-1155 „Dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti“ informavo pareiškėją, kad jos prašymas tenkinamas, terminas 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-818 nurodytiems dokumentams pateikti pratęsiamas iki 2019 m. kovo 5 d. Tuo pačiu raštu pareiškėja įspėta, kad nepateikus prašomų dokumentų per nustatytą terminą, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priims sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (el. byla, II t., 40 psl.).

Pareiškėja elektroniniu laišku 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, kad Tarnybos 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. (2.5)NO-2-1155 gavo tik 2019 m. kovo 12 d., t. y. jau pasibaigus jame nustatytam terminui dokumentams pateikti, todėl neturėjo galimybės parengti ir surinkti, jos nuomone, sudėtingų duomenų. Nurodė, kad tam jai reikalingas advokatas, todėl prašė jį skirti ir pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Papildomai pareiškėja nurodė, kad jai nėra aišku, ką konkrečiai ji turi pateikti (el. byla, II t., 41 psl.).

Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2019 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą, 2019 m. kovo 22 d. rašte Nr. (2.3)NO-2-1829 „Dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti“ nurodė, kad dokumentai, kurių prašo Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-818, nėra procesiniai dokumentai, tam nėra skiriamas advokatas. Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 2 straipsnio 6 dalimi, rekomendavo pareiškėjai pasinaudoti pirmine teisine pagalba ir kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo pačiu raštu Tarnyba informavo, kad pratęsia terminą 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-818 nurodytiems dokumentams pateikti iki 2019 m. balandžio 11 d. (el. byla, II t., 44 psl.).

Pareiškėja elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 11 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą (užregistruotas 2019 m. balandžio 12 d., reg. Nr. (2.3) NTP-9-1653) ir papildomus dokumentus (el. byla, II t., 45-64 psl.). Pareiškėja 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybai elektroniniu paštu pateikė papildomus dokumentus (el. byla, II t., 67-69 psl.).

Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7185, įvertinusi pareiškėjos individualią situaciją, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos pritaikymo ( el. byla, II t., 65-66 psl.).

Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184, įvertinusi pareiškėjos individualią situaciją, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo apeliacinės instancijos teismui (el. byla, II t., 70-71 psl.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.; toliau – VGTPĮ ar Įstatymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymo 18 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Sprendimo turinio reikalavimus reglamentuoja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalis. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų, kai pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko, įskaitant) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo nustato Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-12 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. IR-16 redakcija; toliau – Aprašas). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: 1) gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį; 2) galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti; 3) galimas išlaidas advokato pagalbai; 4) bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad vertinant Aprašo 5.1 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį (ar jis didėjo, ar sumažėjo, palyginti su praėjusių dviejų metų ketvirčių iki pareiškėjo kreipimosi mėnesio rodikliais), pareiškėjo turtinę padėtį, jo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Pagal Aprašo 7 punktą, vertinant Aprašo 5.2 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad Tarnyba individualiai pareiškėjo situacijai įvertinti sudaro komisiją, kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina tarnybos direktorius.

Nustatyta, kad Tarnyboje asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą išimtiniais atvejais nagrinėjimui yra sudaryta komisija (toliau – Komisija), patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (1.2) NO-3-9. Vadovaujantis Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gaunamų prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išimtiniais atvejais nagrinėjimo Komisijos reglamento patvirtinimo“ Nr. (1.2) NO-3-3, 11 punktu, Komisija, vertindama ir nagrinėdama asmenų prašymus dėl išimties taikymo, privalo atsižvelgti į Apraše nurodytas nuostatas, taip pat į Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisme pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14 punktuose.

Dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185

Bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 dėl atsisakymo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ji 2019 m. sausio 29 d. motyvuotu rašytiniu prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl jos individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad neturi lėšų advokato paslaugoms, prašė atsižvelgti į jos amžių, pajamas, negalėjimą disponuoti turtu. Nurodė, kad teisinė pagalba jai turi būti skiriama, neatsižvelgiant į įsiskolinimą Tarnybai kitose bylose, prašė vykdyti Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. KT20-N11/2018 (Byla Nr. 17/2017) ir LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018.

Tarnyba, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus, 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-1155 paprašė pareiškėjos per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba, remdamasi pareiškėjos prašymais, du kartus pratęsė pareiškėjai terminą pateikti 2019 m. vasario 5 d. rašte nurodytus dokumentus. Galutinis dokumentų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 11 d.

Nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 11 d. el. paštu Tarnybai pateikė paaiškinimą, kad ji Lietuvoje nėra baigusi instituto, todėl pateikti jo negali. Pareiškėja Tarnybai nurodė, kad jos darbo stažas 32 metai, ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pajamų negauna, socialinė pašalpa beveik niekada nemokama, sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo lygio. Nurodė ir tai, kad dėl to, jog darbdaviai su ja neatsiskaitė (skola dėl neišmokėto darbo užmokesčio siekia 60 000 Eur), pareiškėja pati turi įsiskolinimų, gyvena skurdžiai. Prie elektroninio laiško pareiškėja pridėjo VĮ „Registrų centras“ išrašą apie nekilnojamąjį turtą, UAB „Lausona“ 2018 m. liepos 13 d. prašymo Klaipėdos apygardos teismui dėl kreditorių sąrašo ir finansinių reikalavimų patikslinimo Nr. SS.20 kopiją, AB „Swedbank” išrašų kopijas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 24 d. pažymos apie pajamas Nr. SP28-1718 kopiją, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. Pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. P21-2018-786 kopiją, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo išrašus iš ligos istorijos Nr. 19T-1269; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-567-460/2019 (el. byla, II t., 45-64 psl.). Be to, pareiškėja 2019 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu Tarnybai pateikė papildomus dokumentus: Neįgalumo pažymėjimo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kopijas.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė teikti išimties tvarka antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, konstatavusi, kad pareiškėja nepateikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad vykdant Tarnybos 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-1155 nurodytą prašymą pateikti atitinkamus dokumentus, pareiškėjos elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 12 d. Tarnybai pateiktas paaiškinimas ir dokumentai Tarnyboje buvo gauti ir užregistruoti. Tai patvirtina Tarnybos žyma ant elektroninio laiško, suteiktas registracijos Nr. (2.3)NTP-9-1653.

Pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra konstatavęs, kad Tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.).

Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija) patvirtintos Rekomenduojamos Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos pavyzdžio turinio patyti, kad tarnybos sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai ir motyvai (nurodomos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, kuriomis vadovaujamasi, pateikiami argumentai, pagrindžiantys sprendimo turinį, įvertinama, ar nėra Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama, pateikiama informacija apie atliktą individualios pareiškėjo situacijos papildomą vertinimą, kai jis buvo atliktas Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju.

Kaip matyti iš ginčijamo Tarnybos sprendimo turinio, Tarnyba neatliko pareiškėjos individualios situacijos vertinimo pagal Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus, jame nenurodė teisinių argumentų, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai nepripažįstami, kaip tinkami Tarnybos sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išimtiniu atveju, taikant VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktą, priimti, sprendime nenurodė, kokie konkretūs dokumentai nepateikti. Taigi, nėra aiškus skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Kaip matyti, dėl to pareiškėja 2019 m. gegužės 17 d. skundu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydama nurodyti, kokius dokumentus ji pateikė.

Pažymėtina, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimami sprendimai turi atitikti ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Aukščiau nustatytos aplinkybės rodo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą, neįvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, dėl jų sprendime nepasisakė ir priėmė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus neatitinkantį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 yra naikintinas, o Tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą (reg. Nr. 2.3)NTP-9-469), įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą.

Konstatavimas, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, yra savarankiškas jo panaikinimo pagrindas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teismas dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 neteisėtumo nepasisako.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalą pareiškėja kildina iš to, kad jai iki šiol nesuteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nurodo, kad Tarnyba tyčia vilkina sprendimo priėmimą, kenkia jos interesams. Anot pareiškėjos, dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų ji patiria nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismo vertinimu, pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš esmės nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos ji laiko neteisėtais ir kurie jai sukėlė nurodomą žalą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja po to, kai buvo netenkintas jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, ji pasinaudojo teise kreiptis į Tarnybą su motyvuotu prašymu įvertinti jos individualią situaciją ir suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja dokumentų, patvirtinančių jos turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, reikalingus Tarnybos sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos išimties tvarka priimti, nepateikė, todėl Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu suteikė jai teisę tokius dokumentus pateikti. Būtent dėl pareiškėjos prašymų, 2019 m. vasario 5 d. rašte nustatytas terminas buvo du kartus pratęstas. Pareiškėja dokumentus pateikė tik 2019 m. balandžio 12 d. ir papildomai 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybą priėmė sprendimą 2019 m. balandžio 29 d., t. y. per 5 darbo dienas nuo paskutinių dokumentų pateikimo dienos, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Taigi, jokio Tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nenustatyta. Be to, nagrinėjamu atveju teismas Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 panaikino dėl procedūrinių pažeidimų, nes Tarnyba neatliko pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimo. Dėl šių priežasčių konstatuoti, kad nesuteikus antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nėra pagrindo.

