- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eA-3331-502/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01966-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundus atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185; 2) įpareigoti atsakovą dėl jos skundo nedelsiant priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo; 3) priteisti iš atsakovo Tarnybos 127 000 Eur turtinės žalos, padarytos nesuteikus jai iki šiol advokato; 4) priteisti iš atsakovo Tarnybos 100 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos, padarytos nesuteikus jai advokato apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje; 5) priteisti iš atsakovo Tarnybos 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 str. 1 d., 6.258 str., 6.37 str. 2 d.); 6) priteisti iš atsakovo Tarnybos visas jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d., 6.258 str., 6.37 str. 2 d.) (toliau – ir Skundas Nr. 1).
2. Pareiškėja taip pat padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-7-7184; 2) įpareigoti atsakovą dėl jos skundo nedelsiant priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš atsakovo Tarnybos 127 000 Eur turtinės žalos, patirtos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo; 4) priteisti iš Tarnybos 100 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos kompensaciją, nesuteikus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje; 5) priteisti iš atsakovo Tarnybos 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d., 6.258 str., 6.37 str. 2 d.); 6) priteisti iš Tarnybos visas pareiškėjos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu ir taip pat 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d., 6.258 str., 6.37 str. 2 d.) (toliau – ir Skundas Nr. 2).
3. Pareiškėja Skunde Nr. 1 nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-NT-6-1562 atsisakė suteikti jai 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teisme dėl pirkimo-pardavimo sandorio modifikavimo ir restitucijos taikymo, kadangi ji nėra sumokėjusi skolos už ankščiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nors, pareiškėjos teigimu, iš tikrųjų jokios antrinės teisinės pagalbos ji realiai nebuvo gavusi. Pareiškėja atsakovui teikė Gyventojų metinę pajamų ir turto deklaraciją (toliau – ir GMPT deklaracija) bei nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties neturi realios galimybės padengti išlaidų už anksčiau nesuteiktą jai antrinę teisinę pagalbą kitose bylose. Tarnyba taip pat ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri informavo Tarnybą, kad yra išduoti vykdomieji raštai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos, jie vykdomi antstolių, tačiau įsiskolinimas nėra visiškai padengtas dėl jos sunkios turtinės padėties. Pareiškėja pažymėjo, kad nurodytos sumos iš jos priteistos už realiai nesuteiktą antrinę teisinę pagalbą kitose bylose dar nuo 2010–2013 metų, o kai kurie sprendimai net nebuvo jai įteikti iki šiol ir todėl liko neapskųsti, nors tokia teisė išlieka, kai jai bus paskirti advokatai. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 12 straipsniu, ir teigė, kad nuo 2013 metų iki šiol yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė, labai sunkiai serga, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo nedarbinga, iki šiol gydosi reabilitacijoje, yra neįgali, 10 metų yra socialiai remiamas asmuo. Dėl darbdavių bankrotų tapo visiškai nemoki, negauna socialinės pašalpos, neturi nei turto, nei realių pajamų (viskas yra areštuota), gyvena skurde, badauja, todėl negali pasisamdyti privataus advokato ir apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2 ir 6 dalimis, VGTPĮ 12 straipsniu ir atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį, jai neabejotinai priklauso 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.
4. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018 (byloje Nr. 17/2017) pripažino, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ar bylose, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas, pagal kurį, tais atvejais, kai asmeniui antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti dėl to, kad jam tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ar bylose, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, jis gali pateikti motyvuotą prašymą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ir Tarnyba turi teisę atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi jo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra tam tikri įstatyme nustatyti jos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. Visą informaciją apie pareiškėjo sunkią turtinę padėtį Tarnyba turi teisę surinkti pati.
5. Pareiškėja paaiškino, kad visa prašoma informacija Tarnybai buvo pateikta el. paštu 2019 m. balandžio 11 d. 2019 m. balandžio 19 d. tais pačiais Tarnybos atsakingų darbuotojų el. pašto adresais pareiškėja išsiuntė Neįgalumo tarnybos išduoto sprendimo kopiją ir neįgalumo pažymėjimo kopiją, kadangi nurodyti dokumentai buvo gauti vėliau. Tarnyba neprašė patikslinti prašymo ar pateikti papildomų dokumentų, tačiau, pareiškėjos vertinimu, Tarnybos sudaryta komisija, tyčia, sąmoningai ir melagingai sprendime nurodė, kad ji per Tarnybos nustatytą terminą nurodytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl antrinė teisinė pagalba jai neteiktina. Pareiškėjos teigimu, toks sprendimas neatitinka minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018. Tam, kad asmuo galėtų veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir (arba) įgyvendinti savo teisę į teisingą procesą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, tam tikrais atvejais ir inter alia (be kita ko) civilinėse bylose valstybei kyla pozityvi pareiga suteikti asmeniui nemokamą teisinę pagalbą atsižvelgiant į pareiškėjų interesus byloje, jų finansinę padėtį, civilinio pobūdžio ginčų perspektyvas teismuose, nacionalinės teisės sudėtingumą. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba piktnaudžiavo savo teisėmis ir suinteresuotai veikė prieš ją, tuo jai padarydama didelę žalą ir nuostolius. 2019 m. gegužės 17 d. prašymu pareiškėja vėl kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti ginčijamą sprendimą ir nurodyti, kokius dokumentus buvo jai iš tikrųjų pateikusi ir pratęsti terminą nepagrįsto sprendimo apskundimui, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė ir tyčia delsia tai atlikti, toliau darydama jai žalą.
6. Pareiškėja teigė, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų jai smarkiai pablogėjo sveikata, kamuoja fiziniai skausmai ir dvasinis sukrėtimas, ji yra morališkai sumenkinta ir pažeminta, pablogėjo santykiai šeimoje, tarp pažįstamų ir giminaičių, kamuoja nuolatinė nemiga, ji neranda ramybės dėl savo grubiai pažeistų teisių, prarado pasitikėjimą Tarnyba, teismais ir valstybe. Pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
7. Pareiškėja Skunde Nr. 2 paaiškino, kad Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-NT-7-1784 atsisakė individualizuoti jos sudėtingą turtinę padėtį ir suteikti jai 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo apskundimo Klaipėdos apygardos teismui, motyvuodama tuo, kad ji nėra sumokėjusi skolos už ankščiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja teigė, kad jokios antrinės teisinės pagalbos nebuvo gavusi ir realiai ji jai niekada nebuvo suteikta. Pareiškėja tvirtino, kad 2019 m. sausio 2 d. nustatytos formos skubiu prašymu, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-7 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje civilinėje byloje. Nors sprendimas turėjo būti priimtas iš karto arba per 5 darbo dienas, Tarnyba tik 2019 m. sausio 29 d. įteikė savo sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą. Tarnyba tyčia vilkino kuo skubiau priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paduodant apeliacinį skundą civilinėje byloje, išsiuntė jai perteklinį 2019 m. sausio 7 d. raštą Nr.(2.3) NO-2-96 dėl skolos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nors pati žinojo, kad šią skolą išieško antstoliai. Tarnybai buvo žinoma, jog advokato pagalba jai yra reikalinga skubiai (apeliacinis skundas turėjo būti parengtas iki 2019 m. sausio 30 d.), tačiau tyčia atsisakė skirti advokatą ir padarė jai turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja šiame skunde iš esmės pakartojo Skunde Nr. 1 išdėstytus argumentus dėl jos teisės į teisminę gynybą. Visa prašoma informacija buvo pateikta el. paštu 2019 m. balandžio 11 d., Tarnyba neprašė patikslinti prašymo ar pateikti papildomų dokumentų, tačiau Tarnybos sudaryta komisija nepagrįstai nurodė, kad ji per Tarnybos nustatytą terminą nurodytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-NT-7-1784 neatitinka anksčiau minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos anksčiau nurodytoje administracinėje byloje. Tarnyba piktnaudžiavo savo teisėmis ir suinteresuotai veikė prieš pareiškėją, tuo jai padarydama didelę žalą ir nuostolius. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. prašymu vėl kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti sprendimą ir nurodyti, kokius dokumentus buvo jai iš tikrųjų pateikusi ir pratęsti terminą nepagrįsto sprendimo apskundimui, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė ir tyčia delsia tai atlikti, toliau darydamas jai žalą.
8. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir Skunde Nr. 1; padarytą neturtinę žalą įvertino 100 000 Eur. Taip pat prašė priteisti 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundus prašo juos atmesti.