Be to, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas turtinę žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Taigi turtinės žalos atlyginimo institutas turėtų būti suprantamas, kaip siejantis žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y., kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, pareiškėja, kuri reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jos turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Atitinkamai vien tik pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad ji dėl Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjai neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.

Atitinkamai, netenkinus skundo reikalavimo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184

Bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1563 dėl atsisakymo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo, ji 2019 m. sausio 29 d. motyvuotu rašytiniu prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl jos individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėja prašyme prašė atsižvelgti į gyvenimo lygį, turto ir pajamų neturėjimą, sveikatos stovį, procesinę padėtį civilinėje byloje, atimto turto mąstą, numanomus neigiamus padarinius pareiškėjai kaip atsakovei, bei įvykdyti Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, kurie, pareiškėjos nuomone, įrodo, kad antrinė teisinė pagalba turi būti skiriama neatsižvelgiant į įsiskolinimą Tarnybai kitose bylose.

Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė teikti išimties tvarka antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavusi, kad pareiškėjos atstovavimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512-2018 yra neperspektyvus.

LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, dėl kurio apskundimo apeliacinės instancijos teismui pareiškėja kreipėsi į Tarnybą antrinės teisinės pagalbos suteikimo, buvo priimtas 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 307 straipsnį, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundą padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi, CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra asmens teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Atsižvelgiant į šias CPK nuostatas, apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjai ši aplinkybė buvo žinoma.

Kaip jau minėta, Tarnyba, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus, 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-1155 paprašė pareiškėjos per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba, remdamasi pareiškėjos prašymais, du kartus pratęsė pareiškėjai terminą pateikti 2019 m. vasario 5 d. rašte nurodytus dokumentus. Galutinis dokumentų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėja dokumentus Tarnybai pateikė 2019 m. balandžio 12 d. ir balandžio 19 d., t. y. suėjus naikinamajam apeliacinio skundo padavimo terminui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apeliaciniame procese nagrinėjamu atveju būtų neperspektyvus. Skundžiamas Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja šiame skunde taip pat kelia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kilusią žalą pareiškėja kildina iš to, kad jai iki šiol nesuteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nurodo, kad Tarnyba tyčia vilkina sprendimo priėmimą, kenkia jos interesams. Anot pareiškėjos, dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų ji patiria nuostolius.

Teismo vertinimu, pareiškėja ir šiuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš esmės nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos ji laiko neteisėtais ir kurie jai sukėlė nurodomą žalą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo priėmimas užsitęsė ne dėl Tarnybos kaltės. Kaip jai minėta, pareiškėjai buvo žinoma, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 Klaipėdos apygardos teismui galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d. imtinai. Pareiškėja, teikdama Tarnybai prašymą įvertinti jos individualią padėtį, jokių dokumentų Tarnybai nepateikė, todėl Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu, laikydamasi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, paprašė pareiškėjos pateikti atitinkamus įrodymus, būtinus Aprašo 5 punkte nustatytų kriterijų vertinimui. Pareiškėja du kartus, jau suėjus apeliacinio skundo padavimo teismui terminui, prašė Tarnybos pratęsti 2019 m. vasario 5 d. raštu reikalaujamų įrodymų pateikimo terminą. Tarnyba šiuos prašymus tenkino, nurodė dokumentų nepateikimo Tarnybai pasekmes. Pareiškėja reikalaujamus dokumentus pateikė tik 2019 m. balandžio 12 ir 19 d. Byloje jokių aplinkybių ar įrodymų, kad pareiškėja pati ar per atstovą neturėjo galimybės anksčiau pateikti Tarnybai reikalaujamų duomenų, nėra. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą ir pažeidė nustatytas tokių prašymų nagrinėjimo procedūras. Teismas konstatavo, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jos turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Taigi, nesant nustatytų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.

Atmetus skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio skundo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pareiškėja skundais prašo atlyginti jos naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos skundas dėl Tarybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 tenkinamas iš dalies, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui. Tačiau pareiškėja byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio ir jų realumo, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas negali būti tenkinamas.

Kadangi pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7184 atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą (reg. Nr. 2.3)NTP-9-469) ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą.

Pareiškėjos T. Ž. skundus dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7184 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėVioleta Petkevičienė