10. Tarnyba paaiškino, jog išimtiniams atvejams įvertinti konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, Tarnyboje yra sudaryta komisija, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (1.2) NO-3-9 „Dėl komisijos sudarymo nagrinėti asmenų prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą išimtiniais atvejais“ (toliau – ir Komisija). Komisija, vadovaudamasi Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (1.2) NO-3-3, 11 punktu, vertindama ir nagrinėdama asmenų prašymus dėl išimties taikymo, privalo atsižvelgti į VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės garantuojama teisinės pagalbos teikiamo principus, įvertinti ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įtvirtintų šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14 punktuose bei į Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-12 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. IR-16 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Komisija, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja atitinka Apraše nurodytus kriterijus, 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-818 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir informaciją per 7 dienas. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymus, 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. (2.5) NO-2-1155 ir raštu Nr. (2.3) NO-2-1829 pratęsė pareiškėjai terminą dokumentų pateikimui iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėja iki nurodyto termino nepateikė dokumentų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, Tarnyba papildomai įvertino ir tai, kad Tarnybos sprendimo priėmimo momentu, buvo suėjęs apeliacinio skundo padavimo naikinamasis terminas, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 buvo priimtas 2018 m. gruodžio 31 d., todėl apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėja, pateikdama Tarnybai 2019 m. sausio 2 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Nr. KLTP-1-7, jau žinojo apie priimtą Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018. Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.3 (NTP-2)-19-NT-7-1784 priimtas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, o tai reiškia, kad buvo suėjęs naikinamasis apeliacinio skundo padavimo terminas, kuris pagal teisinį reglamentavimą nėra atnaujinamas. Todėl Tarnyba padarė išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams šioje byloje būtų neperspektyvus.
11. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018 buvo nagrinėjamas Tarnybos sprendimo, kuris priimtas remiantis iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusia VGTPĮ redakcija, teisėtumas ir pagrįstumas, kai dar nebuvo priimtas Aprašas. Tarnyba neprivalėjo vadovautis pareiškėjos nurodytu Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018, nes minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas pasisakė dėl teisinės pagalbos teikimo pagal VGTPĮ 2013 m. gegužės 9 d. redakciją baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kai atstovavimą būtina užtikrinti teisingumo interesais. Tuo tarpu pareiškėjos reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl minėtas Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas, šiose bylose neturi jokios esminės reikšmės.
12. Tarnybos nuomone, pareiškėja nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.271 str.). Pareiškėja nepateikė dokumentų, būtinų įvertinti jos individualią situaciją ir praleido naikinamąjį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo išnagrinėti vadovaujantis VGTPĮ ir Aprašo nuostatomis, todėl nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, neįrodžius patirtos turtinės ir neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 tenkino iš dalies, t. y. panaikino Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185, įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-469) ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą; pareiškėjos skundų dalis dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
14. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 2 d. pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. sausio 1 d. prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-6, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo 2018 m. gruodžio 29 d. ieškinio Klaipėdos apylinkės teismui kopiją. Tą pačią dieną pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. sausio 2 d. prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-7, suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, kurioje pareiškėja yra atsakovė, apskundimo Klaipėdos apygardos teismui kartu su minėtio teismo sprendimo kopija. Tarnyba 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-96 „Dėl prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad atitinkamais Tarnybos sprendimais, priimtais 2010–2012 metais (rašte išvardinti sprendimų priėmimo datos ir numeriai) pareiškėja buvo įpareigota sumokėti antrinės pagalbos išlaidas, tačiau Tarnybos Klaipėdos skyrius iki šiol nėra gavęs duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra sumokėjusi visas nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnyba šiame rašte pažymėjo, kad remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Tarnyba paprašė pareiškėjos per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos išsiųsti patvirtinimą, kad ji yra apmokėjusi visas valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Šalies argumentai
15. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. sausio 18 d. pateikė prašymą reg. Nr. (2.3) NTP-9-272 Tarnybai skubiai priimti sprendimą dėl 2019 m. sausio 2 d. prašymo, nurodydama, kad nepasiturintiems asmenims teisinė pagalba turi būti prieinama nepriklausomai nuo to, kad jie yra skolingi valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimi, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kadangi ji nevykdė savo pareigos ir neapmokėjo skolos valstybei. Dėl tų pačių priežasčių ir tuo pačiu įstatymo pagrindu Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-7-1563 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo. Pareiškėja pastarąjį Tarnybos sprendimą apskundė teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019 buvo atmestas. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
16. Pareiškėja 2019 m. sausio 29 d. Tarnybai pateikė prašymą, reg. Nr. (2.3) NTP-9-468, panaikinti priimtą Tarnybos 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-7-1563 ir spręsti klausimą iš naujo, įvertinant jos individualią situaciją. Pareiškėja Tarnybai 2019 m. sausio 29 d. pateikė prašymą, reg. Nr. (2.3)NTP-9-469, prašydama panaikinti priimtą 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 ir spręsti klausimą iš naujo, įvertinant jos individualią situaciją. Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-818 „Dėl Jūsų prašymų peržiūrėti priimtus sprendimus“ paaiškino pareiškėjai, kad Tarnyba, vertindama jos gyvenimo lygį ir turtinę padėtį, turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį (ar jis didėjo, ar sumažėjo, palyginti su praėjusių dviejų metų ketvirčiu iki pareiškėjo kreipimosi mėnesio rodiklius), pareiškėjo turtinę padėtį, pareiškėjo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Tarnyba, vertindama galimybes savarankiškai save atstovauti, taip pat turi atsižvelgti į pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba paprašė pareiškėją per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus.
17. Pareiškėja 2019 m. vasario 18 d. pareiškimu, reg. Nr. (2.3)NTP-9-820 kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėją, prašydama pratęsti Tarnybos 2019 m. vasario 5 d. raštu nustatytą terminą pateikti informaciją apie sunkią turtinę padėtį, motyvuodama tuo, kad serga ir jai suteiktas nedarbingumas iki 2019 m. kovo 1 d. imtinai (prašyme nurodyta 2018 m. kovo 1 d. laikytina rašymo apsirikimu). Tarnyba 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-1155 „Dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti“ informavo pareiškėją, kad jos prašymas tenkinamas, terminas 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-818 nurodytiems dokumentams pateikti pratęsiamas iki 2019 m. kovo 5 d. Pareiškėja įspėta, kad nepateikus prašomų dokumentų per nustatytą terminą, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, Tarnyba priims sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
18. Pareiškėja elektroniniu laišku 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, kad Tarnybos 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. (2.5)NO-2-1155 gavo tik 2019 m. kovo 12 d., t. y. jau pasibaigus jame nustatytam terminui dokumentams pateikti, todėl neturėjo galimybės parengti ir surinkti, jos nuomone, sudėtingų duomenų. Nurodė, kad tam jai reikalingas advokatas, todėl prašė jį skirti ir pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Papildomai pareiškėja nurodė, kad jai nėra aišku, ką konkrečiai ji turi pateikti. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2019 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą, 2019 m. kovo 22 d. rašte Nr. (2.3)NO-2-1829 „Dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti“ nurodė, kad dokumentai, kurių prašo Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-818, nėra procesiniai dokumentai, tam nėra skiriamas advokatas. Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 2 straipsnio 6 dalimi, rekomendavo pareiškėjai pasinaudoti pirmine teisine pagalba ir kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo pačiu raštu Tarnyba informavo, kad pratęsia terminą 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-818 nurodytiems dokumentams pateikti iki 2019 m. balandžio 11 d.
19. Pareiškėja elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 11 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą (užregistruotas 2019 m. balandžio 12 d., reg. Nr. (2.3) NTP-9-1653) ir papildomus dokumentus. Pareiškėja 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybai elektroniniu paštu pateikė papildomus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7185, įvertinusi pareiškėjos individualią situaciją, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos pritaikymo. Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184, įvertinusi pareiškėjos individualią situaciją, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo apeliacinės instancijos teismui.
21. Teismas nustatė, kad po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 dėl atsisakymo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pareiškėja 2019 m. sausio 29 d. motyvuotu rašytiniu prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl jos individualios situacijos papildomo įvertinimo. Tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 atsisakė teikti išimties tvarka antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, konstatavusi, kad pareiškėja nepateikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Vykdant Tarnybos 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (2.5)NO-2-1155 nurodytą prašymą pateikti atitinkamus dokumentus, pareiškėjos elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 12 d. Tarnybai pateiktas paaiškinimas ir dokumentai Tarnyboje buvo gauti ir užregistruoti (Tarnybos žyma ant elektroninio laiško, suteiktas registracijos Nr. (2.3)NTP-9-1653).
22. Teismas, įvertinęs Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 turinį, konstatavo, kad Tarnyba neatliko pareiškėjos individualios situacijos vertinimo pagal Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus, jame nenurodė teisinių argumentų, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai nepripažįstami, kaip tinkami Tarnybos sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išimtiniu atveju, taikant VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktą, priimti, sprendime nenurodė, kokie konkretūs dokumentai nepateikti. Taigi, nėra aiškus skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Dėl to pareiškėja 2019 m. gegužės 17 d. skundu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydama nurodyti, kokius dokumentus ji pateikė. Teismas sprendė, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą, neįvertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, dėl jų sprendime nepasisakė ir priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį sprendimą. Todėl teismas sprendė, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 naikintinas, o Tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-469), įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą. Konstatavęs, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, yra savarankiškas jo panaikinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.), teismas dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 neteisėtumo nepasisakė.
23. Teismas vertino, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, jog dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš esmės nekonkretizavo veiksmų, kuriuos ji laiko neteisėtais ir kurie jai sukėlė nurodomą žalą. Pareiškėja po to, kai buvo netenkintas jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, pasinaudojo teise kreiptis į Tarnybą su motyvuotu prašymu įvertinti jos individualią situaciją ir suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja dokumentų, patvirtinančių jos turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, reikalingus Tarnybos sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos išimties tvarka priimti, nepateikė, todėl Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu suteikė jai teisę tokius dokumentus pateikti. Būtent dėl pareiškėjos prašymų, 2019 m. vasario 5 d. rašte nustatytas terminas buvo du kartus pratęstas. Pareiškėja dokumentus pateikė tik 2019 m. balandžio 12 d. ir papildomai 2019 m. balandžio 19 d. Tarnyba priėmė sprendimą 2019 m. balandžio 29 d., t. y. per 5 darbo dienas nuo paskutinių dokumentų pateikimo dienos, kaip tai numatyta VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje. Todėl teismas jokio Tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nenustatė. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 panaikino dėl procedūrinių pažeidimų, nes Tarnyba neatliko pareiškėjos pateiktų dokumentų vertinimo. Todėl teismas sprendė, kad konstatuoti, jog nesuteikus antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nėra pagrindo. Pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jos turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Teismas sprendė, kad vien tik pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad ji dėl Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjai neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nesudaro pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Netenkinęs skundo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, teismas nenustatė pagrindo tenkinti skundo reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
24. Teismas nustatė, kad po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1563 dėl atsisakymo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo, ji 2019 m. sausio 29 d. motyvuotu rašytiniu prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl jos individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėja prašyme prašė atsižvelgti į gyvenimo lygį, turto ir pajamų neturėjimą, sveikatos būklę, procesinę padėtį civilinėje byloje, atimto turto mąstą, numanomus neigiamus padarinius pareiškėjai kaip atsakovei, bei įvykdyti Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, kurie, pareiškėjos nuomone, įrodo, kad antrinė teisinė pagalba turi būti skiriama neatsižvelgiant į įsiskolinimą Tarnybai kitose bylose. Tarnyba ginčijamu 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 atsisakė teikti išimties tvarka antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavusi, kad pareiškėjos atstovavimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512-2018 yra neperspektyvus.
25. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, dėl kurio apskundimo apeliacinės instancijos teismui pareiškėja kreipėsi į Tarnybą antrinės teisinės pagalbos suteikimo, buvo priimtas 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnį, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundą padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi, CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra asmens teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Atsižvelgiant į šias CPK nuostatas, apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjai ši aplinkybė buvo žinoma. Tarnyba, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus, 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-1155 paprašė pareiškėjos per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba, remdamasi pareiškėjos prašymais, du kartus pratęsė pareiškėjai terminą pateikti 2019 m. vasario 5 d. rašte nurodytus dokumentus. Galutinis dokumentų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėja dokumentus Tarnybai pateikė 2019 m. balandžio 12 d. ir balandžio 19 d., t. y. suėjus naikinamajam apeliacinio skundo padavimo terminui. Teismas sprendė, kad Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apeliaciniame procese nagrinėjamu atveju būtų neperspektyvus, o skundžiamas Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra teisėtas ir pagrįstas.
26. Teismas vertino, kad pareiškėja ir šiuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš esmės nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos ji laiko neteisėtais ir kurie jai sukėlė nurodomą žalą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo priėmimas užsitęsė ne dėl Tarnybos kaltės. Pareiškėjai buvo žinoma, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 Klaipėdos apygardos teismui galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d. imtinai. Pareiškėja, teikdama Tarnybai prašymą įvertinti jos individualią padėtį, jokių dokumentų Tarnybai nepateikė, todėl Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. raštu, laikydamasi VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, paprašė pareiškėjos pateikti atitinkamus įrodymus, būtinus Aprašo 5 punkte nustatytų kriterijų vertinimui. Pareiškėja du kartus, jau suėjus apeliacinio skundo padavimo teismui terminui, prašė Tarnybos pratęsti 2019 m. vasario 5 d. raštu reikalaujamų įrodymų pateikimo terminą. Tarnyba šiuos prašymus tenkino, nurodė dokumentų nepateikimo Tarnybai pasekmes. Pareiškėja reikalaujamus dokumentus pateikė tik 2019 m. balandžio 12 ir 19 d. Byloje jokių aplinkybių ar įrodymų, kad pareiškėja pati ar per atstovą neturėjo galimybės anksčiau pateikti Tarnybai reikalaujamų duomenų, nėra. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą ir pažeidė nustatytas tokių prašymų nagrinėjimo procedūras. Teismas konstatavo, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jos turtinė padėtis, nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Nesant nustatytų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atmetęs skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio skundo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
27. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7185 tenkinamas iš dalies, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui. Tačiau pareiškėja byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio ir jų realumo. Todėl teismas pareiškėjos prašymo priteisti šias išlaidas netenkino. Kadangi pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III.
28. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7184 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus – t. y. spręsti šį klausimą iš naujo, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria liko nepatenkintas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – nurodytą žalą priteisti kartu su 5 proc. metinėmis procesinėmis palūkanomis įstatymo numatyta tvarka; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip pareiškėja prašė pirmosios instancijos teisme.
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunduose išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus. Pareiškėjos manymu, Tarnyba turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018 ir Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018, minėtas nutarimas nepagrįstai netaikytas, motyvuojant tuo, kad jis taikomas teikiant teisinę pagalbą pagal VGTPĮ 2013 m. gegužės 9 d. redakciją. Pareiškėja teigia, kad tinkamai ir laiku su prašymais kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, atkreipė dėmesį, kad teisinė pagalba jai reikalinga skubiai, o Tarnyba, žinodama apie apeliacinio skundo padavimo teismui terminus, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas, tyčia vilkino priimti sprendimus, pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai taikė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, jai teisinė pagalba pagal jos prašymus nesuteikta nepagrįstai, todėl yra pagrindas jai priteisti žalos atlyginimą. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų pareiškėja patiria didelius nuostolius, kurių atsakovas neatlygino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė, jog dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patyrė žalą. Pareiškėjos nuomone, ji konkretizavo visus Tarnybos veiksmus, kuriuos ji laiko neteisėtais ir kurie jai sukėlė žalą. Pareiškėja teigia pateikusi įrodymus dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėjo jos turtinė padėtis, t. y. ji liko apvogta ir pagrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodytą sumą; egzistuoja priežastinis ryšys ir žalos padarymo faktas, todėl yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
30. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes Tarnyba, siekdama išsiaiškinti ar pareiškėja atitinka Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus pavėluotai ir pažeidusi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tik 2019 m. vasario 5 d. raštu prašė pateikti papildomus dokumentus. Tarnyba padarė esminius pažeidimus, darydama nepagrįstą išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apeliaciniame procese neperspektyvus. Pareiškėja dėl šio neteisėto sprendimo (neteisėtų Tarnybos veiksmų) patyrė didžiausią turtinę ir neturtinę žalą – neturėdama advokato negalėjo apskųsti neteisėto teismo sprendimo minėtoje byloje ir dėl to prarado visą turtą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybių, jog apeliacinis skundas pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį gali būti paduotas tik pasirašius advokatui, todėl toks teismo sprendimas naikintinas kaip šališkas, nepagrįstas ir klaidinantis. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra teisėtas ir pagrįstas, o analogiškas Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7185 – nepagrįstas ir neteisėtas, yra visiškai neteisingas ir nelogiškas. Pareiškėjos nuomone, jos skundą patenkinus iš dalies, ji įgijo ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Tarnyba nurodo, kad palaiko savo poziciją ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185, 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr.2.5 (NTP-2)-19-NT-7-7184, kuriais pareiškėjai T. Ž. buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą įvertinus jos individualią situaciją, įpareigojimo atsakovą priimti naujus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo, turtinės ir neturtinės žalos bei 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-6-7185, įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 29 d. prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-469) ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą; pareiškėjos skundų dalis dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
35. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra neteisėtas ir nepagrįstas, Tarnyba padarė esminius pažeidimus, darydama nepagrįstą išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apeliaciniame procese neperspektyvus, o pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių CPK 306 straipsnio 3 dalies kontekste, nepagrįstai nepriteisė jai žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.
36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėja, tiek atsakovas savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliaciniame procese (ABTĮ 141 str. 1 d.).
37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
39. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Tarnybos sprendimai, kurie buvo skundžiami nagrinėjamoje byloje ir Tarnybos veiksmai, iš kurių pareiškėja kildina turtinę ir neturtinę žalą, yra priimti (atlikti) įsigaliojus VGTPĮ pakeitimams, priimtiems 2018 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII-1437, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą.
40. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalį (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.
41. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.
42. Pagal Aprašo 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Aprašo 5 punktas numato, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: 1) gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį; 2) galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti; 3) galimas išlaidas advokato pagalbai; 4) bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę. Vertinant pastarąjį, Aprašo 5.4 papunktyje nurodytą kriterijų, atsižvelgiama į ginčo, kuriame pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą pagal ginčo dalyką ir pobūdį, keliamų reikalavimų skaičių ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, o išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais ir ginčą nagrinėjant teisme – taip pat ir į bylos apimtį, stadiją, pareiškėjo procesinę padėtį ir galimus neigiamus padarinius pasibaigus bylos nagrinėjimui (pavyzdžiui, pareiškėjas byloje yra atsakovas ir patenkinus ieškinį jam kils pareiga įvykdyti ieškinio reikalavimą) (Aprašo 9 p.).
43. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis numato atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba neteikiama, vienas jų – kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 str. 7 d. 2 p.).
44. Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-7-7184 pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 11 dalies pagrindu, t. y. įvertinus pareiškėjos individualią situaciją ir nustačius, kad atstovavimas pareiškėjos interesams civilinėje byloje neperspektyvus, kadangi apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 galėjo būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d., CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis 3 mėnesių nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos terminas, per kurį galėjo būti paduotas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, yra suėjęs ir negalės būti atnaujintas.
45. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1563 atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo (II t., b. l. 74–75). Pareiškėja 2019 m. sausio 29 d. motyvuotu rašytiniu prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl jos individualios situacijos papildomo įvertinimo (II t., b. l. 18). Iš minėto prašymo turinio matyti, kad pareiškėja žinojo, jog apeliacinis skundas turi būti paduotas iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėja prie minėto prašymo pridėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 kopiją. Tarnyba, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja atitinka Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus, 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-818 paprašė pareiškėjos per 7 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus (II t., b. l. 36). Tarnyba, remdamasi pareiškėjos prašymais (2019 m. vasario 19 d. (II t., b. l. 35) ir 2019 m. kovo 18 d. (II t., b. l. 41)), du kartus pratęsė pareiškėjai terminą pateikti 2019 m. vasario 5 d. rašte nurodytus dokumentus (iki 2019 m. kovo 5 d. (II t., b. l. 40) ir iki 2019 m. balandžio 11 d. (II t., b. l. 44)). Pareiškėja dokumentus Tarnybai pateikė 2019 m. balandžio 12 d. (II t., b. l. 45–64) ir balandžio 19 d. (II t., b. l. 67–69), t. y. suėjus naikinamajam apeliacinio skundo padavimo terminui.
46. CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylos perspektyvumas sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turėtų būti nulemtas ne konkrečios bylos įrodymų analize atliekama atsakovo, o kitais pagrindais, kaip pavyzdžiui, akivaizdžiu procedūros pažeidimu (pasibaigęs terminas paduoti skundą ir jo nebuvo prašyta atnaujinti; yra suėjęs skundui paduoti naikinamasis terminas ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-209/2013, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog atstovavimas pareiškėjos interesams civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apeliaciniame procese nagrinėjamu atveju būtų neperspektyvus, o pirmosios instancijos teismas bylos kontekste teisingai išaiškino CPK 307 straipsnį bei pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-6-7184 yra teisėtas ir pagrįstas.
48. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
49. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta, taigi nenustatyta būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė, jos teigimu, jai padarytos žalos dydžio, neįrodė ir jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto. Todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, negali būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šiuos pareiškėjos reikalavimus atmetė, įskaitant ir reikalavimus priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
50. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo tenkinti jos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus VGTPĮ pakeitimams, Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime konstatuoti VGTPĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo trūkumai nebuvo pašalinti, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo tenkinti.
51. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
52. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.